- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-02-18
- Bylos Nr.
- 1A-98-366-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arnoldas Šukaitis, Bronė Vidzėnienė
- Nuteistasis
- A. N.
- Nukentėjusysis
- A. G.
- Kategorijos
- 1.2.20.5Melagingi parodymai, išvados ir vertimas (BK 235 str.)
- 1.2.20.6Melagingas įskundimas ar pranešimas apie nebūtą nusikaltimą (BK 236 str.)
- 2.4.6.4.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus (pranešėjas), teisėjų Arnoldo Šukaičio ir Bronės Vidzėnienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. N. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2009-12-10 nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažinta kalta ir nuteista: pagal BK 236 straipsnio 1 dalį 7 MGL (875 Lt) dydžio bauda, pagal BK 235 straipsnio 1 dalį 7 MGL (875 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė bausmė - 10 MGL (1250) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
A. N. nuteista už tai, kad 2006 m. vasario 27 d., būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą ir po šiuo įspėjimu pasirašiusi, Anykščių rajono policijos komisariato patalpose Anykščių rajono policijos komisariato tyrėjai J. L. melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir melagingai įskundė A. G. , kad jis, iš savanaudiškų paskatų, siekdamas atgauti avansu jai duotus 1000 litų už norėtą pirkti butą, 2006 m. sausio mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, Anykščių rajono apylinkės teismui pateikė 2005 m. spalio 3 d. jos ir A. G. pasirašytą sutartį dėl jai sumokėtų 1000 litų, kurioje jos parašas yra suklastotas ir, remiantis šiuo melagingu A. N. įskundimu, Anykščių r. policijos komisariate 2006 m. vasario 27 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pradėtas A. G. baudžiamasis persekiojimas – 2007 m. kovo 1 d. jam įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d.
Be to, A. N. 2006 m. vasario 27 d. ir 2007 m. gruodžio 17 d. Anykščių rajono policijos komisariate apklausta liudytoja bei 2007 m. rugsėjo 26 d. akistatos su I. Z. metu, baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl suklastoto dokumento panaudojimo, būdama įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ir po šiuo įspėjimu pasirašiusi, davė melagingus parodymus Anykščių rajono policijos komisariato tyrėjai J. L. , nurodydama, kad A. G. , iš savanaudiškų paskatų siekdamas atgauti avansu jai duotus 1000 litų už norėtą pirkti butą 2006 m. sausio mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, Anykščių rajono apylinkės teismui pateikė 2005 m. spalio 3 d. jos ir A. G. pasirašytą sutartį dėl jai sumokėtų 1000 litų, kurioje jos parašas yra suklastotas.
A. N. skundžia 2009-12-10 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendį, prašo jį panaikinti, o ją išteisinti. Nurodo jai inkriminuotų nusikaltimų nepadariusi, rašydama pareiškimą, apklausų bei akistatos metu policijoje nemelavo. Mano, kad teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. taisyklę, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį vadovavosi vien ją kaltinančiais įrodymais, o visus teisinančius ignoravo, nuosprendyje jų net nepaminėjo, dėl jų nepasisakė, nors juos tyrė posėdžio metu. Teismas buvo šališkas, nes atmetė jos prašymą apklausti specialistą V. M. , kuris pateikė ją teisinančią išvadą. Buvo iškviesta tik ekspertė D. S. , pateikusi kaltinančią išvadą. Tai, kad skiriant pakartotinę ekspertizę, vadovaujančia įstaiga vėl buvo paskirta LTEC, buvo tikimasi, kad bus pateikta tokia pati kaip ankstesnė išvada, naudinga ją kaltinti, tai irgi patvirtina teismo siekimą surinkti tik kaltinančius įrodymus.
Mano, kad būtent A. G. meluoja, nes yra suinteresuotas bylos baigtimi. Jei teismas pripažins, kad jos parašas sutartyje suklastotas, jis neteks teisės prisiteisti jai sumokėtų 1000 Lt rankpinigių. Tokiu būdu jis turėjo motyvą pakeisti rankpinigių sutartį į suklastotą avanso sutartį. Be to, jo parodymai baudžiamojoje ir civilinėje bylose nenuoseklūs. Civilinėje byloje jis nurodė, kad apeliantė pardavė jai priklausiusį butą be jo žinios, o baudžiamojoje, kad leido elgtis su butu savo nuožiūra. Jo parodymai abejotini ir dėl tos priežasties, kad surašius tekstą asmuo pasirašydamas paprastai vardą ir pavardę rašo savo ranka, o šiuo atveju apeliantės vardas ir pavardė parašyta A. G. ranka. Apeliantė neatmeta galimybės, kad A. G. jos tikrą parašą galėjo gauti ant tuščio lapo, nes darbe jai tekę pasirašyti ant neužpildytų dokumentų, o G. galėjo turėti pažįstamų įmonėje, kurioje ji dirbo 2005 m. Ši versija nebuvo visiškai tirta. Tokiu atveju parašas gali būti tikras, tačiau pati sutartis, kurią pateikė A. G. ne ta, kurią ji pati savo ranka buvo surašiusi ir abu pasirašė. Tokiu atveju gali būti, kad ji sąžiningai klysta sakydama, kad parašas ne jos, todėl tokiu atveju jos veiksmuose nėra inkriminuojamų nusikaltimų sudėties. Šiuo atveju būtina skirti dokumentų techninę ekspertizę, tikslu nustatyti, kuris pirmasis pasirašė A. G. pateiktoje sutartyje.
