- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-07-29
- Bylos Nr.
- 1-782-610/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21133-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Brinevičius
- Kaltinamasis
- S. J.
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuva, našlė, aukštasis išsilavinimas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. J. vairavo motorinę transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent: 2021-06-27 apie 22:10 val., Pušyno gatvėje, Bebruliškės kaime, Kazlų Rūdos savivaldybėje, ties namu Nr. 26, vairavo automobilį „BMW X3“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama atbuline eiga atsitrenkė į automobilį „Nissan Leaf“ valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kuomet nuo S. J. sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, nerišliai kalbėjo. Paprašius S. J. pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, ji atsisakė.
Kaltinamoji teismo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai. Parodė, kad su kaltinimu sutinka, kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad įvykio laiku, norėjo perstatyti automobilį į kitą vietą, kadangi pranašavo vėtrą. Buvo išgėrusi dvi taures vyno. Atsitrenkė į kitą automobilį, šio vairuotoja iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams atsisakė pasitikrinti neblaivumą, dėl ko negali paaiškinti. Vartoja vaistus, aplinkybes ne visas prisimena. Anksčiau bausta administracine tvarka dėl vairavimo esant neblaiviam, rugsėjo mėnesį išlaikė egzaminą ir vėl įgijo teisę vairuoti. Automobilis lizinguojamas nuo sausio mėnesio, padarytos tik kelios įmokos. Atlyginimas-1090 eurų. Yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, įmonė turėjo nedidelį pelną, tačiau finansinė padėtis nėra gera. Našlė. Prašė atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą, pasižada, kad ateityje, tokie įvykiai nepasikartos.
Motyvuojamoji dalis
Byloje vadovaujantis BPK 273 straipsniu atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltė ir faktinės aplinkybės yra įrodytos: liudytojos J. R. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2021-06-27 tarp 21:00 val. ir 22:00 val. laikotarpyje, jai priklausančiu automobiliu „Nissan Leaf“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo nuo Marijampolės miesto pusės link Kazlų Rūdos savivaldybėje esančio tvenkinio. Automobiliu važiavo 30 km/h, nes vietovė jai buvo nežinoma, o kai privažiavo Bebruliškių kaimą, netoli Pušyno gatvės pamatė iš kiemo teritorijos atbuline eiga išvažiuojantį automobilį „BMW X3“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ir pamačiusi, kad BMW automobilis važiuoja link jos automobilio, dar labiau sulėtino greitį, susuko vairą į kairę pusę, taip išvažiuodama į priešingą eismo juostą. Tačiau BMW automobilis kliudė jos automobilio dešinės pusės priekinę dalį. Iš BMW automobilio išlipo moteris ir pasakė, kad nieko neįvyko, ji Nissan automobilio neapgadino. Nukentėjusioji kartu su draugais T. S. ir M. S., kurie važiavo kitu automobiliu, pasiūlė BMW vairuotojai užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir parodyti asmens dokumentą, tačiau moteris elgėsi keistai, vengė pildyti eismo įvykio deklaraciją, be to, moteris sunkiai pastovėjo ant kojų, kalba buvo nerišli, lyg būtų neblaivi. T. S. iškvietė policijos pareigūnus, informavo juos apie įvykį. Policijos pareigūnų paprašius pasitikrinti blaivumą, BMW vairuotojai tai padaryti kategoriškai atsisakė.
Liudytojo T. S. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2021-06-27 apie 21:45 val. kartu su M. S. automobiliu „KIA Sportage“ važiavo nuo Gavaltuvos kaimo link Bebruliškės kaimo, Kazlų Rūdos savivaldybėje, o paskui juos važiavo J. R. automobiliu „Nissan Leaf“. Įvažiavus į Bebruliškės kaimą pastebėjo, jog iš kiemo atbuline eiga važiuoja automobilis BMW ir jis vos neatsitrenkė į jų automobilį, bet atsitrenkė į J. R. automobilio priekinį dešinį sparną. BMW vairuotoja iš karto pasirodė įtartina, nes elgėsi neadekvačiai, kelis kartus ėjo atsinešti dokumentų, reikalingų eismo įvykio deklaracijai užpildyti, tačiau grįždavo be jų, pamiršusi, kur ėjo. Policijos pareigūnams paprašius pasitikrinti blaivumą, BMW vairuotoja tai padaryti atsisakė, o J. R. buvo blaivi.
