Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, gyv., (duomenys neskelbtini). teistas:

1) 2016-08-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį (2015-09-25 padaryta nusikalstama veika) laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams; pagal LR BK 284 str. (2015-12-01 padaryta nusikalstama veika) laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmės subendrinto BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu ir paskirta laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams su įpareigojimais;

2) 2016-11-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-31 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, E. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams su įpareigojimais; 2017-02-15 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-10 nuosprendis pakeistas: vadovaujantis BK 92 straipsniu D. L. paskirtos 1 (vienerių metų) 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams (6) šešiems mėnesiams, paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemones, teistumas išnykęs.

Šioje byloje E. J. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymu. Teismas išnagrinėjo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. mušdamas ir kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą žmogui, o būtent:

jis, 2022-07-05 apie 23.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), dėl mažareikšmės priežasties, konflikto metu su buvusia sugyventine K. S., su kuria tuo metu apie pusantro mėnesio gyveno kartu, bandydamas iš nukentėjusiosios rankų paimti prieš jos valią jos mobilaus ryšio telefoną, panaudojo nukentėjusiosios K. S. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. pargriovęs ant lovos abejomis rankomis suėmęs kaklą ją smaugė, dėl ko nukentėjusioji trumpam prarado sąmonę, po to, nutempęs ją nuo lovos ant grindų, vieną kartą dešine koja spyrė nukentėjusiajai į nugaros sritį, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, apie 02:30 val. vėl bandydamas iš jos rankų ištraukti mobilaus ryšio telefoną, dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai vieną kartą į dešinės kojos šlaunies sritį, tokiais savo veiksmais pagal 2022-07-13 specialisto išvadą Nr. G 2142/2022(01) padarydamas nukentėjusiajai K. S. odos nubrozdinimus dešiniame žande, kakle, dešinėje rankoje, poodinę kraujosruvą kairiajame sėdmenyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais E. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis E. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltę pagal jam pareikštą kaltinimą pripažįsta. Buvo namie. Sugrįžo K. S., ji sėdėjo telefone. Kaltinamasis norėjo paimti iš jos telefoną ir susipyko. Tada jis paprašė K., kad paskambintų mamai, kad atvažiuotų paimti kaltinamąjį, bet ji neskambino. K. sėdėjo ant lovos. Jis priėjo prie jos, stvėrė už gerklės viena ranka. Pastebėjo, kad liko apdraskymas. K. įkando jam į ranką. K. tuo metu sėdėjo ant lovos. Nebuvo praradusi sąmonės, ant grindų negriuvo, nespyrė jai. Kai vyko grumtynės, K. buvo ant lovos, o kaltinamasis buvo ant žemės. Gal spyrė, kai stumdėsi, bet nespecialiai. Stovėjo prie lovos, kai atiminėjo telefoną. K. visą laiką buvo ant lovos. Nepamena, ar ji gulėjo, ar sėdėjo. Matė jos apdraskytą kaklą. Dėl to atsiprašė. Buvo blaivus. Iki įvykio kartu gyveno gal 1,5 mėn. Gyveno, kaip pora. Turi bendrą vaiką. Jis tuo metu miegojo. Vaikui beveik 2 metai. Prisideda prie jo išlaikymo. Dabar jokių pajamų negauna. Dabar prie vaiko išlaikymo neprisideda. Anksčiau prisidėdavo. Prieš metus dirbo, dabar išėjo iš darbo, taip susiklostė. Dabar turi kitų reikalų, bando laikyti teises. Pripažįstu, kad stvėrė K. už kaklo, gal netyčia galėjo spirti. Gal netyčia spyrė, kai stumdėsi. Telefoną norėjo atimti iš rankų. Nežino, kaip galėjau įspirti, kai buvo veidas prieš veidą. K. visą laiką buvo ant lovos. Po to nuėjo savo keliais. Nežino, iš kur atsirado tie sužalojimai. Sunku pasakyti, ar buvo šeima tuos 1,5 mėnesio. Buvo daug pažadų, kad situacija keisis. Jis gal norėjo atkurti santykius. Jeigu būtų neįvykęs konfliktas, nežino, kaip būtų. Sunku pasakyti, ko tikėjosi. Buvo pradėję labiau bendrauti, K. atvažiuodavo su vaiku. Ji susirado darbą, klausė, ar jis bus su vaiku. Grįžo gal kaip į šeimą, rūpinosi, gyveno, tvarkė. Tada buvo registruotas darbo biržoje, turėjo lėšų. Išeidavo su vaiku, pats save išlaikė. K. gamino maistą (b. l. 111-112, 114).

