Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-201/2012

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-05-14
Bylos Nr.: 2A-201/2012
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alė Bukavinienė, Artūras Driukas, Algirdas Gailiūnas
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų inžineriniai tinklai“
Atsakovas: akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“

Kategorijos

73.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-201/2012Procesinio sprendimo kategorija 73.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko ir Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų inžineriniai tinklai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2-2961-585/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų inžineriniai tinklai“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką (ar įvykis draudiminis).

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ draudimo išmoką – 105681,98 Lt, taip pat turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 4 d. su atsakovu sudarė draudimo sutartį, kurios draudimo objektai: ieškovo veiklos civilinė atsakomybė, produkto civilinė atsakomybė, civilinė atsakomybė už žalą, padarytą atliekant statybos darbus.

Ieškovas pagal 2007 m. birželio 1 d. su trečiaisiais asmenimis sudarytą statybos rangos sutartį sumontavo valymo įrenginius (duomenys neskelbtini), tačiau dėl valymo įrenginio deformacijos įrenginys tapo visiškai netinkamas tolimesniam naudojimui. 2008 m. birželio 27 d. ieškovas atsakovui pareiškė pretenziją dėl draudiminio įvykio (valymo įrenginio deformacijos). Ieškovas atsakovui pateikė visus pagal draudimo sutartį reikalingus dokumentus draudimo išmokai mokėti, tačiau atsakovas nesumokėjo draudimo išmokos, nebendradarbiavo su ieškovu, neteikė jokių specialių reikalavimų, nenurodė apribojimų atlikti veiksmus, todėl ieškovas, siekdamas pašalinti dar didesnės žalos užsakovams dėl neveikiančių valymo įrenginių prieš šaltąjį metų laikotarpį atsiradimo galimybę, teisėtai pakeitė sugadintą valymo įrenginį nedalyvaujant atsakovo atstovui.

Šalies argumentai

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad tyrimo dėl galimo draudiminio įvykio veiksmų ėmėsi nedelsiant po to, kai ieškovas 2007 m. spalio 10 d. pateikė reikalautus dokumentus. Ieškovą atsakovas dar 2007 m. rugpjūčio 22 d. raštu buvo įpareigojęs derinti visus deformuoto įrenginio keitimo darbus su atsakovu. Atsakovo pasamdytam ekspertui 2007 m. spalio 16 d. atlikus apžiūrą, apie 2007 m. spalio 22 d. buvo surašyta tyrimo ataskaita, iš kurios padaryti tikslios išvados apie žalos atsiradimo priežastis neįmanoma be įrenginio montavimo būdo įvertinimo, o tai, kaip pabrėžė ekspertas, buvo įmanoma tik atkasus visą įrenginį. Ieškovui be atsakovo atstovo dalyvavimo pakeitus sugadintą įrenginį nauju ir neužfiksavus buvusios atkasimo metu padėties, nebeįmanoma tiksliai nustatyti įvykio priežasčių, todėl nėra pagrindo teigti, kad įvyko draudiminis įvykis. Be to, pagal draudimo sutarties draudimo sąlygą Nr.0543V 6.1 punktą draudimo apsauga negalioja tų sutarčių atžvilgiu, pagal kurias statinio statybos darbų rangos sutarties kaina viršija draudimo sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ 40 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Teismas nustatė, kad atsakovo užsakymu deformuotą valymo įrenginių vandens talpyklą apžiūrėję Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto Statinių, konstrukcijų ir medžiagų mokslo laboratorijos specialistai padarė išvadą, kad pažaidos galėjo atsirasti dėl vienos ar kiekvienos drauge su kita tokių priežasčių: netinkamai įvertinto aukšto gruntinio vandens lygio, ne pagal valymo įrenginio gamintojo rekomendacijas atlikto inkaravimo prie betoninio pagrindo, dėl netinkamai parinkto montavimo darbų eiliškumo ir/arba technologijos, dėl visiško vandens išsiurbimo iš talpyklos jau po sumontavimo, dėl padidėjusio slėgio į įrenginį dėl privažiavusio ties vidurine dalimi sunkaus transporto. Tyrimą atlikę specialistai nurodė, kad tikslias pažaidų priežastis galima nustatyti iškasus įrenginį ir jį ištyrus iš išorės bei vidaus, nustačius valymo įrenginio inkaravimo konstrukciją ir tinkamumą, nustačius grunto geotechninius duomenis įrenginio montavimo vietoje, atlikus valymo įrenginio įtempių skaičiavimą, nustačius faktines stiklaplasčio, iš kurio pagamintas įrenginys, stiprumines-mechanines savybes.