Liudytojos M. S. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2021-06-27 apie 21:45 val. kartu su T. S. „KIA Sportage“ automobiliu važiavo nuo Gavaltuvos kaimo link Bebruliškės kaimo, Kazlų Rūdos savivaldybėje, o paskui juos važiavo J. R. automobiliu „Nissan Leaf“. Įvažiavus į Bebruliškės kaimą pastebėjo iš kiemo atbuline eiga važiuojantį BMW automobilį, kuris vos neatsitrenkė į jų automobilį, tačiau atsitrenkė į J. R. automobilį. Išlipusi iš automobilio, BMW vairuotoja pasakė, kad nieko nenutiko, niekas neapgadinta, tačiau buvo apgadintas BMW galinis bamperis ir Nissan dešinės pusės priekinis sparnas. Pasiūlius BMW vairuotojai pildyti eismo įvykio deklaraciją, moteris elgėsi keistai, nenorėjo rodyti dokumentų, BMW vairuotoja kėlė įtarimų, jog yra neblaivi: svirduliavo, kalbėjo nerišliai. T. S. iškvietė policijos pareigūnus, pareigūnams pasiūlius moteriai pasitikrinti neblaivumą, ji kategoriškai atsisakė tai daryti, o J. R. buvo blaivi. Be to, buvo atvažiavęs kažkoks vyras, kuris siūlė susitarti draugiškai, tikriausiai, tai BMW vairuotojos pažįstamas.
Liudytojo V. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2021-06-27 dirbo su vyr. patruliu M. K., kai 22:10 val. iš Marijampolės AVPK budėtojo gavo pranešimą apie eismo įvykį, jog susidūrė BMW ir Nissan automobiliai. Pranešėjas įtaria, kad BMW vairuotoja gali būti neblaivi. Nuvykę į Bebruliškės kaimą, Pušyno gatvėje prie namo Nr. 26 rado automobilį BMW, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nissan automobilį, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Pareigūnus pasitiko T. S., M. S., o J. R. sėdėjo automobilyje. Paaiškinta, kad T. S. ir M. S. vairavo automobilį „KIA Sportage“, į kurį vos neatsitrenkta, kai BMW automobilis iš kiemo važiavo atbuline eiga, tačiau BMW automobilis atsitrenkė į Nissan automobilį ir kliudė dešinės pusės priekinę dalį. Pasiūlius BMW vairuotojai pildyti eismo įvykio deklaraciją, ji vengė bendrauti, nepateikė dokumentų, svirduliavo, kalbėjo dalykus, nesusijusius su eismo įvykiu, todėl kilo įtarimas, kad moteris yra neblaivi. Nustačius, kad BMW vairuotoja yra S. J. ir pradėjus su ja bendrauti, kilo įtarimas, kad ji yra neblaivi, nes ji vengė atsakinėti į klausimus, stovėdama svirduliavo, iš burnos jautėsi nestiprus alkoholio kvapas. Moteris kategoriškai atsisakė pasitikrinti blaivumą. Automobilis BMW buvo išvežtas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugojimo aikštelę.
Liudytojo M. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2021-06-27 dirbant su vyr. patruliu V. K., 22:10 val. iš Marijampolės apskrities VPK budėjo gautas pranešimas apie eismo įvykį, jog susidūrė BMW ir Nissan automobiliai. Pranešėjas įtaria, kad BMW vairuotoja gali būti neblaivi. Nuvykę į Bebruliškės kaimą, Pušyno gatvėje prie namo Nr. 26 rado automobilį BMW, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nissan automobilį, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Pareigūnus pasitiko T. S., M. S., o J. R. sėdėjo automobilyje. Jiems buvo paaiškinta, kad T. S. ir M. S. vairavo automobilį „KIA Sportage“, į kurį vos neatsitrenkta, kai BMW automobilis iš kiemo važiavo atbuline eiga, tačiau BMW automobilis atsitrenkė į Nissan automobilį. BMW vairuotojai buvo pasiūlyta supildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau pasirodė, jog moteris vengia bendrauti, neadekvačiai elgiasi, pasirodė, kad gali būti neblaivi, svirduliavo, kalbėjo apie dalykus, nesusijusius su eismo įvykiu, siūlė susitarti. Nustatyta, kad BMW vairuotoja yra S. J., bendraujant su ja kilo įtarimas, kad gali būti neblaivi: stovėdama svirduliavo, sklido nestiprus alkoholio kvapas, nenoriai atsakinėjo į klausimus, elgėsi neadekvačiai. Pasitikrinti blaivumą S. J. kategoriškai atsisakė. Automobilis BMW buvo išvežtas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugojimo aikštelę.
