Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-09-13 · Civilinė byla Nr. 2A-770-516/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-13
Bylos Nr.
2A-770-516/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė (pran.), Tatjana Žukauskienė, Andžej Maciejevski
Atsakovas
UAB „Nikolera“
Ieškovas
A.Ž.
Trečiasis asmuo
R.I.
Kategorijos
  • 2.2.4.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-770-516/2010Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.4.3.4; 16.2.1; 121.15; 121.18.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės,kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Andžej Maciejevski,sekretoriaujant Aleksui Navickuidalyvaujant ieškovės atstovui advokatui A.Čiupailaiatsakovo atstovams O.J., advokatui V.Dubrovskij

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Nikolera“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės A.Ž. ieškinį atsakovui UAB „Nikolera“ dėl neturtinės žalos priteisimo. Tretysis asmuo R.I..

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė A.Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo UAB „Nikolera“ 70000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Nurodė, kad jos sūnus S. B. 2006-05-02 darbo sutarties pagrindu buvo priimtas dirbti saugos darbuotoju UAB „Nikolera“. 2006-07-02 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu vykdydamas tiesiogines darbines pareigas naktiniame klube „Papartis“, įsikūrusiame (duomenys neskelbtini), S. B. trečiojo asmens R.I. buvo sunkiai sužalotas, 2006-10-05 nedarbingumo laikotarpiu mirė. Paaiškino, jog Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius 2006-08-02 nelaimingo atsitikimo darbe akte pripažino įvykį nelaimingu atsitikimu darbe, nurodė, kad jis įvyko dėl netinkamo pavojingų darbų organizavimo ir vykdymo, t. y. nenumatytas tikslus funkcijų pasiskirstymas tarp saugos darbuotojų saugant naktinį klubą, nepakankamas saugos darbuotojų kiekis palaikyti viešą tvarką, tokiais veiksmais pažeisti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies reikalavimai, saugos darbuotojui nepilnai įvertinta rizika saugai ir sveikatai dirbant naktiniuose klubuose, tuo pažeisti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1-3 punktai. Ieškovė nurodė, jog jos sūnus buvo sunkiai sužalotas vykdydamas tiesiogines darbines pareigas. Nukentėjusiojo bei kartu budėjusio A. R. raštiški paaiškinimai leidžia teigti, kad tinkamam saugos funkcijų vykdymui naktiniame klube nepakako dviejų saugos darbuotojų, o buvę nebuvo tinkamai apmokyti kaip elgtis užpuolimo metu, neturėjo specialių priemonių, kurios būtų sudariusios galimybę apsiginti. Darbdavys neparodė reikiamo rūpestingumo ir atidumo standarto, tai sąlygojo nukentėjusiojo sunkų sveikatos sutrikdymą. Ieškovės nuomone, atsakovo neteisėti veiksmai – saugos darbe norminių aktų pažeidimas – yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nelaimingo atsitikimo metu įvykusiu S. B. sveikatos sužalojimu ir atsiradusia žala. Darbdavio kaltė yra preziumuojama. Trečiojo asmens R. I. veiksmai, buvę tiesiogine S. B. sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi, nešalina darbdavio civilinės atsakomybės. Nurodė, jog ieškovė dėl 2006-07-02 nelaimingo atsitikimo patyrė didelę neturtinę žalą, matydama sūnaus kančias ir jo patiriamą skausmą dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, pasireiškusio kaukolės skeveldriniu skliauto kaulų lūžiu su pakaušikaulio impresija. Vienintelio sūnaus sunkus sveikatos sutrikdymas, o vėliau mirtis sukėlė dideles dvasines kančias ir skausmą, tai buvo ir yra ieškovei didžiausias ir sunkiausias fizinis skausmas, kokį teko patirti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškovės A.Ž. ieškinį patenkino iš dalies.

Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo UAB „Nikolera“ 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Likusią ieškinio dalį atmetė.