Teigia, kad ji neturi pagrindo meluoti, nes pripažįsta sutartyje nurodytas aplinkybes, pripažįsta faktą, kad gavo iš A. G. 1000 Lt už butą, kurį norėjo jam parduoti, tačiau įsitikinusi, kad pateikta ne ta sutartis, kuri buvo surašyta 2005-10-03, todėl neturėjo motyvo melagingai įskųsti A. G. ir duoti melagingus parodymus apklausų metu .
Nurodo, kad teismo nuosprendis pagrįstas trimis rašysenos ekspertizėmis, tačiau teismas nepagrįstai vadovavosi vien šiais aktais kaip teisingais ir neginčijamais. 2009-09-23 pakartotinės komisijinės ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir KTC Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti vertinami kaip įrodymas, nes ekspertinę komisiją sudarė LTEC direktorė G. J. – G., kuri tyčia, pažeidžiant 2009-05-07 Anykščių rajono apylinkės teismo nutartį savo nuožiūra į komisiją įtraukė nenurodytus ekspertus ir į komisijos sudėtį neįtraukdama ekspertų, kuriuos nurodė teismas (neįtraukė ekspertės J. I. ), tokiu būdu sudarė neteisėtą ekspertinę komisiją. Ekspertizės atliktos neatidžiai ir nesilaikant ekspertizių atlikimo metodikos. Minėtuose ekspertizės aktuose visiškai nekreipiamas dėmesys į tokius parašų skirtumus, kurie laikytini esminiais.
Byloje yra Lietuvos policijos KTC specialisto V. M. 2006-08-25 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-03-16 J. I. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad 2005 m. spalio 3 d. sutartyje, surašytoje tarp A. Ž. ir A. G. , eilutėje avanso gavėjas pasirašė ne A. Ž. , o kitas asmuo, pamėgdžiodamas jos tikrus parašus. Teismo nuosprendyje šios išvados visiškai nebuvo vertinamos, todėl neaiškūs teismo motyvai, kodėl teismas jomis nesivadovavo. Šios specialistų išvados visiškai pagrįstos ir objektyvios, ypač specialistės J. I. išvada, kuri turi ilgametę rašysenos ekspertės praktiką ir parašų pavyzdžius tyrė apie 2 mėnesius, kai kiti ekspertai išvadas pateikė vos per keletą dienų. Visos šios aplinkybės įrodo, kad ekspertizių aktai, kuriais vadovavosi teismas nėra objektyvūs ir neatitinka realių aplinkybių.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nuosprendis turi būti pagrįstas tik teismo posėdžiuose ištirtais ir patikrintais įrodymais. Nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, Visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Šiuo atveju apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas prielaidomis ir nėra pagrįstas neginčijamais apeliantės kaltės įrodymais.
Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras ir nukentėjęs prašo nuteistosios A. N. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį, baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas sprendimą byloje pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes ir padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, t.y. įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimus.
Nuteistoji A. N. viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu teigė, kad ji 2006-02-27 parašė pareiškimą policijai dėl to, kad A. G. Anykščių rajono apylinkės teismui pateikė sutartį, kurioje prie jos vardo ir pavardės parašas yra ne jos, o suklastotas. Rašant pareiškimą ir apklausiant liudytoja bei akistatos metu ji buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą įskundimą ir melagingų parodymų davimą, suprato įspėjimą, tačiau rašydama pareiškimą ir duodama parodymus nemelavo. Sutartyje parašas yra ne jos. Sutartį dėl buto pardavimo ji rašė pati ir abu su A. G. pasirašė.
Apylinkės teismas, pripažindamas A. N. kalta, rėmėsi byloje surinktais duomenimis – nukentėjusiojo A. G. , liudytojų J. L. , I. Z. , ekspertės D. S. parodymais bei 2006-12-04, 2008-09-30 ir 2009-07-23 rašysenos ekspertizės aktais ir juos vertino kaip patikimus A. N. kaltinančius įrodymus.