Nors ieškovas pripažino, kad gavo atsakovo pranešimą, kuriuo šis reikalavo be atskiro pranešimo atsakovui ir šio sutikimo neatlikti sugadintojo įrenginio demontavimo ir naujojo montavimo darbų, ieškovas tokius darbus atliko, motyvuodamas būtinu skubėjimu dėl šaltojo metų laikotarpio pradžios. Dėl tokių darbų atlikimo tapo neįmanomas visiškas ir tikslus valymo įrengimo deformavimosi priežasčių nustatymas.

Teismas pagrįstu laikė atsakovo argumentą, jog įvykis, už kurį prašoma išmokėti draudimo išmoką, nedraustas. Rangos sutarties kaina viršijo draudimo sutartimi nustatytą 200 000 Lt draudimo sumą, todėl nebuvo apdrausti jokie įvykiai vykdant rangos sutartį. Draudimo polise nurodyta, kad draudimo sutarties pagrindas yra draudimo taisyklių Bendrosios sąlygos, Veiklos civilinės atsakomybės sąlygos ir Produkto civilinės atsakomybės draudimo sąlygos. Draudimo taisyklių II dalyje numatyta, kad veiklos atsakomybė pagal Taisykles neapima produkto atsakomybės, t.y. Taisyklių II dalis bendru atveju gali būti taikoma be produkto atsakomybės priedų Nr.0543V dalies. Draudimo polise atskirai ir aiškiai numatyta, kad draudimo objektai yra veiklos civilinė atsakomybė ir (atskirai) produkto civilinė atsakomybė bei civilinė atsakomybė už žalą, padarytą atliekant statybos darbus. Kiekvienai apdraustai atsakomybės rūšiai pagal draudimo sutartį nustatyta savarankiškas, nors ir vienodas, draudimo sumos limitas. Taigi iš draudimo poliso turinio ir pačios draudimo sutarties tikslo – apdrausti statybos darbų kaip ieškovo veiklos pasėkoje atsirandančią žalos padarymo tretiesiems asmenims riziką, matyti, kad šalių sutarties atveju kartu su Taisyklių II dalimi turi būti taikomas draudimo taisyklių priedas 0543V (civilinės atsakomybės už žalą, padarytą atliekant statybos darbus draudimo sąlyga), nes kitaip ieškovo atsakomybė už žalą dėl statybos darbų vykdymo apskritai nebūtų apdrausta (pvz. Taisyklių II dalies 5.2.14 p.).

Taisyklių priedo sąlygos Nr.0543V taikymas šalių draudimo santykyje reiškia, kad turi būti taikomas ir šios draudimo sutarties sąlygos 6 punktas, nustatantis, kad „draudimo apsauga pagal draudimo sutartį negalioja tų sutarčių atžvilgiu, pagal kurias statinio statybos darbų rangos sutarties kaina viršija draudimo sumą“. Todėl ieškovo civilinė atsakomybė pagal 2007 m. birželio 1d. ieškovo ir trečiųjų asmenų sudarytą rangos sutartį, kurios suma viršijo 200 000 Lt (sutarties suma yra 850 000 Lt), nebuvo apdrausta.

Svarbu ir tai, kad ieškovas neįrodinėjo draudimo sutartį sudaręs turėdamas tikslą apdrausti savo atsakomybę būtent pagal 2007 m. birželio 1 d. sutartį. Taip pat ieškovas neįrodinėjo Taisyklių priedo sąlygos Nr.0543V 6 punkto negaliojimo.

