Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Beatos Martišienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. (D. J.) skundą atsakovei Lietuvos kariuomenei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. ATRS-3896, atnaujinti terminą prašymo dėl karo tarnybos atidėjimo padavimui ir įpareigoti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 12-012027; 3) įpareigoti atsakovę Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą atidėti privalomąją karinę tarnybą iki terminuotos 2019 m. birželio 7 d. Darbo sutarties su jūrininku Nr. (duomenys neskelbtini) pabaigos, bet ne anksčiau kaip iki 2023 m. rugsėjo 27 d. visiško įsipareigojimų prieš kreditorių įvykdymą pagal 2019 m. rugsėjo 27 Lizingo sutarties Nr. DV-193-12283 nustatytas specialiąsias sąlygas.

Pareiškėjas patikslintame skunde (b. l. 51-56) nurodo, kad 2019 m. lapkričio 25 d. pateikė prašymą Klaipėdos regiono karo prievolės ir komplektavimo skyriui (toliau - Skyrius), kuris persiuntė prašymą nagrinėti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai (toliau - Tarnyba), kuri priėmė 2019 m. gruodžio13 d. sprendimą atsisakyti nagrinėti prašymą dėl termino prašymui paduoti dėl karinės prievolės atlikimo atidėjimo, praleidimo. Tarnyba pažymėjo, jog pareiškėjas prašymą dėl karo prievolės atidėjimo turėjo pateikti nagrinėjimui iki 2019 m. vasario 4 d.

Pareiškėjas šį sprendimą apskundė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai (toliau - KAM). Skunde nurodė nesutinkantis su Komisijos sprendimu atsisakyti nagrinėti jo prašymą dėl karo prievolės atidėjimo, nes jam atliekant tarnybą bus padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ir visuomeniniams interesams. Skunde pažymėjo, jog informacijos apie privalomąją karo tarnybą jis neturėjo, jokio pranešimo ar šaukimo negavo, o dėl sudaryto šauktinio sąrašo, jog privalo pats pasitikrinti, jis nebuvo tinkamai informuotas, todėl nežinojo. Nesislapstė, turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbo Lietuvos Respublikos įmonėje, buvo socialiai draustas. Nesutinka, jog minėtas sąrašas yra prilyginamas šaukimui viešo paskelbimo būdu, todėl yra nepagrįstai įteiktas. Apie privalomąją karinę tarnybą pirmą kartą sužinojo, kai apgaulės būdu telefono skambučiu 2019 m. spalio 1 d. iškviestas į valstybinės įmonės „Regitra“ Klaipėdos padalinį, adresu (duomenys neskelbtini), menamiems dokumentams pasirašyti ir kurioje, vidaus patalpose, aplinkinių žmonių akivaizdoje buvo sulaikytas policijos pareigūnų bei išvestas iki tarnybinio automobilio, šaukimo į Skyrių įteikimui. Skunde nurodė, kad dirbti pagal darbo sutartį pradėjo iki šauktinių sąrašo sudarymo. Pareiškėjas prisiėmė finansinių įsipareigojimų kreditoriui pagal turto išperkamosios nuomos 2019 m. rugsėjo 27 d. Lizingo sutarties Nr. DV- 193-12283 iki sulaikymo ir informavimo apie privalomąją karinę prievolę.

Pareiškėjo teigimu, Tarnyba nepagrįstai atsisakė nagrinėti jo prašymą dėl karo prievolės atidėjimo, nurodžiusi, jog prašymas pateiktas praleidus terminą, todėl nenagrinėjamas. Tarnyba neišnagrinėjo kada ir ar buvo pareiškėjas informuotas ir / ar jam tinkamai pranešta apie privalomąją tarnybą ir apie atvykimą į tarnybą. Jo manymu, nepagrįstai Tarnyba vadovaujasi principu, kad pareiškėjas pats individualiai turėjo ieškotis ir sekti šauktinių sąrašą. Tarnyba vadovaujasi pačios nustatytu terminu, jog prašymą karo prievolininkas turėjo pateikti iki 2019 m. vasario 4 d., todėl paliko pareiškėjo prašymą nenagrinėtu, kuris buvo gautas tik 2019 m. lapkričio 25 d.

