- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-28
- Bylos Nr.
- 1S-758-190-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
Pranešejas Vladislavas Lencikas Baudžiamoji byla Nr. 1S-758-190/2009
2.12.4.
2009 m. rugsejo 28 d.
Vilnius
teismo posedyje išnagrinejes Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos prokuroro skunda del Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2009 m. rugsejo 1 d. nutarties, kuria A. V. privataus kaltinimo skundas, kuriuo A. S. itariamas nusikalstamos veikos padarymu, perduotas Lietuvos Respublikos generalinei prokuraturai spresti klausima del ikiteisminio tyrimo atlikimo, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
2009 m. rugpjucio 24 d. skundu pareiškejas A. V. kreipesi i Vilniaus m. 3 apylinkes teisma. Skunde pareiškejas nurode, kad 2009 m. rugpjucio 14 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ pasirode straipsnis „(duomenys neskelbtini)“, kuriame be kita ko yra cituojamas (duomenys neskelbtini) A. S.. Pareiškejas nurodo, kad minetame straipsnyje A. S. teigia, kad pareiškejas praše jo, kaip buvusio operatyvinio darbuotojo „padeti vienam geram savo draugui“ gauti operatyvines informacijos iš Kriminalines policijos biuro atliekamo tyrimo, susijusio su (duomenys neskelbtini). Pareiškejas nurodo, kad tokie A. S. teiginiai neatitinka tikroves, žemina jo asmeni, jais akivaizdžiai siekiama pakirsti pasitikejima juo, kaip žmogumi ir politiku, taip pat tokiais pareiškimais metamas šešelis visam (duomenys neskelbtini), todel vadovaudamasis LR baudžiamojo proceso kodekso 226 str. ir 412 str., pareiškejas praše ištirti jo skunda.
Vilniaus miesto 3 apylinkes teismas 2009 m. rugsejo 1 d. nutartimi perdave A. V. privataus kaltinimo skunda, kuriuo A. S. itariamas nusikalstamos veikos padarymu, Lietuvos Respublikos generalinei prokuraturai spresti klausima del ikiteisminio tyrimo atlikimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatavo, jog skundas negali buti nagrinejamas apylinkes teismo privataus kaltinimo tvarka, kadangi ši byla nera teisminga apylinkes teismui.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas i 2006-01-16 Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimo 15.1 p., padare išvada, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens turimas Lietuvos Respublikos Seimo nario statusas yra butent tokia aplinkybe, del kurios asmuo, kurio atžvilgiu galejo buti padaryta ši veika, praranda galimybe ginti savo pažeista teise privataus kaltinimo tvarka, nes apylinkes teismas neturi kompetencijos nagrineti jo paduota skunda, t.y. neturi galimybes atlikti reikalingus proceso veiksmus nagrinejant paduota skunda.
Taigi, teismas nustate, kad pareiškejas A. V. del svarbios priežasties negali ginti savo teisetu interesu privataus kaltinimo tvarka, todel jo skundas, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 409 str. l d. reikalavimais, perduotinas prokurorui.
Skundu Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos prokuroras prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2009 m. rugsejo l d. nutarti, kuria buvo nutarta A. V. privataus kaltinimo skunda, kuriuo A. S. itariamas nusikalstamos veikos padarymu, perduoti Lietuvos Respublikos generalinei prokuraturai spresti klausima del ikiteisminio tyrimo atlikimo.
Prokuroro teigimu, Vilniaus m. 3 apylinkes teismas, gaves pareiškejo A. V. privataus kaltinimo skunda ir nustates, jog skunde nurodytas baudžiamojon atsakomyben trauktinas asmuo A. S. yra Seimo narys, galejo priimti vieninteli procesini sprendima – vadovaudamasisLietuvos Respublikos BPK 225 str. 2 d., 228 str. 1 d. dalimi priimti nutarti byla perduoti pagal teisminguma Vilniaus apygardos teismui. Šiuo atveju Vilniaus m. 3 apylinkes teismas prieme procesini sprendima jam neteismingoje byloje.
Taip pat skunde yra teigiama, kad faktas, jog skunde nusikalstamos veikos padarymu yra kaltinamas Seimo narys, negali trukdyti pareiškejui igyvendinti savo teisiu ir ginti savo teisetu interesu privataus kaltinimo bylu procese, ir tai negali buti vertinama kaip BPK 409 str. l d. numatytas pagrindas, del kurio butina iš privataus kaltinimo pereiti i valstybini kaltinima. Anot prokuroro, Skunda padaves fizinis asmuo A. V. gali išreikšti savo valia ginti savo interesus ir šia valia istatymo nustatyta forma išreiške, byloje nera jokiu duomenu, kurie leistu teigti, kad privataus kaltinimo procese A. V. negaletu imtis pakankamu veiksmu ar priemoniu, kad jo interesai butu tinkamai apginti. Nera jokiu duomenu, kad nusikalstamos veikos padarymu itariamo A. S. buvimas Seimo nariu pareiškejui šiuo konkreciu atveju trukdytu gauti bylos nagrinejimui reikalinga informacija (kaip matyti iš skundo turinio, pareiškejui yra žinomos visos teisiškai reikšmingos jo atžvilgiu galimai ivykdytos veikos padarymo aplinkybes, skunde nera prašoma išreikalauti kokia nors informacija, kuria trukdytu gauti Seimo nario turimi imunitetai ar pan.), kad del A. S. užimamu pareigu nebutu galima atlikti kokiu nors konkreciu proceso veiksmu (kaip jau aptarta, byla turi nagrineti apygardos teismas, kuris ir gali atlikti reikalingus proceso veiksmus).
Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos prokuroro skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos skunde nepagristai teigiama, jog apylinkes teismas, gaves A. V. privataus kaltinimo skunda galejo priimti tik vieninteli procesini sprendima – vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 225 str. 2 d., 228 str. 1 d. dalimi priimti nutarti byla perduoti pagal teisminguma Vilniaus apygardos teismui. Skunda nagrinejantis teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos BPK 224 str. ir 225 str. reglamentuoja baudžiamuju bylu teisminguma apylinkes ir apygardos teismams. Taciau atkreiptinas demesys, jog A. S. atžvilgiu baudžiamosios bylos dar nera, jo atžvilgiu yra paduotas tik skundas ir jis yra tik itariamas galimai padares nusikalstama veika. Butina pabrežti tai, kad Baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnis nenumato jokio draudimo kreiptis skundu i apylinkes teisma privataus kaltinimo tvarka del galimai Seimo nario padarytos nusikalstamos veikos. Taciau nekelia abejoniu, jog apylinkes teismas negali nagrineti baudžiamosios bylos, kurioje Seimo narys jau yra kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu.
Del šiu priežasciu Vilniaus apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkes teismas, gaves pareiškejo skunda, turejo teise išspresti A. V. privataus kaltinimo skundo priemimo klausima bei, nustates Lietuvos Respublikos BPK 409 str. 1 d. numatytus pagrindus, priimti nutarti perduoti ji Lietuvos Respublikos generalinei prokuraturai spresti klausima del ikiteisminio tyrimo atlikimo, todel skundžiama nutartis yra teiseta ir pagrista.
Lietuvos Respublikos BPK 407 str. išvardintos nusikalstamos veikos, del kuriu gali buti pradetas privataus kaltinimo procesas, taip pat nurodyta, jog ikiteisminis tyrimas šiose bylose neatliekamas. Taciau Lietuvos Respublikos BPK 409 str. l d. nustatyta, kad jeigu šio Kodekso 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomenine reikšme ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris del svarbiu priežasciu negali ginti savo teisetu interesu, prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentejusiojo skundas arba jo teiseto atstovo pareiškimas, del šiu veiku privalo pradeti baudžiamaji procesa. Skunda nagrinejantis teismas pažymi, kad pareiškejo ketinimas patraukti baudžiamojon atsakomyben Lietuvos Respublikos Seimo nari už galimai jo padaryta nusikalstama veika, be abejones turi visuomenine reikšme ir gali sukelti rezonansa visuomeneje.
Be to pažymetina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo Statutas) 22 str. 3 d. itvirtina Seimo nario imuniteta nuo baudžiamojo persekiojimo. Seimo narys be Seimo sutikimo negali buti patrauktas baudžiamojon atsakomyben. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 str. 3 d., Seimo Statuto 22 str. 2 d. itvirtina Seimo nario idemniteta, absoliutu draudima persekioti Seimo nari už jo pareigu vykdyma: balsavimus ir kalbas Seime, Seimo komitetu, komisiju ir frakciju posedžiuose. Taciau jei vykdydamas šias pareigas Seimo narys tycia paskleidžia tikroves neatitinkancia informacija, galincia paniekinti ar pažeminti kita žmogu arba pakirsti pasitikejima juo, jis gali buti traukiamas baudžiamojon atsakomyben pagal bendras Baudžiamojo proceso kodekso numatytas teisines proceduras – privataus kaltinimo bylu proceso tvarka, ka pažymejo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. gruodžio 21 d. nutartyje byloje Nr. 1-50-2007. Taciau, kad vyktu toks baudžiamasis procesas, reikalingas Seimo sutikimas. Vadovaujantis Seimo Statuto 23 str. išskirtine teise kreiptis i Seima su prašymu duoti sutikima patraukti Seimo nari baudžiamojon atsakomyben suteikta Lietuvos Respublikos Generaliniam prokurorui. Butent del šios priežasties pareiškejas A. V. neturi istatyminio pagrindo savarankiškai kreiptis i Seima su prašymu duoti sutikima patraukti A. S. baudžiamojon atsakomyben. Tai padaryti gali tik generalinis prokuroras pradejes ikiteismini tyrima. Ši aplinkybe pripažintina svarbia priežastimi, del kurios šiuo atveju pareiškejas negali ginti savo teisetu interesu.
Tokiu budu apeliacines instancijos teismas konstatuoja, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 407 str. bei 409 str. apylinkes teismas galejo ir privalejo priimti A. V. privataus kaltinimo tvarka paduota skunda, kuriuo Seimo narys A. S. itariamas galimai padares nusikalstama veika, bei išsprendes skundo priemimo klausima, atsižvelgiant i pareiškejo ketinima patraukti baudžiamojon atsakomyben Lietuvos Respublikos Seimo nari, kas turi visuomenine reikšme ir sukelia rezonansa visuomeneje, bei i tai, kad tik Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras gali kreiptis i Seima su prašymu duoti sutikima patraukti Seimo nari baudžiamojon atsakomyben, apylinkes teismas turejo teise priimti sprendima perduoti ši skunda LR Generalinei prokuraturai spresti klausima del baudžiamojo proceso pradejimo. Todel nera pagrindo pripažinti Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2009 m. rugsejo 1 d. nutarti neteiseta ir nepagrista.
Rezoliucinė dalis
nutare:
Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos prokuroro skunda atmesti.
Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.