Apklausta kaip nukentėjusioji K. S. teismo posėdžio metu posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju E. J. gyvena ne kartu, situaciją prisimena. Ji grįžo namo, sėdėjo ant lovos krašto. E. norėjo atimti iš jos telefoną, ji nedavė. Griebė iš nugaros alkūne už kaklo, paleido, griebė abiem rankomis už kaklo, stūmė ant lovos, smaugė. Įvyko grumtynės, ji E. įkando į ranką. Jis nutempė ją nuo lovos. Nukentėjusioji nugriuvo į tarpą tarp lovos ir vaiko lovytės. Galva trenkė į sieną. Buvo praradusi sąmonę. Toliau grūmėsi. Gulinčiai ant žemės E. spyrė. Kai ji atsistojo, užlipo ant lovos. E. stovėjo ant žemės. Toliau pykosi žodžiais.

Kai atiminėjo telefoną, ji sėdėjo ant lovos krašto. Traukėsi nuo E. Tada griebė ją už kaklo. Ji įkando į ranką. Smaugdamas griovė ant lovos. Nestipriai smaugė. Prarado sąmonę, kai pargriovė smaugdamas. Nukritusi, trenkėsi galva į sieną ir, tada atsigavo. Pajuto smūgį į nugarą ir atsikėlė. Kokia poza gulėjo, neprisimena. Gal netyčia spyrė. Greičiausiai tai buvo smūgis koja į nugarą. E. ėjo link jos, nebuvo pritūpęs. Gulėjo mažame tarpe tarp lovos ir vaiko lovytės. Atsipeikėjo, atsitrenkusi į sieną. Kai E. paėmė ją už kaklo, įkando jam į ranką, traukėsi. Jis ją sugriebė, atsitrenkė į sieną ir atsigavo, užlipo ant lovos. E. stovėjo ant žemės. Vaikas miegojo, nepabudo.

Žalą jai atlygino prieš mėnesį. Civilinio ieškinio nepalaiko, susitaikė, pretenzijų neturi, atleido, vakar visi buvo pasivaikščioti. Su E. kartu yra jau seniai, nuo tada, kai jai buvo 15 metų. Tokių dalykų anksčiau nebūdavo. E. norėjo paimti jos telefoną. Prieš tai su E. buvo išsiskyrę. Jau nebuvo šeima. Sakė E., kad žiūrėtų vaiką. Tą dieną jis taip pat buvo su vaiku. Kai grįždavo, su vaiku būdavo ji. Tai nebuvo šeima, nors turi bendrą vaiką. E. buvo ten, kad žiūrėtų vaiką. Intymių santykių neturėjo. E. pasitiki, jis padėdavo net tada, kai buvo išsiskyrę. Jausmų jam nėra, tiesiog tik kaip draugas, jos vaiko tėvas. E. gal galvojo, kad vėl bus kartu. Kai jos nebūdavo, jis tvarkėsi, gamino maistą. Finansiškai neprisidėjo, maistą pirko ji, jis tik pagamindavo vaikui. Mano, kad buvo pretekstas tikrinti jos telefoną. Prieš 2 metus buvo E. neištikima. Jam tai nepatiko. Šiame konflikte buvo pavydo. Nežino, kas būtų, jeigu neįvyktų konfliktas. Mano, kad nebuvo jokių vilčių atkurti santykius. Šiuo metu pretenzijų E. neturi (b. l. 112-114).

