- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-27
- Bylos Nr.
- e2YT-15846-907/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07769-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Pareiškėjas
- L. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja L. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina A. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio A. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškėja L. V. pareiškime nurodė, jog jos tėvas A. M. mirė (duomenys neskelbtini), jos motina A. M. mirė (duomenys neskelbtini). Tėvai buvo susituokę, turėjo du vaikus: sūnų R. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrą L. V., gim. (duomenys neskelbtini). Šiaulių miesto notarė N. V. 2019 m. rugsėjo 27 d. išdavė pareiškėjai L. V. liudijimą apie mirusios motinos A. M. palikimo priėmimą. Dėl (duomenys neskelbtini) mirusio pareiškėjos tėvo A. M. palikimo priėmimo į notarą niekas iš įpėdinių nesikreipė, iki šiol nėra užvestos bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į jo palikimą. R. M. 2019 m. rugsėjo 26 d. pareiškimu, patvirtintu Šiaulių miesto notarės N. V., pareiškė, kad (duomenys neskelbtini) mirus tėvui A. M., palikimo nepriėmė, nevaldo, į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti nesikreips, pretenzijų nereiškia ir ateityje nereikš. Šiuo atveju mirusio A. M. palikimą faktiškai valdydama priėmė jo sutuoktinė, pareiškėjos motina A. M., likusi toliau gyventi bendrai santuokoje įgytame nekilnojamame turte, esančiame (duomenys neskelbtini), juo naudodamasi, rūpindamasi, mokėdama mokesčius, sudarydama sutartis su įvairiomis tarnybomis, naudodamasi ir turte likusiais sutuoktinio kilnojamaisiais daiktais: buitine technika, įrankiais, knygomis, drabužiais ir pan., neišskirdama sutuoktinio dalies. Ten nuo 1966 metų iki pat palikėjos mirties buvo deklaruota ir jos gyvenamoji vieta. Palikėjas A. M. testamento nepaliko, todėl A. M., būdama palikėjo sutuoktinė ir įpėdinė pagal įstatymą, turėjo teisę paveldėti. Kadangi namas su priklausiniais ir žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, viešajame registre įregistruotas A. M. vardu, niekam iš artimųjų nekilo abejonės, kad turtas nėra vien tik jos nuosavybė, o taip pat teisinių žinių neturėdami ir niekada anksčiau su tuo nesusidūrę mirusiojo artimieji net nesusimąstė ir niekas jiems nepatarė kreiptis į vietos notarą dėl mirusiojo palikimo priėmimo. Kitas įpėdinis – vienintelis palikėjų sūnus ir pareiškėjos brolis – prieštaravimų nereiškia, be to, pareiškėja visus su byla susijusius klausimus yra pavedusi tvarkyti savo vieninteliam broliui R. M.. Šiuo atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia, nei teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad palikėja A. M. po sutuoktinio A. M. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo liudijimo išdavimo tikslais nustatytinas teismo tvarka.
3. Suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas, kuriame nurodė, kad jeigu teismas įsitikins, kad yra visos juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti sąlygos, neprieštarauja pareiškėjos pareiškimo patenkinimui (b. l. 26-27).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
4. Iš pateikto VĮ Registrų centro gyventojų registro išrašo (b. l. 9-10) matyti, kad A. M. ir A. M. buvo įregistravę santuoką ir santuokoje išliko iki pat mirties. A. M. ir A. M. turėjo du vaikus: sūnų R. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrą L. V., gim. (duomenys neskelbtini). Iš medicininio mirties liudijimo kopijos matyti, kad A. M. mirė (duomenys neskelbtini), iš mirties liudijimo kopijos matyti, kad A. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 7). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad A. M. vardu registruotas tiek jos asmeninis (17/100 dalių pastato – gyvenamojo namo ir 17/100 dalių kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Šiauliuose), tiek santuokos metu įgytas bendras sutuoktinių nekilnojamasis turtas (0,0841 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai, 83/100 dalys pastato – gyvenamojo namo, 83/100 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, pastatas – garažas ir pastatas – sandėlis, esantys (duomenys neskelbtini), Šiauliai, t. y., šis nekilnojamasis turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė).
5. Juridiniai faktai – tai įvairūs asmenų veiksmai, įvykiai, kurių pagrindu atsiranda pasikeičia ar nutrūksta teisiniai santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnį teismas nustato tik tuos faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis numato, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba negalima atkurti prarastų dokumentų.
6. Pareiškėjos tėvas mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7), todėl pareiškėjos pareiškimas dėl palikimo priėmimo nagrinėtinas remiantis 1964 m. CK nuostatomis, nes pagal 2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio nuostatą 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą, nurodė, kad po tėvo mirties likusį palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti, jos motina. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Kaip jau minėta, 1964 m. CK nustatė, kad pirmiausia pagal įstatymą teisę paveldėti įgyja palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, todėl pareiškėjos motina A. M. įgijo teisę paveldėti po savo sutuoktinio mirties (CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija).
7. Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir, priėmus bent jo dalį, negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (CK 587 straipsnio 1 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusio palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 587 straipsnio 2 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 569 straipsnio 1 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 straipsnio 3 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
8. A. M. testamento nepaliko, jo sutuoktinė A. M. iš karto po palikėjo A. M. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai valdydama priėmė sutuoktinio bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėto turto dalį, t. y. dalį gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo, prižiūrėjo tiek savo, tiek sutuoktinio turto dalį, turtą valdė, mokėjo mokesčius. Faktines aplinkybes, kad pareiškėjos motina paveldėtą sutuoktinio turtą po palikėjo mirties prižiūrėjo, juo rūpinosi bei naudojosi, jame gyveno tiek iki palikėjo mirties, tiek ir po jo mirties, ten nuo 1966 metų iki pat savo mirties deklaravo savo gyvenamąją vietą, mokėjo mokesčius, sudarė su įvairiais paslaugų tiekėjais sutartis, naudojosi turte likusiais sutuoktinio kilnojamaisiais daiktais: buitine technika, įrankiais, knygomis, drabužiais ir pan., neišskirdama sutuoktinio dalies,- patvirtina byloje pateikti dokumentai (b. l. 14-15, 16). Pareiškėjos motinos palikimo priėmimo faktiškai valdant sutuoktinio turtą fakto neginčijo suinteresuoti asmenys. Po A. M. mirties nei jo sutuoktinė A. M., nei palikėjo vaikai nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo paduodant notarui pareiškimą. R. M. 2019 m. rugsėjo 26 d. pareiškimu, patvirtintu Šiaulių miesto notarės N. V., pareiškė, kad (duomenys neskelbtini) mirus tėvui A. M., palikimo nepriėmė, nevaldo, į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti nesikreips, pretenzijų nereiškia ir ateityje nereikš (b. l. 17). Vadinasi, kitas įpėdinis – vienintelis palikėjų sūnus ir pareiškėjos brolis – prieštaravimų dėl to nereiškia, be to, pareiškėja visus su paveldėjimu ir palikimo priėmimu susijusius klausimus yra pavedusi tvarkyti savo vieninteliam broliui R. M. (b. l. 18-19), kas rodo, jog ginčo tarp įpėdinių nėra. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, mano, kad yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog A. M. priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio A. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą sutuoktinio turto dalį.
9. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad A. M. mirusio sutuoktinio A. M. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 9 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.