Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-02-26 · Administracinė byla Nr. I-1635-764/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-02-26
Bylos Nr.
I-1635-764/2013
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-01161-2011-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Egidija Puzinskaitė
Atsakovas
A. P.
Pareiškėjas
Lietuvos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1635-764/2013Proceso Nr. 2-08-3-01161-2011-6Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Laurynui Mikelėnui, atsakovui A. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos kariuomenės pareiškimą A. P. dėl žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja Lietuvos kariuomenė kreipėsi į teismą su pareiškimu (I t., b. l. 37–40), prašydama iš A. P. priteisti 10774,80 Lt žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2008-02-19 nuosprendžiu A. P. buvo pripažintas kaltu dėl to, kad 2004-10-18 Anykščių rajone, Beržinės kaimo teritorijoje, neturėdamas teisės vairuoti Lietuvos kariuomenei priklausančio automobilio „Chevrolet M1028“, vyko minėtu automobiliu į pratybas Pabradės centriniame poligone ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti žmonės ir apgadintas minėtas tarnybinis automobilis. Nuosprendžiu iš Lietuvos kariuomenės nukentėjusiajam L. P. buvo priteista 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiam V. T. iš draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ – 10000 Lt žalai atlyginti. Draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ V. T. atlygino 1000 Lt neturtinę žalą, o L. P. 1920,96 Lt neturtinę ir 2262 Lt turtinę žalą bei vadovaudamasi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. ir Civilinio kodekso 6.264 str. taikė atgręžtinio reikalavimo teisę į Lietuvos kariuomenę. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009-04-08 patvirtino tarp šalių (AAS „Gjensidige Baltic“ ir Lietuvos kariuomenės) sudarytą taikos sutartį, pagal kurią pareiškėja 2009-04-17 bendrovei pervedė pusę ieškiniu reikalautos sumos, t. y. 7091,43 Lt. Lietuvos kariuomenė tretiesiems asmenims iš viso išmokėjo 10091,43 Lt. Lietuvos kariuomenė taip pat patyrė 683,37 Lt turtinę žalą, nes buvo apgadintas tarnybinis automobilis „Chevrolet M1028“. Iš viso pareiškėjai dėl neteisėtų A. P. veiksmų buvo padaryta 10774,80 Lt turtinė žala. Pagal Karių materialinės atsakomybės įstatymo 7 str. 2 d. 1 p., A. P., kaip profesinės karo tarnybos karys, materialiai buvo atsakingas už visą dėl jo kaltės Lietuvos kariuomenės patirtą žalą. Atsakovo kaltė dėl Lietuvos kariuomenei padarytos žalos nustatyta įsiteisėjusiu Anykščių rajono apylinkės teismo 2008-02-19 nuosprendžiu.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė pareiškimą tenkinti ir priteisti iš atsakovo kariuomenės prašomas sumas.

Atsiliepimas

Atsakovas A. P. atsiliepime į Lietuvos kariuomenės pareiškimą (I t., b. l. 74–79) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad eismo įvykis, iš kurio kildinamą žalą prašoma atlyginti, įvyko jam vykdant teisėtą vado įsakymą, todėl pagal Karių materialinės atsakomybės įstatymo 3 str. 1 d. 5 p. jis atleistinas nuo materialinės atsakomybės. Išlaidas, 7091,43 Lt sumą, pareiškėja patyrė ne dėl jo, o dėl savo kaltės, nes be pagrindo su draudimo bendrove AAS „Gjensidige Baltic“ sudarė taikos sutartį ir pati sutiko prisiimti šią prievolę. Atsakovui materialinė atsakomybė nekyla, nes jis vykdė teisėtą vado įsakymą, neturėjo teisės atsisakyti jį vykdyti, be to, jam nebuvo žinoma, kad neturi teisės vairuoti automobilio „Chevrolet M1028“, kadangi jis priskirtas C kategorijai. Tiek pareiškėja, tiek ir draudimo bendrovė iki eismo įvykio automobilį buvo priskyrusi B kategorijai. Tai, kad minėtas automobilis yra lengvasis nurodyta ir transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje, draudimo polise. Draudimo sutartis yra galiojanti ir šalims turi įstatymo galią. Visas aplinkybes dėl tarnybinio automobilio priskyrimo lengvojo automobilio kategorijai atsakovas nurodė civilinėje byloje, nesutikdamas su draudimo bendrovės ieškiniu ir prašydamas jo netenkinti, tačiau Lietuvos kariuomenė su AAS „Gjensidige Baltic“ sudarė taikos sutartį, pagal kurią sumokėjo prašomą iš atsakovo priteisti 7091,43 Lt sumą. Civilinėje byloje atsakovas ginčijo draudimo bendrovės teisę į žalos atlyginimą, o Lietuvos kariuomenė savo valia taikos sutartimi sutiko prisiimti atsakovo ginčijamą prievolę. Eismo įvykis įvyko dėl nepalankiai susiklosčiusių eismo aplinkybių, o ne dėl atsakovo neturėjimo reikiamų įgūdžių vairuoti automobilį „Chevrolet M1028“ ar C kategorijos transporto priemonę, todėl nėra priežastinio ryšio su eismo įvykiu. Pareiškėja neįrodė, kad patyrė 683,37 Lt žalą, nes eismo įvykio metu apgadintą automobilį pridavė į metalo laužą ir gavo didesnę pinigų sumą, nei nurodyta jo likutinė vertė. Pareiškėja žinojo apie tai, kad atsakovas neturi teisės vairuoti transporto priemonę, priskiriamą C kategorijos tipui, todėl vadas negalėjo ir neturėjo teisės duoti atitinkamo įsakymo vairuoti šią transporto priemonę.

