Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, sekretoriaujant Jūratei Jasmontaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. V., asmens atstovei advokato padėjėjai J. Š., suinteresuotos institucijos atstovei E. Š., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą A. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkui, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 207⁹ straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-02-25 A. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad 2011-02-11 užfiksuotas pažeidimas: gauta reklaminė nuotrauka su nepartinio kandidato A. V. numeriu i Šiaulių miesto tarybos rinkimus bei veido atvaizdu, nuotraukoje skleidžiama politinė reklama nėra teisės aktu nustatyta tvarka pažymėta - nenurodytas lėšų šaltinis ir nėra aiškiai atskirta nuo skleidžiamos informacijos, nėra nurodytų teisės aktu politinei reklamai keliamų užrašų, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos politiniu partijų ir politiniu kompanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo (Žin. 2004, Nr. 135-4894; 2010, Nr. 63-3091) 18 straipsnio 1 ir 2 d. Politinės reklamos žymėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimu komisijos 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. Sp-58 „Dėl politinės reklamos žymėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin. 2010-09-11, Nr. 107-5564) 13. 13.1. 13.2 ir 13.3 punktus.

A. V. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis pats nustebo 2011 metų sausio mėnesio pabaigoje ar vasario mėnesio pradžioje elektroniniu būdu gavęs žinutę, kad kažkur yra pakabinta jo nuotrauka. Buvo nustebęs, nes nieko neprašė platinti jokios reklamos. Iš visų aplinkybių, bendraujant su rinkimų komisijos nare E. Š., jis suprato, kad yra kaltinamas tuo, jog nėra sumokėjęs už tą nuotrauką. Rinkimuose į Šiaulių miesto savivaldybę jis buvo nepartinis kandidatas, nesiruošė rinkiminei kompanijai nieko daryti ir nežadėjo jokių pinigų leisti. Rinkimų sąraše gavo numerį ir paprašė savo darbuotojos A. Z. suformuoti nuotrauką bei įrašyti jo numerį Nr.141. Tokią savo nuotrauką būtų platinęs elektroniniu būdu. Tik vėliau sužinojo, kad bendradarbis E. K. pasisakė, kad jis padarė nuotrauką iš likutinio popieriaus savo iniciatyva. Mano, kad žmogus stengėsi ir norėjo padaryti gerą. Tačiau E. K. tų nuotraukų neplatino. Jis E. K. tokio nurodymo nedavė. Tą nuotrauką, kuri buvo paplatinta, darė žurnalistas L. A.. Nuotraukos reikėjo kažkokiam straipsniui laikraštyje. Nuotrauka buvo daryta 2010 metų rugsėjo-spalio mėnesį. Žurnalistas A. L. paprašė jo, kad galėtų nufotografuoti. O jis pastarojo paprašė, kad jam tą nuotrauką atsiųstų elektroniniu būdu. Po to įvykio dėl nuotraukos jis su E. Š. susirašinėjo ir klausė jos, kaip jam nustatyti nuotraukos kainą, kadangi žmogus tą nuotrauką buvo atspausdinęs ant likutinio popieriaus. Nesupranta, ką blogo padarė, nežino, kur ta jo nuotrauka buvo rasta.. Elektroniniame variante buvo suformuota nuotrauka kito formato, ant tos nuotraukos buvo parašyta, kad tai politinė reklama. Elektroniniame formate nuotrauka buvo teisingai užpildyta. Tas užrašas, kad tai yra politinė reklama ir už ją sumokėta, spausdinant buvo apkirptas. E. K., darydamas nuotrauką, jo paties neatsiklausė.