2019 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijoje buvo išnagrinėtas Pareiškėjo skundas LR KA ministrui, bei priimtas sprendimas Nr. 12-01-2027 (toliau - LR KA ministro sprendimas), LK KPKT Atrankos komisijos Sprendimą palikti nepakeistą. LR KA ministro sprendime, be kitų argumentų buvo pažymėta, kad Pareiškėjas skunde nepateikė objektyvių duomenų ir nenurodė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas panaikinti Atrankos komisijos sprendimą ir atnaujinti terminą prašymui atidėti karo tarnybą karo prievolę administruojančioje institucijoje pateikti. Taip pat nesutiko su Pareiškėjo Karo prievolės įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų vertinimu, esą jie prieštarauja Konstitucijai ar įstatymui, nes yra galiojantys ir teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčyti.

Pažymi, jog pareiškėjo atžvilgiu pradėjus administracinio nusižengimo tyrimą, dėl karo prievolininkų pareigų nevykdymo (KPI 37 straipsnis), pareiškėjo registruotos gyvenamosios vietos adresu buvo siunčiami šaukimai atvykti į administracinio nusižengimo tyrimą, kurių pareiškėjui nepavyko įteikti ir todėl Pareiškėjas buvo įtrauktas į paieškomų asmenų sąrašą.

LK KPKT ir LR KA ministro sprendimai priešingai nei nurodo Pareiškėjas, nesukėlė jam pasekmių (sulaikymas viešoje vietoje), kurios kilo iš padaryto administracinio nusižengimo. Pareiškėjo Prašymo ir skundo LR KA ministrui dėl tarnybos atidėjimo nagrinėjimas (sprendimų priėmimas) ir administracinio nusižengimo tyrimas yra dvi skirtingos vieną kitos neįtakojančios procedūros, sukeliančios skirtingas teisines pasekmes.

Nurodė, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas karo ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos santykius, inter alia karo tarnybos pakeitimą alternatyviąja krašto apsaugos tarnyba, atleidimą nuo pareigos atlikti karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, šios pareigos vykdymo atidėjimą, privalo laikytis iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, inter alia Konstitucinių asmenų lygiateisiškumo, proporcingumo, protingumo, teisingumo principų.

Taip pat pažymėjo, jog Pareiškėjas pagal 2019 m. šaukimą nebebus šaukiamas atlikti NPPKT, kadangi 2019 m. šaukimas yra pasibaigęs. Nuo 2020 m. sausio 1 d. buvo atlikti KPI 5 straipsnio 2 dalies pakeitimai bei nustatytas naujas karo prievolininkų šaukiamų atlikti NPPKT amžius - nuo 18 iki 23 (įskaitytinai) metų. Tai reiškia, jog Pareiškėjas nebebus šaukiamas atlikti NPPKT, kadangi jis nebeatitinka KPI nustatyto amžiaus cenzo.Todėl skundžiami LK KPKT Atrankos komisijos ir LR KA ministro sprendimai Pareiškėjui jokių pareigų nesukuria.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo nenagrinėti pareiškėjo prašymo dėl privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. lapkričio 25 d. Tarnybai pateikė prašymą atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą, nes atliekant tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jei tarnybą atliktų kitu metu. Prašyme nurodė, jog dirba jūrininku pagal terminuotą darbo sutartį, nuo 2019 m. spalio 20 d. yra išvykęs į reisą ir grįžimas numatytas prieš Kalėdas, jo vidutinis mėnesio atlyginimas - 3714,54 Eur, be to, 2019 m. rugsėjo 27 d. sudarė lizingo sutartį, pagal kurią turi skolinių įsipareigojimų iki 2023 m. (b. l. 33-35). Kartu su prašymu pareiškėjas Tarnybai pateikė UAB „Novikontas SCM“ pažymas apie darbuotojo pajamas, darbo sutartį su jūrininku, lizingo sutartį, automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, transporto priemonės draudimo polisą (b. l. 9-32).