Atsakovas taip pat nurodė, kad nustačius jo civilinę atsakomybę, turėtų būti taikoma CK 6.282 str. 1 d. ir reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestas, nes žala atsirado dėl pačios kariuomenės didelio neatsargumo. Vadas žinojo, kad atsakovas neturi teisės vairuoti C kategorijos transporto priemones, todėl jei iki eismo įvykio automobilio „Chevrolet M1028“ kategorija būtų tinkamai nustatyta, jis net nebūtų šios transporto priemonės vairavęs. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad priteistina žalos suma gali būti mažinama iki 650 Lt, t. y. jo vieno mėnesio pajamų sumos. Paaiškino, kad jo pajamos yra tik gaunama kario pensija, be to, jis turi įsipareigojimų kartu su motina gyvenančiai dukteriai P. P.. Pareiškėja sudarydama taikos sutartį su draudimo bendrove, visas su tuo susijusias turtines prievoles prisiėmė sau. Turėjo būti atsižvelgta, kad draudikas yra praleidęs tiek 1 metų (CK 1.125 str. 7 d.), tiek 3 metų (CK 1.125 str. 8 d.), ieškinio senaties terminą, todėl ieškinys pagal CK 1.131 str. 1 d. nuostatas būtų buvęs atmestas.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje atsakovas su Lietuvos kariuomenės pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti 2000 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas yra kilęs dėl pareiškėjos Lietuvos kariuomenės teisės į turtinės žalos, kilusios dėl atsakovo A. P. neteisėtų veiksmų, atlyginimą.

Bylos duomenys tvirtina, kad įsiteisėjusiu Anykščių rajono apylinkės teismo 2008-02-19 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-266/2008 A. P. buvo pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d., jam paskirta 2000 Lt dydžio bauda. Nukentėjusiajam V. T. iš draudimo bendrovės RESO Europa priteista 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiajam L. P. iš Lietuvos kariuomenės priteista 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti. A. P. atžvilgiu V. T. ir L. P. ieškiniai buvo atmesti (I t., b. l. 53–59).

Lietuvos kariuomenė 2008-09-23 į L. P. asmeninę sąskaitą pervedė 3000 Lt priteistos neturtinės žalos sumą (I t., b. l. 60).

Draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ (buvusi ADB „RESO Europa“) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui pateikė ieškinį, prašydama iš Lietuvos kariuomenės priteisti 14182,96 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos. Teismas 2009-04-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1005-754/2009 bylą pagal ieškovo draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovei Lietuvos kariuomenei, trečiajam asmeniui A. P. dėl žalos atlyginimo nutraukė ir patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kuria Lietuvos kariuomenė įsipareigojo draudimo bendrovei sumokėti pusę reikalaujamos sumos, t. y. 7091,43 Lt (I t., b. l. 61-62). Nurodyta suma į draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ sąskaitą buvo pervesta 2009-04-17 (I t., b. l. 65).

Lietuvos kariuomenė 2011-02-07 raštu Nr. KVS-44 kreipėsi į atsakovą prašydama iki 2011-02-14 informuoti, kokiais terminais ir būdu atsakovas atlygins Lietuvos kariuomenės patirtą 10774,80 Lt turtinę žalą. Nurodė, kad neinformavus, ar nurodyto dydžio žala bus atlyginta, Lietuvos kariuomenė Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreipsis į teismą dėl žalos atlyginimo (I t., b. l. 67–68).