Kaltė ir faktinės aplinkybės taip pat įrodytos byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta įvykio vieta adresu Pušyno gatvė ties namu Nr. 26, Bebruliškės kaimas, Kazlų Rūdos savivaldybė. Kelias nuo Gavaltuvos kaimo link Bebruliškės kaimo tiesus horizontalus, kelio danga žvyrkelis, iš abiejų pusių vietovė miškinga, daug medžių, žiūrint nuo Gavaltuvos kaimo pusės nėra jokių griovių. Automobilis „BMW X3“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), stovi dešiniame kelio krašte, žiūrint nuo Gavaltuvos kaimo pusės. Automobilis juodos spalvos, keturių ratų, visi siekia žemę. Automobilis neužkurtas, atrakintas. Automobilio galinis bamperis yra apgadintas nežymiais įbrėžimais. Automobilis nešvarus, purvinas. Automobilio vidaus salonas tvarkingas, įmontuota originali magnetola. Automobilio spidometro parodymai rodo 22534 km. Kuro bako talpykla rodo daugiau negu pusę talpos. Automobilio raktų užvedimo spynelėje nebuvo. Automobilio bagažo skyrius tuščias. Automobilis išgabentas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkiku į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 8-19).
Kitų objektų apžiūros protokole fiksuota, kad automobilis „Nissan Leaf“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), yra pilkos spalvos, keturių durų. Ant automobilio priekinio bamperio ir priekinio sparno, dešinėje (keleivio) pusėje, matomi įbrėžimai (b. l. 22-27).
Kitų objektų apžiūros protokole yra apžiūrėti 4 vaizdo įrašai ir policijos pareigūno Body Cam, kuriuose matosi policijos pareigūno, liudytojų, įtariamosios S. J. bendravimas įvykio vietoje, atsisakymas pasitikrinti blaivumą, neadekvatus elgesys ir nerišli kalba (b. l. 32-34, 35).
Neblaivumo nustatymo akte nustatyti sekantys neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, tačiau S. J. atsisakė pasitikrinti neblaivumą ir su minėtomis išvadomis nesutinka (b. l. 75).
Emprekis duomenimis, automobilio BMW X3 2021 metų, vidutinė vertė -39930 eurų(b.l.70)
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismo vertinimu, asmens kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Neabejotinai įrodyta, kad S. J. 2021-06-27, apie 22:10 val., Pušyno gatvėje, Bebruliškės kaime, Kazlų Rūdos savivaldybėje, ties namu Nr. 26, atbuline eiga važiavo automobiliu „BMW X3“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į automobilį „Nissan Leaf“ valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), esant neblaivumo požymiams atsisakė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, tokiu būdu vengdama neblaivumo patikrinimo ir nustatymo .
Kadangi byloje pateikti prašymai atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.
Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
Byloje yra pateiktas kaltinamosios motinos Reginos A. Š. prašymas perduoti S. J. laiduotojos atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnių nuostatų taikymas kaltinamosios atžvilgiu yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016).
Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamosios parodymų, S. J. buvo skirta administracinė nuobauda dėl to, kad būdama neblaivi vairavo transporto priemonę, skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, teisę vairuoti įgijus nepraėjus ilgesniam laiko tarpui iki įvykio. Tai rodo, kad švelnesnė teisinė atsakomybė nepasiekė savo tikslų, S. J. ir vėl vairavo esant neblaivumo požymiams, padarydama jau pavojingesnę veiką, be to vairavimo pasekoje padarė eismo įvykį, ši aplinkybė charakterizuoja asmenį kaip galintį nepaklusti įstatymui. Vairavo nesant jokių priežasčių, kurios bent dalinai pateisintų tokį elgesį, ar būtų priežastis vairuoti, kas rodo atsainų asmens požiūrį į galimą pavojų aplinkiniams. Šios aplinkybės neleidžia teismui padaryti išvadą, kad nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio. Teismas sprendžia, kad nėra sąlygos numatytos BK 40 straipsnio 2dalies 4 punkte, nėra sąlygų visumos, kurioms esant galima būtų taikyti laidavimo institutą. Tai, kad asmuo bendruomenės, ir asmenų kuriems vadovauja charakterizuojama teigiamai, vertintina individualizuojant bausmę.