Teismas atmetė ieškovo argumentus dėl atsakovo sąmoningo ir neteisėto delsimo atlikti tyrimą ir nurodė, kad ieškovas nepaneigė atsakovo nurodytų aplinkybių, kad ieškovas atsakovui paskutinius šio reikalautus dokumentus, reikalingus eksperto tyrimui atlikti, pateikė 2008 m. spalio 10 d. Atsakovas nurodo dokumentų iš ieškovo reikalavęs nuo 2008 m. rugpjūčio 22 d. (2008 m. rugpjūčio 22 d. raštas ieškovui, kuriame ieškovas taip pat įpareigojamas demontavimo darbus derinti su atsakovu), po to, kai 2008 m. rugpjūčio 18 d. atsakovo ekspertas pirmą kartą apžiūrėjo sugadintąjį įrengimą. Kad ieškovas ne visus reikalautus dokumentus atsakovui perdavė tuojau po pateikto reikalavimo patvirtina ir atsakovo 2008 m. spalio 6 d. elektroninis laiškas ieškovui.

Teismas pažymėjo, kad net ir nustačius ieškovo nurodomą atsakovo delsimą, toks delsimas savaime negalėtų būti pakankamas pripažinti atsisakymą mokėti draudimo išmoką neteisėtu. Atsakovui aiškiai ir suprantamai reikalaujant, kad ieškovas vykdytų labai reikšmingą draudimo sutarties šalių bendradarbiavimo pareigą ir su draudiku derintų visus reikšmingus tyrimui veiksmus, susijusius su įrenginio pakeitimu, ieškovas pakeitė įrenginį nauju ir neįrodė, kad informavo atsakovą apie numatomą darbų atlikimą. Taip atsakovui buvo užkirsta galimybė tinkamai ištirti įvykio, sukėlusio žalą, priežastis ir įsitikinti ieškovo reikalavimo mokėti draudimo išmoką pagrįstumu. Pastačius naują įrenginį, atsakovas nebeteko galimybės ištirti valymo įrenginio inkaravimo prie betono pagrindo konstrukcijos tinkamumą, t.y. nustatyti, ar žala atsirado dėl projektavimo klaidų, kas būtų kvalifikuojama kaip nedraudiminis įvykis pagal Taisyklių priedo 0543V sąlygos 5.5 punktą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują - iš dalies patenkinti ieškinį, t.y. priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovo UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ naudai 85.561 Lt dydžio draudimo išmoką ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme; priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovo UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ naudai 2567 Lt žyminio mokesčio ir kitas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, grąžinti ieškovui UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ už apeliacinį skundą permokėtą žyminio mokesčio dalį - 547 Lt. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Ieškiniu ieškovas reikalavo priteisti 105681,98 Lt draudimo išmoką, remdamasis sumokėta valymo įrenginio ir montavimo darbų kaina, įskaitant pridėtinės vertės mokesčio sumą. Ieškovas ginčija teismo sprendimą tik dalyje dėl 85561 Lt draudimo išmokos priteisimo (t.y. iš valymo įrenginio ir darbų kainos atėmė pridėtinės vertės mokestį ir besąlyginę išskaitą). Tuo remiantis ir vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, mokėtinas žyminis mokestis už apeliaciniu skundu ginčijamą sumą yra 2567 Lt. Kadangi ieškovas sumokėjo 3114 Lt., prašo grąžinti permokėtą žyminį mokestį - 547 Lt (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

2. Teismas nepagrįstai taikė AB „Lietuvos draudimas“ bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 054 „Civilinės atsakomybės už žalą, padarytą atliekant statybos darbus, draudimo sąlygą Nr. 0543V“. Draudimo apsauga pagal ieškovo ir atsakovo sudarytą sutartį buvo daug platesnė nei aiškino teismas: kadangi ieškovas siekė apsidrausti ne tik atsakomybę už žalą, padarytą atliekant statybos darbus, o ir kitos savo veiklos bei produkto civilinę atsakomybę, šalys nesitarė dėl Sąlygos Nr. 0543V ir nenumatė jos taikymo, kadangi ji būtų nepagrįstai susiaurinusi draudimo apsaugos ribas.