Lietuvos kariuomenė prašo teismą iš A. P. priteisti 10774,80 Lt žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškeliamo teisme dienos (I t., b. l. 37–40).

Iš Lietuvos kariuomenės pareiškimo turinio matyti, kad teisinis pagrindas kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo yra Civilinio kodekso 6.280 str. ir Karių materialinės atsakomybės įstatymo 7 str. 2 d. 1 p.

Civilinio kodekso 6.280 str. 1 d. nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ) 26 str. 2 d. nustatyta, kad karys atsako už jam perduotą, patikėtą ar skirtą saugoti tarnybos turtą, pinigines lėšas ir kitas materialines vertybes. Kario materialinę atsakomybę už turto praradimą ar žalos turtui padarymą nustato įstatymai.

Tikrąją karo tarnybą atliekančių ir kario statusą turinčių asmenų (toliau – karių) materialinės atsakomybės už žalą, padarytą krašto apsaugos sistemos institucijoms, sąlygas, ribas, žalos nustatymo bei atlyginimo tvarką nustato Karių materialinės atsakomybės įstatymo nuostatos. Profesinė karo tarnyba patenka į tikrosios karinės tarnybos sąvoką (KASOKTĮ 2 str. 29 d.). Karių materialinės atsakomybės įstatymo 2 str. 1 d. nustatyta, kad kariai, kurie neteisėta kalta veika (tyčia ar dėl neatsargumo) padarė tiesioginę tikrąją žalą krašto apsaugos sistemos institucijoms, kuriose kariai tarnauja, privalo šią žalą atlyginti šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kariai pagal šį įstatymą materialiai atsako: už jiems perduotą, patikėtą ar skirtą saugoti tarnybos turtą, pinigines lėšas ir kitas materialines vertybes (1 p.); už jų tyčia ar dėl neatsargumo padarytą žalą krašto apsaugos sistemos institucijų, kuriose kariai tarnauja, turtui, už kurį jie tiesiogiai neatsako (2 p.); už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, kurią įstatymų nustatyta tvarka atlygino krašto apsaugos sistemos institucijos, kuriose kariai tarnauja (3 p.). Pagal šio įstatymo 7 str. 2 d. 1 p., kariai materialiai atsako už visą dėl jų kaltės krašto apsaugos sistemos institucijoms padarytą žalą neatsižvelgiant į einamas pareigas, kai žala padaryta nusikalstama veika.

Civiliniame kodekse nustatytos dvi civilinės atsakomybės rūšys, - sutartinė ir deliktinė atsakomybė. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str.). Deliktinei civilinei atsakomybei kilti būtina nustatyti egzistuojant tam tikrų sąlygų visumai, t. y. turi būti nustatyti neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), kaltė (CK 6.248 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 str.).

Byloje neginčytinai nustatyta, kad A. P., būdamas profesinės karo tarnybos karys, 2004-10-18 apie 9.40 val. Anykščių rajone, Beržinės kaimo teritorijoje, kelių Kaunas-Zarasai-Daugpilis ir Anykščiai-Molėtai sankryžoje, vairuodamas Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Karaliaus Mindaugo motorizuotajam pėstininkų batalionui priklausantį automobilį „Chevrolet“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos automobilio, išvažiavęs iš šalutinio kelio Anykščiai-Molėtai ir bandydamas pervažiuoti pagrindinį kelią Kaunas–Zarasai–Daugpilis, nepraleido juo važiavusio automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo L. P., tuo pažeisdamas Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 53, 59, 196 punktų reikalavimus, ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalotas automobilio „Mercedes Benz“ keleivis V. T., kuriam nustatytas lengvas smegenų sukrėtimas, kairio plaučio sumušimas, kairio žastikaulio, kairiojo šlaunikaulio, kairio alkūnkaulio ir kairiųjų - 2-8– šonkaulių lūžiai, trauminis šokas, galvos mušta žaizda; nesunkiai sužalotas „Mercedes Benz“ vairuotojas L. P., kuriam nustatytas apatinio žandikaulio atviras dvigubas lūžis, kairio žąsto ir krūtinės ląstos sumušimas, nubrozdinimai veide; nežymiai sužalotas automobilio „Chevrolet“ keleivis E. K., kuriam nustatytas galvos dešinės pusės ir krūtinės minkštųjų audinių sumušimas. Anykščių rajono apylinkės teismo 2008-02-19 nuosprendžiu A. P. pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d., numatančią baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonės vairavimą pažeidžiant kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Minėtu nuosprendžiu nukentėjusiajam V. T. iš draudimo bendrovės RESO Europa priteista 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiajam L. P. iš Lietuvos kariuomenės priteista 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti (I t., b. l. 53–59).

