- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-07
- Bylos Nr.
- 2S-258-431/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29871-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą dėl 2018 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimo atsisakyti panaikinti nutarimą, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, suinteresuotas asmuo byloje – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas prašė panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą atsisakyti panaikinti nutarimą, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2018 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. VI-61, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo 2018 m. kovo 30 d. pareiškimo dalį, kuria prašoma taikyti viešojo intereso gynimo priemones, perduoti papildomam tyrimui.
2. Nurodė, jog nesutinka, su 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo motyvais, kad 2018 m. birželio 26 d. nutarimas priimtas išanalizavus visas sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, jog tai atlikta kvalifikuotai, išsamiai ir pakankamai. Prokurorė neatliko realaus faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės sprendimo priėmimui, tyrimo. Byloje nutylima svarbi aplinkybė, kad 2018 m. liepos 19 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo rašte Nr. VILIN (12.513.) – 2547 nurodyta, jog 2014 m. spalio 23 d. suformuotas butų (patalpų) sąrašas (toliau – Sąrašas) yra galimai suklastotas. Todėl pareiškėjas prašė šį dokumentą įvertinti ir perduoti išsamiam tyrimui. Tačiau prokurorė nutarime šios aplinkybės visiškai neįvertino. Vien dėl šios aplinkybės pareiškėjo skundas yra išnagrinėtas nevisapusiškai ir neišsamiai.
3. Prokurorė 2018 m. birželio 26 d. nutarime akcentuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog suklastoto dokumento pagrindu buvo 2015 m. balandžio 3 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. RPP-01-150403-00334 (toliau – Leidimas), nes dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas), bendraturčių balsavimo biuletenių bei VĮ Registrų centras 2013 m. rugpjūčio 23 d. ir 2014 m. spalio 23 d. sąrašų galimo klastojimo yra priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tačiau, jeigu 2014 m. niekas nesikreipė dėl butų sąrašo pastate suformavimo, tai reiškia, jog toks Sąrašas negalėjo būti naudojamas 2015 m. balandžio 3 d. išduodant Leidimą. Todėl kyla abejonės dėl Leidimo išdavimo teisėtumo. Šio Leidimo pagrindu vykdomos statybos nekilnojamame kultūros paveldo objekte, taip pat šio Leidimo pagrindu 2016 m. sausio 6 d. buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. RPP-01-160106-00020 (toliau – Leidimas 2). Todėl Sąrašo galimo klastojimo faktas yra akivaizdus. Ši aplinkybė yra svarbi sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas taikyti viešojo intereso priemones, taip siekiant užkirsti kelią neteisėtoms statyboms valstybinės reikšmės nekilnojamame kultūros paveldo objekte.
Šalies argumentai
4. Suinteresuotas asmuo, Generalinė prokuratūra, nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog skundžiamuosiuose nutarimuose buvo išanalizuotos visos sprendimo priėmimui reikšmingos aplinkybės, taip pat ir dėl viešojo intereso gynimo. Pareiškėjo teiginys, kad nutarimas priimtas neturint duomenų apie galimą Sąrašo klastojimą, priimtam procesiniam sprendimui įtakos neturi, nes ne kiekvienas teisės aktų pažeidimas pažeidžia ir viešąjį interesą. Pažeidimų, kurie pažeidžia viešąjį interesą nenustatyta. Šiuo konkrečiu atveju buvo nustatyta, kad ginčas ir iš jo kilusios pasekmės susijęs ne tiek su teisingu teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimu, kaip konstitucine vertybe, reikšminga visai visuomenei, o su privačiu interesu. Nustatyta, kad statyba nepažeidžia kultūros paveldo objekto. Jeigu statyba žalotų statinių vertingąsias savybes, tuomet tokiu būdu tai pažeistų viešąjį interesą. Ginčas yra kilęs tarp pačių bendraturčių. Aplinkybės dėl galimo klastojimo buvo išnagrinėtos, nes byloje yra įrodymai, kad buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi pareiškėjo G. K. skundą atmetė
6. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad prokurorė priėmė nemotyvuotus sprendimus ir neatsakė į pareiškime keliamus klausimus. Teismas padarė išvadą, kad prokurorė nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo (pareiškimo) tyrimo procedūrą, rinko faktinius duomenis dėl pareiškime nurodytų aplinkybių. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai, kad prokurorė teikė užklausimus VĮ Registrų centras, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriui, siekdama nustatyti statybą leidžiančių dokumentų teisėtumą. Prokurorė surinktus įrodymus analizavo bei vertino, taip pat argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, nes nenustatė, jog Pastate atliekamas remontas pažeidžia Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, šio remonto projektui pritarė Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyrius, taip pat nenustatė Leidimų neteisėtumo.