CK 6.992 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu draudimo sutartis sudaroma pagal draudimo rūšies taisykles, parengtas įstatymų nustatyta tvarka, tai draudimo sutarčiai atitinkamai taikomi šio kodekso 6.185-6.187 straipsniai. CK 6.187 straipsnis nustato, kad tuo atveju, kai sutarties standartinės sąlygos prieštarauja nestandartinėms, pirmenybė teikiama nestandartinėms, t. y. individualiai šalių aptartoms sąlygoms.

Draudimo sutartyje ieškovas ir atsakovas individualiai aptarė ir draudimo liudijime įtvirtino šias sąlygas:

draudimo objektai/draudiminiai įvykiai yra veiklos civilinė atsakomybė (draudimo sumos limitas kiekvienam įvykiui 200.000 Lt, visam sutarties galiojimo laikotarpiui 400.000 Lt), produkto civilinė atsakomybė (draudimo sumos limitas kiekvienam įvykiui 200.000 Lt, visam sutarties galiojimo laikotarpiui 400.000 Lt) ir civilinė atsakomybė už žalą, padarytą atliekant statybos darbus (draudimo sumos limitas kiekvienam įvykiui 200.000 Lt, visam sutarties galiojimo laikotarpiui 400.000 Lt);

bendra draudimo suma (draudimo išmokų suma už visus draudiminius įvykius sutarties galiojimo laikotarpiu) - ne daugiau 400.000 Lt;

draudimo liudijime nurodytas draudimo sutarties pagrindas: AB „Lietuvos draudimas“ Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 054 (2007 m. sausio 31 d. redakcija, galioja nuo 2007 m. kovo 1 d.): I dalis „Bendrosios sąlygos“; II dalis „Veiklos civilinės atsakomybės draudimo sąlygos“; III dalis „Produkto civilinės atsakomybės draudimo sąlygos“.

Draudimo apsaugos papildomos sąlygos, tarp jų ir Sąlyga Nr. 0543V, taikoma tuo atveju, jeigu draudikas ir draudėjas draudimo sutartyje susitaria dėl šios sąlygos taikymo. Konkrečiai Sąlygos Nr. 0543V, kurią sprendime nepagrįstai taikė teismas, 2 punkte nurodyta, kad ji taikoma, jeigu draudikas ir draudėjas draudimo sutartyje susitarė dėl šios sąlygos taikymo. Kadangi draudimo liudijime buvo nurodyta, kad taikoma Taisyklių 1 dalis, II dalis ir III dalis, bet nebuvo nurodyta, kad draudikas ir draudėjas susitarė dėl kurios nors iš draudimo apsaugos papildomų sąlygų, įskaitant ir Sąlygos Nr.0543V taikymo, darytina išvada, kad nebuvo susitarta dėl Sąlygos Nr. 0543V taikymo.

3. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovo atsakomybė už žalą dėl statybos darbų vykdymo apskritai nebūtų apdrausta, jeigu nebūtų taikoma Sąlyga Nr. 0543V (Taisyklių II dalies 5.2.14 p.). Taisyklių II dalies 5.2 punkte nurodyta, kad „Jeigu draudimo sutartis nenustato kitaip, nedraudžiama draudėjo atsakomybė už žalą: <...> 5.2.14. kilusią vykdant statybos darbus (statant naujus statinius, rekonstruojant, statant priestatus ir 1.1.)“. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad sutartyje ieškovas ir atsakovas aiškiai susitarė kitaip, t.y. susitarė, kad, pirma, draudimo objektas yra ieškovo veiklos civilinė atsakomybė ir ieškovo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą atliekant statybos darbus (tai įtvirtinta draudimo liudijime), ir, antra, susitarė dėl draudimo sutarties pagrindo - Taisyklių I, II ir III dalies taikymo, nenurodant ir todėl netaikant Sąlygos Nr. 0543V.

