Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij

sekretoriaujant A. U.

dalyvaujant pareiškėjo atstovui R. N.

užsieniečiui A. A., jo atstovei advokatei A. A.

vertėjai L. Z.

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą su trečiuoju suinteresuotu asmeniu A. A. dėl sulaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Jis turi lėšų pragyvenimui, nes uždirbo Švedijos Karalystėje, prašo taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

Užsieniečio atstovė paaiškino, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jo asmenybė nustatyta, jis teisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, Europos Sąjungą, bet buvo sulaikytas, nes pasibaigė vizos galiojimo laikas. Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai, todėl prašo taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad 2019-07-30 į Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardą buvo pristatytas iš Švedijos Karalystės pagal Dublino III Reglamentą grąžintas Uzbekistano Respublikos pilietis A. A.. Užsieniečiui 2018-01-05 buvo išduota Lietuvos Respublikos „D“ tipo viza, galiojančia iki 2019-01-04. Užsienietis iš karto po atvykimo į Lietuvos Respubliką išvyko į Švedijos Karalystę, kur nelegaliai dirbo pusantrų metų, kol buvo sulaikytas Švedijos pareigūnų už nelegalų darbą. Užsieniečio asmenybė nustatyta. Užsienietis yra pateikęs prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo Lietuvos Respublikoje, prašymas yra priimtas, nagrinėjamas skubos tvarka, bet sprendimas dėl prašymo nėra priimtas.

Pagal LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalį prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir ( arba ) patikrinti jo tapatybę ir ( arba ) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį ( kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius ), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir ( ar ) pilietybę ( atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan. ); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna ( negyvena ); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.

A. A. į Lietuvos Respubliką teisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, turėdamas vizą, galiojančią iki 2019-01-05, vėlai išvyko į Švedijos Karalystę, kur buvo sulaikytas ir grąžintas į Lietuvos Respubliką. Nors užsieniečio asmenybė šiuo metu yra nustatyta, A. A. neturi buvimui Lietuvos Respublikoje būtino dokumento, neturi gyvenamosios vietos ir pragyvenimo šaltinio bei nesaistomais jokiais socialiniais, ekonominiais ar giminystės ryšiais Lietuvos Respublikoje. Užsienietis Lietuvoje pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, sprendimas dėl jo prašymo nėra priimtas, ir nors A. A. šiuo metu ir yra prieglobsčio prašytojas, iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis, būdamas saugioje šalyje – nuo pat atvykimo į Lietuvos Respubliką 2018 m., vėliau – Švedijos Karalystėje, neteikė prašymo dėl prieglobsčio suteikimo. Prašymą pateikė tik būdamas sulaikytas, dėl ko galima manyti, kad prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje yra pateiktas siekiant kitų, nei viešai deklaruoti, tikslų, t. y. siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl galima teigti, kad nagrinėjamu atveju yra užsieniečio sulaikymo pagrindai.

Pagal LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 112 straipsnį užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, nors vienos minėtoje teisės normoje išvardintų aplinkybių nebuvimo nustatymas yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsieniečio asmens tapatybė nustatyta, domenų, jog A. A. gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra, jis bendradarbiauja nustatant jo teisinę padėtį, sprendimas dėl jo prašymo suteikti prieglobstį nepriimtas, nepateikta įrodymų, jog egzistuoja LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 114 straipsnio 5 dalyje išvardinti sulaikymo pagrindai, teismas mano, jog yra pagrindas paskirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 115 str. 1 d. 4 p., teismas

nusprendžia:

Skirti Uzbekistano Respublikos piliečiui A. A., gim. ( duomenys neskelbtini ) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre netaikant jam judėjimo laisvės apribojimų. Alternatyvios sulaikymui priemonės terminas nustatytinas iki 2019-10-02.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.