Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. M. ir G. M. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Be to, G. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., G. M. paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmė skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2012-02-15. Į bausmės laiką visiškai įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011-09-04 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. iki 2012-02-15.

D. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 180 straipsnio 1 dalį 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmė skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2012-02-15. Į bausmės laiką visiškai įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011-09-04 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. iki 2012‑02‑15.

Nukentėjusiojo A. E. pareikštas 681,80 Lt civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš G. M. ir D. M. solidariai priteista atlyginti 681,80 Lt padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam A. E..

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. pagal LR BK 178 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2011 m. laikotarpiu nuo rugsėjo 3 d. 22.30 val. iki rugsėjo 4 d. 1.20 val., tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, kambaryje Nr. 513, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą - A. E. priklausantį fotoaparatą „Canon EOS 550D“ su pakrovėju bendros 2200 Lt vertės.

G. M. ir D. M. pagal LR BK 180 str. 1 d. nuteisti už tai, kad 2011 m. laikotarpiu nuo rugsėjo 3 d. 22.30 val. iki rugsėjo 4 d. 1.20 val., tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, prie geležinkelio bėgių, esančių netoli namo, adresu (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, panaudodami fizinį smurtą, D. M. suduodant vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam A. E. per galvą, bei šiam nugriuvus, pagrobė svetimą turtą – A. E. priklausančius kompiuterio dėklą 70 Lt vertės, su jame buvusiu nešiojamu kompiuteriu „Ordi“, kompiuterio pele, maitinimo bloku su adapteriu, kompaktiniu disku bendros 5000 Lt vertės, pinigine 10 Lt vertės, kurioje buvo 400 Australijos dolerių (pagal oficialų 2011-09-04 lito ir Australijos dolerio kursą 1028 Lt), 30 eurų (pagal oficialų lito ir euro kursą 103,5 Lt), iš viso pagrobė A. E. turto už 6141,50 Lt.

Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi liudytojos G. S. parodymais, kad vakare pas ją atėjo R. M.. Jos išgirdo triukšmą ir per langą pamatė, kad lauke estas aiškinasi su G. M.. Ji parodė, kad D. M. buvo apie 20 žingsnių nuo jų, bet vėliau priėjo, ir juos (G. M. bei A. E.) išskyrė. Muštynes pradėjo estas, suduodamas G. M.. Užsieniečio kuprinės nematė. Ji nurodė, kad D. M. su broliu Gediminu atskiria ir jai abejonių, kad G. M. stumdėsi su estu, nėra. Iš pradžių prie jų nieko nebuvo, tik toliau nuo jų stovėjo D. M. ir vėliau prie jų priėjo.

Apeliacinio proceso metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl teismo nustatytų faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių, įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apeliantų nusikalstamą veiką. Šioje byloje apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išdėstė D. M. ir G. M. kaltinančius bylos duomenis, pakankamai motyvuotai atmetė kaltinamųjų parodymus ir visiškai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo A. E., liudytojos G. S. parodymais, kitais ištirtais bei teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad G. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., o D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d. Pažymėtina ir tai, kad teismas pakankamą dėmesį skyrė situacijų analizei, atliko parodymų analizę, tarpusavyje lygindamas parodymus, bei gretindamas juos su kita bylos medžiaga.

Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir LR BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, įrodymų vertinimas baudžiamojoje byloje ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo prerogatyva. Pagal šią normą teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo nuosprendyje turi būti išdėstyti įrodymai ir jų vertinimo motyvai.

Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis G. M. savo kaltės, dėl LR BK 178 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo, neneigia, ją pripažįsta ir gailisi.