Apklaustas kaip liudytojas G. P. teismo posėdžio metu parodė, kad kiek prisimena, atrodo, naktį gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną. Pranešta apie smurtą artimojoje aplinkoje, t. y. vaikinas smurtavo prieš merginą. Atvykus ant kaklo matėsi merginos smaugimo žymės. Liudytojas priėmė nukentėjusiosios pareiškimą, ją apklausė, apžiūrėjo įvykio vietą, atliko pirminius tyrimo veiksmus, t. y. dirbo pagal „penkialapio“ principą. Įtariamasis buvo eliminuotas. Nutarė jį vežti į Vilniaus apskrities VPK. Kiek prisimena, įvykio vietoje sužinojo, kad nukentėjusioji įtariamajam buvo neištikima, bendravo su jo pusbroliu, bet tai neleidžia jam taip elgtis. Kad nebūtų tragiškų pasekmių, vyriškis buvo eliminuotas. Neprisimena, ar įtariamasis kažką pasakojo.

Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 43), jis paaiškino, kad ką jis nurodė, tą parašė. Gal tyrėjas smulkiau apklausė. Per pamainą gauna nemažai iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje, todėl sunku viską prisiminti. Prisimena, kad bute dar buvo kūdikis, bet jis miegojo. Atkreipė dėmesį, kad nebūtų pažeistos jo teisės. Nukentėjusioji sakė, kad su įtariamuoju ilgai nebendravo, po to vėl pradėjo bendrauti, gimė vaikas. Klausė nukentėjusiosios, kodėl ji bendrauja su įtariamuoju, jeigu jis ją skriaudžia (b. l. 119-120).

Apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu G. P. parodė, kad 2022-07-06 dirbant pagal iš anksto nustatytą grafiką, apie 03:00 val. gavo pranešimą, kad adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), yra mušama moteris. Atvykus nurodytu adresu, kartu su GMP medikais įėjo į butą, kur virtuvėje pamatė sėdinčią nukentėjusiąją, o įtariamasis vaikinas sėdėjo šalia ant palangės. GMP pradėjo apžiūrinėti nukentėjusiąją. Nukentėjusioji mergina pradėjo pasakoti, kad jos sugyventinis norėjo iš jos atimti jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, jai atsisakius tai padaryti, jie pradėjo konfliktuoti ir konflikto metu įtariamasis ją pargriovė ant lovos, pradėjo smaugti abejomis rankomis ir nutempęs ją nuo lovos ant grindų, galimai vieną kartą trenkė jai į dešinę akį. Teigė, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Ant nukentėjusiosios kaklo matėsi gilūs nubrozdinimai bei nubrozdinimas ant dešinės pusės skruosto. Abu asmenys atrodė blaivūs. Nukentėjusioji teigė, kad jos atžvilgiu įtariamasis smurtavo ne pirmą kartą, tačiau anksčiau į policiją ji nesikreipdavo (b. l. 43-45).

Iš 2022-07-06 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2022-07-06 03:53 val. gautas K. S. pareiškimas, kuriame ji nurodė, jog 2022-07-05 apie 23:00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tarp jos su sugyventiniu E. J. įvyko konfliktas, kurio metu jis panaudojo fizinę jėgą, pradėjo abiem rankomis smaugti, taip sukeldamas fizinį skausmą. Konfliktas įvyko dėl to, kad jis norėjo paimti jos mobiliojo ryšio telefoną, o ji jam jo nedavė. Tada jis pargriovė ant lovos ir pradėjo abiem rankoms smaugti, po to nutempė nuo lovos ant grindų ir galimai vieną kartą trenkė jai į dešinę akį. Tokiais savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą (b. l. 1-4).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2022-07-06 03:01 val. bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas telefonu iš D. L., kuriame nurodyta, jog pranešėjui telefonu pranešė jo draugė, kad ji yra mušama savo vaikino. Mergina K. S. (b. l. 14-17).

