Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės UAB ,,Klaipėdos pilies uostas“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubui ,,Budys“ dėl skolos, ir atsakovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-08 sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I . Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 157,54 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad jos valdomoje ir naudojamoje slipo teritorijoje, adresu Priešpilio g. 9, Klaipėda, stovi laivas „Pikina“, jis nuosavybės teise priklauso atsakovui nuo 2016-03-14. Pagal UAB „Klaipėdos pilies uostas“ direktoriaus 2015-10-07 priimtą įsakymą „Dėl paslaugų ir patarnavimų įkainių ir tarifų“ Nr. 61 atsakovas už laivo „Pikina“ stovėjimą ant krantinės kiekvieną mėnesį privalo mokėti nustatytą 70 Eur mokestį. Kadangi laivas „Pikina“ yra senovinis, mokant už laivo stovėjimą ant krantinės taikoma 50 proc. nuolaida. Už laivo „Pikina“ stovėjimą ant krantinės atsakovui buvo išrašytos ir paštu bei el. paštu išsiųstos PVM sąskaitos faktūros: KPU Nr. 0004143 87,52 Eur sumai už balandžio ir gegužės mėn.; KPU Nr. 0004427 35,01 Eur sumai už birželio mėn., KPU Nr. 0004703 35,01 Eur sumai už liepos mėn., bendra suma 157,54 Eur. Atsakovas nereiškė jokių pretenzijų dėl išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, paslaugų kainos, kokybės ir kt., tačiau laiku ir tinkamai nevykdo prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas. 2016-07-15 ir 2016-08-16 atsakovui buvo išsiųstas priminimas bei raginimas sumokėti susidariusią skolą. Atsakovas nereagavo į šiuos raginimus.Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nurodė, jog jis nėra tinkamas atsakovas byloje, nes nėra jūrinės jachtos „Pikina“ savininkas. Pažymėjo, kad ieškovės pridedama pirkimo–pardavimo sutartis neturi teisinės galios, nes neatitinka laivams privalomos notarinės formos reikalavimų. Ieškovės pateiktas švediškas jachtos sertifikatas teisinę galią turi tik kartu su sumokėto mokesčio kvitu už einamuosius metus. Siūlo ieškovei nustatyti tinkamą atsakovą. Prašė teismo savo iniciatyva pripažinti pirkimo–pardavimo sutartį niekine, o ieškinį atmesti, kaip pateiktą netinkamam atsakovui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-02-08 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei iš atsakovo 157,54 Eur skolą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 157,54 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-11-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 30,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų savo atsikirtimams pagrįsti. Teismas nenustatė ieškovės pateiktos pirkimo–pardavimo sutarties negaliojimo pagrindų, sprendė, kad jos negaliojimo pagrindus turi įrodyti atsakovas, jis to nepadarė. Teismas pažymėjo, kad ieškovės teikiamomis paslaugomis naudojasi atsakovas, todėl nepriklausomai nuo to, kas yra laivo savininkas, atsakovas privalo apmokėti sąskaitas už suteiktas paslaugas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Teigia, kad: Jachta „Pikina“ atsakovui nuosavybės teise nepriklauso, ieškovės pateikti duomenys nepatvirtina minėtos jachtos priklausymo atsakovui fakto, jie (duomenys) yra tik kopijos juodraščio ir neatitinka privalomos tvirtinti formos.Jachta gali stovėti nemokamai dėl savo kultūrinės vertybės požymių. Be to, jachta stovi ne slipo teritorijoje, ten vykdomi žemės darbai, o Lietuvos jachtingo muziejaus kieme.Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti. Nurodo, kad jachta „Pikina“ priklauso nuosavybės teise atsakovui pagal pastarojo ir atsakovo darbuotojo T. V. 2016-03-14 sudarytą vidaus vandenų transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovas nepasirašė jam ieškovės siųstos aptarnavimo paslaugų sutarties, tačiau paslaugos atsakovui buvo teikiamos, todėl sutartis laikytina sudaryta konkliudentiniais veiksmais ir atsakovas privalo apmokėti jam siųstas sąskaitas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016). Atsakovas naują įrodymą – 2016-03-14 vidaus vandenų transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje padarytą jos šalių įrašą dėl nutraukimo pateikė po skundžiamo sprendimo priėmimo su apeliaciniu skundu.. Paminėtas įrodymas buvo išsiųstas dalyvaujantiems byloje asmenims, ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, dėl šio įrodymo pasisakė, todėl nėra pagrindo šio įrodymo nepriimti, nes byla turi būti išnagrinėta teisingai. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma CPK 314 straipsnio pažeidimu.Šioje byloje ieškovė įrodinėja, jog jachta „Pikina“ priklauso nuosavybės teise atsakovui pagal pastarojo ir atsakovo darbuotojo T. V. 2016-03-14 sudarytą vidaus vandenų transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir stovi jos valdomoje ir naudojamoje krantinėje. Atsakovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme nurodo, jog šis laivas nuosavybės teise jam nepriklauso. Šioje byloje nustatyta, jog ieškovė su T. V. buvo sudariusi laivo ,,Pikina“ aptarnavimo paslaugų sutartį, pagal kurią T. V. mokėjo mokestį už stovėjimą prie krantinės. Byloje atsakovo paaiškinimas, apeliacinės instancijos teismui pateiktas įrašas sutartyje jos nutraukimo leidžia padaryti išvadą, jog šioje byloje trečiuoju asmeniu turi būti įtrauktas T. V., nes atsakovui neigiant jo nuosavybės teisę į laivą ir byloje nustačius, jog 2016-03-14 laivo pirkimo–pardavimo sutartis buvo šalių nutraukta, atsakovas, sumokėjęs ginčo sumą, turėtų atgręžtinio reikalavimo teisę į T. V.. Šioje byloje turi būti neginčijamai nustatyta, kas yra laivo, už kurio stovėjimą prie krantinės ieškovė reikalauja ginčo sumos, savininkas, tačiau šios aplinkybės, neįtraukus į bylos nagrinėjimą T. V., nustatyti neįmanoma, nes ginčo sutartis nebuvo įregistruota Vidaus vandenų transporto priemonių registre, todėl turi būti atskleista bylos esmė.Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Esminiai trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisinio statuso skirtumai yra nulemti skirtingo jų teisinio santykio su bylos dalyku: tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi savarankišką, ginčo šalims priešpriešinamą, materialinę teisę į ginčo dalyką, todėl ją gali ginti naudodamiesi visomis šalių procesinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise pasirinkti teisių gynimo būdą (pareikšti ieškinį jau prasidėjusiame procese ar pradėti naują procesą). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042-2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-2004). Atsakovui pateikus įrašą dėl laivo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, T. V. teisinis ryšys su ginčo dalyku atitinka trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, procesinį statusą. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovų pareikšto ieškinio dalyką, sprendžia, jog yra akivaizdu, kad minėtame ieškinyje ieškovų pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai yra nukreipti į laivo savininką ir trečiuoju asmeniu byloje turi dalyvauti T. V., nes byloje nustatyta, kad tarp atsakovo ir T. V. tai sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis, tai ji nutraukiama ir apie nutraukimą patvirtinama šių fizinių asmenų parašais, todėl šios aplinkybės turėjo būti ištirtos pirmosios instancijos teisme bent siūlant apklausti T. V. kaip liudytoją (CPK 179 str.).Kadangi pagal byloje pateiktus įrodymus toks proceso teisės normų pažeidimas negali būti pašalintas apeliacine tvarka, nes įtraukus į bylos nagrinėjimą T. V. trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje, jis turi teisę parteikti atsiliepimą į ieškinį, naudotis visomis CPK 47 str. numatytomis teisėmis pirmosios instancijos teisme, minėta aplinkybė sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes nenustačius, kas yra laivo savininkas, yra neatskleista bylos esmė (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-08 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.