Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Šalies argumentai

Kasaciniame skunde prašoma pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį. Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje E. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje (2018 m. lapkričio 11 d. disponavimas 535648******1778 mokėjimo kortelės Mastercard duomenimis, M. V. paskyra), kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką; veikas, susijusias su prekių užsakymu iš www.senukai.lt internetinės parduotuvės ir jų pasisavinimu (E. Ž., pripažintam kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (prekės iš www.senukai.lt, kurių 282,33 eurų vertė, 41,87 eurų vertė, 905,55 eurų vertė) vertinti kaip tęstinę veiką - nusikalstamas veikas numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (padarytas esant idealiajai sutapčiai). Sumažinti E. Ž. už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtas laisvės atėmimo bausmes, o subendrinus bausmes, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, ir paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinis instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė BPK pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su E. Ž. argumentais, kad jo veikos, susijusios su prekių įsigijimu iš www.senukai.lt (282,33 eurų vertė, 41,87 eurų vertės ir 905,55 eurų vertė, ir atitinkamai kvalifikuotos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį) yra tęstinės, taip netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes nuteistojo veiksmai, susiję su prekių įsigijimu buvo atlikti veikiant vieninga tyčia, laiko požiūriu vienas nuo kito buvo nenutolę, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko. Be to, kasatorius teigia, kad teismai pripažindami E. Ž. kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalyje (2018 m. lapkričio 11 d. disponavimas 535648******1778 mokėjimo kortelės Mastercard duomenimis), padarė esminius BPK 20 straipsnio pažeidimus. Nuteistasis M. J. ikiteisminio tyrimo metu pripažinęs, jog mokėjimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti jis gavo iš E. Ž., teisme paneigė šias aplinkybes, kitų įrodymų byloje nėra. Tokiu atveju teismas turėjo taikyti in dubio pro reo principą. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas netinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas. E. Ž. charakterizuojamas teigiamai, dirba, yra vedęs. Be to, teismai nepagrįstai konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nuosprendžiu E. Ž. paskirta laisvės atėmimo bausmė buvo atidėta, tačiau probacijos taikymas nebuvo veiksmingas. E. Ž. paskutinis inkriminuotas nusikaltimas 2018 m. lapkričio 11 d. (išskyrus narkotinių medžiagų laikymą, kuris siejamas su jų radimo momentu 2018 m. lapkričio 20 d.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nuosprendis įsiteisėjo iki šioje byloje padarytų nusikaltimų E. Ž. probacija nebuvo pradėta. Teismai nevertino proceso trukmės (nuo inkriminuotų veikų praėjo beveik trys su puse metų), tai įtakojo aiškiai per griežtų bausmių paskyrimą. Teismai neatsižvelgė į nusikalstamos veikos pasekmes. Dėl E. Ž. inkriminuotų nusikaltimų civiliniu ieškovu pripažinta tik UAB „Prime leasing“, kuri pareiškė 185,51 Eur ieškinį (jis yra atlygintas). E. Ž. veiksmais nebuvo sukeltos sunkios ar nepataisomos pasekmės.