- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-08-07
- Bylos Nr.
- 1-2444-347/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Ozolinia
- Kaltinamasis
- R. Ū.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Kauno apylinkės teismo teisėja Aurelija Ozolinia, išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje kaltinamasis R. Ū., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, LR pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2013-11-20 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 180 str. 1 d. 26 parų arešto bausme, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis R. Ū. 2014 m. balandžio 8 d., apie 16.10 val., viešoje vietoje - Taikos pr. prie namo Nr. 2, Kaune, būdamas neblaivus, įžūliu elgesiu - užsiundydamas šunį, kuris įkando nukentėjusiajam A. S. į kairį šoną ir į nugarą, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu dešinėje mentyje ir kairiame šone, bei pastumdamas nukentėjusiąją K. Š. ir vieną kartą trenkdamas jai metaline grandine į kairę ranką, bei kojos keliu vieną kartą įspirdamas jai į nugarą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis R. Ū. kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad 2014-04-08 apie 16 val. buvo lauke prie Taikos pr. namo Nr. 2, Kaune ir sėdėjo su G. ant suoliuko, kai pro šalį ėjo vaikinas, kuris vedžiojo mažą šuniuką. Tas šuniukas pribėgo prie G. šuns, kuris buvo prie jų. G. šuo buvo be antsnukio, bet pririštas su pavadėliu. Pavadėlis metalinis, maždaug vieno metro ilgio grandinėlė. Tas mažas šuniukas taip pat buvo su pavadėliu, bet pavadėlis buvo ilgas ir jis pribėgo prie G. šuns. G. šuo norėjo žaisti, o tas vaikinas, kuris vedžiojo mažą šuniuką, pagalvojo, kad G. šuo puola jo šuniuką, todėl jis jiems pasakė, kad prisirištų savo šunį, nors kaip minėjo, jis buvo pririštas. O jis jam atsakė, kad pats prisirištų savo šunį. Tada tas vaikinas nuėjo namo ir po kelių minučių atėjo vėl prie jo, sėdinčio ant suoliuko ir pradėjo kažką aiškintis. Ką jie tuomet kalbėjo, dabar nepamena, bet jie pradėjo konfliktuoti žodžiu. Tada vaikinas trenkė jam vieną kartą su rankos kumščiu į veidą. Jis nukrito, o atsistojęs vaikinui taip pat trenkė su dešinės rankos kumščiu į veidą. Jie susistumdė, vaikinas jam dar kartą trenkė į veidą su rankos kumščiu. Tada jis paėmė G. šuns pavadėlį, atsegdamas jį nuo šuns ir pradėjo su tuo pavadėliu mosikuotis, taikėsi į tą vaikiną, bet nepataikė. G. šuo tuo metu lojo. Nepamena, ar jis siundė šunį, viskas vyko labai greitai, be to buvo neblaivus, todėl gali ko nors ir neprisiminti. Tačiau galėjo būti ir taip, kad G. šunį siundė. Kaip G. šuo jam įkando, nematė, tačiau šuo aplink juos bėgiojo, lojo, šokinėjo aplink, todėl kaip jie mušėsi, kažkuriuo momentu ir galėjo įkasti. Po kurio laiko, tiksliai kada negali pasakyti, prie jų priėjo mergina, kuri kaip suprato buvo to vaikino draugė. Ji pradėjo juos raminti, o jis ją pastūmė. Kadangi rankoje turėjo šuns pavadėlį, tai su tuo pavadėliu merginą užgavo, tiesiog ją pastumdamas su pavadėliu pataikė per ranką. Tada jos vaikinas vėl jį puolė ir jis vaikinui su koja spyrė, tačiau spirdamas jam nepataikė, o pataikė jo draugei į nugarą. Kai baigė muštis, jis su G. ėjo link namų, o tas vaikinas juos sekė iš paskos. Namuose pasiėmė pinigų, nes planavo eiti į parduotuve, bei pasiėmė ir du peilius. Juos pasiėmė todėl, kad matė, kaip tas vaikinas jį sekė ir tuo metu, būnant neblaiviam, jam pasirodė, kad gal reikės nuo jo gintis, kad gal jis pasikvies daugiau draugų. Išėjęs į laiptinę, rankose laikė peilius, o atidaręs laiptinės duris pamatė pareigūnus, kurie jį sulaikė. Dėl to nuoširdžiai gailisi, (b.1. 64-65,70-71)
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, byloje surinkta ir ištirta medžiaga.
