Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K. 2024 m. liepos 8 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), buto miegamajame kambaryje, konflikto metu, tyčia abejomis rankomis sugriebė sutuoktinės G. K. abiejų rankų žastus ir juos spaudė, po to vieną kartą stūmė ją į sieną, ko pasekoje ji nukrito, tokiais veiksmais padarydamas sutuoktinei G. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis abiejuose žastuose, dešinėje pėdoje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimu dešinio kelio srityje, dešinės pėdos V-o padikaulio bazės lūžimu.

Šiais veiksmais E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Kaltinamasis E. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad liepos 7 d., apie 15.00-15.30 val. grįžęs namo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), užėjo į kambarį, kuriame buvo jo sutuoktinė ir susirašinėjo telefonu. Jis turėjo žinių, kad žmona susirašinėja su kitais vyrais, todėl paklausė jos, su kuo ji susirašinėja. Ji paslėpė telefoną. Paprašius parodyti telefoną, jo nedavė, todėl tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jie apsistumdė. Ji stūmė jį nuo lovos. Tada būnant koridoriuje jis ją pastūmė, ji atsitrenkė į sieną, nukrito ir taip užsigavo koją. Viskas vyko labai greitai. Konflikto metu jis taip pat galėjo suimti jai už rankų žastų. Po to, kai ji nugriuvo, ji apsiverkė, atsikėlė. Po konflikto jis pasišalino iš buto, o grįžęs po 2-3 val. jos nerado namuose, į jo telefono skambučius ji neatsakė. Kur ji tuo metu buvo, nežino. Į namus ji grįžo po 2-3 parų po įvykio, sakė, kad jai skauda koją, kad kreipėsi į gydymo įstaigą, į policiją. Šiuo metu jie jau išsituokę, skyrybos įvyko tų pačių metų lapkričio-gruodžio mėn. Dabar gyvena atskirai, vaikai gyvena su juo, nustatyta bendravimo su vaikais tvarka. Po įvykio sutuoktinės atsiprašė. Išvadas padarė. Gyvenime daugiau niekada taip nesielgs. Po įvykio jie gyveno kartu iki rugpjūčio mėnesio. Jos koja sugipsuota nebuvo, tačiau skundėsi, kad koją skauda. Susitaikė su nukentėjusiąja. Pakalbėjo, kad dėl vaikų neverta konfliktuoti, kad teks abiem juos auginti ir kad nėra reikalingas toks konfliktas. Gailisi, kad taip pasielgė. Sutuoktinė pasakė, kad atleidžia jam.

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024 m. liepos 8 d. apie 15.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), bute, E. K., gim. 1996 m., smurtavo prieš savo šeimos narį - sutuoktinę G. K. gim. 1997 m., o būtent žodinio konflikto metu minėtas sutuoktinis tyčia suėmęs bei spausdamas savo rankomis už G. K. abiejų rankų žastų, ją stūmė į minėtu adresu esančio buto sieną, dėl ko ši atsitrenkė į sieną, parkrito ant žemės ir dėl to patyrė sužalojimus įvairiose kūno vietose (b. l. 9–14).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 20–22).

Iš G. K. Savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad ji savanoriškai pateikė medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, 1 lapą. Pateiktame išraše/siuntime matyti 2024 m. liepos 10 d. G. K. diagnozė - padikaulio lūžis (b. l. 69–73).