Suinteresuotos institucijos atstovė E. Š. parodė, kad dirbdama Šiaulių savivaldybės rinkimų komisijos nare, buvo atsakinga už politinę reklamą. A. V. nuotrauka, kuri yra byloje, buvo pakabinta jos darbe, Šiaurės Lietuvos kolegijoje, esančioje Tilžės g. 22 Šiauliuose, skelbimų lentoje. Ji tą nuotrauką nusikabino ir parašė A. V. apie pažeidimą. Pastarasis jai atsakė, kad esmę suprato, neneigė, kad pasidarė 20 nuotraukų iš likutinio popieriaus ir klausinėjo, kaip jam už tas nuotraukas reikia apmokėti. A. V. pripažino, kad išspausdino tas nuotraukas ir elektroniniame laiške apie jokį savo darbuotoją nerašė. Tik surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, išaiškėjo šita aplinkybė. Elektroniniu paštu viskas buvo fiksuota. Jis rašė, kad 15 nuotraukų pasiėmė jo klientai ir, kad jokio užrašo jis negalėjo parašyti. Rinkimų komisija nustatė, kad tai buvo pažeidimas. A. V. jai nenurodė aplinkybių, kaip ta nuotrauka atsirado Šiaurės Lietuvos kolegijoje. 2011-02-25 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ir tada ji A. V. pasakė, kur buvo rasta ta jo nuotrauka. Ji pati tą nuotrauką nuėmė nuo skelbimų lentos, kada jai apie ją pranešė kolegos. Rašant protokolą, konstatavo, kad nuotrauka buvo gauta.. Nuotraukos radimo vietą nurodė, kada atsakinėjo A. V. į užduodamus klausimus. Susirašinėjant elektroniniu paštu Ji A. V. negrasino, tik kvietė atvykti protokolo surašymui.

Liudytoja A. Z. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. V. yra jos darbdavys. Visame tame procese dalyvavo ji pati. Apie nuotraukų atspausdinimą su darbdaviu nebuvo kalbėta. Buvo daroma elektroninė nuotraukos versija 2011 metų sausio vasario mėnesiais. Nuotraukos suprojektavimas buvo jos darbas. Ką jai pasakė, tą ji ir padarė. Ji paruošė nuotraukos ruošinį. Darbdavio, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nuostatų nežinojo, nes jai jos nebuvo aktualios. Paruošė nuotraukos ruošinį ir viskas. Padarė „fotošopinį“ variantą. Nuotraukoje, kuri yra byloje, nėra užrašo. Nuotraukos apačioje turėjo būti parašyti du sakiniai, susiję su rinkimine agitacija. Kažkas apie reklamą ir apmokėjimą, tiksliai neatsimena. Jos padarytas nuotraukos ruošinys buvo darbo „(duomenys neskelbtini)“ kompiuteryje. Tos nuotraukos niekam nesiuntė. Žinojo, kad nuotrauką atspausdino kolega E. K. iš likutinio popieriaus. Konkrečiai, kaip šita nuotrauka pateko į viešą erdvę, ji nežino. E. K. savo iniciatyva padarė tas nuotraukas. Tuo metu, kada bendradarbis darė tas nuotraukas, A. V. darbe nebuvo. Nežino, kodėl E. K. padarė tas nuotraukas, jo neklausė. Atėjusi į darbą, ji pastebėjo padarytas nuotraukas, kuriose buvo neatitikimai ir pasiėmė kelias nuotraukas savo reikmėms. Ketino įsidėti į albumą atsiminimui. Tos padarytos nuotraukos buvo nepilnai užpildytos. Kitos nuotraukos, kurios pasiliko įmonėje, „(duomenys neskelbtini)“, buvo su užrašu ir uždėtais rėmeliais. Mano, kad vieną nuotrauką, iš tų parsineštų į namus, galėjo paimti jos buvusi bendradarbė E. S., kuri dirba Šiaurės Lietuvos kolegijoje. Pastaroji tą nuotrauką galėjo paimti besilankydamas jos namuose. Ji tik daro tokią prielaidą, pačios E. S. neklausė. Klientai šitos nuotraukos paimti negalėjo. Elektroniniam formate nuotrauka buvo gera. Nuotraukas spausdinant, pati mašina jas apkerpa ir nuotraukos susiaurėja. Ji patai nematė, kaip buvo paimta ta nuotrauka iš jos namų. Daro prielaidą, kad tą nuotrauką paėmė E. S. tik todėl, kad ji dirba Šiaurės Lietuvos kolegijoje.

