Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė (duomenys neskelbtini), atliekantis laisvės atėmimo bausmę, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, skiriant įpareigojimus;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 60 parų arešto bausme, kurią subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jam paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir S. K. paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (bausmę atliko 2021 m. birželio 25 d.);

4) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu paskirta ir 2020 m. spalio 27 d. nutartimi subendrinta galutine ir neatlikta dalimi 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, ir S. K. paskirtas laisvės atėmimas 8 mėnesiams ir 25 dienoms (nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 21 d.);

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 30 parų arešto bausme (nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. spalio 11 d.);

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme (nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. liepos 28 d.);

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 178 straipsnio 4 dalį (dvi nusikalstamos veikos), skirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 8 mėnesiams,

8) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu, kuriuo S. K. pripažintas kaltu pagal BK 242 straipsnį, ir jam paskirta – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu S. K. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, iš dalies sudedant, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės pridedant dalį anksčiau nurodyto nuosprendžio neatliktos bausmės dalies, ir S. K. paskirta galutinė subendrinta – 6 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi ir parodė, kad nelabai ką atsimena. Tuo metu vartojo narkotikus. Prisipažįsta, kad įvykdė vagystę. Buvo, kad sustabdydavo apsaugos darbuotojai, gatvėje gyveno. Buvo toks atvejis, kad ėmė skutimosi peiliukus, sustabdė apsaugos darbuotojas. Savo veiksmus vertina blogai, gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikų padarymo aplinkybės aiškios, prokuroras ir gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

2024 m. gruodžio 5 d. Vilniaus AVPK Vilniaus miesto pirmame policijos komisariate gautas UAB „IKI Lietuva“ pareiškimas, kuriame nurodoma, kad 2024 m. gruodžio 5 d., apie 11.08 val., adresu Didlaukio g. 80A, Vilnius, PC „IKI“ buvo sulaikytas S. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paėmė „Gillette Fusion Power“ skutimosi peiliukus 6 vnt., kurių bendra kaina sudaro 167,70 Eur, ir nesusimokės už prekės išėjo pro kasas, kur buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų. Pavogtos prekes nebuvo sugadintos, buvo išimtos ir grąžintos į prekybos salę realizacijai, žala PC „IKI“ nepadaryta. Įmonė PC „IKI“ pateikė oficialų pareiškimą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta S. M. parodė, kad lietuvių kalbą moka, rašo, skaito, kalba. Parodymus pageidauja duoti lietuvių kalba. Ji dirba objekte PC „IKI412“, adresu Didlaukio g. 80A, Vilnius. 2024 m. gruodžio 5 d., apie 07.30 val., ji atvyko į darbą ir būdama darbe stebėdama vaizdo stebėjimo kameras, 11.08 val. pastebėjo, kad asmuo priėjo prie skustuvų stovo ir pradėjo rinkti prekės į rankas ir į turimą rankinę. Asmuo praėjo pro savitarnos kasas ir ėjo link išėjimo, kuris randasi prie apsaugos posto, tuo metu ji išėjo iš apsaugos posto ir pasikvietė užeiti į vidų. Jai paprašius, kad asmuo ištrauktų pavogtas prekės, asmuo geranoriškai ištraukė iš rankinuko 6 vnt. „Gillette Fusion Power“ skustuvus, kurių 1 vnt. kaina 27,95 Eur. Pavogtas prekes padėjo ant darbo stalo. Iškart iškvietė UAB „Grifs AG“ ekipažo darbuotojus ir paskambino į policiją. Patalpos stebimos vaizdo stebėjimo kameromis, yra signalizacinės sistemos, durys rakinamos, parduotuvę saugo apsaugos darbuotojai. Daugiau informacijos, kurią galėtų padėti tyrimui neturi.

2024 m. gruodžio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta PC „IKI“, adresu Didlaukio g. 80A, Vilnius, priėjus prie parduotuvės matome stiklinės permatomas, elektroninės duris. Užėjus į parduotuvę po dešine puse matome kasas, prie kasų yra praėjimas prie prekystalių, ant prekystalių matome įvairius maisto produktus, toliau matome prekystalį, lentynos viršuje kabo skustukai „Gillette Fusion Power“ virš prekės yra nurodyta prekės kaina 27,95 Eur, kur galimai buvo pavogtos prekės. PC „IKI“ yra stebimas vaizdo stebėjimo kameromis, taip pat saugoma apsaugos darbuotojų, yra kasos, parduotuvė yra rakinama, įjungiama signalizacija. Daugiau pėdsakų ar objektų, turinčių reikšmės tyrimui nerasta – nepaimta.