Nukentėjusysis A. S. parodė, kad 2014-04-08 16.10 val. jam būnant prie Taikos pr. 2, Kaune, vidiniame namo kieme, vedžiojant šunį, staiga pribėgęs kitas šuo bandė įkasti jo šuniui. Pribėgusį šunį pastumdamas, šunį vedžiojusiam vyrui pasakė, kad prisirištų savo šunį. Tada paėmęs savo šunį nubėgo namo, o grįžęs norėjo pasikalbėti su minėtu vyru, kuris pradėjo rėkti ir reikalavo muštis bei trenkė su šuns pavadėlio grandine, tačiau nepataikė. Tuomet siundė šunį, kuris įkando du kartus į kairį šoną. Į kiemą išėjus jo draugei K. Š., minėtas vyras ją pastūmė ir su grandine trenkė per ranką bei įspyrė jai į nugarą. Tai pamatęs jis puolė ginti savo draugę ir pribėgęs prie minėto vyro, jam sudavė į veido sritį. Civilinio ieškinio nereiškia, nes žala jam nepadaryta. Sutinka, kad procesas būtų baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu (b.1. 20, 23)
Nukentėjusioji K. Š. parodė, kad 2014-04-08 apie 16.15 val. buvo namuose, kuomet grįžo jos draugas A. S.. Jis grįžo iš lauko, kur buvo išėjęs pavedžioti šunį. Šuo yra mažas, jo veislė „Škotijos baltasis terjeras". Palikęs namuose šunį, A. vėl išėjo į lauką prieš tai pasakydamas, kad jų šunį užpuolė kitas šuo ir, kad dabar eina pasakyti šeimininkams, jog prisirištų tą šunį. Ji apžiūrėjusi savo šunį, nuėjo prie lango pažiūrėti kur A.. Matė, kaip kieme ant suoliuko sėdi moteris ir vyras, o šalia jų stovi A.. Matė, kaip prie jų bėgioja palaidas, be antsnukio, panašus į „Pitbulį". Tai buvo didelis šuo, kurio kailio spalva ryža. Matė, kaip vyras sėdintis ant suoliuko, atsistojo ir tada A. pradėjo bėgti. Tas vyras rankose turėjo šuns pavadėlį, t. y. metalinę grandinę. Ji išėjo į lauką ir matė, kaip tas vyras mosikuojasi su grandine, vejasi A. ir bandė jam trenkti bei kartu bėgantį, nepririštą ir be antsnukio šunį siundo ant A. sakydamas: „Fas". Ji pasakė, kad iškvies policiją. Tada tas vyras, pribėgęs prie jos, su metaline grandine trenkė jai per kairę ranką, kurioje laikė mobilaus ryšio telefoną. Ji užsisuko, tada vyriškis su dešinės kojos keliu spyrė jai į nugarą. Tai pamatęs A. pribėgo ir trenkė du kartus tam vyrui į veidą. Tuo metu šuo puolė A.. Šuo urzgė, buvo atsistojęs ant dviejų kojų ir atsirėmęs į A.. Matė, kaip šuo jam įkando į kairį šoną ir į nugarą. Kai A. trenkė tam vyrui, jis nukrito ant žemės, o A. paėmęs iš jos mobilaus ryšio telefoną paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Tuo tarpu tas vyras atsistojo ir pasišalino. A. ėjo jam iš paskos, kad pažiūrėtų, kur jis gyvena, o ji liko ir laukė policijos. Moteris, kuri buvo su tuo vyru visą laiką šaukė, kad tas vyras, kuris juos užpuolė, liautųsi, bandė jį stabdyti. Kai jis pasišalino, ta moteris nuėjo kartu su juo. Ir tas vyras, ir moteris, kuri su juo buvo, matėsi, jog buvo neblaivūs. Tai matėsi iš jų nerišlios kalbos ir nuo jų jautėsi stiprus alkoholio kvapas. Civilinio ieškinio nereiškia, nes žala jai nepadaryta. Sutinka, kad procesas būtų baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu (b.1. 32, 33, 36).