Byloje nustatytos aplinkybės vienareikšmiškai tvirtina, kad neteisėtais atsakovo A. P. veiksmais, už kuriuos jis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, tretiesiems asmenims buvo padaryta žala. Atsakovo kaltė ir priežastinis ryšys tarp žalos bei neteisėtų veiksmų nustatytas įsiteisėjusiu Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. Bylos rašytiniai duomenys taip pat tvirtina, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų buvo apgadintas Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Karaliaus Mindaugo motorizuotajam pėstininkų batalionui priklausantis automobilis „Chevrolet M1028“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys taip pat tvirtina, kad draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ išmokėjo nukentėjusiems asmenims Anykščių rajono apylinkės teismo 2008-02-19 nuosprendžiu priteistą sumą, taip pat 2004-04-29 sudaryto transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo Nr. 0230827 (I t., b. l. 127) pagrindu priklausančias išmokėti draudimo išmokas, todėl pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. ir Civilinio kodekso 6.264 str. nuostatas, įgijo teisę regreso tvarka iš Lietuvos kariuomenės, kaip A. P. darbovietės, prisiteisti dėl A. P. padaryto eismo įvykio išmokėtas sumas. Lietuvos kariuomenė 2008-09-23 į L. P. asmeninę sąskaitą pervedė 3000 Lt priteistos neturtinės žalos sumą (I t., b. l. 60). Pareiškėja, remdamasi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi į draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ sąskaitą 2009-04-17 pervedė 7091,43 Lt (I t., b. l. 65). Pareiškėja taip pat nurodė, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas ilgalaikis materialusis turtas, t. y. automobilis ,,Chevrolet M1028“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Teismui pateikti duomenys tvirtina, kad minėto automobilio likutinė vertė žalos padarymo metu, t. y. 2004 metais, buvo 683,37 Lt (III t., b. l. 9–10). Kaip nurodė pareiškėja, minėta suma apskaičiuota taikant krašto apsaugos ministro 1994-12-19 įsakymu Nr. 1091 patvirtintuose Ilgalaikio turto nusidėvėjimo ekonominiuose normatyvuose nustatytą 11,1 procento nusidėvėjimo normą.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Lietuvos kariuomenė dėl A. P. neteisėtų veiksmų patyrė 10774,80 Lt žalą, kurią vadovaujantis CK 6.280 str. 1 d., Karių materialinės atsakomybės įstatymo 2 str. ir 7 str. 2 d. 1 p. turi atlyginti atsakovas.

Kita vertus teismas pažymi, kad pagal Civilinio kodekso 6.282 str. 1 d., kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad eismo įvykis, kurio metu padarytos žalos atlyginimo reikalauja Lietuvos kariuomenė, įvyko A. P. vykdant tiesioginį vado įsakymą. Šios aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiame Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendyje. Be to, bylos duomenys tvirtina, kad tiesioginio nurodymo vykdymo metu, A. P. negalėjo ir neturėjo objektyvios galimybės žinoti, kad nurodymas yra akivaizdžiai neteisėtas ir jis neprivalo jo vykdyti. Šią aplinkybę tvirtina ir Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono atlikto tarnybinio patikrinimo metu konstatuotos aplinkybės, kad duodamas A. P. nurodymą vairuoti transporto priemonę ,,Chevrolet M1028“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Transporto būrio vadas ltn. N. T. turėjo žinoti, kad šiai transporto priemonei vairuoti reikia turėti C kategorijos vairuotojo pažymėjimą, t. y. turėjo žinoti, kad duoda akivaizdžiai neteisėtą įsakymą. Rašytiniai bylos duomenys (I t., b. l. 127, 196) ir atsakovo paaiškinimai tvirtina, kad atsakovui nebuvo ir objektyviai negalėjo būti žinoma, jog transporto priemonė ,,Chevrolet M1028“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priskirtina ne lengviesiems automobiliams, bet krovininiams, todėl ją vairuoti gali tik asmenys turintys teisę vairuoti C kategorijos transporto priemones. Kaip savo paaiškinime nurodė Transporto būrio vadas ltn. N. T., duodamas A. P. nurodymą vairuoti transporto priemonę ,,Chevrolet M1028“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jis manė, kad šiai transporto priemonei vairuoti reikia turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą (I t., b. l. 196). Minėtam automobiliui išduotame civilinės atsakomybės draudimo liudijime Nr. 0230827 taip pat nurodyta, kad šio automobilio tipas – lengvasis automobilis (I t., b. l. 127). Nustatyta, kad A. P. Lietuvos kariuomenei priklausančią C kategorijos transporto priemonę vairavo, nors neturėjo tam teisės, ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad toks nurodymas jam buvo duotas tiesioginio vadovo. Atsisakyti vykdyti jam duotą nurodymą atsakovas neturėjo teisės.

Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 3 p., draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę. CK 6.246 str. 2 d. įtvirtinta netiesioginė civilinė atsakomybė, t. y. kai žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus. Samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (CK 6.264 str. 1 d.). Vadinasi, Anykščių rajono apylinkės teismo 2008-02-19 nuosprendžiu nustačius, kad A. P. neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę ,,Chevrolet M1028“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir draudimo bendrovei išmokėjus pagal draudimo sutartį priklausančias bei teismo priteistas sumas, draudimo bendrovė įgijo teisę regreso tvarka iš Lietuvos kariuomenės reikalauti žalos atlyginimo. Teismas nustatė, kad A. P. transporto priemonę ,,Chevrolet M1028“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo, nors neturėjo tam teisės, nes vykdė tiesioginio vado įsakymą, jam nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad įsakymas yra neteisėtas, nes jis neturi teisės vairuoti nurodytą transporto priemonę. Nurodytos aplinkybės tvirtina, kad iš esmės draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ teisė reikalauti grąžinti dėl padarytos žalos sumokėtas sumas atsirado tik dėl to, kad transporto priemonė buvo vairuojama asmens neturinčio teisės ją vairuoti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui A. P. buvo duotas nurodymas vairuoti transporto priemonę ,,Chevrolet M1028“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), darytina išvada, kad pareiga grąžinti draudimo bendrovės išmokėtas sumas kilo dėl pačios pareiškėjos kaltų veiksmų, t. y. nesant neteisėto nurodymo, tokia pareiga jai nebūti kilusi. Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjos Lietuvos kariuomenės veiksmai padėjo žalai atsirasti, todėl vadovaujantis CK 6.282 str. 1 d. nuostatomis ir teisingumo bei protingumo principais, reikalavimo dalis dėl 7091,43 Lt sumos iš A. P. priteisimo atmestina.

Byloje nustatyta, kad dėl atsakovo A. P. neteisėtų veiksmų pareiškėja patyrė 3000 Lt žalą dėl vykdant Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendį L. P. išmokėto neturtinės žalos atlyginimo (I t., b. l. 60), taip pat 683,37 Lt žalą dėl automobilio ,,Chevrolet M1028“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo (III t., b. l. 9–10). Teismas pripažįsta, kad pareiškėja turi teisę reikalauti iš A. P. atlyginti tokio dydžio turtinę žalą. Pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą nagrinėjamu atveju nėra. Pagal CK 1.125 str. 8 d., reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Byloje nustatyta, kad A. P. padaręs nusikalstamą veiką pripažintas Anykščių rajono apylinkės teismo 2008-02-19 nuosprendžiu, todėl trejų metų ieškinio senaties terminas reikalauti atlyginti dėl automobilio sugadinimo padarytą žalą prasidėjo nuo minėto nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Pareiškėja į teismą kreipėsi 2011-02-19 (I t., b. l. 34), t. y. nepraleidusi šio termino.

Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 str. 4 d.). Bylos duomenys tvirtina, kad L. P. priteistą 3000 Lt neturtinės žalos sumą Lietuvos kariuomenė pervedė 2008-09-23 (I t., b. l. 60). Būtent nuo šios prievolės įvykdymo momento, Lietuvos kariuomenė įgijo reikalavimo teisę, kad A. P. atlygintų jos patirtus nuostolius. Į teismą dėl šios sumos Lietuvos kariuomenė kreipėsi nepraleidusi trejų metų ieškinio senaties termino.