A. G. apylinkės teisme parodė, kad A. N. (buvusi Ž) parašė pareiškimą policijai nurodydama, kad jis Anykščių rajono apylinkės teismui pateikė ne jos ranka surašytą bei ne jos pasirašytą jų tarpusavio sutartį dėl A. N. sumokėtų 1000 litų už iš jos perkamą butą. Dėl to jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pareikštas įtarimas dėl veikos, numatytos BK 300 str. 1 d. padarymo. Atlikus pakartotinę rašysenos ekspertizę buvo nustatyta, kad sutartyje, kurią jis surašė pats, pasirašė A. Ž. (N), todėl baudžiamoji byla kurioje jam buvo pareikšti įtarimai dėl dokumento klastojimo buvo nutraukta.
Liudytoja J.L. apylinkės teisme parodė, kad ji atliko ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, kurioje A. G. buvo įtariamas nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d. padarymu. 2006-02-27 d. priėmė pareiškimą iš A. Ž. , kuri pareiškė, kad A. G. Anykščių rajono apylinkės teismui pateikė tarp jų sudarytą sutartį, kurioje jos parašas suklastotas. Taip pat apklausė A. Ž. liudytoja, vėliau atliko akistatą tarp jos ir I. Z. . A. Ž. buvo įspėta pasirašytinai dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, bei dėl melagingų parodymų davimo.
Liudytoja I.Z. apylinkės teisme parodė, kad dalyvavo A. G. ir A. N. (Ž) sudarant sutartį dėl buto pirkimo. Nurodė, kad sutartį surašė A. G. , surašė vieną egzempliorių ir abu pasirašė. Nurodė visas sutarties surašymo aplinkybes. Savo parodymus liudytoja patvirtino akistatos tarp jos ir A. N. metu.
Liudytojas A.N. apylinkės teisme parodė, jog A. G. iš apeliantės norėjo pirkti butą, davė rankpinigius, dėl kurių A. N. surašė sutartį dviem egzemplioriais. Buto A. G. nenupirko, todėl savo sutarties egzempliorių A. N. išmetė. Vėliau teisme nagrinėjant civilinę bylą ji pamatė, jog A. G. teismui pateikta sutartis ne ta, kurią surašė A. N. ir parašas yra ne A. N. .
Specialistė J. I. apylinkės teisme parodė, jog pagal apeliantės prašymą ji atliko parašo tyrimą. Atlikusi tyrimą nustatė, jog sutartyje, eilutėje ”avanso gavėjas” parašas yra ne A. Ž. , o atliktas kito asmens, pamėgdžiojant A. Ž. tikrus parašus.
Ekspertė D. S. apylinkės teisme parodė, jog kartu su kriminalistinių tyrimo centro ekspertu Ž. R. atliko ekspeetizę baudžiamojoje byloje, atlikę tyrimą pateikė išvadą, jog 2005 m. spalio 3 d. sutartyje tarp A. G. ir A. Ž. , eilutėje ”Avanso gavėjas” pasirašė A. Ž. , (N).
Iš byloje esančių 2006-12-04, 2008-09-30 ir 2009-07-23 rašysenos ekspertizės aktų matyti, kad 2005-10-03 sutartyje tarp A. G. ir A. Ž. , eilutėje „Avanso gavėjas“, pasirašė A. Ž. .
2006-08-25 ir 2009-03-16 specialistų išvadose, kurios apylinkės teismo nuosprendyje neaptartos ir neanalizuotos, teigiama, kad 2005-10-03 sutartyje tarp A. G. ir A. Ž. , eilutėje „Avanso gavėjas“ , pasirašė ne A. Ž. , o kitas asmuo. (1T. b.l 59,137).
Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad A. N. 2006-02-27 d., būdama pasirašytinai įspėta melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir melagingai įskundė A. G. , kad jis, Anykščių rajono apylinkės teismui pateikė 2005-10-03 d. tarp jos ir A. G. sudarytą sutartį, kurioje jos parašas yra suklastotas, bei 2006-02-27, 2007-12-17 liudytojų apklausos metu bei 2007-09-26 akistatos metu, davė apie šias aplinkybes žinomai melagingus parodymus.
Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik kai kaltinamojo kaltė yra neabejotinai įrodyta byloje surinktais ir teismo patikrintais įrodymais, nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais ar prielaidomis.