Iš 2022-07-19 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta policijos pareigūnų nešiojamų kamerų vaizdo įrašai. Apžiūros metu nustatyta, kad:

1) apžiūrimas vaizdo įrašas 2022_0706_032959_047. Įrašo trukmė 5.01 min. Apatiniame kairiajame kampe matosi užrašas VLN_MK_60F848 2022/07/06. Įėjus pareigūnams į butą jame jau yra GMP medikai, kurie apžiūri nukentėjusiąją. Bute taip pat yra vyras, kuris smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu. GMP medikai rekomenduoja nukentėjusiajai vykti į RVUL, tačiau ji atsisakė dėl mažamečio vaiko. Nukentėjusioji aiškina, kad tarp jos ir vyro konfliktas įvyko dėl to, kad jis norėjo atimti jos telefoną. Konflikto metu įtariamasis pradėjo smaugti nukentėjusiąją. Vaizdo įrašo pabaiga;

2) apžiūrimas vaizdo įrašas 2022_0706_033459_048. Įrašo trukmė 5.00 min. Apatiniame kairiajame kampe matosi užrašas VLN_MK_60F848 2022/07/06. Pareigūnas su nukentėjusiąją nuėjo iki tarnybinio automobilio. Pradedamas ikiteisminis tyrimas. Aktualios informacijos ikiteisminio tyrimo eigai neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga;

3) apžiūrimas vaizdo įrašas 2022_0706_033958_049. Įrašo trukmė 0.35 min. Apatiniame kairiajame kampe matosi užrašas VLN_MK_60F848 2022/07/06. Aktualios informacijos ikiteisminio tyrimo eigai neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga (b. l. 19-20).

Iš 2022-07-16 apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašas. Apžiūros metu nustatyta:

1) apžiūros objektas yra viena „MP3 Format Sound“ tipo rinkmena ,,BPC skambu io ra as (ID 92031173144, skambu io prad ia 2022-07-06 03 01 47)’’, kuriame yra užfiksuotas garso įrašas. Apžiūrimas garso įrašas ištrauktas iš PRĮR. Garso įrašas atkurtas ir perklausytas panaudojant kompiuterinę įrangą ir Windows Media Player programą. Įraše užfiksuoti Bendrojo pagalbos centro darbuotojos, skambinančio į Bendrąjį pagalbos centrą vyro balsas. Nustatyta, kad į Bendrąjį pagalbos centrą skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Asmuo, prisistatęs kaip D. L., kviečia policiją adresu (duomenys neskelbtini) dėl to, kad prieš draugę smurtauja, "sako vaikinas atiminėja telefoną, muša, sako pati išsikviesti negali, tai prašė, kad iškviesčiau". Nežino ar reikalinga greitoji, bet "sakė nu tiesiog ant veido gūzai kažkokie iššoko sako, labai muša rankom kojom...". Jos telefono numeris (duomenys neskelbtini), K. S.;

2) apžiūros objektas yra viena „MP3 Format Sound“ tipo rinkmena ,,BPC skambu io ra as (ID 92031173144, skambu io prad ia 2022-07-06 03 10 18)’’, kuriame yra užfiksuotas pakartotino skambučio iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) garso įrašas. Tas pats pranešėjas operatorei padiktuoja įėjimo į laiptinę durų kodą – (nuasmeninta) (b. l. 21-22).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022-07-13 specialisto išvados Nr. G 2142/2022 (01) matyti, kad jos išvadoje nustatyta, jog nustatyta, kad K. S. padaryta odos nubrozdinimai dešiniame žande, kakle, dešinėje rankoje, poodinė kraujosruva kairiame sėdmenyje. Odos nubrozdinimai padaryti kietu, buku ir/as buką briauną turinčiu daiktu (daiktais); poodinė kraujosruva - kietu buku daiktu. Sužalojimai padaryti prieš 7-10 parų iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. K. S. sužalojimų jai padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais (b. l. 28-29).

