- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-29
- Bylos Nr.
- 2-729-445/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00584-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Pareiškėjas
- V. B.
- Trečiasis asmuo
- I. L., Varėnos
- Kategorijos
- 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant pareiškėjui V. B., trečiajam asmeniui I. L., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą tretiesiems asmenims I. L., Varėnos r. 2-ajam notarų biurui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto palikimo priėmimo fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po brolio J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties 2003-06-03, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad jo tėvai J. B. ir A. B. (B.) mirę. Tėvai turėjo keturis vaikus: I., J., J. ir V.. Brolis J. mirė 2000 metais. Brolis J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė 2003 m. birželio 3 d. Šeimos J. B. nesukūrė ir vaikų neturėjo. Jis ilgą laiką gyveno tėvų namuose (duomenys neskelbtini), Varėnos r. Pablogėjus jo sveikatai, J. gyveno (duomenys neskelbtini) slaugos namuose. Čia J. B. gyveno iki mirties.
Jų tėvui Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu yra atkurtos nuosavybės teisės į iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini), Varėnos r. Jis ir sesuo I. jiems priklausančias žemės dalis (po 1,700 ha) yra susigrąžinę savo vardu. Broliai J. ir J. jiems priklausančių žemės dalių savo vardu iki šiol nesusigrąžinę. Kadangi J. B. neturėjo šeimos ir nesusilaukė vaikų, todėl jis, kartu su seserimi I., gali paveldėti brolio turtą, jie yra 4 eilės įstatyminiai įpėdiniai (LR CK 5.11 str.). Kol kas negali įstatymo nustatyta tvarka gauti paveldėjimo teisės liudijimo broliui J. B. priklausiusiam turtui paveldėti, nes yra suėję terminai palikimui priimti, t. y. jie negali kreiptis į notaro biurą su prašymu priimti palikimą. Po brolio mirties per 3 mėnesių laikotarpį niekas iš įpėdinių nesikreipė į notaro biurą su prašymu dėl palikimo priėmimo.
Iš notarų biuro pateiktos pažymos matyti, kad po J. B. mirties turto paveldėjimo bylos nebuvo pradėtos. Po palikėjo J. B. mirties per įstatymo nustatytą terminą palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, priėmė jis, nes po brolio mirties naudojasi kaip savais visais likusiais palikėjo daiktais, žemės ūkio padargais, įrankiais, dirba J. grąžintiną žemę.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys I. L. ir Valstybinė mokesčių inspekcija pateiktais atsiliepimais į pareiškimą neprieštaravo dėl pareiškimo patenkinimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti pareiškime nurodytais motyvais ir pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė 2003-06-03 ir tokias aplinkybes patvirtina jo mirties liudijimas (b. l. 6).
Pareiškėjo palikėjų gimimo liudijimai, santuokos liudijimo duomenys (b. l. 5, 7, 8, 12) patvirtina giminystės ryšį.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą (CK 5.1 str.1 d.). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamas turtas). Palikimas atsiranda palikėjui mirus. Paveldima pagal įstatymą arba testamentą. Kadangi palikėjas testamento nebuvo sudaręs, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą (CK 5.2 str., 5.3 str.,5.13 str.).
CK 5.11 str. 1d. paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra:
1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;
3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
5) penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
6) šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
2. Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.
3. Įvaikiai ir jų palikuonys, paveldintys po įtėvio ar jo giminaičių mirties, prilyginami įtėvio vaikams ir jų palikuonims. Jie nepaveldi pagal įstatymą po savo tėvų ir kitų aukštutinės linijos giminaičių pagal kilmę, taip pat po savo brolių ir seserų pagal kilmę mirties.
4. Įtėviai ir jų giminaičiai, paveldintys po įvaikio ar jo palikuonių mirties, prilyginami tėvams ir kitiems giminaičiams pagal kilmę. Įvaikio tėvai ir kiti jo aukštutinės linijos giminaičiai pagal kilmę nepaveldi pagal įstatymą po įvaikio ar jo palikuonių mirties.
5. Pagal įstatymą paveldi palikėjo vaikai, gimę susituokusiems tėvams arba tėvams, kurių santuoka pripažinta negaliojančia, taip pat nesantuokiniai vaikai, kurių tėvystė nustatyta pagal įstatymus.
Pareiškėjas yra ketvirtos eilės paveldėtojas, paveldint pagal įstatymą. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių. Kadangi tokių įpėdinių nėra, tai paveldi pareiškėjas V. B..
Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Pareiškėjos nurodo, kad po palikėjos mirties, paveldėjimas į jos turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50-5.51 str.), t. y. priėmus palikėjos turtą, jį išlaikant ir prižiūrint – naudojant žemės sklypą.
Pareiškėjas priėmė palikėjo turtą visa apimtimi, koks jis yra paliktas. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 str.). Palikimą priėmė po palikėjo mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po palikėjo mirties faktiškai jo turėtu turtu disponavo.
Juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas pareiškėjo paaiškinimu, palikėjo mirties liudijimu, giminystė ryšį patvirtinančiais įrodymais.
Ginčo dėl nagrinėjamo dalyko nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 , 270 , 444 str.2 d. 8 p., 448 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), kad po brolio J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties 2003-06-03, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.