Liudytojas R. N. parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-ojo būrio vyr. patruliu. 2014-04-08 dirbo kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-ojo būrio patruliu E. Č.. Apie 16.30 val. gavo pranešimą iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo dėl įvykio adresu, Taikos pr. 2, Kaunas, kur laukia sumuštas vaikinas. Nuvykus į įvykio vietą, sutiko nukentėjusįjį A. S., kuris nurodė, jog jam vedžiojant savo šunį su pavadėliu, prie jo pribėgo kitas šuo, iš matymo pažįstamo kaimyno. Šuo buvo be antsnukio, atrodė kaip vilkinis. Pribėgęs prie S. šuns, pradėjo loti bei jį kandžioti. Šuns savininkas buvo šalia, todėl S. paprašė šuns šeimininko, kad jį prisirištų, tačiau jis tai padaryti atsisakė ir pradėjo vadintis necenzūriniais žodžiais. Kokiais žodžiais S. nenurodė. Minėto vilkinio šuns šeimininkas rankoje turėjo metalinį šuns pavadėlį, su kuriuo mosikavosi. Tada į lauką išėjo S. draugė K. Š., kuri pagrasino, jog iškvies policiją. Tuomet jis trenkė su metaline grandinėle Š. per ranką ir iš kojos spyrė į nugarą. Tada S. minėtam vyrui kelis kartus trenkė į veidą, kuris nukrito, o atsikėlęs nuėjo namo. S. nurodė, jog jį pasekė iš paskos, tam, kad sužinotų kur gyvena. Kai atvyko į įvykio vietą S. buvo su drauge Š.. Kaimyno, kuris mosikavosi metaline šuns grandinėle kartu nebuvo, S. parodė į kurią laiptinę nuėjo minėtas vyras. Kartu su nukentėjusiuoju S. ir patruliu E. Č. nuėjo į minėtą laiptinę. Atidaręs laiptinės duris, pamatė stovintį vyrą, kuris rankose laikė du peilius. Vienoje rankoje laikė vieną peilį, o kitoje - kitą. Tada sušuko: „Stok, mesk peilius". Vaikinas peilius numetė ant žemės ir paaiškino, kad jį patį užpuolė ir jis ėjo tą vaikiną papjauti. Vyro veidas buvo kruvinas, jo kairės pusės skruostas buvo nubrozdintas, jis buvo neblaivus, tai matėsi iš jo nerišlios kalbos bei alkoholio kvapo, kuris sklido nuo jo. Vyrą sulaikė ir pristatė į Žaliakalnio policijos komisariatą aplinkybėms tikslinti. Sulaikant minėtą vyrą, jis nesipriešino, matėsi, kad buvo pasimetęs, sutrikęs. S. neminėjo, kad jam šuo įkando, tačiau jo drabužiai, t. y. marškinėliai ar bliuzonas, tiksliai neprisimena, matėsi buvo suplėšyti iš priekio (b.1. 39-40).
Liudytojas E. Č. parodė, kad 2014-04-08 dirbo kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-ojo būrio vyr. patruliu R. N. radijo šaukiniu „446". Apie 16.30 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą dėl sumušto vaikino, kuris laukia prie Taikos pr. 2 namo, Kaune. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko A. S., kuris buvo su savo drauge K. Š.. Š. buvo susiėmusi ranką ir sakė, kad jai skauda. Vizualiai jos neapžiūrėjo, nieko nesimatė. S. paaiškino, jog kieme prie namo Nr. 2 Taikos pr., Kaune, vedžiojo savo šuniuką su pavadėliu, prie kurio pribėgo kitas šuo, kuris buvo be antsnukio ir pradėjo loti bei kandžioti jo šuniuką. A. S. nurodė, jog tas šuo buvo iš matymo pažįstamo kaimyno, kuris buvo netoliese. S. nurodė, jog šuo buvo didelis, panašus į vilkinį. Jis paprašė šuns šeimininko, kad jį prisirištų, tačiau jis to nepadarė bei pradėjo vadintis necenzūriniais žodžiais. Šuo S. įkando į nugarą ir į kažkurį šoną, tiksliai nepamena į kurį šoną. Pats matė įkandimo žymes, bei suplėšytus marškinėlius. Kokiais necenzūriniais žodžiais vadino, S. nenurodė, tik nurodė, jog minėto vilkinio šuns šeimininkas rankoje laikė grandinę ir jam buvo užsimojęs, bet nepataikė. Tada į kiemą išėjo S. draugė Š., kuri sušuko iškviesianti policiją. Tuomet minėto vilkinio šuns šeimininkas priėjo prie jos ir jai trenkė su metaline grandinėle per ranką, bei spyrė į nugarą ar į pilvą, tiksliai neprisimena. Tada S. gindamas savo draugę, minėtam vyrui keletą kartų smogė į veidą. Minėtas vyras nukrito, o atsikėlęs nuėjo namo. S. nurodė, jog