7. Teismas nustatė, kad prokurorė įvertino ir analizavo bylos šalių sudarytą 2015 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį Nr. 2-4628-566/2015, kurioje pareiškėjas ir kiti Pastato savininkai susitarė dėl pastogės remonto darbų, įsipareigojo pastogės patalpoje įrengti perdangų konstrukcijas ir perdangą laikančią sieną, taip, kaip numatyta brėžinyje. Prokurorė padarė išvadą, kad viso tyrimo metu nebuvo gauta jokių pagrįstų duomenų, kad Leidimai, kurių pagrindu atlikti statybos darbai ir paveldosaugos tvarkomieji darbai, padarė žalos nekilnojamojo kultūros paveldo objektui. Prokurorė tyrė atsakingų asmenų, priėmusių sprendimus, dėl kurių, kaip teigė pareiškėjas, buvo padaryta žala, veiksmų teisėtumą įvairiais aspektais.
8. Pareiškėjas iš esmės savo pareiškimą grindžia tuo, kad kapitalinis remontas ginčo patalpose yra atliekamas kultūros paveldo objekte, ir nurodo, jog ši statyba negalima. Tačiau šiuos pareiškėjo teiginius paneigia 2018 m. birželio 18 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus raštas, kuriame konstatuota, jog Skyrius pritarė remontui, įvertinęs šio pastato techninę būklę, ir pažymėjo, kad projekto sprendiniai atitinka kultūros paveldo objektų apsaugos reikalavimus, dėl šios priežasties išduotas leidimas tvarkomiesiems paveldosaugos darbams atlikti. Šios institucijos argumentacija rėmėsi ir prokurorė, todėl pareiškėjo argumentas yra visiškai nepagrįstas.
9. Dėl Leidimų teisėtumo pareiškėjas ir kiti patalpų savininkai buvo iškėlę bylą teisme, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartimi patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, kuria bendrasavininkai atsisakė savo ieškinio. Pareiškėjas pareiškimu kreipėsi dėl Sąrašo galimo suklastojimo, bei Leidimų pripažinimo neteisėtais. Nors 2018 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. M-2-02-00353-18 atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, bei 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarimu aukščiau paminėtas nutarimas paliktas galioti, byloje yra duomenys, kad pareiškėjo skundo dalis dėl Sąrašo klastojimo buvo patenkintas ir 2018 m. spalio 19 d. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00505. Tačiau tai savaime nereiškia, kad šios aplinkybės yra susijusios su viešuoju interesu.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Pareiškėjas G. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą, Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2018 m. birželio 26 d. nutarimą ir pareiškėjo 2018 m. kovo 30 d. pareiškimą perduoti papildomam tyrimui. Prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pareiškėjo kreipimasis dėl būtinybės ginti viešą interesą nebuvo ir nėra apspręstas individualiu poreikiu. Problema dėl galimai neteisėtų statybų yra susijusi su valstybinės reikšmės nekilnojamuoju kultūros paveldo objektu, kuris savo istorine ir architektūrine verte prilygsta tokiam Vilniaus mieste esančiam nacionalinės reikšmės objektui, kaip Šv. Onos bažnyčia. Taigi, atitinkamas objekto statusas neabejotinai įpareigojo keliamoms ir dokumentiškai pagrįstoms problemoms skirti ypatingą dėmesį, tačiau iki šiol tai nėra daroma.
Žemesnės instancijos teismas
10.2. Teismas nurodė, jog tiek Vilniaus apygardos prokurorė, tiek ir Generalinės prokuratūros prokurorė priėmė motyvuotus sprendimus, o Vilniaus apygardos prokurorė rinko faktinius duomenis dėl pareiškime nurodytų aplinkybių. Tačiau raštų iš suinteresuotų institucijų gavimas nėra ir negali būti pripažįstama faktinių duomenų rinkimu, nes visos juose nurodytos aplinkybės buvo žinomos jau senai ir būtent dėl netinkamo atitinkamų valstybinių institucijų požiūrio į pareiškėjo keliamas problemas ir buvo kreipiamasi į prokuratūrą. Iš tiesų prokuratūra savo iniciatyva neatliko jokio veiksmo, siekdama patikrinti tai, kas nurodoma suinteresuotų valstybinių institucijų raštuose.