Nusikaltimai, numatyti BK 235 str. 1 d., 236 str., 1 d., padaromi tik tiesiogine tyčia. Kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nenustatyta, jog A. N. veikdama tiesiogine tyčia, padarė jai inkriminuotus BK 235 str., 1 d., bei 236 str., 1 d., numatytus nusikaltimus. Tokios išvados nėra ir skundžiamame nuosprendyje. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog kaltinime nurodytų 2006 m. vasario 27 d. pranešimo, 2006-02-27 ir 2007-12-17 liudytojo apklausos ir 2007-09-26 akistatos metu nurodė tas pačias aplinkybes, kad A. G. , siekdamas atgauti avansu jai duotus 1000 litų už norėtą pirkti butą, Anykščių rajono apylinkės teismui pateikė 2005-10-03 d. jos ir A. G. pasirašytą sutartį dėl jai sumokėtų 1000 litų, kurioje jos parašas yra suklastotas. Duomenų, paneigiančių apeliantės motyvus, kad tuo metu, kai ji rašė pareiškimą policijai, buvo apklausiama liudytoja ji buvo įsitikinusi, jog teismui pateikta sutartis suklastota, nėra. Byloje nėra ir duomenų, patvirtinančių, kad tuo metu apeliantė žinojo, jog sutartis nesuklastota. Darytina išvada, kad apeliantė gali nuoširdžiai klysti. Tai, kad parašas A. Ž. (N) vardu, esantis 2005-10-03 sutartyje atliktas ne A. Ž. (N), o kito asmens ranka, buvo konstatuota ir pirminėje 2006-08-25 specialisto išvadoje, kuri buvo atlikta po to, kai A. N. 2006-02-27 parašė pareiškimą apie galimą nusikaltimą ir tą pačią dieną buvo apklausta liudytoja. Šis faktas galėjo sustiprinti pareiškėjos tikėjimą, jog parašas tikrai suklastotas. Vėliau, A. G. prašymu atlikus papildomą rašysenos ekspertizę 2006-12-04 buvo gauta išvada, kad 2005-10-03 sutartyje eilutėje „Avanso gavėjas“ pasirašė A. Ž. , todėl baudžiamoji byla dėl dokumento klastojimo buvo nutraukta.
Siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje, dėl galimo 2005-10-03 sutarties suklastojimo, buvo atlikti dar trys sutarties tyrimai. 2008-09-30 ir 2009-07-23 gautos ekspertų išvados, kad sutartyje, kaip avanso gavėja pasirašė A. Ž. (N). 2009-03-16 specialistė J. I. pateikė išvadą, kad sutartyje pasirašė ne A. Ž. , o kitas asmuo pamėgdžiodamas jos tikrus parašus.
Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino atsietai vieną nuo kito, nevertino įrodymų visumos, akcentavo tik apeliantę kaltinančius įrodymus, apkaltinamajame nuosprendyje visiškai nevertino ir neanalizavo ją teisinančių įrodymų, todėl padarė neteisingas išvadas dėl A. N. veikos, o jos kaltės turinio visiškai neaptarė. Toks įrodymų vertinimas apkaltinamajame nuosprendyje prieštarauja BPK 20 straipsnio nuostatoms. Pranešdamas apie nebūtą nusikaltimą ar duodamas melagingus parodymus asmuo turi suprasti, kad informacija, kurią jis pateikia, neatitinka tikrovės. Šioje byloje nėra pagrindo teigti, kad A. N. kaltinime nurodytų 2006 m. vasario 27 d. pranešimo policijai, 2006-02-27 ir 2007-12-17 liudytojo apklausos ir 2007-09-26 akistatos metu žinojo, kad A. G. teismui pateikta sutartis nesuklastota, t. y., kad ji suprato, jog informacija, kurią ji pateikė, neatitinka tikrovės. Ji buvo ir yra įsitikinusi, kad sutartyje parašas yra ne jos. Apkaltinamajame nuosprendyje teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Šiuo atveju byloje esančių įrodymų, kategoriškai teigti, kad A. N. tyčia melagingai įskundė A. G. kaip suklastojusį sutartį ir ikiteisminiame tyrime žinomai melagingai davė parodymus, nepakanka, o visos abejonės baudžiamojoje byloje, kurių negalima pašalinti byloje esančiais įrodymais, yra traktuojamos kaltinamojo naudai. Neįrodžius nuteistosios veikoje tiesioginės tyčios nėra ir nusikaltimų, kurių padarymu kaltinama A. N. , subjektyvinės pusės. Tai reiškia, kad nėra tiek nusikaltimo, numatyto BK 235 str. 1 d., tiek nusikaltimo, numatyto BK 236 str. 1 d., sudėties.
Esant šioms aplinkybėms laikyti apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį teisėtu ir pagrįstu nėra pagrindo. Todėl Anykščių rajono apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis panaikinamas, priimamas išteisinamasis nuosprendis.
Kadangi kaltinamoji išteisinama, todėl proceso išlaidos iš jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
A. N. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. ir 236 str. 1 d. išteisinti, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.