minėtą vyrą pasekė ir parodė į kurią laiptinę nuėjo. Kartu su nukentėjusiuoju ir N. jie nuėjo į nurodytą laiptinę, kurioje buvo vyras, rankose laikęs du peilius. Laiptinės duris atidarė N. ir pamatęs vyrą, laikantį rankose peilius, liepė jam juos mesti ant žemės. Jis pats to vyro tuo metu, kai jis buvo laiptinėje ir laikė peilius nematė, kadangi ėjo iš paskos N.. Vyrą sulaikė ir pristatė į Žaliakalnio policijos komisariatą aplinkybėms tikslinti. Kai sulaikinėjo minėtą vyrą, matė, kad jo veidas buvo kruvinas ir nubrozdintas kairės pusės skruostas. Sulaikytasis sakė, kad nuėjo namo pasiimti peilių ir tada ėjo į lauką aiškintis su S.. (b.1. 41-42)
Liudytoja L. B. parodė, kad 2014-04-08, apie 16-17 val. ji buvo balkone (antrame aukšte), kai lauke išgirdo triukšmą. Atsidariusi langą pažiūrėti, pamatė, kaip iš už namo kampo atbėgo rudos spalvos šuo vidutinio dydžio, be pavadėlio ir be antsnukio. Iš namo laiptinės išėjo mergina, kuri kažką pasakė. Tuo metu prie jos pribėgo vaikinas ir jai iš kojos spyrė į pilvą, ar krūtinę, tiksliai pasakyti negali, nes nepamena. Tada pribėgo merginos draugas ir ranka trenkė tam vaikinui į galvą. Merginos draugas ir ta mergina yra jos kaimynai. Nepamena, ar šuo lojo ir ar kam nors įkando. Pamena, kad tas smurtautojas rankoje laikė metalinę grandinę. Jis su ja mosikavosi. (b.1.43-44)
Liudytoja G. B. parodė, kad 2014-04-08, apie 16 val. išvedė savo šunį pavedžioti į kiemą. Sėdėjo ant suoliuko. Jos šuo buvo pririštas su pavadėliu, bet be antsnukio. Pavadėlį sudaro metalinė grandinė, kuri prisiriša šuniui ant kaklo, t. y. metalinis antkaklis, o kita pavadėlio dalis yra odinė, maždaug metro ilgio, ar šiek tiek ilgesnė. Jos šuo yra neveislinis, kailio spalva ruda, vidutinio dydžio. Šuo meilus, niekam niekada nėra įkandęs ar ant ko nors puolęs. Kuomet sėdėjo ant suoliuko, pro šalį ėjo R.. R. atsisėdo ant suoliuko prie jos. Jis buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. R. pažįsta, nes jis yra jos sūnaus draugas. Kai jie sėdėjo ant suoliuko, šuo visą laiką buvo šalia pririštas su pavadėliu. Pro šalį ėjo vaikinas, kuris vedžiojo mažą šuniuką. Šuniuką jis paleido be pavadėlio. Jos šuo, pamatęs tą šuniuką, norėjo prie jo pribėgti ir žaisti, tačiau ji nepaleido. Kai vaikino mažas šuniukas pribėgo prie jos šuns, vaikinas sakė: „ Laikykite, nepaleiskite savo šuns". Jos šuo to mažo šuniuko nepuolė ir jo nekandžiojo. Tada tas vaikinas pasiėmė savo šuniuką ir nuėjo namo. Taip viskas ir pasibaigė, tik po kokių penkių minučių tas vaikinas vėl prie jų atėjo. Buvo jau be savo šuniuko ir kažką pradėjo sakyti, tik dabar neprisimena ką jis kalbėjo. Pamena tik, kad tuo metu R. buvo atsistojęs, jie apsistumdė ir R. jis trenkė į veidą. R. nukrito ant žemės, o anas vaikinas jį pradėjo spardyti. Tuo metu ji laikė savo šunį, jis visą laiką buvo pririštas su pavadėliu ir lojo, tačiau to vaikino nelietė. Jos šuo tam vaikinui neįkando, ant jo nešoko, tik lojo. Negalėjo būti taip, kad nepastebėtų, jog jos šuo būtų tam vaikinui įkandęs. Viską matė ir viena moteris, kuri buvo išlindusi pro langą, gyvenanti antrame namo aukšte. R. su savimi jokio daikto, panašaus į grandinę ar kažką kitą, neturėjo. Jos šuns pavadėlio taip pat nelaikė, nebent kurio nors momento nepamena. Jeigu laikė, tai nebent trumpam, tačiau su juo niekam nebuvo užsimojęs, niekam netrenkė ir nesimosikavo. Nepamena, ar buvo kokia nors dar mergina. Tas vaikinas, kuris vedžiojo mažą šuniuką ir trenkė R. į veidą, buvo vienas, jokios jo draugės niekur nepastebėjo. Nebent galėjo jos nepastebėti per visą tą sumaištį. Ji tik ramino savo šunį, kad nelotų. Kai R. buvo nukritęs ant žemės, ji jam padėjo atsikelti. Tas vaikinas sakė, kad iškvies policiją. R. atsistojus, jis nubėgo namo, o ji ėjo iš paskos. Tas vaikinas, kuris trenkė R. irgi ėjo iš paskos ir nubėgo paskui R. (b.1. 50-51).
