Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei, Svajonei Krakienei, vertėjaujant Vidai Rimkinei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. C., teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje L. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai ir gyvenamąją vietą deklaravusiai (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustai, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. C. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2016-02-14, apie 17.12 val., būdama namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žinomai melagingai iškvietė policiją, tuo padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 straipsnyje.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama L. C. su padarytu teisės pažeidimu nesutiko, parodė, jog virš jos gyvenantys kaimynai rėkė, šaukė, garsiai trypė, gal baldus stumdė, gal mušėsi, ėjo dėl to raminti du kartus, vėliau, t. y. 17.00 val., paskambino telefono numeriu 02 ir iškvietė policiją. L. C. paaiškino, jog policiją dėl kaimynų kvietė pirmą kartą, įvykio dieną ji buvo išgėrusi skardinę alaus, jos girtumo niekas netikrino, ji psichikos ligomis neserga, jos vyras serga prostatos vėžiu, turėjo operaciją prieš 1-2 savaites.

Liudytoja policijos pareigūnė V. M. patvirtino tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes (b. l. 6) ir nurodė, jog dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės pareigose, nuvykus į įvykio vietą, duris atidarė jauna šeima, jie kvietė mus į vidų, nurodė, kad jokio konflikto nėra ir nebuvo, bei paaiškino, jog kaimynė, jau ne pirmą kartą nesant pagrindo kviečia policiją. Nuėjus pas L. C., duris atidarė senyvo amžiaus moteris, iš jos sklido alkoholio kvapas, jos blaivumo netikino, į jos buto vidų ji nebuvo įėjusi, bendravo prie durų. Pastaroji negalėjo paaiškinti kodėl kvietė policiją, nurodė, jog jai gal pasigirdo. Ji suprato, jog L. C. turi psichikos negalią.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės V. M. 2016-02-14 tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2016-02-14, apie 17.12 val., patruliuojant kartu su specialistu A. S. iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), kaimynų bute moteris šaukiasi pagalbos, mušasi. Nuvykus į įvykio vietą, buto duris atidarė jauna šeima, kuri nesipyko, policijos pagalbos jai nereikėjo, asmenys teigė, jog kaimynė iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) yra senyvo amžiaus, galimai turi psichikos sveikatos sutrikimų ir policiją kviečia ne pirmą kartą. Nuėjus į butą Nr. (duomenys neskelbtini), buto duris atidarė senyvo amžiaus moteris, nuo jos sklido alkoholio kvapas, kalbėjo neaiškiai, galimai turinti psichikos negalią. Pastaroji neprisistatė, paaiškino, kad jai pasigirdo, jog moteris šaukiasi pagalbos. Nustatyta, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) yra 525 m., į įvykio vietą policijos pareigūnai atvyko 17.13 val. (b. l. 6).

Pranešimo išrašu nustatyta, jog 2016-02-14, 17.08 val., buvo gautas pranešimas Klaipėdos AVPK, jog adresu (duomenys neskelbtini), atėjo kaimynė, kuri prašo policijos pagalbos, nes kaimynų bute galimai vyksta muštynės yra girdimas moters šauksmas, pagalbos prašymas. Nustatyta, jog pranešėjo telefono numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-17).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 9 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Pagal ATPK 186 straipsnį atsako tas, kas žinomai melagingai iškvietė priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitas specialiąsias tarnybas. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus (specialiųjų tarnybų iškvietimą). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog ATPK 186 straipsnio dispozicijoje esantis terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ATPK 186 straipsnį kilti, yra reikšmingas asmens suvokimas, jos specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakomybę nustatančios teisės normos, visgi, negali būti aiškinamos plečiamai, todėl ATPK 186 straipsnyje pateikta formuluotė „žinomai melagingas iškvietimas“ negali būti išplečiama ir aiškinama kaip „tikrovės neatitinkantis pranešimas“. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi atsakomybė pagal ATPK 186 straipsnį negalima.

Administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis nustatyta, kad L. C. 2016-02-14, apie 17.12 val., būdama savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kvietė policijos pareigūnus ir kaip teismo posėdžio metu L. C. nurodė, kad policijos pareigūnus kvietė dėl to, jog buvo girdimas triukšmas virš jos gyvenančių kaimynų buto Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. girdėjosi rėkimas, šaukimas, garsiai buvo trypiama, ėjo dėl to du kartus raminti. Atvykę policijos pareigūnai apklausė L. C., kuri pastariesiems nurodė, jog triukšmas galėjo jai pasigirsti, taipogi buvo apklausti kaimynai gyvenantys bute Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. iš kurio galėjo triukšmas sklisti, tačiau policijos pareigūnai jokio triukšmo nenustatė, dėl to L. C. atžvilgiu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Atkreiptina, jog pareigūnai iki galo nenustatinėjo ar iš tiesų L. C. pranešimas apie keliamą triukšmą buvo žinomai melagingas. Kaip matyti iš bylos duomenų policijos pareigūnai apklausė tik L. C. ir kaimynus gyvenančius bute Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau, kiti kaimynai, t. y. (duomenys neskelbtini) namo butų gyventojai apklausti nebuvo. Nors garso buvimo ar galimo jo kilimo priežasties pareigūnai nenustatė, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, kad L. C. kviesdama pareigūnus elgėsi piktybiškai, t. y. suvokdama, kad iš tiesų jokio triukšmo nėra, tyčia kvietė policijos pajėgas. Manytina, jog L. C. galėjo netinkamai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir per jautriai reaguoti į įvairius garsus, kurie galėjo atsirasti dėl fizikinių reiškinių (pvz.: namo inžinerinių konstrukcijų dinamikos) ar kitų priežasčių. Tačiau kiekviena versija turi būti nuodugniai ištirta ir patikrinta, o kilę prieštaravimai ir abejonės turi būti pašalinti. Nesant galimybės jų pašalinti – laikomasi in dubio pro reo principo ir visi neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybės traukiamo asmens naudai. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 punktas). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, nagrinėjamu atveju, L. C. įsitikinimas pranešimo teisingumu nepaneigtas jokiais įrodymais, tai reiškia byloje neįrodyta administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyvioji pusė – tyčia, kuris yra būtinasis pažeidimo numatyto ATPK 186 straipsnyje požymis. Nesant pažeidimo, numatyto ATPK 186 straipsnyje sudėties, administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsniu, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Nutraukti administracinės bylą L. C. dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnyje, nesant pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.