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2024 m. liepos 10 d. apie 12:30 val. atvykus į LSMUL KK SPS sutiko G. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad kreipėsi į gydymo įstaigą, kadangi namuose prieš ją smurtavo jos sutuoktinis E. K., gim. (duomenys neskelbtini). Paprašius G. K. papasakoti įvykio aplinkybes ši nurodė, kad 2024 m. liepos 8 d. apie 15:00 val., adresu (duomenys neskelbtini), būnant namuose, kambaryje tarp jos ir jos sutuoktinio E. K. kilo žodinis konfliktas, kadangi sutuoktinis turėdamas įtarimų, kad moteris telefonu bendrauja su kitu vyru, paprašė jos duoti savo mobilaus ryšio telefoną. G. K. nesutikus duoti savo telefono, konflikto metu jos sutuoktinis E. K. bandydamas jį paimti tyčia stipriai rankomis suėmė už G. K. abiejų rankų žastų ir stūmė moterį į koridoriaus sieną. Atsitrenkusi į sieną moteris nugriuvo. Dėl tokių E. K. veiksmų ant G. K. kūno atsirado įvairūs matomi sužalojimai. Ant G. K. dešinės rankos žasto vidinės ir išorinės pusių matomos kraujosruvos mėlynės, kairės rankos žasto vidinės pusės matomos kraujosruvos mėlynės, dešinės kojos kelio matomas nubrozdinimas, ant dešinės pėdos matomas patinimas. G. K. paaiškino, kad konflikto metu ji ir jos sutuoktinis E. K. buvo blaivūs, namuose buvo tik dviese. Moters teigimu jos sutuoktinis E. K. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, tačiau moteris nesikreipdavo pagalbos, nes bijodavo savo sutuoktinio. Susitikus ir pabendravus su E. K. šis paaiškino, kad problema šeimoje tęsiasi jau kelerius metus, kadangi jo žmona yra jam neištikima su kitais vyrais. Vyras paaiškino, kad 2024 m. liepos 8 d. gavo žinutę iš nepažįstamos moters, su pranešimu jog jo žmona skiria šeimą ir šiuo metu žinutėmis bendrauja su kitu vyru. Kaip paaiškino E. K. šis bandė kalbėtis su savo žmona G. K., tačiau pastaroji į kalbas nesileido. Paprašius jos parodyti savo telefoną ši nesutiko, kilo žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu, bandant iš G. K. paimti jos telefonų G. K. abiem savo rankom sugriebė E. K. už kaklo norėdama jį nustumti. Kaip teigė E. K., tuo metu jis alkūne atsistūmė nuo savo sutuoktinės. Kaip paaiškino E. K., jo sutuoktinė po apsistumdymo nuėjo į vonios kambarį ir išeidama iš jo užsikabino už koridoriuje esančio kilimo ir nugriuvo, griūdama atsirėmė keliu į kilimą ir jį nusibrozdino. E. K. neigė smurtavęs prieš savo sutuoktinę G. K. (b. l. 84–87).

Motyvuojamoji dalis

III Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 141 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimai E. K. kaltinime nurodytomis vietos ir laiko aplinkybėmis vartojus fizinį smurtą savo sutuoktinės G. K. atžvilgiu ir taip padarius jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasitvirtino.

Kaltinamojo kaltė ir faktinės veikos padarymo aplinkybės nustatytos ir įrodytos paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios parodymais, liudytojų policijos pareigūnų A. L. ir I. V. parodymais, G. K. ir E. K. akistatos protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu, policijos pareigūnų body (kūno) kamerų vaizdo įrašais, specialisto išvada, gydytojo išrašu/siuntimu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu ir kitais rašytiniais bylos duomenimis. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl pagrįstai laikyti kaltinamojo kaltės įrodymais.

Kaltinamasis pripažino, kad 2024 m. liepos 8 d. tarp jo ir žmonos G. K. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis sutuoktinei suėmė už rankų žastų, taip pat ją pastūmė į sieną, dėl ko ji nukrito ir užsigavo koją. Nukentėjusioji G. K. patvirtino, kad jai ir sutuoktiniui sukonfliktavus, E. K. suėmęs bei spausdamas savo rankomis už jos abiejų rankų žastų, ją stūmė į bute esančio koridoriaus sieną, dėl ko ji atsitrenkė į ją, parkrito ant žemės ir patyrė sužalojimus įvairiose kūno vietose. Dėl sužalojimų ji kreipėsi į gydymo įstaigą, kadangi pastebėjo ant rankų (žasto srityje) esančias mėlynes, nubrozdintą dešinės pusės kelį, bei silpnai patinusią dešinės pusės kojos pėdą. Analogiškai aplinkybes nurodė ir liudytojai, policijos pareigūnai A. L. bei I. V., kurie parodė, kad gavus pranešimą, jog į skubios pagalbos skyrių kreipėsi sužalota G. K., nuvykus į gydymo įstaigą, G. K. paaiškino, kad prieš kelias dienas iki pranešimo jų bute, tarp jos ir sutuoktinio E. K. kilo konfliktas, kurio metu E. K. tyčia suėmęs bei spausdamas savo rankomis už jos abiejų rankų žastų ją pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė į sieną ir nukrito. G. K. jiems parodė mėlynes ant jos abiejų rankų žastų, nubrozdinimą ant kelio. Jiems būnant gydymo įstaigoje, G. K. apžiūrėjo medikai, po ko jai buvo nustatytas pėdos kaulo lūžis. Pabendravus su E. K., šis pripažino, kad tarp jų buvo kilęs žodinis konfliktas. Tą kaltinamasis pripažino ir jo bei sutuoktinės G. K. akistatos protokole. Policijos pareigūnų body (kūno) kamerų vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip gydymo įstaigoje apklausiama G. K. nurodo, kad tarp jos ir sutuoktinio E. K. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis suėmė ją už žastų, pastūmė į sieną. Ant moters dešinės pėdos, abiejų rankų žastų matomos kraujosruvos. Vėliau apklausiamas E. K. patvirtina, kad tarp jo ir sutuoktinės įvyko abipusis apsistumdymas. Iš policijos pareigūno tarnybinių pranešimų matyti, kad 2024 m. liepos 8 d. apie 15.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), bute, E. K. gim. 1996 m., smurtavo prieš savo šeimos narį - sutuoktinę G. K. gim. 1997 m., o būtent žodinio konflikto metu minėtas sutuoktinis tyčia suėmęs bei spausdamas savo rankomis už G. K. abiejų rankų žastų, ją stūmė į minėtu adresu esančio buto sieną, dėl ko ši atsitrenkė į sieną, parkrito ant žemės ir dėl to patyrė sužalojimus įvairiose kūno vietose. Ant G. K. dešinės rankos žasto vidinės ir išorinės pusių matomos kraujosruvos mėlynės, kairės rankos žasto vidinės pusės matomos kraujosruvos mėlynės, dešinės kojos kelio matomas nubrozdinimas, ant dešinės pėdos matomas patinimas.