2024 m. gruodžio 19 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti du vaizdo įrašai, kurie pavadinti – 5 UZKASIS_ 192.168.1.100_NVR1_20241205110944_20241205111007_-1 ir 39 SKUSTUVAI_ 192.168.1.100_NVR1_20241205110830_20241205110943_-1.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis S. K. apklausos metu parodė, kad kaltę pripažįsta. Pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, įtarimo esmė ir turinys jam yra suprantami. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažįsta. Priklausomybių ligų centro įskaitoje ir psichiatro įskaitoje nėra registruotas. Sutinka duoti parodymus apie įtarime minimą įvykį. 2024 m. gruodžio 5 d., apie 11 val., jis vienas atėjo į parduotuvę „IKI“, adresu Didlaukio g. 80A, Vilniuje. Į parduotuvę atėjo su tikslu pavogti prekių, kad po to jas galėtų parduoti ir uždirbti pinigų asmeninėms reikmėms. Atėjęs į parduotuvės prekybos salę, paėmė šešias pakuotes skustukų „Gillette“ ir jas įsidėjo į savo tašę. Tuomet praėjo pro parduotuvės kasas už skustukus nesusimokėjęs ir prie jo priėjo apsaugos darbuotoja ir jį sulaikė. Ji jį nusivedė į apsaugos kabinetą, kur jis iš savo tašės išsitraukė pavogtas skustukų pakuotes. Jas atidavė apsaugos darbuotojai. Po to atvažiavo policijos pareigūnai. Dėl padarytos nusikalstamos veikos padarymo labai gailisi. Daugiau apie įvykį neturi ką pasakyti.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. BK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, nedidelės vertės turtas yra toks, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. K. visiškai pripažino savo kaltę, sutiko su kaltinamuoju aktu. Parodė, kad nelabai ką atsimena. Tuo metu vartojo narkotikus. Prisipažįsta, kad įvykdė vagystę. Buvo, kad sustabdydavo apsaugos darbuotojai, gatvėje gyveno. Buvo toks atvejis, kad ėmė skutimosi peiliukus, sustabdė apsaugos darbuotojas. Savo veiksmus vertina blogai, gailisi.

Teismas nustatė, kad kaltinamojo S. K. prisipažinimas dėl nusikalstamų veikų padarymo ir jo nurodytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodoma kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė yra įrodyta, o jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje.

IV. Bausmės skyrimas, kiti klausimai

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis teismui nustato pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę S. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (pasikėsinimas padaryti baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei). Kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – 32 metų amžiaus, nevedęs, nedirbantis, teistas, baustas administracine tvarka, duomenų apie gydymą psichikos / psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė.

Pažymėtina, kad asmuo ne kartą teistas (pripažintas kaltu dėl turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų nuosavybei padarymo), savo elgesio, akivaizdu, nekeičia; baustas administracine tvarka, baudų nemoka, kas rodo, jog yra nelinkęs atsakyti už savo neteisėtus veiksmus.

Aukščiau aptartos aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja S. K. ir jo gyvenimo būdą, rodo jo požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi; anksčiau skirtos bausmės nepadarė absoliučiai jokio poveikio ir neprivertė kaltinamojo įvertinti savo elgesio neigiamų pasekmių bei pakeisti gyvenimo būdą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad S. K. už pasikėsinimą padaryti baudžiamąjį nusižengimą skirtina BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – areštas, kurios dydis nustatytinas maksimaliam dydžiui, skiriamos už baudžiamuosius nusižengimus. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvačios padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis S. K. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

S. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

S. K. buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, jog Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartimi bausmė patikslinta, kuria įskaitytas į Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę laikas – nuo 2024 m. rugsėjo 24 d. iki 2024 m. lapkričio 7 d. atliktą pagal 2024 m. gegužės 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu S. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo faktinio nuteistojo sulaikymo dienos, tai yra, nuo 2025 m. vasario 4 d. Atsižvelgiant į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką S. K. padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė bendrintina su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, prie likusios neatliktos bausmės (nuosprendžio priėmimo dienai neatliktos bausmės dalis – 2 mėnesiai 25 dienos), pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skirtinos arešto bausmės, kuri, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu ir 2 dalimi, keistina laisvės atėmimo bausme, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Pridedamos bausmės dalis nustatytina atsižvelgus į šiame nuosprendyje jau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

V. Dėl kitų klausimų

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) prašymas dėl 125 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl kaltinamam S. K. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Teismas nustatė, kad kaltinamojo S. K. turtinė padėtis nėra gera, jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl VGTPT prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo netenkintinas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, kuris saugomas voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti S. K. galutinę bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie neatliktos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu ir 2 dalimi, keistina laisvės atėmimo bausme, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir S. K. paskirti galutinę subendrintą – 3 (trijų) mėnesių 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Ikiteisminio tyrimo metu S. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. balandžio 16 d.

Nepriteisti iš S. K. antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną kompaktinį diską su vaizdo įrašais, saugomą voke prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiški0nimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.