Iš Akistatos protokolų matyti, kad liudytoja G. B. patvirtino nukentėjusiųjų A. S. ir K. Š. parodymus (b.1. 52-54, 55-57).
Iš Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad pas R. Ū. buvo rasti peiliai (b.1. 8-11).
Iš Specialisto išvados Nr. G800/14(02) matyti, kad A. S. konstatuoti odos nubrozdinimai dešinėje mentyje ir kairiame šone, kuo galėjo būti ir šuns dantys. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 25).
Pagal LR BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant LR BPK 418 str. 1 d. pagrindams mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausme (b.l. 105).
Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos baigtumo stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skirtina, vadovaujantis LR BK 54-61 str. nuostatomis.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas vidutinis 2,12 promilių girtumas (b.l. 17)), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė du nesunkius tyčinius baigtus nusikaltimus (LR BK 11 str. 3 d., 15 str.), į tai, kad teistas, administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 89-91), VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos psichikos sveikatos centro duomenų bazėje neužregistruotas (b.l. 96), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l. 98), Klaipėdos priklausomybės ligų centre nesigydė, įskaitoje nėra (b.l. 100).
Teismas, įvertinęs visumą šių aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, atsižvelgęs į tai, kad R. Ū. padarė nusikaltimą viešajai tvarkai, kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir yra atsakomybę sunkinanti aplinkybės, į tai, kad ankščiau buvo pripažintas kaltu už analogiško pobūdžio nusikaltimą, tačiau pagal LR BK 38 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, šią nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, taip pat į tai, kad 2014-02-25 už viešosios tvarkos pažeidimą buvo baustas ir administracine tvarka, mano, kad šis nusikaltimas yra neatsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant baudą (LR BK 47 str.). Vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu (LR BK 64¹ str. 2 d.). Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-04-08 16.45 val. iki 2014-04-09 13.30 val. (b.l. 14, 18) (LR BK 66 str., BPK 140 str. 9 d.)
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina (b.l. 66, 67) (LR BPK 421 str. 1 d. 4 p.).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 vnt. peilių, saugomų Kauno m. Žaliakalnio PK (b.l. 61) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti R. Ū..
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. Ū. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. ir skirti jam 12 (dvylikos) MGL, t.y. 1560 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimt litų) dydžio baudą.
Vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti, kad paskirta bausmė – 8 (aštuonių) MGL, t.y. 1040 Lt (vieno tūkstančio keturiasdešimt litų) dydžio bauda.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-04-08 16.45 val. iki 2014-04-09 13.30 val., t.y. 1 parą ir laikyti, kad paskirta bausmė yra 6 (šešių) MGL, t.y. 780 Lt (septynių šimtų aštuoniasdešimt litų) dydžio bauda.
R. Ū. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
2 vnt. peilių, saugomus Kauno m. Žaliakalnio PK – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti R. Ū..
Išaiškinti nuteistajam, jog baudą privalo sumokėti per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6800, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti, kad sumokėjus baudą privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
Nuteistasis per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išaiškinti, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.