Liudytojas E. K. parodė, kad dirba laborantu „(duomenys neskelbtini)“, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra jo darbdavys ir įmonės savininkas. 2011 metų sausio - vasario mėnesiais jis pamatė, kad kolegė A. Z. suformavo nuotraukos elektroninį variantą. Tada jis ir iš likutinio popieriaus padarė 4-6 nuotraukas. Nežinojo, kad ant padarytų nuotraukų turėjo būti kažkoks užrašas. Nuotraukas darė iš likutinio popieriaus, kuris lieka spausdinant nuotraukas. Norėjo darbdaviui padaryti siurprizą, bet gavo „velnių“, kai viskas prasidėjo dėl tos iškabintos nuotraukos. Padarytas nuotraukas jis buvo padėjęs ant darbastalio, o kolegė A. Z. vėliau paėmė tas nuotraukas. Jis tų nuotraukų daryti neturėjo. Nuotrauka kuri yra byloje, tikrai buvo jo daryta. Elektroninėje versijoje prie šitos nuotraukos dar turėjo būti užrašas. Tas nuotraukas jis darė ne platinimui. Apie padarytas nuotraukas A. V. neinformavo. Tik vėliau pasakė darbdaviui, kad padarė tas nuotraukas. Tada A. V. jam pasakė: „kas tavęs prašė“. Į A. V. pasakytus priekaištus reagavo skaudžiai, kada pastarasis pasakė, kad nereikėjo daryti tų nuotraukų. Ant elektroninės versijos buvo kažkoks užrašas, parašytas mažom raidėm, tačiau spausdinant nuotrauką to užrašo nebeliko. Spausdinant nuotrauką, ji kerpasi iš viršaus ir apačios. Tiksliai negali pasakyti, kurioje vietoje buvo užrašas ant nuotraukos elektroninėje versijoje. Tačiau užrašas tikrai buvo. Įvertinęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. V. paaiškinimus, liudytojų paaiškinimus ir ištyrus byloje esančią rašytinę medžiagą – administracinio teisės pažeidimo protokolą, E. Š. ir A. V. internetinio susirašinėjimo duomenis, politinės reklamos stebėsenos grupės protokolą, pateiktą fotonuotrauką, teismas daro išvadą, kad surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų aplinkybių, jog A. V. savo veiksmais būtų pažeidęs Lietuvos Respublikos politiniu partijų ir politiniu kompanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo (Žin. 2004, Nr. 135-4894; 2010, Nr. 63-3091) 18 straipsnio 1 ir 2 d. Politinės reklamos žymėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimu komisijos 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. Sp-58 „Dėl politinės reklamos žymėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin. 2010-09-11, Nr. 107-5564) 13. 13.1. 13.2 ir 13.3 punktus nepatvirtina jokie duomenys. Nustatyta, kad apklausus teisme liudytojus A. Z. ir E. K., pastarieji nurodė, kad A. V. nuotrauką atspausdino be jo žinios, savo reikmėm, tačiau nežino, kaip ši nuotrauka pateko į viešąją erdvę. Tokios neišsamios ir prieštaringos pirminės bylos medžiagos pagrindu teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog yra įrodyta, kad A. V. savo veiksmais skleidė politinę reklamą, pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką. Be to konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole 2011-02-25 Nr. A-4, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. V. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 207⁹ straipsnį, nenurodant atitinkamos straipsnio dalies, taip pat aiškiai neišdėstyta pažeidimo padarymo vieta ir asmens veiksmų esmė, tuo nesilaikyta ATPK 260 str. protokolo turiniui keliamų reikalavimų. Todėl teismas, atsižvelgdamas į surinktų byloje duomenų prieštaringumą, neturi pagrindo konstatuoti, kad A. V. savo veiksmais būtų pažeidęs Lietuvos Respublikos politiniu partijų ir politiniu kompanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo (Žin. 2004, Nr. 135-4894; 2010, Nr. 63-3091) 18 straipsnio 1 ir 2 d. Politinės reklamos žymėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimu komisijos 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. Sp-58 „Dėl politinės reklamos žymėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin. 2010-09-11, Nr. 107-5564) 13. 13.1. 13.2 ir 13.3 punktus. Vien ta aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuotrauka buvo iškabinta viešoje erdvėje, nes A. V. rinkiminėje kampanijoje dalyvavo kaip nepartinis kandidatas į Šiaulių miesto tarybą, savaime nesuponuoja asmens kaltės. Tiek baudžiamojoje teisėje, tiek administracinio teisės pažeidimų teisenoje galioja asmens nekaltumo prezumpcija, ir ne asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, bet institucijai, kuri pradėjo bylos procesą, tenka pareiga įrodinėti to asmens kaltumą surenkamų duomenų pagrindu (ATPK 7 str., 9 str., 248 str., 256 str .). Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Todėl administracinio teisės pažeidimo byla, iškelta A. V. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 207⁹str. nutrauktina, nesant jo veiksmuose nurodyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą A. V., atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 207⁹ str. nutraukti, nesant asmens veiksmuose nurodyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą.