Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

susipažinusi su Šiaulių apygardos Prokuratūros Šiaulių apylinkės Prokuratūros (Šiaulių rajone) prokuroro V. B. pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbiami), teistas: 1) 2018-10-25 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį 20 parų arešto, 2) 2019-03-29 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 20 parų arešto, 3) 2019-10-28 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidedant 2 metams, 2020-06-15 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, 4) 2021-08-12 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto, 2021-10-29 nutartimi 2021-08-12 ir 2019-10-28 nuosprendžiai subendrinti, 5) 2022-11-08 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu 1 metams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. , smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sutuoktinę R. B., o būtent: 2024-08-30, apie 22 val., bute, adresu (duomenys neskelbiami), tyčia ranka suėmęs nukentėjusiajai R. B. ne mažiau kaip vieną kartą už kaklo, jį spaudė ir tokiu būdu ją smaugė, tuo savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai R. B. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – poodines kraujosruvas kakle.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. B. 2024-08-31 kaltu neprisipažino ir parodė, kad su žmona R. B. kartu gyvena (duomenys neskelbiami) jo žmonai priklausančiame bute. Jie turi mažametį sūnų M. B. (1 t., b. l. 186-187). Papildomos apklausos metu 2024-12-05 R. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad ankstesnėje apklausoje davė neteisingus parodymus, kaltės nepripažino, nes buvo susinervinęs, pyko, kad buvo sulaikytas. Su R. kartu gyvena keturis metus, o susituokę yra metus laiko. Iki šio įvykio gerai sutarė. Anksčiau R. atžvilgiu nėra smurtavęs. 2024-08-30 ryte išėjo pas draugą T. K., pas jį prabuvo visą dieną. Namo, adresu (duomenys neskelbiami), grįžo apie 22 val. Buvo neblaivus. Tą dieną su draugu T. K. išgėrė apie dvi ar tris skardines alaus. Nuo išgerto alaus kiekio šiek tiek jautėsi apsvaigęs, orientavosi aplinkoje. Prieš grįžtant namo, susiskambino su R., ji jam pasakė, kad pas ją yra atėję D. J. ir G. P.. Jai pasakė, kad D. ateitų jo pasitikti. Su D. susitiko prie (duomenys neskelbiami) namo ir kartu grįžo namo. Grįžus namo, R. su G. gėrė alų ar šampaną, tiksliai nepamena. Pradėjo ant R. šaukti, kad ji girtauja, kad tokiu laiku sūnus jau turi miegoti. R., būdama neblaivi, taip pat pradėjo ant jo šaukti, išvadino jį įvairiais necenzūriniais žodžiais, varė jį iš buto. Jis buvo be maikės, tai R., pamačiusi ant jo dešinio šono kandimo žymę, pradėjo kaltinti jį neištikimybe. Į minėtą šoną jam įkando draugas žaidimo metu, jis tą R. sakė, bet ji nepatikėjo. Po žodinio konflikto jis nuėjo į kambarį migdyti sūnaus. Girdėjo kaip R., būdama virtuvėje, toliau jį vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jis, neapsikentęs tokio elgesio, nuėjo į virtuvę ir pradėjo D. ir G. varyti iš buto, o R. sakė nebegerti ir eiti miegoti. R. paėmė medinę kėdutę ir metė į jį. Ji jam pataikė į kažkurį šoną, nepamena į kurį. Šiek tiek suskaudo šoną, tai susinervino ir tada priėjo prie R., jai suėmė už kaklo ir jį spausdamas pasakė, kad ramintųsi ir eitų miegoti. Už kaklo suėmęs jai buvo apie kelias sekundes. Jis dabar tiksliai neprisimena, kiek kartų buvo suėmęs už kaklo R.. Galėjo ir kelis kartus suimti už kaklo ir jį spausti. Buvo susinervinęs, todėl ne visas įvykio aplinkybes prisimena. Pripažįsta, kad R. smaugė, kad tokiu savo elgesiu jai sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimus. Neprisimena, kad būtų stumdęsis su R., kad R. telefoną būtų numetęs ant grindų konflikto metu. R. neturi pretenzijų, dėl į jį mestos kėdutės. Skausmas buvo momentinis, sužalojimų neatsirado, į medikus nesikreipė. Kas iškvietė policiją nežino. Negirdėjo, kad R. sesuo būtų beldusi į buto duris. Mano, kad įvykio D. J. ir G. P. nematė. Jam atrodo jie tuo metu buvo išėję į lauką parūkyti. R. iš automobilio nėra išmetęs. Ji pati, būdama neblaivi, iš važiuojančio automobilio iškrito ir susižalojo stipriai rankas, bei kojas. Tai buvo vasarą, tikslios datos neprisimena. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Šiaulių teritorinei liginių kasai atlygins padarytą žalą. R. atsiprašė, su ja susitaikė. Sutinka, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (1 t., b. l. 194-195).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. B. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kita bylos medžiaga.

Nukentėjusiąja apklausta R. B. 2024-09-12 parodė, kad su sutuoktiniu R. B. gyvena ir veda bendrą ūkį apie 4 metus, iš kurių 1 metai santuokoje. Gyvena nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbiami). Turi vieną bendrą vaiką M. B., gim. (duomenys neskelbiami). 2024-08-30 ji buvo su vaiku namuose adresu (duomenys neskelbiami). Maždaug apie 18-19 val. pas ją atėjo draugė G. P., telefono ji neturi, su savo draugu, kurio vardas D., pavardės nežino, tikslesnių duomenų nežino, kuri atsinešė šampano butelį. Kartu su ja atsigėrė šampano, buvo namuose. Maždaug apie 21 val. į namus grįžo jos sutuoktinis R. B.. Galimai jis jau buvo truputį neblaivus, bet nebuvo labai girtas. Ji pamatė, kad ant jo pilvo buvo įkandimo žymės, todėl supyko ir pradėjo ant jo šaukti, klausė, iš kur atsirado tos žymės. Jis tylėjo, nieko jai neatsakė, ėjo migdyti vaiko. Ji labai supyko, žodiškai kabinėjosi prie R. B., jį visaip koliojo. Tuomet, kai jos draugė išėjo į lauką parūkyti, jai ir R. B. būnant virtuvėje, R. B. jai stovint prie šaldytuvo, paėmė ranka jai už gerklės, t. y. kaklo ir suspaudė, pasakydamas: „raminkis“, tuomet jis ją paleido. Kiek kartų jis ją suėmė už kaklo ir smaugė, tiksliai nepamena, bet buvo tikrai ne mažiau kaip vienas kartas. Įvykio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas, skalėje nuo 1 iki 10 vertina 3 balais. Galėjo būti, kad jis jai suėmė du kartus, jeigu taip sakė atvykusiems pareigūnams, bet konkretaus skaičiaus dabar neprisimena. Ar jis ją pastūmė, neprisimena, tik tiksliai pamena, kad smaugė. Pamena, kad po to, į kambarį parėjo jos draugė, kuriai ji pasakė, kas nutiko ir paprašė, kad ji paskambintų, ar parašytų žinutę jos sesei K. P. ir pasakytų kas nutiko. Kad policiją iškviestų, ji neprašė, sesė pati nusprendė iškviesti pareigūnus. Po įvykio R. B. nuėjo į kitą kambarį, daugiau tą vakarą jis jai nieko nebedarė. Maždaug už 15-20 min. į namus atvyko policijos pareigūnai, kuriems ji viską papasakojo, t. y. pasakė, kad R. B. ją smaugė ir sukėlė fizinį skausmą. Pareigūnai atvyko su greitąją pagalba, todėl medikai nusprendė ją vežtis į ligoninę apžiūrai. Kadangi jai nebuvo nustatyta sunkių sužalojimų, tai ją iš ligoninės paleido tą patį vakarą. Šiuo metu sužalojimai ant kaklo jau yra išnykę, todėl pas medicinos ekspertus vykti nėra tikslo. Smurtą R. B. prieš ją panaudojo pirmą kartą. Tą vakarą pareigūnai jį sulaikė ir išsivežė į policiją, o jų vaikas buvo laikinai perduotas blaiviam R. tėčiui R. B.. Pamena, kad atvykusiems pareigūnams R. sakė, neva ji pati save smaugė, bet tai tikrai netiesa, jis gynėsi ir melavo. Po įvykio R. jai skambino, atsiprašė dėl to, kas įvyko, bet kadangi jam yra paskirta kardomoji priemonė, kartu jie šiuo metu negyvena. Kodėl pareigūnai užfiksavo, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbiami) bute, ji nežino, nes viskas įvyko (duomenys neskelbiami). Nurodo, kad jos sesė K. įvykio metu pas ją namuose nebuvo, ji atėjo jau po įvykio, nes gyvena toje pačioje gatvėje. Įvykio metu jų mažametis vaikas buvo kitame kambaryje, įvykio nematė. R. B. galimai bijo bausmės, todėl nepripažįsta ką padarė, nes jis jau yra turėjęs reikalų su policija dėl muštynių su kitais asmenimis. Dėl šio įvykio R. B. atleidžia, jokių pretenzijų neturi, tegul atsako įstatymų nustatyta tvarka. Turtinė žala jai padaryta nebuvo, todėl civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 44-45). R. B. 2024-11-25 papildomai paaiškino, kad nori patikslinti kai kurias įvykio aplinkybes ir parodė, kad 2024-08-30 namuose, adresu (duomenys neskelbiami), su G. P. ir D. J. vartojo alkoholį. Kiek pamena, ji pati viena išgėrė du šampano butelius ir šiek tiek alaus. Išgertuvės vyko iš pradžių virtuvėje, paskui kambaryje. Kiek išgėrė alaus nepamena, bet nuo išgerto alkoholio kiekio jautėsi apsvaigusi. G. P. ir D. J. gėrė tik alų. Nežino, kiek jie išgėrė alaus. Tegul G. P. nemeluoja, kad alkoholio išvis nevartoja, tikrai matė, kaip ji gėrė alų. Dėl girtumo kai kurių aplinkybių neprisimena. Kažkur apie 22 val., tikslaus laiko neprisimena, į namus grįžo neblaivus sutuoktinis R. B.. Dėl girtumo neprisimena, kad R. būtų ėjęs pasitikti D. J.. R. iš namų išėjo 2024-08-30 ryte apie 9 val. ir grįžo apie 22 val. namo. Kur jis buvo tiek laiko nežino. R. grįžus, žodinį konfliktą pradėjo ji, pastebėjusi ant jo kūno kandimo žymes. Pradėjo R. priekaištauti neištikimybe. Nepamena, kad žodinio konflikto metu su R. būtų apsistumdę. Konfliktas vyko virtuvėje. Žodinio konflikto metu R. jai ranka suėmė už kaklo ir, jį spausdamas, tai yra, ją smaugdamas, pasakė „raminkis“, ir už kelių sekundžių kaklą paleido. Dėl girtumo nepamena, ar smaugdamas jis buvo prirėmęs ją prie sienos, ar kur kitur. Taip pat, dėl girtumo nepamena kiek kartų R. ją smaugė, bet tikrai ne mažiau kaip vieną kartą. Neprisimena, kad į R. būtų metusi kėdę. Ji nežino, ar įvykį matė D. J. su G. P., kiek pamena, kad kai tarp jos ir R. įvyko žodinis konfliktas, jie buvo išėję į lauką parūkyti. Kiek pamena, prasidedant žodiniam konfliktui, su sese K. P. susirašė SMS žinutėmis, jai rašė, kad R. grįžo „sukandžiotas“. Dėl girtumo neprisimena, kad būtų susiskambinusi su sese ir prašiusi pagalbos. Kiek žino, sesuo iškvietė policiją. Ji negirdėjo, kad sesė būtų beldusi į buto duris, jei būtų girdėjusi, ją tikrai būtų įsileidusi į butą. Po įvykio ant jos kaklo atsirado kraujosruvos, bet jų tikrai nefotografavo. G. P. ir D. J. jokių telefone nuotraukų su ant jos kaklo esančiais sužalojimais nerodė. Jos mobilus telefonas šiuo metu yra taisykloje. Kraujosruvos užfiksuotos ant jos rankų ir kelių su įvykiu nesusijusios. Niekas jos iš automobilio neišmetė, tiesiog pati netyčia iš jo iškrito, kai R. stabdė važiuojantį automobilį, ji per greitai atidarė dureles, norėdama išlipti, ir taip gavosi, kad pati iškrito. Tai buvo kažkur prieš mėnesį laiko iki šio įvykio, tada rimtų sužalojimų nepatyrė, tik ant abiejų rankų ir kelių atsirado kraujosruvos. Dėl to niekam pretenzijų neturi. R. savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiek jai žinoma, R. narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja. Su R. susitaikė, planuoja toliau su juo gyventi (1 t., b. l. 48-49).

Liudytoja apklausta K. P. 2024-10-25 parodė, kad R. B. yra jos sesuo. Sesuo R. apie 4 metus gyvena su R. B., jie prieš metus laiko susituokė, turi bendrą vaiką M. B., kuriam (duomenys neskelbiami) bus du metai. Jie iki šio įvykio gyveno nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbiami) Šiuo metu R. ten negyvena. Su R. B. bendrauja minimaliai. Kiek jai žinoma, R. anksčiau yra mušęs R., buvo kviesta policija. 2024-08-30, apie 22 val., jai R. parašė kelias žinutes „R. parėjo visas sukandžiotas“, „ryt tos žiurkės pas mane namie nebus“. Tada susiskambino, dabar nepamena, ar R. jai paskambino, ar ji jai, bet pokalbio metu (nepamena apie ką kalbėjo) R. pradėjo šaukti „padėk“ ir ji padėjusi ragelį iš karto nubėgo iki jos buto durų. Netoli gyvena. Beldėsi į buto duris, bet niekas buto durų neatidarė. Girdėjosi iš buto sklindantis triukšmas, R. šaukė „paleisk“, o R. jai sakė „vėl sesei skundies“. Matė buto balkone rūkantį D. J., bet buto durų nedarė. Ji tada iš savo telefono paskambino Nr. 112 ir pranešė apie įvykį. Operatorei sakė, kad reikia pagalbos, kad seserį vyras muša. Detaliai to pokalbio neprisimena. Policijos laukė kieme prie daugiabučio namo (duomenys neseklbiami). Kai atvyko policijos pareigūnai, su jais nuėjo į butą. Nepamena, kas buto duris atidarė. Bute buvo pažįstami G. P., D. J., sesuo R., o R. vyras R. gulėjo lovoje. R. sėdo virtuvėje ant kėdės, ant jos kaklo pamatė smaugimo žymes, tai yra, ant kaklo matėsi kraujosruvos. Daugiau ant R. kūno jokių sužalojimų nepastebėjo. Girdėjo, kaip R. policijos pareigūnams pasakė, kad prieš ją smurtavo R., kad ją smaugė. Ji nuėjo prie R. vaiko ir daugiau negirdėjo, ką ji kalbėjo. R. policijos pareigūnams nepripažino, kad smurtavo. Atvykusi greitoji med. pagalba R. apžiūrėjo ir išvežė į (duomenys neseklbiami) ligoninę. R. tą patį vakarą grįžo iš ligoninės namo. Ji jai daug apie įvykio aplinkybes nepasakojo, pasakė, kad konflikto metu ją R. smaugė. Jos apie tą įvykį detaliai neklausinėjo, nes nenorėjo skaudinti, R. pergyveno dėl to įvykio (1 t., b. l. 69-70).

Liudytoju apklaustas D. J. 2024-11-05 parodė, kad 2024-08-30 dienos metu, kiek buvo valandų neprisimena, su drauge G. P. nuėjo pas pažįstamą R. B., adresu (duomenys neskelbiami). Ji pati telefonu juos pasikvietė pas save. Pas R. bute buvo visą dieną, vakare visi išgėrė vieną butelį šampano. Apie 22 val. R. pasakė, kad namo grįžta R.. Nežino, iš kur ji tai sužinojo, gal susirašė žinutėmis. T. R. paskambino, paklausė kur jis yra, jis pasakė, kad eina link „(duomenys neskelbiami)“. Išėjo jo pasitikti. Susitikę grįžo į butą. G. R. buvo neblaivus, tai matėsi iš bendravimo. Bute visi pradėjo gerti antrą butelį šampano. Išgertuvės vyko kambaryje. Išgertuvių metu tarp R. ir R. įvyko žodinis konfliktas. Jie vienas ant kito negražiai pradėjo kalbėti, R. kaltino R. neištikimybe. Pastebėjo ant R. pilvo nežymias įkandimo žymes, dėl to, R. irgi priekaištavo. Nenorėdami kištis į jų konfliktą su G. išėjo į virtuvę. Jiems būnant virtuvėje, po minutės atbėgo R., R. tuo metu įeidinėjo į virtuvę, tai R. pasiėmė kėdę ir metė į R.. Kėdė kliudė R. kažkurį šoną. G. paėmė už rankos ir jie išėjo į lauką. Girdėjo kaip R. šaukė G., kad kviestų seserį K.. G. paskambino K. ir pasakė, kad R. ‚blūdija“. Kai R. su R. apsiramino, jie grįžo į butą. Jis nežino, kodėl R. sesers į butą neįsileido. Kai sugrįžo į butą, jis neprisimena kaip elgėsi R., neprisimena, ar R. sakė jiems, kad R. smurtavo prieš ją, ant jos kaklo, kitų kūno vietų sužalojimų nepastebėjo. Neprisimena ar jie toliau pykosi. Pamena, kad atvyko policijos pareigūnai, greitosios med. pagalbos automobilis. Girdėjo, kaip R., būdama greitosios pagalbos automobilyje, medikams sakė, kad ją vyras smaugė. R. greitosios med. pagalbos automobiliu išvežė į ligoninę. Po įvykio R. jam rodė telefone nuotraukas, kur buvo nusifotografavusi savo kaklą, ant kaklo matėsi kraujosruvos. Jis pats nematė, kad R. būtų smaugęs R. ar kitaip smurtavęs. Tai vyko matomai, kai jie buvo lauke. R. ir R. pažįsta nuo vaikystės. Su jais artimai nebendraudavo, retkarčiais susitikdavo. Nėra girdėjęs, kad R. anksčiau būtų smurtavęs R. atžvilgiu (1 t., b. l. 75-76).

Liudytoja apklausta G. P. 2024-11-06 parodė, kad 2024 m. vasaros pabaigoje, tikslios datos neprisimena, dienos metu, draugė R. B. telefonu, neprisimena ar su ja, ar su jos draugu D. J. susirašė ir pakvietė juos ateiti pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami). Su D. pas ją nuėjo dienos metu, neprisimena kiek buvo valandų. Bute R. su D. gėrė šampaną. R. pavaišino šampanu. Ji šampano negėrė, alkoholio išvis nevartoja. Jie dviese išgėrė du šampano butelius. Kai lauke buvo tamsu, neprisimena kiek buvo valandų, D. su R. B. susirašė SMS žinutėmis ir D. išėjo R. pasitikti. Už 10 minčių abu jie grįžo į butą. R. grįžo be maikės, tai R., pamačiusi ant jo kairio šono sužalojimus, panašius į kandimo žymes, pradėjo pyktis su R.. R. pradėjo klausinėti R., iš kur tie sužalojimai, R. jai bandė paaiškino, kad buvo susimušęs, bet R. netikėjo tuo, bandė R. varyti iš buto. R. pirma „puolė“ žodžiais ant R.. Jie tarpusavyje apsistumdė. Žodinio konflikto metu jie vienas kitą išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Žodinis konfliktas tarp jų vyko virtuvėje. Po to, R. nuėjo į kambarį pas sūnų, R. vis tiek jį toliau koliavo, kai R. išėjo iš kambario ir koridoriuje stovėjo prie veidrodžio, tada R., būdama virtuvėje, į R. metė kėdę. R. iš kėdės pataikė į kūną, nepastebėjo į kurią kūno vietą. R. sūnus M. pradėjo verkti, tai D. nuėjo į kambarį jį raminti. T. R. atėjo į virtuvę ir pagrasino R., kad jai trenks. R. pradėjo sakyti, kad negąsdintų. Ji žodžiais jį provokavo. Jie apsistumdė. R., nesusivaldęs, R. ranka suėmė už kaklo ir ją prirėmė prie sienos tarp šaldytuvo ir durų, ir smaugė. Matė, kaip R. spaudė ranka R. kaklą. Tai truko apie minutę laiko. R. pradėjo šaukti, kad kviestų jos sesę ir policiją. Buvo netoli R., tai ji jai padavė telefoną, kurį turėjo tuo metu rankoje, bet R. iš jos atėmė telefoną ir metė į žemę. Telefonas nesudužo. Tada ji pašaukė, kad ateitų D., jam atėjus R. pasakė, kad nesikištų, pagrasino, kad jai suduos, tada D. ją suėmė už rankos ir jie išėjo iš buto. R. už kaklo R. buvo suėmęs vieną kartą, tikrai nematė, kad du kartus būtų suėmęs. Ji negirdėjo, kad būtų R. sesuo K. beldusi į buto duris. Nežino, kas iškvietė policiją, prisimena, kad ji į butą įleido policijos pareigūnus, greitosios med. pagalbos darbuotojus, bei K.. Ji pati išėjo iš buto, kiek pamena, policijos pareigūnams sakė, kad R. smaugė R.. R. greitosios med. pagalbos automobiliu buvo nuvežta į ligoninę. R. policijos pareigūnai sulaikė. Iš karto po įvykio ji ant R. kaklo ar kitų kūno vietų sužalojimų nepastebėjo. Sekančią dieną su R. buvo susitikusi, tai ji pati jai parodė ant kaklo esančią kraujosruvą. D. nematė paties įvykio, jis buvo su vaiku kitame kambaryje. Prieš įvykį R. su D. išgėrė du šampano butelius ir apie 4 butelius alaus. Matėsi, kad jie abu nuo alkoholio buvo apsvaigę. Dar prisiminė, kai R. su R. žodžiu pykosi, ji R. sesei K. parašė žinutę, kad ateitų, nes R. su R. pykstasi (1 t., b. l. 92-93).

Iš 2024-08-31 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus II-ojo poskyrio vyriausiojo tyrėjo R. Š. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, matyti, kad 2024-08-30, apie 22:00 val., namuose adresu (duomenys neskelbiami), žodinio konflikto metu, neblaivus (0,97 prom.) R. B., gim. (duomenys neskelbiami), rankomis smaugė neblaivią (1,59 prom.) žmoną R. B., gim. (duomenys neskelbiami), kuriai šitokiu būdu buvo sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusiajai VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje diagnozuotas nepatikslintas kaklo dalių sąnarių raiščių patempimas, išleista gydytis ambulatoriškai. Informuotas Specializuotos kompleksinės pagalbos centras, vaikų teisių tarnyba. Namuose gyvena nepilnametis M. B., gim. (duomenys neskelbiami). Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota. R. B. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę (1 t., b. l. 5).

Iš 2024-08-30 BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad R. B. nustatytas 0,97 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 11-14).

Iš 2024-08-31 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbiami) (1 t., b. l. 15-20).

Iš 2024-08-30 tarnybinio pranešimo matyti, kad fiksuotas galimo smurto artimoje aplinkoje atvejis (1 t., b. l. 22-25).

Iš 2024-08-31 asmens apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuotos asmens apžiūros fotonuotraukos, kuriose matomi R. B. kūne esantys sužalojimai (1 t., b. l. 26-28).

Iš 2024-10-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 1052/2024(04) matyti, kad R. B. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 33-35).

Iš 2024-10-10 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašo, daryto 2024-08-30 22:21 val., apžiūra (1 t., b. l. 103-105).

Iš 2024-11-19 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuoti policijos pareigūnų pateikti kamerų įrašai (1 t., b. l. 107-109).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama R. B. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti, todėl R. B. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją R. B. tinkamai kvalifikuotas kaip tyčinis nesunkus nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir R. B. už nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti 45 parų areštą; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 30 parų areštą.

Kaltinamasis R. B. neprieštarauja Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).

R. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta. Nusikalto būdamas teistas (teistumui neišnykus), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 143-150), nedirbantis. R. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo ir savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, atsižvelgęs į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes), teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskiriant kaltinamajam R. B. už padarytą nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą (BK 49 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pripažino savo kaltę, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaitytinas R. B. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024-08-30 23.33 val. iki 2024-09-01 11.10 val. (2 paros, 1 t., b. l. 58-62), laikant, kad jis yra atlikęs 2 (dvi) paras arešto bausmės.

R. B. 2024-09-01 ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium ir nesiartinti nustatytu atstumu prie nukentėjusiosios R. B., iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nekeistina (2 t., b. l. 1-2).

Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog kaltinamasis R. B. pagal ikiteisminio tyrimo metu byloje pareikštą Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atlygino civiliniam ieškovui padarytą turtinę žalą (1 t., 114-117, 122-123, 125-126), todėl civilinio ieškinio išsprendimo klausimas nenagrinėtinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. B. paskirti galutinę sumažintą bausmę – areštą 30 (trisdešimties) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę R. B. įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką – dvi paras, laikant, kad jis yra atlikęs 2 (dvi) paras arešto bausmės.

R. B. 2024-09-01 ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium ir nesiartinti nustatytu atstumu prie nukentėjusiosios R. B., taikyti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. B. atvykimo į arešto bausmės atlikimo vietą arba jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Išaiškinti R. B., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 dalimi, ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini)atlikti arešto bausmės, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 4 dalimi, jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėtų nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą.

Išaiškinti R. B., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.