Tarnyba 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. ATRS-3896 informavo pareiškėją apie tai, kad Tarnybos Atrankos komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo Prašymą, priėmė sprendimą Prašymą palikti nenagrinėtą (b. l. 36-37). Nurodė, jog pagal KPKT nustatytą terminą Prašymą turėjo pateikti iki 2019 m. vasario 4 d., tačiau pateiktas Prašymas buvo gautas tik 2019 m. lapkričio 25 d., kai KPKT direktoriaus 2019 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. V-1662 buvo paskirtas vykti į dalinį 2019 m. lapkričio 25 d.

2019 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijoje buvo išnagrinėtas Pareiškėjo skundas bei priimtas LR KA ministro sprendimas LK KPKT Atrankos komisijos Sprendimą palikti nepakeistą. LR KA ministro sprendime, be kitų argumentų buvo pažymėta, kad Pareiškėjas skunde nepateikė objektyvių duomenų ir nenurodė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas panaikinti Atrankos komisijos sprendimą ir atnaujinti terminą prašymui atidėti karo tarnybą karo prievolę administruojančioje institucijoje pateikti. Taip pat nesutiko su pareiškėjo Karo prievolės įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų vertinimu, esą jie prieštarauja Konstitucijai ar įstatymui, nes yra galiojantys ir teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčyti (b. l. 42-44).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas (toliau – Karo prievolės įstatymas).

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-1057 „Dėl Privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos rezerve atidėjimo karo prievolininkui tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino Privalomosios karo tarnybos ir tarnybos rezerve atidėjimo karo prievolininkui tvarkos aprašą (toliau – Tvarkos aprašas). Pagal Tvarkos aprašo 4 punktą (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018 m. rugpjūčio 22 d. įsakymo Nr. V-753 redakcija) karo prievolininkas, manydamas, kad jam atliekant tarnybą bus padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas tarnybą atliktų kitu metu, gali pateikti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai (toliau – Tarnybai) ar jos teritoriniam padaliniui pagrįstą prašymą atidėti tarnybą.

Tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, jog Prašymas turi būti pateiktas iki KPKT nurodyto termino pateikti reikalingus dokumentus, kuriais pagrindžiamos aplinkybės, dėl kurių tarnyba galėtų būti atidėta. Prašymas, pateiktas praleidus terminą, nenagrinėjamas.

Tvarkos aprašo 9 punkte nustatyta, jei aplinkybės, dėl kurių atliekant tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala, atsirado vėliau nei Tvarkos aprašo 8 punkte numatyto Prašymo pateikimo termino pabaiga, Prašymas gali būti pateiktas iki tarnybos pradžios datos.

Institucija įgaliota nagrinėti prašymus ir priimti sprendimus dėl tarnybos atidėjimo pagal KPĮ 15 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir Tvarkos aprašo 11, 12 ir 13 punktus yra LK KPKT. LK KPKT sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą vertina LR KA ministras (KPĮ 38 straipsnio 2 dalis ir Tvarkos aprašo 16 punktas).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2019 m. sausio 16 d. interneto svetainėje https://sauktiniai.karys.lt/ buvo paskelbtas 2019 m. Šauktinių sąrašas (b.l. 128). Pareiškėjas šauktinių sąraše pateko šaukimo eilės numeriu - (duomenys neskelbtini), bei jam buvo nurodyta iki 2019 m. vasario 4 d. atvykti į Klaipėdos RKPKS pateikti reikiamus dokumentus. Pareiškėjas iki nurodytos datos neatvyko, jokių dokumentų nepateikė ir jokiais kitais būdais nesusisiekė su Klaipėdos RKPKS. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 560 straipsnį (Karo prievolininko pareigų nevykdymas) Pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (b. l. 131-143).

Taigi, pagal Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos nustatytą terminą pareiškėjas Prašymą atidėti karo tarnybą turėjo pateikti iki 2019 m. vasario 4 d., tačiau jis Prašymą pateikė tik gavęs 2019 m. lapkričio 6 d. nurodymą vykti į dalinį atlikti tarnybos, t. y. 2019 m. lapkričio 25 d. (b. l. 70). Teismas sutinka su atsakovo vertinimu, jog Prašyme atidėti tarnybą pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių termino prašymui pateikti praleidimo priežasčių ir neprašė šio termino atnaujinti.

KPĮ 6 straipsnio 5¹ dalies 4 punktas nurodo, jog kalendorinių metų karo prievolininkų sąraše nurodoma: dokumentų, kuriais pagrindžiamos šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos atleidimo nuo karo prievolės aplinkybės ar šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytos privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo individualia tvarka aplinkybės, ir karo prievolininko duomenų ryšiams palaikyti (faktinės gyvenamosios vietos, telefono numerio, elektroninio pašto adreso) pateikimo terminas ir karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos, kuriai šie dokumentai ir duomenys turi būti pateikti, adresas, telefono numeris ir elektroninio pašto adresas. KPĮ 32 straipsnio 1 dalis nurodo, jog karo prievolininkams, įrašytiems į kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašą, karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymai dėl šio įstatymo 6 straipsnio 5¹ dalies 4 punkte nurodytų dokumentų ir duomenų pateikimo, taip pat sveikatos patikrinimo skelbiami kalendorinių metų karo prievolininkų sąraše šio įstatymo 6 straipsnio 5¹ ir 5² dalyse nustatyta tvarka. Kiti karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymai karo prievolininkams įteikiami asmeniškai. Įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punktas nurodo, jog karo prievolininkai privalo pagal karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymą pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai reikalingus dokumentus ir duomenis, laiku atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją ar šaukimo punktą arba pasitikrinti sveikatos.

Interneto svetainėje https://sauktiniai.karys.lt/ prie kiekvienos karo prievolininko pavardės pateikiama jam aktuali informacija (KPI 6 straipsnio 5¹ dalis). Apie sudarytą karo prievolininkų sąrašo paskelbimą plačiai skelbiama per visas informavimo priemones (televiziją, spaudą, internetą ir pan.). Tokia šauktinių informavimo tvarka, kaip minėta, nustatyta KPĮ, todėl sutiktina su atsakovo argumentu, jog pagal galiojančią tvarką kiekvieno karo prievolininko pareiga savarankiškai pasitikrinti, ar jis pateko į kalendorinių metų Šauktinių sąrašą, ar ne. Taip pat akivaizdu, kad patekęs į Šauktinių sąrašą ir matydamas jame savo pavardę ir kitą reikalingą informaciją, asmuo turi vykdyti karo prievolininko pareigas ir negali pasiteisinti, kad nežinojo ar nematė paskelbtos informacijos. Be to, jog šios įstatymo nuostatos įsigaliojo dar 2016 m. lapkričio 16 d.

Pareiškėjas skunde svarbia termino praleidimo priežastimi įvardino teisės aktų reikalavimų nežinojimą, tačiau įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo turi žinoti įstatymus, elgtis taip, kad jų nepažeistų, ir negali pasiteisinti įstatymo nežinojimu, nes valstybėje visi įstatymai yra skelbiami. Taigi, galiojant teisės principui ignorantia legis neminem excusat (įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės), įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų suvokimas neatleidžia nuo pareigos tinkamai vykdyti įstatymus, laikytis juose nustatytų pareigų, įpareigojimų, terminų (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-681/2012).

Atsakovas į bylą yra pateikęs Asmens duomenų lentelę (toliau - Lentelė), kuri iš esmės atvaizduoja informaciją, kuri Pareiškėjui buvo teikiama Šauktinių sąraše https://sauktiniai.karys.lt. Lentelė yra paimta iš visoje Lietuvos kariuomenėje naudojamos Personalo valdymo informacinės sistemos (toliau - PerVIS), kuri taip pat yra ir Lietuvos Respublikos Karo prievolininkų registro dalis (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2014 m. birželio 16 d. įsakymas Nr. V-527). Lentelėje matyti aktuali informacija nagrinėjant šią bylą, t. y. atvykimo (dokumentų pateikimo) terminas 2019 m. vasario 4 d., kurią Karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija suformuoja pagal šaukiamų karo prievolininkų eilę ir jų šaukimo numerį.

Pareiškėjas skunde teigia, kad bet kokie šaukimai į privalomąją tarnybą turėtų būti siunčiami karo prievolininkų registruotos gyvenamosios vietos adresais. Šiuo atveju paminėtina, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog Pareiškėjo atžvilgiu pradėjus administracinio nusižengimo tyrimą, dėl karo prievolininkų pareigų nevykdymo, jo registruotos gyvenamosios vietos adresu buvo siunčiami šaukimai atvykti į administracinio nusižengimo tyrimą, kurių Pareiškėjui nepavyko įteikti ir todėl Pareiškėjas buvo įtrauktas į paieškomų asmenų sąrašą (b. l. 131-143), taigi, šis Pareiškėjo argumentas laikytinas nepagrįstu.

Vilniaus apygardos administracinio teismas panašioje byloje pasisakė, jog diskrecijos teisė nuspręsti, ar žalos pobūdis yra toks, kuris galėtų nusverti konstitucinę karo prievolininko pareigą atlikti karo tarnybą, palikta LK KPKT (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-969-821/2018). Administraciniai teismai vertina ginčijamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau neperima viešojo administravimo institucijos funkcijų ir nepriima sprendimų, priskirtinų ne jo kompetencijai, todėl teismas šiuo atveju negalėtų spręsti klausimo dėl Pareiškėjo NPPKT atidėjimo. Kadangi Pareiškėjo Prašymas buvo paliktas nenagrinėtas, todėl Pareiškėjo motyvai dėl neproporcingai didelės žalos nagrinėjamu atveju nevertintini.

Nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad Pareiškėjas yra gimęs (duomenys neskelbtini), t.y. jam suėjo 26 metai. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo KPĮ 5 straipsnio 2 dalies pakeitimai bei nustatytas naujas karo prievolininkų šaukiamų atlikti NPPKT amžius - nuo 18 iki 23 (įskaitytinai) metų. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog nepriklausomai nuo bylos baigties Pareiškėjas nebebus šaukiamas atlikti NPPKT, kadangi jis nebeatitinka KPI nustatyto amžiaus cenzo. Taigi, skundžiami LK KPKT Atrankos komisijos ir LR KA ministro sprendimai Pareiškėjui jokių pareigų nesukuria.

Pareiškėjas savo skunde kelia klausimą, ar KPĮ 5, 6 ir 15 straipsniai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (2018 m. sausio 11 d. nutartis Nr. AS-13-438/2017) yra pasisakęs, kad pagal Konstituciją, pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą).

Iš Pareiškėjo pateikto skundo nematyti, kokios kilusios abejonės susijusios su KPĮ 5, 6 ir 15 straipsnio taikymu turėtų būti pašalintos, kurios trukdytų teismui priimti teisingą sprendimą. Konstitucinis Teismas savo sprendimuose (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 22 d., 2007 m. birželio 27 d., 2007 m. liepos 5 d. sprendimai) yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą teismas į Konstitucinį Teismą gali kreiptis su prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja ne bet koks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), o tik toks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), kuris turėtų būti taikomas to teismo nagrinėjamoje byloje.

Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų argumentų byloje dėl KPĮ 5, 6 ir 15 straipsnių taikymo ginant jo galimai pažeistas teises, t. y. kokie jo reikalavimai yra susiję su šių minėtų KPĮ straipsnių taikymu ar kaip išsprendus KPĮ 5, 6 ir 15 straipsnio atitiktį Konstitucijai būtų apgintos jo teisės. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, jog vien tik nepasitenkinimas esančiu teisiniu reglamentavimu nesudaro prielaidų patį teisinį reguliavimą laikyti antikonstituciniu, taip pat nesudaro pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Vadovaujantis ABTĮ 91 str. 1 d. skundžiamas aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas, jeigu jis savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jis buvo priimtas nekompetentingo administravimo subjekto, arba jį priimant buvo pažeistos procedūros, turėjusios užtikrinti priimto sprendimo objektyvumą ir pagrįstumą. Pareiškėjas savo skunde nenurodo konkrečių ABTĮ pagrindų, dėl kurių turėtų būti panaikinti skundžiami LK KPKT Atrankos komisijos ir LR KA ministro sprendimai.

Teismas, atsižvelgdamas į visų byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, jog Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, atsisakydami nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo, Karo prievolės įstatymo ir Tvarkos aprašo nuostatų nepažeidė. Atsižvelgiant į tai, tenkinti pareiškėjo skundą remiantis jame nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Administracinius aktus pripažinus teisėtais, negali būti tenkinamas išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atidėti pareiškėjui privalomosios pagrindinės karo tarnybos atlikimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. J. (D. J.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.