Apklaustas kaip liudytojas D. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. J. pažįsta nuo vaikystės, jie yra pusbroliai. Su K. susipažino tada, kai E. pradėjo su ja draugauti. 2022-07-06 nakties metu (tikslaus laiko nurodyti negali) būnant namuose, jam į telefoną parašė K. S., kad ją muša sugyventinis E. ir, kad iškviestų policijos pareigūnus, nes pati to padaryti negali. Ji daugiau jam nieko nedetalizavo. Po šio įvykio buvo susitikęs su K., tačiau ta tema jie nieko nebendravo. Matė, kad buvo nubrozdinimai ant jos kaklo bei parodė, kad buvo nubrozdinimai nugaros srityje. Daugiau jokių sužalojimų nematė ir ji jam daugiau nieko neberodė (b. l. 47).

Motyvuojamoji dalis

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino ir kaltinamojo E. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta. Kaltinamasis kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino iš dalies, paaiškino veikos padarymo aplinkybes. Taigi jo kaltę padarius kaltinime nurodytus veiksmus iš dalies patvirtina ir kaltinamojo dalinis pripažinimas bei jo parodymai. Taip pat jo kaltę bei kaltinime nurodytas faktines aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios K. S. parodymai, skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašas, liudytojo D. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir liudytojo policijos pareigūno G. P. parodymai, bei specialisto išvada. Kaltinamasis pripažino, kad 2022-07-05 apie 23:00 val. tarp jo ir nukentėjusiosios įvyko konfliktas, jis norėjo paimti iš jos telefoną, konflikto metu jie grūmėsi. Grumtynių metu nukentėjusioji buvo ant lovos, jis ant grindų. Kai nukentėjusioji sėdėjo ant lovos krašto, jis stvėrė jai viena ranka už kaklo, ant jo liko įdrėskimai. K. įkando jam į ranką. Ji nebuvo praradusi sąmonės, ant grindų nukritusi nebuvo. Nukentėjusioji visą laiką nuosekliai tvirtino, kad kaltinamasis norėjo atimti iš jos telefoną, ji telefono jam nedavė, todėl jis griebė jai už kaklo alkūne iš nugaros, tada paleido ir vėl griebė už kaklo dviem rankomis, stūmė ant lovos, smaugė, jie grūmėsi, ji įkando jam į ranką. Jis nutempė ją nuo lovos, nukentėjusioji nukrito į tarpą tarp lovos ir vaiko lovytės, krisdama susitrenkė galvą į sieną ir atsipeikėjo, nes prieš tai buvo praradusi sąmonę. Gulinčiai ant žemės E. spyrė. Atsistojusi užlipo ant lovos, toliau jie pykosi žodžiais. Šias nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad K. S. padaryta odos nubrozdinimai dešiniame žande, kakle, dešinėje rankoje, poodinė kraujosruva kairiame sėdmenyje. Odos nubrozdinimai padaryti kietu, buku ir/ar buką briauną turinčiu daiktu (daiktais); poodinė kraujosruva - kietu buku daiktu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais. Taip pat šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios elektroniniu paštu į bylą pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuota sužalojimų žymės ant jos rankos žasto, ant kaklo, menties srityje (b. l. 34-37). Šių įrodymų pagrindu konstatuotina, kad byloje neabejotinai nustatyta, jog E. J. 2022-07-05 apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl mažareikšmės priežasties, konflikto metu su buvusia sugyventine K. S., su kuria tuo metu apie pusantro mėnesio gyveno kartu, bandydamas iš nukentėjusiosios rankų paimti prieš jos valią jos mobilaus ryšio telefoną, panaudojo nukentėjusiosios K. S. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. pargriovęs ant lovos abejomis rankomis suėmęs kaklą ją smaugė, dėl ko nukentėjusioji trumpam prarado sąmonę, po to, nutempęs ją nuo lovos ant grindų, vieną kartą dešine koja spyrė nukentėjusiajai į nugaros sritį, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, apie 02:30 val. vėl bandydamas iš jos rankų ištraukti mobilaus ryšio telefoną, dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai vieną kartą į dešinės kojos šlaunies sritį. Taip kaltinamasis padarė K. S. odos nubrozdinimus dešiniame žande, kakle, dešinėje rankoje, poodinę kraujosruvą kairiajame sėdmenyje, kurie įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu.