Dėl S. B. mirties priežasties teismas konstatavo, jog M. Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M89-2984/06(01) nurodyta, kad tarp sužalojimų, kuriuos patyrė S. B. 2006-07-02, ir jo mirties (duomenys neskelbtini) priežastinio ryšio nėra, į tai nurodo galvos traumos pobūdis, klinikinė eiga (antrą dieną po paguldymo neurologinių sutrikimų nebuvimas, iš stacionaro išrašytas geroje būklėje į namus 2006-07-13), lavono tyrimo duomenys (nerasta jokių galvos smegenų traumavimo požymių). Ieškovė dublike aiškiai nurodė, kad prašo priteisti neturtinę žalą dėl nelaimingo atsitikimo, pasibaigusio sūnaus sunkiu sveikatos sutrikdymu, bet ne dėl jį ištikusios mirties. Baudžiamojoje byloje nusikalstamą veiką atlikęs asmuo R. I. nebuvo pripažintas kaltu dėl S. B. gyvybės atėmimo. Esant šioms aplinkybėms, teismas pažymėjo, jog jis neturi pagrindo daryti kitokias išvadas ir pripažinti, kad 2006-07-02 S. B. sužalojimas lėmė jo mirtį.

Dėl atsakovo kaip darbdavio pareigos atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl darbuotojo sveikatos sužalojimo, kurį tiesiogiai padarė tretysis asmuo smurtiniais nusikalstamais veiksmais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, jog Valstybinės darbo inspekcijos 2006-08-02 nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 01 yra konstatuoti neteisėti atsakovo kaip darbdavio veiksmai užtikrinant darbuotojo S. B. saugias darbo sąlygas ir jų įtaka nelaimingo atsitikimo įvykiui.

Teismo teigimu, nuosekliai sekant teismų formuojama praktika darytina išvada, kad aplinkybė, jog S. B. buvo sužalotas tiesiogiai nusikalstamais trečiojo asmens veiksmais, pati savaime neeliminuoja atsakovo kaip darbdavio civilinės atsakomybės. Šią išvadą patvirtina ir konkretūs teismų precedentai.

Teismo nuomone, nors tiesiogiai sveikatos sužalojimą S. B. nusikalstamais smurtiniais veiksmais atliko tretysis asmuo, nelaimingo atsitikimo darbe aktas įrodo, kad pasekmės netiesiogiai kilo ir dėl to, kad darbdavys padarė minėtus teisės pažeidimus. Jeigu atsakovas būtų tinkamai įvertinęs objekto saugojimo specifiką, pagrindinę saugos darbuotojams kylančią užpuolimo riziką ir nustatęs didesnį saugos darbuotojų skaičių, numatęs tikslų funkcijų paskirstymą tarp darbuotojų, būtų užtikrinta, kad konfliktus kėlę asmenys, pažeidę viešąją tvarką, nepatektų į klubą, būtų tinkamai vykdoma lankytojų ir įnešamų į klubą daiktų kontrolė, tretysis asmuo nebūtų įleistas į klubą, būtų laiku sustabdytas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nukentėjęs asmuo užpuolimo su lazda, panašia į beisbolo, metu iš esmės neturėjo jokių galimybių pasipriešinti, nes užpuolimas buvo staigus, nukentėjusysis neturėjo jokių gynimosi priemonių. Todėl pagal konkrečias byloje nustatytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad konstatuoti atsakovo Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pažeidimai netiesiogiai prisidėjo prie kilusių pasekmių – saugos darbuotojo S. B. sunkaus sveikatos sužalojimo. Esant šioms aplinkybėms, kyla atsakovo kaip darbdavio atsakomybė už neturtinę žalą dėl S. B. sunkaus sveikatos sužalojimo, nes tam yra visos civilinės atsakomybės sąlygos.

Dėl ieškovės kaip sunkiai sužaloto asmens, kuris miręs, motinos teisės reikalauti jos patirtos dėl sunkaus sūnaus sužalojimo neturtinės žalos iš sūnaus darbdavio.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo. jog pagal byloje surinktus medicininius dokumentus, ieškovės paaiškinimus, nustatytas sužalojimo aplinkybes, specialisto išvadose nurodytą sužalojimų pobūdį neabejotina, kad dėl sunkaus kūno sužalojimo neturtinę žalą pirmiausia patyrė pats nukentėjusysis S. B., nes jis buvo praradęs sąmonę, buvo sumušta galva, kitos kūno vietos, padaryti kaukolės ir kitų kaulų lūžiai, taigi jis neabejotinai patyrė tiek fizinį skausmą, tiek staigų dvasinį sukrėtimą, o vėliau dvasinius išgyvenimus dėl gydymo sėkmės, tolesnės ateities. S. B. ilgą laiką gydėsi, negalėjo dirbti, taigi sumažėjo bendravimo galimybių. Teismas taip pat nurodė, jog minėtų įstatymų bei kitų teisės aktų, kuriuose apibrėžiamos ligos ir kiti sveikatos sutrikimai, nuostatomis, teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali būti įgyvendinama siejant neturtinę žalą ne tik su fiziniais defektais, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Todėl pagal bylos aplinkybes teismas laikė, kad neturtinę žalą dėl sūnaus sunkaus sveikatos sužalojimo patyrė ir ieškovė, S. B. motina.