Prašymą perduoti pagal laidavimą pateikė nepriekaištingos reputacijos, teigiamai charakterizuojamas asmuo, tačiau vertinant laiduotojo galimybę daryti įtaką, teismas atkreipia dėmesį, kad prašymą perduoti pagal laidavimą pateikė kaltinamosios motina su kuria S. J. pastoviai bendrauja, gyvena netoliese, tačiau tokie santykiai nuo nusikaltimo padarymo ir anksčiau nuo administracinio nusižengimo padarymo, nesulaikė.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažįsta padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skiriant bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nesunkus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; formali nusikaltimo sudėtis, nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, ir norint taip veikti; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikalsta iš neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą; į kaltinamosios asmenybę, šeiminę padėtį- našlė, dirbanti, administracine tvarka bausta. Darbovietė, bendruomenė, charakterizuoja teigiamai, anksčiau neteista. Įvertinus jos padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, tai, kad vairuota kelyje su mažu eismo intensyvumu, kaltinamosios asmenybę, teismas sprendžia, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, ir pasiekti bausmės tikslus, S. J. skirtina sankcijoje numatytą bauda artima minimaliai.
Byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamoji vairavo transporto priemonę esant neblaivumo požymiams bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, S. J. skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė. Kadangi kaltinamoji kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, teisiama pirmą kartą, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise nustatytinas mažesnis už vidurkį – dveji metai.
BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 4 dalyje – kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Kaltinamoji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasi automobiliu ,,BMW X3“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad minėtos transporto priemonės valdytoja yra kaltinamoji, savininkas yra SIA „CITADELE LEASING“ Lietuvos filialas, adresu Upės gatvė 21-1, Vilnius (b. l. 69). Automobilis saugojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 68). Be šios transporto priemonės kaltinamoji nebūtų galėjusi padaryti jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl minėta transporto priemonė pripažintina nusikalstamos veikos padarymo priemone. Tačiau bylos duomenimis, transporto priemonės savininkas SIA „Citadele Leasing“ atsakingas asmuo(asmenys), nežinojo ir negalėjo žinoti, kad automobilis bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti. Taigi, ši transporto priemonė negali būti konfiskuota, tokiu atveju turi būti sprendžiama BK 72 str. 5 d. nuostatų taikymo galimybė.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai konfiskuojama ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-49-788/2016, Nr. 2K-262-489/2017).
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2006-09-26, 2008-09-17, 2009-04-10 nutarimai). Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Yildirim prieš Italiją; 2011-06-28 sprendimas Het Financieele Dagblad B. V. prieš Olandiją, peticijos Nr. 577/11).
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad transporto priemonės, kurią vairavo S. J., vertė veikos padarymo metu buvo 39930 eurų. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, jos materialinę padėtį (dirbanti ir vykdanti veiklą, kurios tikslas gauti pelną, tačiau nepaneigta, kad pajamos nėra didelės, bendrovės pelnas taip pat) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir konfiskuotino turto vertę, tai, kad skirtina baudos bausmė, daro išvadą, kad kaltinamosios materialinė padėtis nėra tokia gera, kad galėtų sumokėti visą kainą, todėl visos vertės konfiskavimas iš kaltinamosios neatitiktų visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo bei teisingumo principų, kaltinamajai būtų užkraunama per didelė finansinė našta, žlugdytų ją finansiškai, todėl iš kaltinamosios teismas konfiskuoja mažesnę nei konfiskuotino turto (transporto priemonės) vertę atitinkančią sumą – 2000 eurų, kas labiau atitinka tiek šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek ir turto konfiskavimo proporcingumo ir teisingumo principus. Išimtinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų, kad turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) teisinė priemonė kaltinamosios padarytam nusikaltimui, byloje nėra. Toks proporcingumo principo taikymas patvirtinamas ir teismų praktika šios kategorijos bylose ( 2018-09-25 Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje 1A-522-870/2018).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
S. J. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 51 (penkiasdešimt vieno) minimalaus gyvenimo lygių, tai yra 2550 eurų baudą. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinus 1/3, paskirti S. J. 34 (trisdešimt keturių) minimalių gyvenimo lygių, t. y. 1700 eur ( tūkstančio septynių šimtų eurų ) baudą.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalies reikalavimais, S. J. paskirtai baudai sumokėti nustatyti 10(dešimties) mėnesių savanoriško sumokėjimo terminą. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas – 188659752, vieną iš pasirinktų sąskaitų, įmokos kodas 6801. Kvitas turi būti pateiktas teismo raštinei. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio pagrindu S. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę- uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžią skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos- 2021-06-29.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalies pagrindu skirti baudžiamojo poveikio priemonę-turto konfiskavimą, išieškant iš S. J. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „BMW X3“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), vertę iš dalies atitinkančią pinigų sumą – 2000 Eur (du tūkstančius eurų).
Automobilį „BMW X3“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) sav., grąžinti savininkui(ar įgaliotam asmeniui), paskelbus nuosprendį.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.