Nors apeliantai savo kaltę dėl jiems pagal LR BK 180 str. 1 d. inkriminuoto nusikaltimo neigia, teismas pagrįstai pripažino jų kaltę pilnai įrodyta. Apeliantas D. M. nuo pat bylos tyrimo pradžios kaltę neigė, savo nekaltumą bei nuosprendžio neteisėtumą argumentuodamas įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, nebuvimu bei esamų įrodymų netinkamu vertinimu. Apeliantas neigė buvęs įvykio vietoje ir sudavęs smūgį nukentėjusiajam A. E., nurodo stovėjęs apie 30–50 metrų nuo G. M. ir nukentėjusiojo. D. M. apeliaciniame skunde taip pat nurodė, jog teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik nukentėjusiojo parodymais. Apeliantas G. M. teigė, jog jo brolis D. M. nesudavė A. E., nebuvo prie jų net priėjęs, o jis nukentėjusiajam sudavęs, nes gynėsi. Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas kaip įtariamasis, G. M. nurodė, jog A. E. atžvilgiu jokio smurto nenaudojo. D. M., apklausiamas kaip įtariamasis, nurodė, kad prie G. M. priėjo tik pasibaigus muštynėms tarp G. M. ir A. E.. Iš byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų matyti, kad šie apeliantų argumentai yra nepagrįsti, nes neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Teismas ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir, įvertinęs juos kitų bylos duomenų kontekste, padarė teisingas ir objektyvias išvadas dėl jų patikimumo ir teisingumo. Nukentėjusysis A. E. apklausiamas teisme ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog lauke G. M. iš jo bandė atimti kuprinę, jis pastarąjį pastūmė, šis nukrito ant kelių, tada A. E. sudavė G. M. per galvą, paliko jį gulėti ant pilvo. Netrukus pamatė, kad atbėga G. ir D. M., pribėgęs D. sudavė jam per galvą, o G. nuėmė nuo kuprinės nešiojamąjį kompiuterį su dėklu. Atsakydamas į D. M. ir G. M. klausimus A. E. aiškiai nurodė, jog su G. M. tik stumdėsi, o D. M. jam trenkė į galvą. Nukentėjusiojo A. E. parodymus iš dalies patvirtino liudytojos G. S. parodymai. Apklausiama teisme liudytoja parodė, kad D. M. buvo apie 20 žingsnių nuo tos vietos, kur aiškinosi G. M. ir A. E., tačiau vėliau prie jų priėjo, juos išskyrė. Tokie liudytojos parodymais visiškai paneigia nuteistųjų versiją, jog D. M. prie G. M. ir A. E. iš viso nebuvo priėjęs, o tik stebėjo konfliktą 30-50 metrų (kaip nurodė D. M.) ar 50 metrų (kaip nurodė G. M.) atstumu. Be to, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, šios liudytojos parodymai paneigė ir liudytojos R. M. parodymus, duotus teisme, kuriuose ji nurodė, kad kai estas išėjo į lauką, jos vyras niekur nėjo, buvo savo kambaryje. Šios liudytojos parodymais atmestini ir dėl to, jog apklausiant ją ikiteisminio tyrimo metu, R. M. nurodė, jog jos vyras lauke rūkė ir gėrė, o G. (G. M.) trenkė užsieniečiui. Tokie nenuoseklūs liudytojos parodymai įrodo, jog ji, būdama nuteistojo D. M. žmona, yra suinteresuota bylos baigtimi, t. y. suinteresuota, kad D. M. išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė nuteistųjų bei liudytojos R. M. parodymus, kaip siekimą padėti D. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir pagrįstai rėmėsi nuosekliais nukentėjusiojo ir liudytojos G. S. parodymais, kurių patikimumu teismui nebuvo pagrindo abejoti.

Be to, atmestinas ir apelianto D. M. argumentas, jog byla buvo išnagrinėta neišsamiai, kadangi į teismo posėdį nebuvo iškviestas nukentėjusysis A. E., ikiteisminio tyrimo metu nebuvo padarytas atpažinimas. Pažymėtina, jog teisiamojo posėdžio metu teisėjas paklausė proceso dalyvių nuomonės dėl bylos nagrinėjimo nukentėjusiajam nedalyvaujant, kadangi su juo nepavyksta susisiekti. Proceso dalyviai sutiko bylą nagrinėti A. E. nedalyvaujant, prieštaravimų pareikšta nebuvo (2 t., b. l. 75). Be to, kaip matyti iš nukentėjusiojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 35–36) , nuteistiesiems buvo suteikta teisė užduoti klausimus nukentėjusiajam, tokia teise buvo pasinaudota, o nukentėjusysis aiškiai parodė, kuris iš nuteistųjų bandė paimti daiktus, o kuris jam sudavė.

Iš visų bylos duomenų analizės darytina neabejotina išvada, kad tiek G. M., tiek D. M. dalyvavo apiplėšiant nukentėjusįjį A. E., nes jų kaltė, padarius šį nusikaltimą, yra patvirtinta objektyviais ir pagrįstais įrodymais, kurių tikrumu pirmosios instancijos teismas abejoti neturėjo jokio objektyvaus pagrindo, o jų nusikalstama veika pagal LR BK 180 str. 1 d. kvalifikuota tinkamai.

Dėl paskirtos bausmės nuteistajam G. M..

Iš G. M. apeliacinio skundo matyti, jog jis nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu. Atkreiptinas dėmesys, jog paskirdamas nuteistajam G. M. bausmę, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str., bausmės skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis LR BK 61 str. Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – nesunkus ir apysunkis nusikaltimai, apelianto asmenybę, į tai, kad dėl LR BK 178 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybė, dėl LR BK 180 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos nustatyta sunkinanti aplinkybė.

Bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apriboti nuteistajam asmeniui galimybę padaryti naujas nusikalstamas veikas ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vertinant G. M. asmenybę – teistas keturis kartus, nusikalstamų veikų padarymo metu teistumas neišnykęs, todėl laikytinas recidyvistu, nedirbantis, padarė du tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai – bausmės paskirtis gali būti pasiekta G. M. paskiriant tik realią laisvės atėmimo bausmę. Be to, pažymėtina, jog tiek už LR BK 178 str. 1. d., tiek už LR BK 180 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas G. M. skirtos mažesnės bausmės nei minėtų straipsnių sankcijose nurodyti terminuoti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendį, konstatuoja, kad sprendžiant bausmės rūšies ir dydžio parinkimo klausimus pirmosios instancijos teisme teisės taikymo klaidų nepadaryta. Bausmė apeliantui paskirta išsamiai išnagrinėjus bei įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistųjų G. M. ir D. M. apeliacinius skundus atmesti.