Specialisto išvada nustatyta, kad G. K. konstatuota poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, dešinėje pėdoje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimas dešinio kelio srityje, dešinės pėdos V-o padikaulio bazės lūžimas. Poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose galėjo būti padarytos suspaudus rankas rankų pirštais. Dešinės pėdos V-o padikaulio bazės lūžimas galėjo gautis nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimai galėjo būti padaryti penkių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje.

Visi šie duomenys patvirtina, jog nukentėjusiajai įvykio metu padaryti sužalojimai – poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, dešinėje pėdoje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimas dešinio kelio srityje, dešinės pėdos V-o padikaulio bazės lūžimas, atsirado būtent dėl neteisėto kaltinamojo elgesio – suėmimo už žastų ir jų spaudimo, pastūmimo į sieną, ir šie sužalojimai susiję priežastiniu ryšiu kaltinamojo smurtiniu elgesiu.

Apibendrinant tai, kas aptarta, darytina išvada, kad teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis E. K. 2024 m. liepos 8 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), buto miegamajame kambaryje, konflikto metu, tyčia abejomis rankomis sugriebė sutuoktinės G. K. abiejų rankų žastus ir juos spaudė, po to vieną kartą stūmė ją į sieną, ko pasekoje ji nukrito, tokiais veiksmais padarydamas sutuoktinei G. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis abiejuose žastuose, dešinėje pėdoje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimu dešinio kelio srityje, dešinės pėdos V-o padikaulio bazės lūžimu.

Kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakaltinamas, neabejotinai suvokė, kad rankomis sugriebdamas sutuoktinės abiejų rankų žastus ir juos spausdamas, ją pastumdamas į sieną, elgiasi neteisėtai, kad tokia jo veika pavojinga ir gali sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą ar netgi sutrikdyti jos sveikatą, nepaisant to, naudojo fizinį smurtą dėl menkavertės priežasties, kilusio konflikto metu. Tai patvirtina, jog jis norėjo taip veikti ir siekė bet kurių pasekmių (sukelti skausmą ar sutrikdyti sveikatą), t. y. veikė neapibrėžta, nekonkretizuota tiesiogine tyčia.

Nukentėjusioji yra kaltinamojo sutuoktinė. Tai atitinka šeimos nario sąvoką, nurodytą BK 141 straipsnio 2 dalyje.

Atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji tyčinio nesunkaus savo šeimos nario sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl kaltinamojo E. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 38 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma BK 38 straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis E. K. teismo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios, tuo pagrindu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Prokurorė teismo posėdžio metu prašymui neprieštaravo.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, į tai, kad visiškai prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi, nevengė atsakomybės, atsiprašė nukentėjusiosios, nukentėjusioji jam atleido, sutiko taikytis, reikalavimas dėl žalos nebuvo pareikštas, E. K. anksčiau neteistas, dirba, po nusikalstamos veikos padarymo jokios naujos nusikalstamos veikos nepadarė, darytina išvada, kad yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu bei nutraukti baudžiamąją bylą kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Pagrindų, kuriems esant negalima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius, nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmena su kūno kamerų vaizdo įrašais, saugoma byloje (b. l. 37), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja G. K., ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti E. K., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu E. K. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmeną su kūno kamerų vaizdo įrašais, saugomą byloje (b. l. 37), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.