4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas pažeidė bendradarbiavimo pareigą ir savo veiksmais užkirto atsakovui kelią tinkamai ištirti įvykio, sukėlusio žalą, priežastis ir įsitikinti ieškovo reikalavimo mokėti draudimo išmoką pagrįstumu. Nuo pranešimo atsakovui apie įvykį 2008 m. birželio 27 d., ieškovas nuolat teikė atsakovui reikiamus dokumentus ir informaciją, o nuo įvykio iki valymo įrenginio pakeitimo praėjo net penki mėnesiai, kadangi ieškovas visą tą laiką laukė, kol deformuotą talpą apžiūrės atsakovo parinktas ekspertas. Atsakovo delsimą įrodantys ir talpos pakeitimo būtinumą pagrindžiantys argumentai buvo išdėstyti dubliko 1-2 psl. ir jų teismas tinkamai neįvertino. Atsakovo delsimą įrodo aplinkybės, kad į ekspertą atsakovas kreipėsi tik 2008 m. spalio mėnesį, ekspertas apžiūrėjo įvykio vietą 2008 m. spalio 16 d. ir apie 2008 m. spalio 22 d. surašė ataskaitą. Po atsakovo eksperto apžiūros ieškovas laukė dar 30 dienų ir tik tada pakeitė valymo įrenginį. Pakeitimo metu eksperto ataskaita jau buvo surašyta, tačiau atsakovas per laikotarpį nuo ataskaitos surašymo iki įrenginio pakeitimo neinformavo ieškovo, kad reikalingi papildomi tyrimai.

Šalies argumentai

Ieškovas protingai tikėjosi, kad 2008 m. rugpjūčio 18 d. rašte nurodytas atsakovo įpareigojimas ieškovui derinti veiksmus, susijusius su valymo įrenginio keitimu, nebegalioja po to, kai valymo įrenginį apžiūrėjo ne tik atsakovo darbuotojas, bet ir atsakovo samdytas ekspertas.

5. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į užsakovo - (duomenys neskelbtini) gyventojų - interesus ir ieškovo įsipareigojimus gyventojams pagal su jais sudarytą statybos rangos sutartį. Ieškovas vadovavosi protingumo principu ir pakeitė įrenginį, kadangi įrenginį reikėjo pakeisti iki ateinant žiemos sezonui. Teismų praktikoje tam tikros visuomenės grupės interesai, susiję su tokiomis būtinomis paslaugomis kaip vandentiekis ar nuotekų šalinimas, dažnai pripažįstami viešuoju interesu, todėl teismas turėjo įvertinti gyventojų intereso reikšmę ieškovui pakeičiant valymo įrenginį.

6. Teismas nevertino atsakovo padaryto Draudimo įstatymo 82 straipsnio 8 dalies pažeidimo (“jei draudimo išmoka nėra išmokėta per 30 dienų nuo pranešimo apie draudžiamąjį įvykį, draudikas privalo raštu išsamiai informuoti draudėją (naudos gavėją) apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą“). Ieškovas iš atsakovo tyrimo metu negavo jokios informacijos apie tyrimo eigą, tik abejotino pagrįstumo reikalavimus dėl vis daugiau dokumentų pateikimo. Pavyzdžiui, atsakovo ekspertui surašius ataskaitą, atsakovas neinformavo ieškovo, kokių duomenų trūksta ekspertams tikslesnėms išvadoms dėl įvykio priežasčių padaryti. Nuo valymo įrenginio apžiūros 2008 m. spalio 16 d. iki 2008 m. gruodžio 29 d., kai ieškovas pranešė atsakovui apie valymo įrenginio pakeitimą, ieškovas nebuvo gavęs jokios informacijos apie tyrimo eigą. 2008 m. spalio 22 d. (t.y. dar iki įrenginio pakeitimo) surašytą ataskaitą atsakovas pateikė ieškovui tik 2009 m. kovo 9 d. su raštu Nr. 629431, galutinai atsisakydamas išmokėti draudimo išmoką, nenurodant teisinio pagrindo.

7. Ar įvykis nėra nedraudiminis, atsakovas galėjo ištirti net ir ieškovui išmontavus valymo įrenginį, tačiau atsakovas, telefonu gavęs informaciją apie statybvietėje esantį išmontuotą įrenginį, nepageidavo jo ištirti, nors būtų galėjęs atlikti apie 80 proc. papildomų tyrimų, nurodomų ataskaitoje (dubliko 2 psl.). Atsakovas nenurodė, kokių konkrečiai Taisyklių II dalies 5 skyriaus aplinkybių jis negalėjo ištirti. Be to, ir atsakovas vėliau dėl įšalo nebebūtų suspėjęs atlikti papildomų tyrimų.