Teismas pažymėjo, jog iš byloje esančių aplinkybių, o taip pat ieškovės paaiškinimų matyti, kad ieškovę ir sūnų siejo stiprus emocinis ir fizinis ryšys, nes, mirus sutuoktiniui, ji gyveno kartu su sūnumi, vienas kitam padėjo, rūpinosi buitimi. Akivaizdu, kad ieškovė tikėjo ir neabejojo, kad jauno amžiaus sūnus, kaip vienintelis artimas asmuo, galės padėti senatvėje, ja pasirūpins, buvo rami dėl ateities. Todėl teismas padarė išvadą, kad dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kai sūnus buvo sunkiai sužalotas, ieškovė patyrė staigų dvasinį sukrėtimą, o vėliau dvasinius išgyvenimus dėl sūnaus sveikatos būklės, gydymo sėkmės, tolesnės sūnaus ir savo pačios ateities. Ieškovė patyrė dvasines kančias slaugydama sunkiai sužalotą sūnų ligoninėje, o vėliau jam iki pat mirties gydantis ambulatoriškai namuose, matydama, kad sūnus nedarbingas, kad skundžiasi stipriais galvos skausmais ir kitais sutrikimais. Taigi nagrinėjamu atveju teismo nuomone, galima konstatuoti, kad dėl sūnaus sunkaus sužalojimo ieškovė pati patyrė didelį neigiamą poveikį, buvo pakenkta emocinei ir dvasinei ieškovės gerovei, šeimos ryšiams. Susiklosčius situacijai, kai nukentėjęs sūnus mirė nedarbingumo laikotarpiu, teismo vertinimu, yra teisinga ieškovei atlyginti dėl sūnaus sunkaus sužalojimo jos patirtą neturtinę žalą, nes priešingu atveju atsakingas už žalą asmuo nepatirs jokių neigiamų neteisėto elgesio pasekmių. Teismo vertinimu, byloje susiklosčiusioje teisinėje ir faktinėje situacijoje pripažintina ieškovės teisė į neturtinės žalos atlyginimą pagal Konstitucijos 30 straipsnį, CK 6.250 straipsnio 2 dalį, 6.283 straipsnį.

Dėl priteistino neturtinės žalos dydžio teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju įvertinus teismų praktiką ir aplinkybę, kad nenustatytas ryšys tarp S. B. mirties ir nelaimingo atsitikimo darbe, 70000 Lt sumos priteisimas būtų aiškiai neteisingas, nes tokia suma gali būti priteisiama artimiesiems iš darbdavio dėl darbuotojo nužudymo darbo vietoje. Šiuo atveju pagrindą mažinti prašomos atlyginti žalos sumą daro ir ta aplinkybė, kad žala atlyginama pilnamečio sūnaus motinai, kuri nei tiesiogiai patyrė fizinį sužalojimą, nei jį matė. Be to, teismo nuomone, svarbu atsižvelgti ir į atsakovo kaltės formą, aplinkybę, kad kitas saugos darbuotojas, nors tiesiogiai matė užpuolimą, tačiau visiškai nesiėmė jokių veiksmų. Teismo teigimu, turi būti įvertintina ir tai, kad S. B. nepatyrė chirurginių operacijų, buvo išrašytas iš ligoninės 2006-07-13, kad gydantis ambulatoriškai nebuvo slaugos problemų. Ieškovė neįrodinėjo byloje patirtų neigiamų išgyvenimų įtakos fizinei sveikatai. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovė apsirūpinusi gyvenamuoju plotu, dirba. Todėl teismas konstatavo, jog ieškovės prašomas priteisti žalos atlyginimas nagrinėjamoje situacijoje turi būti ženkliai mažinamas.

Teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, tai, kad, kaip įvertinta, nelaimingas atsitikimas darbe ieškovei sukėlė didelį neigiamą poveikį, buvo pakenkta emocinei ir dvasinei ieškovės gerovei, šeimos ryšiams, kad neturtinė žala nukentėjusiajam S. B. nebuvo atlyginta, o S. B šiuo metu miręs, kad atsakovas yra finansiškai pajėgi įmonė, gaunanti dideles pajamas, todėl galinti užtikrinti darbuotojams saugias darbo sąlygas, kad atsakovas nesiėmė visų įmanomų ir protingų priemonių maksimaliai užtikrinti saugos darbuotojų saugumą, kiek esamomis sąlygomis buvo būtina, kad atsakovo neveikimas ir nepakankamas rūpestingumas sudarė palankias sąlygas nusikaltimui padaryti, kad nenustatyta nukentėjusio neatsargumo, atsižvelgus į teismų praktikoje paprastai priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo sumas, teismas padarė išvadą, kad ieškovės prašoma priteisti suma mažintina iki 10000 Lt. Teismo vidiniu įsitikinimu, toks neturtinės žalos atlyginimo dydis teisingas, atitinka padarytam teisės pažeidimui, kaltės formai, ieškovės dvasiniams pergyvenimams, šalių turtinei padėčiai ir jų interesų pusiausvyrai bei teismų formuojamai praktikai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Nikolera“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) pirmosios instancijos teismas, remdamasis Valstybinės darbo inspekcijos 2006-08-02 nelaimingo atsitikimo darbe akto išvadomis, padarė neteisingą išvadą dėl atsakovo kaip darbdavio atsakomybės už neturtinę žalą dėl S. B sunkaus sveikatos sužalojimo. Atsakovas su Akte išvardintomis nelaimingo atsitikimo priežastimis atsakovas nesutinka. Teigia, jog funkcijų paskirstymas tarp saugos darbuotojų saugant naktinį klubą buvo užtikrintas tinkamai, laiku ir pilna apimtimi. Be to, abu apsaugos darbuotojai – S. B ir budėjęs su juo A.R. buvo pakankamai apmokyti ir instruktuoti. Apeliantas taip pat pabrėžia, jog atsakovo saugos darbuotojo pareiginiai Nuostatai yra išsamiai ir pakankamai detalizuoti. Nuostatų, reikalavimų laikymąsi užtikrina kiekvienam saugos darbuotojui saugų ir profesionalų pareigų vykdymą, taip pat veiksmų koordinavimą su bendradarbiais įvairiose situacijose. Teigia, jog saugos darbuotojų kiekis bet kuriame objekte nėra reglamentuotas. Nėra jokios garantijos, kad didesnis (negu du) saugos darbuotojų kiekis naktiniame klube 2006-07-02 leistų išvengti esamų sunkių pasekmių. Be to, saugos darbuotojų kiekio nustatymas nėra atsakovo prerogatyva. Atsakovas, kaip apsaugos paslaugų tiekėjas, besąlygiškai suinteresuotas bet kuriame saugomame objekte turėti kuo daugiau savo darbuotojų, tačiau darbuotojų kiekio pakankamumą nustato darbdavio – paslaugų tiekėjo ir užsakovo – paslaugų gavėjo susitarimas, kuriame lemiamą reikšmę turi užsakovo pageidavimai, sąlygoti jo finansinėmis galimybėmis. Apeliantas taip pat nurodo, jog nepagrįstas yra teismo teiginys, jog nukentėjęs S. B užpuolimo metu iš esmės neturėjo jokių galimybių pasipriešinti, nes neturėjo jokių gynimosi priemonių. Iš UAB „Nikolera“ darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos S. B kortelės matyti, kad pastarasis turėjo specialiąją priemonę – dujų balionėlį. Taigi atsakovo nuomone, jis nepadarė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pažeidimų ir tuo pačiu, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neprisidėjo prie kilusių pasekmių – S. B sunkaus sveikatos sužalojimo. Tokiu būdu būtent trečiajam asmeniui – R..I. atsiranda tiesioginė atsakomybė už S. B padarytą žalą;

2) neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, t.y. ji susijusi su asmeniu, tiesiogiai patyrusiu tą žalą, neatskiriama nuo nukentėjusiojo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Apelianto nuomone, LR CK nenumatyta teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo dėl nelaimingo atsitikimo, kuriam įvykus sunkų sveikatos sutrikdymą patyręs asmuo, kitam asmeniui, t.y. pačiam nukentėjusiam. Teigia, jog teismas nepagrįstai rėmėsi LAT 2005-04-18, bei 2007-01-02 nutartimis, nes jų turinys visiškai skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis nuo nagrinėjamos bylos. Byloje 3K-3-355/2005 buvo nagrinėjamas atvejis, kai žala sveikatai padaryta nekentėjusiam asmeniui tiesioginiais atsakovo darbuotojų veiksmais. Be to, nekentėję asmenys – tai bejėgiai kūdikiai. Būtent naujagimių didelio sužalojimo atveju neturtinė žala buvo padaryta jiems patiems ir tėvams dėl ypatingo dvasinio ir fizinio vaikų ir tėvų ryšio. Atsakovas mano, kad nagrinėjamu atveju ieškovės santykiai su sūnumi nebuvo ypač glaudūs. Teismo posėdžio metu į klausimą apie santykius ieškovė atsakė, kad ji buvo prieš dažną sūnaus alkoholio vartojimą, tačiau sūnus nesiklausė. Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo pareikštas praėjus 2 metams po sūnaus netekties. Apelianto nuomone, daryta išvada, jog ieškovė neturi nei įstatyminių, nei kitų išskirtinių teisių reikalauti neturtinės žalos atlyginimo dėl jos sūnui padarytų sužalojimų. Be to, atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad būtina įvertinti, jog tarp sužalojimų, kuriuos dėl trečiojo asmens R.I. patyrė S. B ir pastarojo mirties nėra priežastinio ryšio.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A.Ž. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad byloje yra pateiktas oficialus rašytinis įrodymas, kuris turi didesnę įrodomąją galią, t.y. valstybinės darbo inspekcijos 2006-08-02 nelaimingo atsitikimo darbe aktas, kad 2006-07-02 nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl netinkamo pavojingų darbų organizavimo ir vykdymo, t.y. nenumatytas tikslus funkcijų paskirstymas tarp saugos darbuotojų saugant naktinį klubą ir nepakankamas saugos darbuotojų kiekis palaikyti viešėją tvarką, tuo pažeistas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 str. 1-3 punktų reikalavimai.

Ieškovės nuomone, teismas taip pat padarė teisingą išvadą, jog aplinkybė, kad S. B buvo sužalotas tiesiogiai nusikalstamais trečiojo asmens veiksmais, pati savaime neeliminuoja atsakovo kaip darbdavio civilinės atsakomybės. Teigia, jog trečiojo asmens veiksmai, buvę tiesioginė darbuotojo sužalojimo priežastis, nėra šalinanti darbdavio atsakomybę sąlyga, jeigu šis savo neteisėtais veiksmais ar neveikimu neapsaugojo darbuotojo nuo nelaimingo atsitikimo. Teigia, jog Valstybinės darbo inspekcijos 2006-08-02 nelaimingo atsitikimo darbe akte konstatuoti neteisėti atsakovo kaip darbdavio veiksmai ir buvo nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi ir pasekmės kilo dėl to, kad darbdavys padarė akte paminėtus pažeidimus. Jeigu atsakovas būtų tinkamai įvertinęs objekto saugojimo specifiką, saugos darbuotojams kylančią užpuolimo riziką ir nustatęs didesnį saugos darbuotojų skaičių, numatęs tikslų funkcijų paskirstymą tarp darbuotojų, būtų užtikrinta, kad konfliktus kėlę asmenys, pažeidę viešąją tvarką, nepatektų į klubą, būtų tinkamai vykdoma lankytojų kontrolė, tretysis asmuo nebūtų įleistas į klubą, būtų laiku sustabdytas.

Be to, teismas visiškai teisingai nusprendė, kad neturtinę žalą dėl sūnaus sunkaus sveikatos sužalojimo patyrė ir ieškovė – S. B motina. Teigia, jog po nelaimingo atsitikimo darbe, kai sūnus buvo sunkiai sužalotas, ieškovė patyrė staigų dvasinį sukrėtimą, o vėliau dvasinius išgyvenimus dėl sūnaus sveikatos būklės, gydymo sėkmės , tolesnės sūnaus ir savo pačios ateities. Ieškovė patyrė neapsakomas dvasines kančias slaugydama sunkiai sužalotą sūnų ligoninėje, o vėliau jam iki pat mirties gydantis namuose, matydama, kad sūnus nedarbingas, kad skundžiasi stipriais galvos skausmais ir kitais sutrikimais, kad žlunga jo planuotas laimingas gyvenimas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat paduodamas apeliacinį skundą atsakovas siekia apginti ne viešąjį, o išskirtinai savo privatų interesą, todėl bylą teisėjų kolegija nagrinėja pateikto apeliacinio skundo ribose, jų neperžengdama.