Atsakovas nepagrįstai teigia, kad jis neprivalo atlyginti automobilio likutinės vertės, t. y. 683,37 Lt sumos. Pagal Karių materialinės atsakomybės įstatymo 9 str. 1 d., krašto apsaugos sistemos institucijoms, kuriose kariai tarnauja, padarytos žalos dydis nustatomas pagal turto ar materialinių vertybių realią vertę, buvusią žalos padarymo dieną. Pareiškėjos pateikti duomenys dėl automobilio likutinės vertės apskaičiavimo patvirtina, kad 2004 metais jo likutinė vertė buvo 683,37 Lt (III t., b. l. 9–10). Aplinkybė, kad automobilis galėjo būti priduotas į metalo laužą nagrinėjamai byla įtakos neturi, nes pareiškėja patvirtino, kad tai nebuvo padaryta. Pagrindo abejoti pareiškėjos pateiktu automobilio ,,Chevrolet M1028“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) likutinės vertės apskaičiavimu teismas neturi, todėl pripažįsta, kad atsakovas pagal Karių materialinės atsakomybės įstatymo nuostatas privalo šią sumą atlyginti.

Atsakovas taip pat prašo taikyti CK 6.282 str. 3 d. ir atsižvelgus į jo sunkią turtinę padėtį sumažinti žalos dydį iki 650 Lt. Paaiškino, kad jo pajamos yra tik gaunama kario pensija, be to, jis turi įsipareigojimų kartu su motina gyvenančiai dukteriai P. P..

Teismas 2012-12-19 raštu Nr. I-5218-764/2012 išaiškino atsakovui jo teisę pateikti teismui papildomus įrodymus, patvirtinančius jo sunkią turtinę padėtį (III t., b. l. 2). Atsakovas pateikė teismui santuokos liudijimą Nr. AA260710 (III t., b. l. 4), E. N. gimimo liudijimą (III t., b. l. 5), Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijos 2013-01-07 pažymą Nr. SD-13 apie E. N. mokymąsi Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijoje, (duomenys neskelbtini) klasėje (III t., b. l. 6), E. N.-P. pensininko pažymėjimo kopiją (III t., b. l. 7), Kauno kolegijos Medicinos fakulteto 2012-01-14 pažymą Nr. 63 apie P. P. studijas Kauno kolegijos Medicinos fakultete (III t., b. l. 8). Byloje taip pat yra pateikta Lietuvos kariuomenės 2011-04-05 pažyma Nr. PD-901, patvirtinanti, kad laikotarpiu nuo 2010-04-01 iki 2011-03-31 atsakovui kas mėnesį buvo mokama 650 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija (I t., b. l. 91).

Teismo vertinimu, atsakovo pateikti duomenys nepatvirtina jo sunkios turtinės padėties. Pateiktos pažymos apie E. N. ir P. P. mokymąsi neįrodo, kad atsakovas išlaiko kartu su motina gyvenančią dukrą P. P. ar žmonos sūnų – E. N.. Atsakovas nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų apie gaunamas pajamas, nors teismas jam siūlė tai padaryti. Atsižvelgiant į tai, kad A. P. neįrodė savo sunkios turtinės padėties teismas nemato pagrindo tenkinti jo prašymą ir sumažinti priteistinos turtinės žalos dydį.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl atsakovui kilusios deliktinės civilinės atsakomybės už žalą atsiradusią dėl jo neteisėtų veiksmų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad civilinės teisės ir pareigos atsiranda ir dėl žalos padarymo, todėl žalos padarymo faktas, esant kitoms deliktinės civilinės atsakomybės sąlygoms, yra pagrindas atsirasti deliktinei civilinei atsakomybei, kaip turtinei prievolei. Atsižvelgiant į tai pripažintina, kad pareiškėja yra įgijusi teisę į 5 procentų metines palūkanas, skaičiuotinas už priteistiną sumą nuo skundo teismui padavimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjos Lietuvos kariuomenės pareiškimas tenkintinas iš dalies. Pareiškėjai Lietuvos kariuomenei iš atsakovo A. P. priteistina 3683,37 Lt turtinei žalai atlyginti, taip pat 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje pareiškėjos Lietuvos kariuomenės pareiškimas atmestinas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 ir 5 p., 127 ir 129 str. teismas

nusprendė:

pareiškėjos Lietuvos kariuomenės pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjai Lietuvos kariuomenei iš atsakovo A. P. priteisti 3683,37 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt tris litus ir 37 ct) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti Lietuvos kariuomenei iš atsakovo A. P. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą pareiškimo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Egidija Puzinskaitė