8. Atsakovas nepagrįstai remiasi projektuotojų klaidos tikimybe, kadangi projektuotojų klaidas buvo galima išsiaiškinti atlikus projekto ekspertizę (tam neturi įtakos valymo įrenginio pakeitimas). Projektuotojų klaida atmestina ir dėl tos aplinkybės, kad vietoje deformuoto valymo įrenginio sumontavus tokį patį valymo įrenginį, jis veikia tinkamai. Vertinant, ar minėtas įvykis yra draudiminis, nėra svarbu nustatyti priežastis, lėmusias žalos atsiradimą. Pakanka konstatuoti, kad, atmetus projektuotojų klaidos galimybę, žalą nulėmė ieškovo veikla (Taisyklių I dalies 1.15 p.).

Atsiliepimas

Atsakovo nurodytas Sąlygos Nr. 0543V 5.5 punkte numatytas papildomas nedraudiminis įvykis (žala, kilusi dėl projektavimo klaidų) taip pat netaikytinas, kadangi sutartyje nebuvo numatytas Sąlygos Nr. 0543V taikymas.

9. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad draudiminio įvykio atveju, turi būti atlyginama tik paties įrenginio, o ne montavimo darbų kaina. Deformuoto įrenginio išmontavimo ir naujo įrenginio sumontavimo darbų poreikis atsirado dėl draudiminio įvykio - žalos, susijusios su ieškovo vykdomais statybos darbais, padarymu, todėl atsakovas turi pareigą visiškai atlyginti ieškovo nuostolius, atsiradusius tiek dėl valymo įrenginio kainos, tiek dėl išmontavimo-sumontavimo darbų kainos (Taisyklių II dalies 10.2 p., CK 6.249 str. 1 d. ir 6.251 str. 1 d.).

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Nepagrįsti apelianto argumentai, jog draudikas pažeidė bendradarbiavimo pareigą, o ieškovas ją vykdė. Tokie argumentai neatitinka bylos faktinių aplinkybių.

2008 m. birželio 27 d. telefonu gavus ieškovo pranešimą apie sumontuoto valymo įrenginio deformaciją, ieškovui buvo paaiškinta, kad žalos administravimas įmanomas tik pateikus trečiųjų asmenų pretenziją (patvirtinimą, kad žala padaryta tretiesiems asmenims, nes tai yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga) bei paties draudėjo paaiškinimą apie įvykio priežastis ir aplinkybes. Pokalbio telefonu metu ieškovas negalėjo paaiškinti, ar padaryta žalos tretiesiems asmenims, nepateikė atsakovui informacijos apie galimai nukentėjusius trečiuosius asmenis. 2008 m. birželio 30 d. ieškovui buvo išsiųstas priminimas, tačiau ieškovui nesiimant veiksmų, 2008 m. rugpjūčio 22 d. atsakovas dar kartą raštu priminė, kad ieškovas nepateikė trečiųjų asmenų pretenzijos atlyginti žalą, paaiškinimo apie įvykio aplinkybes ir nurodė konkrečius būtinus pateikti dokumentus, kad būtų atlikta eksperto apžiūra. Tame pačiame laiške atsakovas įpareigojo ieškovą derinti su AB „Lietuvos draudimas“ visus veiksmus, susijusius su deformuotų valymo įrenginių keitimu.

2008 m. spalio 6 d. žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai pateikė AB „Lietuvos draudimas“ pretenziją dėl padarytos žalos ir paaiškino, kad visus jų turimus dokumentus jau yra perdavę ieškovui prieš tris savaites. AB „Lietuvos draudimas“ tą pačią dieną dar kartą pareikalavo pateikti draudikui visus su įvykiu susijusius ir/ ar draudiko nurodytus dokumentus ir vykdyti draudiko teisėtus reikalavimus. Ieškovas paaiškinimą apie įvykio aplinkybes ir tai patvirtinančius dokumentus pateikė tik 2008 m. spalio 10 d. Gavus dokumentus, AB „Lietuvos draudimas“ nedelsiant organizavo ekspertizės atlikimą (Vilniaus Gedimino Technikos universiteto ekspertas įrenginį apžiūrėjo 2008 m. spalio 16 d.).