10.3. Pareiškėjas visuomet akcentavo, kad kyla pagrįstos abejonės dėl to, jog vertingu buvęs dūmtraukis staiga atitinkamas savybes prarado. Išvados dėl dūmtraukio istorinės, kultūrinės vertės praradimo yra susijusios su neskaidrios reputacijos ir savo atestatą dėl daugybės pažeidimų praradusiu J. M.. Todėl vien šiuo aspektu vertinant daugelį su Pastato neįrengtos pastogės patalpų paskirties keitimo į gyvenamąją, suformuojant keturis turtinius vienetus, kapitalinio remonto projektu (toliau – Projektas) susijusių aplinkybių, turėjo būti skiriamas ypatingas, padidintas dėmesys. Valstybinės reikšmės objekte kapitalinio remonto darbai buvo atliekami be statyba leidžiančio dokumento ir vien tik Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto Nr. 52 pagrindu. Būtent dėl šios priežasties faktiniam statytojui buvo surašytas savavališkų statybų aktas ir nurodymas pašalinti neteisėtų statybų padarinius.
10.4. Tik po šių veiksmų faktinis statytojas pradėjo rūpintis statybą leidžiančio dokumento išdavimu ir tai darė naudodamas galimai suklastotą dokumentą, kuris suteikė jam galimybę vykdyti atitinkamus darbus, nevertinant kai kurių atitinkamoje namo laiptinėje asmeninę nuosavybę turinčių asmenų valios. Tvirtinant Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektą Nr. 52 dalyvavo daugelis kompetentingų institucijų. Tuo tarpu išduodant Leidimą, tai jau nebuvo daroma. Siekiant gauti Leidimą, buvo parengtas ir neegzistuojantis dokumentas – Sąrašas, kuris buvo panaudotas ir rengiant Projektą. Sąrašo panaudojimas, siekiant gauti Leidimą, akivaizdžiai siejasi su Leidimo teisėtumu. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimas buvo išspręstas tik po daugelio skundų ir prašymo įvertinti tiek prokurorų, tiek ir tyrėjų veiksmų teisėtumą bei kompetencijas. Taigi sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas kur kas vėliau. Tačiau jei tai būtų padaryta laiku, tuomet prokurorės sprendimas būtų buvęs kitoks, nes jos nutarime buvo akcentuota aplinkybė, kad neigiamas sprendimas dėl pareiškėjo prašymo priimamas, kadangi atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.
10.5. Negalima sutikti su teismo vertinimu, kad pats ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktas nereiškia, jog tiriamos aplinkybės yra susijusios su viešuoju interesu. Susijusi ši aplinkybė su viešuoju interesu ar nesusijusi, galima spręsti tik atlikus ikiteisminį tyrimą. Tik po to, kai bus atliktas ikiteisminis tyrimas, galima bus vertinti ir žalos klausimą. Jei statybos darbai buvo atlikti suklastojus Leidimą, tai daugiau nei akivaizdu, kad žala nekilnojamojo kultūros paveldo objektui buvo padaryta, ir tai yra neabejotinai viešojo intereso gynimo prielaida, siekiant nutraukti tebesitęsiančius pažeidimus valstybinės reikšmės objekte.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo Generalinė prokuratūra atsiliepimu nesutinka su pareiškėjo atskiruoju skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės jokių naujų argumentų nenurodo. Visi pareiškėjo argumentai yra išsamiai išnagrinėti prokurorų atlikto tyrimo metu ir motyvuotai įvertinti teismui pateiktuose prokurorų nutarimuose bei ginčijamoje teismo nutartyje. Prokurorai, nagrinėdami galimus viešojo intereso pažeidimo klausimus bei spręsdami klausimus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, yra savarankiški ir priima sprendimus vadovaudamiesi skirtingomis teisės normomis. Atliekant tyrimą dėl viešojo intereso gynimo, buvo žinoma aplinkybė, kad Sąrašas neatitinka faktinės situacijos, ir atitinkamai Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės nutarime buvo pagrįstai įvertinta kaip neturinti viešojo intereso požymių. Šiuo metu dėl galimo minėto dokumento klastojimo fakto pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jo rezultatai nesuponuoja išvados dėl kitokio minėtos aplinkybės vertinimo.
11.2. Teismų praktika patikslina viešojo intereso sąvokos turinį, iš jos eliminuodama vertybes, kurios nėra saugomos ir ginamos Konstitucijos, bei vertybes, kurias nors ir saugo bei gina Konstitucija, tačiau kurios konkrečioje byloje objektyviai nėra reikšmingos, reikalingos, vertingos visuomenei ar jos daliai. Pagal teismų praktiką viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, todėl konkrečiu atveju buvo pagrįstai konstatuota, kad tinkamo bendrasavininkių sutikimo (pritarimo) buvimas patvirtintuose projektuose numatytiems statybos darbams atlikti yra susijęs tik su šių asmenų teisėmis bei pareigomis, bet ne su viešuoju interesu.