BK 140 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo atveju dėl kaltinamojo tyčinio smūgio ranką į veidą nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir dėl padarytų kūno sužalojimų sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamojo E. J. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaip smurtas šeimos nario atžvilgiu, tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji įvykio metu neidentifikavo savęs kaip šeimos narių. Nukentėjusioji buvo pradėjusi dirbti ir jai buvo reikalinga pagalba prižiūrint vaiką, todėl kaltinamasis, kaip vaiko tėvas, gyveno jos namuose, ir kol ši būdavo darbe prižiūrėjo vaiką, tačiau kaip nurodo nukentėjusioji, jis nebuvo jos intymus partneris ir ji neturėjo ketinimo su juo kurti šeimą. Kaltinamasis taip pat bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog galbūt turėjo vilčių, jog jų santykiai tarps artimesni, tačiau tuo metu jie nebuvo šeima.

Šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). Iš BK 248 straipsnio 2 dalies nuostatų matyti, kad baudžiamosios teisės reguliuojamų santykių srityje šeima laikomi su nusikaltimą padariusiu asmeniu kartu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystės), sutuoktinio tėvai. Pagal BPK 38 straipsnį asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai.

Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. ir 2012 m. birželio 4 d. nutarimai). Vertinant konkrečių asmenų santykių turinį ir sprendžiant dėl šeimos santykių fakto, yra svarbios tokios aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam, o vien faktas apie asmenų bendrą gyvenimą viename būste nėra pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, sugyventinių santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-487/2013, 2K-525/2013, 2K-110-699/2015, 2K-301-139/2016).

Taigi, įvertinus visa tai, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad įvykio metu kaltinamasis ir nukentėjusioji gyveno kartu kaip sugyventiniai, t. y. faktiniai sutuoktinai ir buvo šeimos nariai. Todėl kaltinamojo veiksmai, aprašyti kaltinime turi būti kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis E. J. šioje byloje BPK 140 straipsnio tvarka sulaikyta buvo nuo 2022-07-06 03:40 val. iki 2022-07-06 18:34 val. (b. l. 59, 84). Jam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 81-82).

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis E. J. buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, todėl jo atžvilgiu taikytinos BK 55 straipsnio nuostatos, numatančios teismui pareigą asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skirti su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Šiuo metu kaltinamasis teisiamas už vieno nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą. Jis yra nedirbantis, nesusituokęs, turi mažametį vaiką. Duomenų apie gydymą psichiatrine tvarka ar buvimą priklausomybės ligų įskaitoje nepateikta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai kaltininkas savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad neteistas, duomenų apie nubaudimus administracine tvarka nepateikta, taip pat įvertinus sankcijoje numatytas bausmės rūšis (viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas laisvės atėmimas iki vienerių metų), manytina, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę.

K. S. byloje pareiškė 500 eurų dydžio civilinį ieškinį neturinei žalai atlyginti. Kaltinamasis žalą nukentėjusiajai atlygino ir ji pateikė atsisakymą nuo civilinio ieškinio (b. l. 38, 105), jai buvo išaiškintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje numatytos civilinio ieškinio atsikasymo teisinės pasekmės. Kadangi K. S. ieškinys buvo atlygintas, ieškovė atsisakė ieškinio šioje byloje, jai žinomos civilinio ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės. Atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja įstatymo reikalavimams, todėl turi būti priimtas, o byla šioje dalyje nutraukta (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 -298, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

E. J. (E. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant E. J. per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie LR SAD ministerijos arba mokytis (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022-07-06 03:40 val. iki 2022-07-06 18:34 val., t. y. vieną dieną, kas atitinka 2 laisvės apribojimo dienas (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktas b papunktis).

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti E. J. paskirtą kardomąją priemonę raštinį pasižadėjimas neišvykti.

K. S. atsisakymą nuo civilinio ieškinio priimti ir bylą šioje dalyje nutraukti.

2 kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, LT-08221 Vilnius, el.p. vilnius@probacija.lt). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.