2. Net ir tuo atveju, jei teismas laikytų, kad įrenginys turėjo būti skubiai pakeistas siekiant užtikrinti trečiųjų asmenų interesus, tokie interesai galėjo būti pažeisti tik paties ieškovo nebendradarbiavimu su atsakovu tiriant įvykį (CK 6.206 str.).

3. Nepagrįstas ieškovo argumentas, kad valymo įrenginys buvo pakeistas siekiant užtikrinti (duomenys neskelbtini) gyventojų interesus, tikintis, kad ekspertui apžiūrėjus įrenginį, įpareigojimas jo nekeisti neteko galios. Atsakovas buvo nurodęs ieškovui derinti veiksmus, susijusius su įrenginio keitimu, o ne neatlikti jokių veiksmų. Taip pat pažymėtina, kad gyvenvietė buvo tik statoma ir valymo įrenginiai nebuvo eksploatuojami, todėl nepagrįstas ieškovo teiginys, kad valymo įrenginys buvo pakeistas siekiant užtikrinti visuomenės grupės interesus, pripažintinus viešuoju interesu.

4. Ieškovas yra argumentuotai pareiškęs, kad įvykis atsitiko dėl pateiktos netinkamos montavimo darbų instrukcijos. Apeliantas ignoruoja Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 054 II dalies 5.3.2 punktą, kuriame nurodyta, kad draudimas netaikomas paties draudėjo patirtiems nuostoliams arba išlaidoms, patirtoms taisant veiklos rezultatą ar iš naujo atliekant blogai padarytą darbą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

Ieškovas UAB ,,Vakarų inžinieriniai tinklai“ 2007 m. rugsėjo 4 d. su atsakovu AB ,,Lietuvos draudimas“ sudarė draudimo sutartį, kurios draudimo objektai: ieškovo veiklos civilinė atsakomybė, produkto civilinė atsakomybė, civilinė atsakomybė už žalą, padarytą atliekant statybos darbus.

Ieškovas pagal 2007 m. birželio 1 d. su trečiaisiais asmenimis sudarytą statybos rangos sutartį sumontavo valymo įrenginius (duomenys neskelbtini), kurie dėl deformacijos tapo netinkami tolimesniam naudojimui. Atsakovas atsisako sumokėti draudimo išmoką, nes įvykį laiko nedraudiminiu. Pagal draudimo sąlygą Nr. 0543V 6.1 punktą draudimo apsauga negalioja tų sutarčių atžvilgiu, pagal kurias statinio statybos darbų rangos sutarties kaina viršija draudimo sumą. Be to, ieškovas reikiamai nebendradarbiavo su draudiku tiriant įrenginių deformacijos priežastis.

Apeliantas UAB ,,Vakarų inžinieriniai tinklai“, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai išmokėti draudimo išmoką, nepatenkinti, nurodo, kad teismas, taikydamas draudimo taisyklių sąlygą Nr. 0543V, pažeidė ir netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias draudimo sutarties sudarymą pagal standartines sąlygas ir tokios sutarties aiškinimą. Apelianto manymu, šalys nesutarė dėl sąlygos Nr. 0543V ir nenumatė jos taikymo.

Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Nagrinėjamoje byloje šalys draudimo sutartį sudarė pagal draudiko paruoštas Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisykles Nr. 054 (toliau – Taisyklės Nr. 054) t. y. standartinės sutarties sąlygas. Draudimo liudijime (bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartyje) nurodyta, kad draudimo sutarties pagrindas yra AB ,,Lietuvos draudimas“ Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 054 (2007 m. sausio 31 d. redakcija galiojanti nuo 2007 m. kovo 1 d.) I dalis Bendrosios sąlygos; II dalis Veiklos civilines atsakomybės draudimo sąlygos; II dalies Produkto civilinės atsakomybės draudimo sąlygos. Taigi šie teisės aktai yra šalių nustatyti kaip teisės normos, kuriomis jie vadovausis vykdydami savo teises ir pareigas. Šalys draudimo objektais nurodė veiklos civilinę atsakomybę kiekvienam įvykiui iki 200 000 Lt, bei visam sutarties galiojimo laikotarpiui 400 000 Lt ir 4000 Lt frančizę; Produkto civilinę atsakomybę iki 200 000 Lt kiekvienam įvykiui, 400 000 Lt visam sutarties galiojimo laikotarpiui ir 4000 Lt frančizę ir Civilinę atsakomybę už žalą, padarytą atliekant statybos darbus iki 200 000 Lt kiekvienam įvykiui, 400 000 Lt visam sutarties galiojimo laikotarpiui ir 4000 Lt frančizę. Taisyklėse Nr. 054 yra nurodyta ir daugiau draudimo objektų – civilinė atsakomybė už žalą padarytą aplinkos užteršimu, civilinė atsakomybė už žalą, padarytą patikėtam turtui, todėl seka, kad šalys susitarė apdrausti ne visus Taisyklėse Nr. 054 nurodytus draudimo objektus ir todėl ne visos Taisyklėse Nr. 054 įtvirtintos sąlygos yra taikomos šalių sudarytai draudimo sutarčiai. Pagal taisyklių Nr. 054 1.4 punkto 2 dalį draudikas ir draudėjas susitaria, kurios iš Draudimo sąlygų bei Draudimo apsaugos papildomų sąlygų bus taikomos draudimo sutarčiai ir jas nurodo draudimo liudijime. Draudimo liudijime nurodyta, kad draudimo objektas yra civilinė atsakomybė už žalą padarytą atliekant statybos darbus ir veiklos civilinė atsakomybė. Šių draudimo objektų draudimo sąlygas nustato Taisyklių Nr. 054 II dalis - veiklos civilinės atsakomybės draudimo sąlygos (išskyrus produkto civilinės atsakomybės draudimą), kurios taikomos kartu su civilinės atsakomybės už žalą padarytą atliekant statybos darbus sąlyga Nr. 0543V. Nors draudimo liudijime sąlyga Nr. 0543V tiesiogiai neminima, negalima teigti, jog dėl jos šalys nesusitarė, nes draudimo liudijime nurodyta, kad draudimo objektas yra civilinė atsakomybė už žalą, padarytą atliekant statybos darbus. Jeigu laikyti, kad dėl šios sąlygos šalys nesusitarė, tokiu atveju šie darbai nebuvo draudžiami, nes pagal Taisyklių Nr. 054 II dalies Veiklos civilinės atsakomybės draudimo sąlygos 5.2.14 punktą žala, kilusi vykdant statybos darbus (statant naujus statinius, rekonstruojant, statant priestatus ir t. t.), yra laikoma įvykiais, nesusijusiais su sutartyje nurodyta apdrausta veikla (nedraudiminiais įvykiais).

Civilinės atsakomybės už žalą, padarytą atliekant statybos darbus, draudimo sąlygos Nr. 0543V 6.1 punkte nustatyta, kad draudimo apsauga pagal draudimo sutartį negalioja tų sutarčių atžvilgiu, pagal kurias statybos darbus rangos sutarties kaina viršija draudimo sumą. Byloje nustatyta, kad ieškovo sudarytos rangos sutarties kaina viršija draudimo sumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovui pagal šią rangos sutartį draudimo apsauga negalioja ir ieškovo reikalavimo netenkino.

Nustačius, kad atsakovas nėra atsakingas pagal ieškovo pareikštą reikalavimą dėl draudimo apsaugos negaliojimo, kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nebepasisako.

Už apeliacinį skundą, kuriuo prašoma priteisti 85 561 Lt, mokėtinas 2567 Lt žyminis mokestis. Pagal bylos duomenis apeliantas sumokėjo 3 114 Lt, todėl, jo prašymu, permokėta suma, lygi 547 Lt, jam grąžintina (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Pagal bylos duomenis procesinių dokumentų įteikimo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš proceso dalyvių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų inžineriniai tinklai“ (j.a. k. 300620901) prašymu grąžinti jam 547 Lt (penkis šimtus keturiasdešimt septynis litus) už apeliacinį skundą permokėto žyminio mokesčio.

Teisėjai Alė BukavinienėArtūras DriukasAlgirdas Gailiūnas