Dėl darbdavio atsakomybės, kai žala padaryta nusikalstamais trečiojo asmens veiksmais.

Apeliantas ginčija teismo išvadą, kuria konstatuotos atsakovo, kaip darbdavio civilinės atsakomybės sąlygos- neteisėti veiksmai bei kaltė. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai arba sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.246 str. 1 d.). Teismas, konstatuodamas darbdavio veiksmų neteisėtumą, rėmėsi Darbo kodekso 260 str. įtvirtinta darbdavio pareiga kiekvienam darbuotojui sudaryti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, nustatytas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Spręsdamas, kad darbdavys šios įstatyme nustatytos pareigos neįvykdė, t.y. atliko veiką, apibūdinamą kaip neteisėtas neveikimas, teismas vadovavosi Valstybinės darbo inspekcijos 2006-08-02 nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 01, kuriame konstatuota, jog nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl netinkamo pavojingų darbų organizavimo ir vykdymo, t.y, nenumatytas tikslus funkcijų pasiskirstymas tarp saugos darbuotojų saugant naktinį klubą ir nepakankamas saugos darbuotojų kiekis palaikyti viešąją tvarką, tuo pažeistas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str. 1 dalies reikalavimas, be to, nepilnai įvertinta rizika darbuotojų saugai ir sveikatai, dirbant naktiniuose klubuose, tuo pažeisti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 str. 1-3 punktų reikalavimai (b.l. 15-16). Apeliantas nurodo, kad nesutinka su šiuo Valstybinės darbo inspekcijos nelaimingo atsitikimo darbe aktu, nors jo ir neskundė. Aplinkybė, kad darbdavys neskundė valstybinės darbo inspekcijos nelaimingo darbe akto Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, neeliminuoja darbdavio teisės ginčyti šiame akte konstatuotas aplinkybes nagrinėjant žalos atlyginimo bylą, tačiau pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sprendime pagrįstai nurodė, jog toks aktas vertintinas kaip oficialus rašytinis įrodymas (Civilinio proceso kodekso 197 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2008). Tai reiškia, jog toks įrodymas turi didesnę įrodomąją galią ir aplinkybės, nurodytos šiame oficialiame rašytiniame įrodyme, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Apeliantas savo nesutikimą su VDI akte nurodytomis nelaimingo atitikimo darbe priežastimis grindžia tuo, kad abu nelaimingo atsitikimo naktį budėję apsaugos darbuotojai (S. B ir A.R.) buvo pakankamai apmokyti ir instruktuoti, S. B baigė apsaugos darbuotojo mokymo kursus ir jam buvo suteikta teisė dirbti asmens bei turto saugotoju, turėti šaunamąjį ginklą, taip pat, kad UAB ,,Nikolera“ Saugos darbuotojo pareiginiai nuostatai yra pakankamai išsamūs ir detalūs, S. B su jais buvo supažindintas ir jų laikymasis užtikrina saugos darbuotojui saugų ir profesionalų pareigų vykdymą, veiksmų koordinavimą su bendradarbiais. Šie apelianto argumentai iš esmės yra abstraktaus pobūdžio samprotavimai, nepaneigiantys oficialiame raštiniame įrodyme konstatuotų aplinkybių. Aplinkybė, kad darbuotojas išklausė atitinkamus kursus, išlaikė kvalifikacinį egzaminą ir gavo leidimą dirbti tam tikro pobūdžio darbą, neeliminuoja darbdavio pareigos užtikrinti tinkamas tokio darbo atlikimo sąlygas. Apelianto minimi dokumentai suteikia darbuotojui teisę dirbti tam tikrą darbą, tačiau darbų organizavimas, funkcijų paskirstymas tarp darbuotojų, užtikrinantis saugias darbo sąlygas, išlieka darbdavio pareiga. Naktinis klubas, įvertinant jo veiklos pobūdį, yra specifinis saugos objektas, kadangi tokiame objekte įprastai vartojamas alkoholis, kas padidina konfliktinių situacijų riziką. Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyta, kad Saugos darbuotojų pareiginėje instrukcijoje, patvirtintoje 2006-01-03, nenumatytas tikslus funkcijų pasiskirstymas tarp saugos darbuotojų saugant naktinį klubą, įvertinus to klubo saugojimo specifiką. Apeliantas nepaneigė šios išvados, t.y. nenurodė pareiginės instrukcijos punkto (punktų), kuriuose toks funkcijų pasiskirstymas būtų numatytas. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nustatyta, kad naktinis klubas ,,Papartis“ susideda iš dviejų atskirų patalpų, esančių viename aukšte, pagrindinis įėjimas į klubą yra antrame aukšte (atsakovo atstovo O.J. paaiškinimai). Taigi, bent vienam darbuotojui saugant įėjimą, kitas objektyviai negali kontroliuoti visų klubo patalpų vienu metu, o tuo atveju, jeigu kontroliuojamos abi klubo patalpos, nesaugomas lieka įėjimas į klubą, esantis kitame aukšte. Vadinasi, VDI akto išvada, kad šiam klubui saugoti nepakanka dviejų saugos darbuotojų teisinga, nes toks darbuotojų skaičius, aiškaus funkcijų pasiskirstymo nebuvimas tarp saugos darbuotojų sudarė prielaidas kilus konfliktinei situacijai klubo viduje ir saugos darbuotojams ją sprendžiant, trečiajam asmeniui R.I. nekliudomam patekti į klubo patalpas su beisbolo lazda ir ją panaudoti prieš nukentėjusį darbuotoją S. B. Tuo atveju, jeigu bent vienas iš saugos darbuotojų darbdavio nurodymu nuolat kontroliuotų įėjimą į klubą, tokie daiktai kaip beisbolo lazda į jo vidų negalėtų būti nepastebimai įnešti ir tai iš esmės sumažintų ar eliminuotų tokio pobūdžio nelaimingų atsitikimų riziką. Apelianto argumentas, jog darbuotojų skaičių naktiniame klube apsprendžia jo ir kliento pasirašyta sutartis, kliento finansinės galimybės, nešalina darbdavio pareigos sudaryti saugias darbo sąlygas, netgi kai darbuotojas turi teisę dirbti ir dirba pavojingus darbus. Darbdavys, sudarydamas saugos paslaugų teikimo sutartį, turi įvertinti prisiimamos rizikos laipsnį, savo galimybes užtikrinti tiek turto ir asmenų, tiek ir savo darbuotojų saugą konkrečiomis aplinkybėmis. Atitinkamai, jeigu šie faktoriai sudarant sutartį su klientu nebuvo įvertinti, prisiimti iš to kylančią riziką.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai remiamasi ir Civilinio kodekso 6.253 str. nuostatomis, nurodant, kad atsakovas nėra atsakingas už trečiojo asmens veiksmus, todėl jis turi būti atleistas nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 str. 1 d. ir 4 d. pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybė, kad sunkų kūno sužalojimą S. B nusikalstamais veiksmais padarė tretysis asmuo R.I., nepanaikina sąlygų darbdavio atsakomybei atsirasti. Tokia teisės aiškinimo taisyklė suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus kolegijos 2000-09-13 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-811/2000, 2008-10-10 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2008. Paminėtose bylose faktinė situacija yra analogiška kaip ir nagrinėjamoje byloje: žala padaryta smurtiniais nusikalstamais trečiojo asmens veiksmais ir sprendžiamas darbdavio atsakomybės už juos klausimas; vienintelis nagrinėjamos bylos skirtumas yra tas, kad minėtose dviejose bylose smurtinių nusikalstamų veiksmų pasekmės buvo mirtinos, nagrinėjamu atveju- sunkus sveikatos sutrikdymas. Tačiau darbdavio atsakomybė kyla ne pagal pasekmių sunkumą, o pagal tai, kiek darbdavio veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus saugios ir sveikos darbo aplinkos sudarymo aspektu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad darbdavio neteisėtas neveikimas ir nepakankamas rūpestingumas sudarė palankias sąlygas trečiojo asmens nusikaltimui padaryti, dėl to tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, pakankamas atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

Teismų praktikoje netiesioginis priežastinis ryšys yra pripažįstamas pakankama civilinės atsakomybės sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-04-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2002, 2008-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2008 ir kt), jeigu nustatoma, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalos atsiradimui.