11.3. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų, atsisakant ginti viešąjį interesą, nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės ir nespręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras, tai yra ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Nenustatęs prokuroro veiksmuose proceso normų pažeidimo, teismas skundo netenkina. Nagrinėjamoje byloje teismas vadovavosi šia praktika ir pagrįstai nustatė, kad prokuroras nepažeidė proceso normų.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
12. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl prokurorų nutarimų atsisakyti ginti viešąjį interesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
13. Pareiškėjas prašė atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių motyvų, dėl kurių jo skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamoje byloje yra vertinami prokurorų priimti procesiniai dokumentai, teismui yra pateikti atlikto tyrimo duomenys, todėl pripažintina, jog nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 336 straipsnyje suformuotos bendros taisyklės, jog atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
14. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal šio straipsnio 3 dalį įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės ir nespręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y, ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Nenustatęs prokuroro veiksmuose proceso normų pažeidimo, teismas skundo netenkina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).
15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įrašytame Pastate 2016-2017 m. buvo suformuoti ir įregistruoti keturi gyvenamosios paskirties butai. Pareiškėjui ir jo sutuoktinei minėtame Pastate priklauso administracinės paskirties patalpos. Pareiškėjas teigia, jog statybos leidimai minėtų keturių butų įrengimui buvo išduoti neteisėtai, todėl prašo prokuroro ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl Leidimo panaikinimo bei įpareigojimo nugriauti pagal Leidimą pastatytus laiptus, įvertinti įvairių komunikacijų tiesimo darbų teisėtumą. Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė 2018 m. birželio 26 d. nutarimu pareiškėjo prašymo netenkino. Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu minėtą nutarimą paliko nepakeistu.
16. Pareiškėjas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, jog prokurorės atlikti veiksmai – raštų iš valstybinių institucijų išreikalavimas – negali būti pripažįstami faktinių duomenų rinkimu. Pažymėtina, jog pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Taigi, nepaisant galimo asmens ar institucijos suinteresuotumo, jų pateikti paaiškinimai taip pat yra įrodinėjimo priemonė.
17. Nagrinėjamoje byloje prokurorė gavo paaiškinimus apie atliktus statybos darbus Pastate ir leidimų jiems suteikimo aplinkybes iš VĮ Registrų centras, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Kultūros paveldo departamento. Prokurorė 2018 m. birželio 26 d. nutarime atlikto minėtų institucijų raštuose nurodytų faktų, civilinėse bylose Nr. 2-4628-566/2015 ir Nr. e2-1573-545/2017 priimtų teismų sprendimų bei kitų pareiškėjo nurodytų duomenų analizę. Todėl pripažintina, jog prokurorė tinkamai atliko tiek faktinių duomenų rinkimą, tiek jų įvertinimą. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių kitų duomenų ar atliktinų papildomų tyrimo veiksmų, kurie galėtų paneigti prokurorės išvadas.
18. Pagrindinis atskirojo skundo argumentas, jog prokurorė ir pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į jo nurodytą galimai suklastotą Sąrašą ir jo įtaką Leidimų išdavimui ir statybų teisėtumui. Pažymėtina, jog šiuo metu dar nėra nustatyta neginčijama aplinkybė, jog pareiškėjo nurodomas Sąrašas yra suklastotas. Dėl šios aplinkybės 2018 m. spalio 19 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Be to, aplinkybė, jog prokurorės 2018 m. birželio 26 d. nutarimo priėmimo metu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Sąrašo galimo suklastojimo, nebuvo pagrindinis argumentas, dėl kurio skundžiamu nutarimu buvo atsisakyta ginti viešąjį interesą.
19. Prokurorė padarė išvadą, jog atlikti statybos darbai nepadarė žalos nekilnojamojo kultūros paveldo objekto pripažintoms vertingosioms savybėms, kurias ji apibrėžė kaip viešąjį interesą. Tuo tarpu pareiškėjo nurodytas Sąrašas buvo reikšmingas, gaunant Pastato bendrasavininkų sutikimus statybos darbams. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punktą rašytiniam pritarimui statinio projektui gauti reikia pateikti statinio bendraturčių sutikimus. Tačiau tai nėra vienintelis statybų leidimui gauti būtinas dokumentas. Pripažintina, jog galimai neteisėtomis priemonėmis gautas bendraturčių sutikimą patvirtinantis dokumentas, nebūtinai reiškia viešojo intereso pažeidimą, o gali būti susijęs tik su individualaus Pastato dalies savininko interesų pažeidimu. Todėl negalima sutikti su pareiškėjo atskirojo skundo argumentu, jog galimai suklastoto Sąrašo įtaka statybos leidimų išdavimui bei viešajam interesui prokurorės nutarime nebuvo įvertinta.
20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su prokuroro procesinių veiksmų, tiriant pareiškėjo prašymą dėl viešojo intereso gynimo, vertinimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
21. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.