Dėl neturtinės žalos padarymo ieškovei.

Apeliantas savo skunde teisingai nurodo, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tačiau nepagrįstai teigiama, jog ji išskirtinai susijusi su asmeniu, tiesiogiai patyrusiu fizinę žalą, neatskiriama nuo nukentėjusiojo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar dėl sūnaus sunkaus sužalojimo darbe neturtinę žalą galėjo patirti ieškovė, pagrįstai rėmėsi teisminiais precedentais, kuriuose faktinės aplinkybės tam tikru aspektu nebuvo tapačios su nagrinėjama byla, tačiau kai kurie jose nagrinėti klausimai yra analogiški šiai bylai. Būtent, nepriklausomai nuo to, kad civilinėje byloje 3K-3-355/2005 buvo nagrinėjama situacija, kai žala nukentėjusiesiems padaryta tiesioginiais atsakovo (gydymo įstaigos) darbuotojų (gydytojų) veiksmais, toje byloje nagrinėta ir tėvų teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo jų vaikų sunkaus sužalojimo atveju. Būtent tėvų teisės reikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo vaikų sunkaus sužalojimo atveju aspektu civilinės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-18 nutartyje, priimtoje civlinėje byloje 3K-3-355/2005 esantys išaiškinimai aktualūs nagrinėjamai bylai. Iš esmės tas pats pasakytina ir apie analogiško pobūdžio išaiškinimus, esančius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-02 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2007, kur pripažinta, jog tėvas turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo už sunkų jo sūnaus sveikatos sutrikdymą autoįvykio metu. Taigi, iš principo teismų praktikoje pripažįstama ne tik paties fiziškai nukentėjusio asmens teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, bet ir jam artimų žmonių (tėvų, vaikų ir pan.). Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog remiantis Civilinio kodekso 6.283 str., reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali tik pats sužalotasis asmuo, pripažįstamas nepagrįstu. Minėtoje teismų praktikoje sužaloto asmens artimųjų teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo grindžiama būtent artimųjų dvasiniais išgyvenimais, sukrėtimu, nerimu dėl artimo nukentėjusiojo (nagrinėjamoje byloje- ieškovės sūnaus) sveikatos, gijimo perspektyvų.

Apelianto nurodomas faktinių aplinkybių skirtumas paminėtose bylose, kad bylose Nr. 3K-3-355/2005 ir Nr. 3K-3-131/2007 sužalojimus buvo patyrę ieškovų nepilnamečiai vaikai (pirmoje byloje- naujagimiai) negali paneigti ieškovės įrodinėtos ir teismo konstatuotos faktinės aplinkybės, jog didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, stresą motina patiria ir dėl suaugusio sūnaus sunkaus sveikatos sutrikdymo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė gyveno kartu su sūnumi, buvo emociškai artimi, ieškovė sūnaus asmenyje matė užtikrintą paramą, rūpestį, todėl ne tik jo mirtis, kuri, kaip nustatė teismas, nesusijusi su aptariamu sužalojimu, bet ir sunkus sveikatos sutrikdymas jai sukėlė didelius išgyvenimus. Pažymėtina, jog teismas į aptartų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių skirtingumą atsižvelgė, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, kuris šioje byloje ieškovei priteistas žymiai mažesnis, negu naujagimių sužalojimo byloje. Tuo pačiu teismas įvertino, kad tėvų išgyvenimai dėl ką tik gimusių, bejėgių, sunkiai sužalotų vaikų yra didesni, lyginant su motinos išgyvenimais dėl suaugusio sūnaus sunkaus sužalojimo, tačiau vertinimas, jog motina nepatyrė streso, dvasinių išgyvenimų, nerimo, vien dėl tos aplinkybės, kad jos sūnus buvo suaugęs, nebūtų pagrįstas bei teisingas.

Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė tiek materialinės, tiek civilinio proceso normas, todėl pagrindų naikinti skundžiamą teismo sprendimą nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.), jis paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Remiantis Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str. iš apelianto (atsakovo) valstybei priteistinos procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos, kurios pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą sudarė 11,30 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto UAB ,,Nikolera“ į valstybės biudžetą 11,30 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidų (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė Rasa GudžiūnienėKolegijos teisėjai Tatjana ŽukauskienėAndžej Maciejevski