Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-06-30 · Civilinė byla Nr. 2S-999-910/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-30
Bylos Nr.
2S-999-910/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10525-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Ieškovas
A. H.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Expomet“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-999-910/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10525-2020-6Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. birželio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. H. (A. H.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. H. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Expomet“ dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas, atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir darbo ginčų komisija) 2020 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. DGKS-2078, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 4362,18 Eur su darbo santykiais susijusią nepriemoką ir netesybas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi nustatė ieškovui 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio dokumento trūkumus – nurodyti konkrečias pinigų sumas, kurias atsakovė liko skolinga ieškovui, aiškiai suformuluoti jų susidarymo mechanizmą ir laikotarpį bei pateikti faktinį to pagrindimą; pateikti aiškius ir konkrečius duomenis apie Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos teisę atstovauti ieškovui teisme.

3. 2020 m. gegužės 5 d. teisme gautas ieškovo, atstovaujamo Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, procesinis dokumentas, pavadintas atskiruoju skundu, kurį teismas, įvertinęs jo turinį, laikė patikslintu ieškiniu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

5. Susipažinęs su ieškovo, atstovaujamo Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, procesinio dokumento turiniu, teismas konstatavo, kad ieškovas nepašalino nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų, susijusių su ieškinio dalyku, nesukonkretino prašomų priteisti sumų, prašomą priteisti nepriemokos sumą nurodė apibendrintai, be faktinio pagrindimo, taip pat nenurodė prašomų priteisti netesybų dydžio.

6. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų, susijusių su Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos teisės atstovauti ieškovui pagrindimu. Teismas pažymėjo, kad ieškovas yra Baltarusijos Respublikos gyventojas, su atsakove sudaryta darbo sutartis yra nutraukta 2019 m. gruodžio 9 d., todėl nepaisant to, kad ieškovas įstojo į Lietuvos vežėjų profesinę sąjungą 2019 m. lapkričio 20 d., šiuo metu jam nedirbant Lietuvos jurisdikcijai priklausančioje įmonėje, Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atstovavimas ieškovui teisme prieštarauja Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 2 straipsnio nuostatoms. Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 2 straipsnį tik profesinių sąjungų nariai, teisėtai dirbantys pagal darbo sutartis ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi visas profesinės sąjungos narių teises ir pareigas, nustatytas profesinių sąjungų įstatuose (statute). Nustatęs, kad ieškovas nedirba Lietuvos jurisdikcijai priklausančioje pervežimo įmonėje, teismas pripažino, kad ieškovas negali būti atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos Lietuvos Respublikos teismuose (Profesinių sąjungų įstatymo 1–2 straipsniai, Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos įstatų 1.1 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 56 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

7. Konstatavęs, kad ieškovas teismo nustatytu terminu nepašalino ieškinio trūkumų, teismas ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui – Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Ieškovas, atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą nuo atsakovės perkėlė ieškovui. Pagal Lietuvos respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 214 straipsnio dalį darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė neteikė teismui įrodymų apie atsiskaitymą su ieškovu (ieškovas šių įrodymų neturi).

8.2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Profesinių sąjungų įstatymo 2 straipsnio nuostatas, nepagrįstai sprendė, kad Lietuvos vežėjų profesinės sąjunga nebeturi teisės atstovauti ir ginti profsąjungos nario teisių, kurios buvo pažeistos jam dirbant pagal darbo sutartį Lietuvos jurisdikcijai priklausančioje atsakovės įmonėje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotas ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias teismo nustatytų ieškinio trūkumų nepašalinimo teisines pasekmes, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

12. Nustatyta, kad ieškovas, atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 4362,18 Eur su darbo santykiais susijusią nepriemoką ir netesybas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi nustatė ieškovui 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus – nurodyti konkrečias pinigų sumas, kurias atsakovė liko skolinga ieškovui, aiškiai suformuluoti jų susidarymo mechanizmą ir laikotarpį bei pateikti faktinį to pagrindimą; pateikti aiškius ir konkrečius duomenis apie Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos teisę atstovauti ieškovui teisme.

13. Vykdydamas teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartį, ieškovas nurodė teismui, kad ieškinio reikalavimai bus tikslinami gavus iš atsakovės jos turimus duomenis ir dokumentus, taip patikslino aplinkybes, susijusias su Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos teise atstovauti ieškovui teisme, nurodydamas, jog ginčas tarp ieškovo ir atsakovės kilo tuo metu, kai ieškovas dar dirbo Lietuvos įmonėje tarptautinių krovinių vežėju, todėl, jo nuomone, Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga turi teisę ir toliau ginti ieškovo teises.

14. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas nesukonkretino prašomų priteisti sumų ir nenurodė prašomų priteisti netesybų dydžio, konstatavo, jog ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų, taip pat sprendė, kad Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga neturi teisės atstovauti ieškovui teisme, nes šiuo metu ieškovas nedirba Lietuvos jurisdikcijai priklausančioje įmonėje.

15. Ieškovas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą nuo atsakovės perkėlė ieškovui. Anot ieškovo, pagal DK 214 straipsnio dalį darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė neteikė teismui įrodymų apie atsiskaitymą su ieškovu, o ieškovas šių įrodymų neturi.

16. DK 214 straipsnio 3 dalies nuostatoje įtvirtinta, kad jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami. DK 148 straipsnyje reglamentuojama darbdavio pareiga tvarkyti informaciją apie darbuotojo darbo užmokestį ir dirbtą laiką. DK 65 straipsnio 7 dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama darbdavio pareiga užtikrinti tinkamą darbo santykių pasibaigimo įforminimą ir atsiskaitymą su darbuotoju. Nurodytos nuostatos lemia darbdavio pareigą sudaryti ir turėti atsiskaitymą su darbuotoju patvirtinančius dokumentus. Dėl to, kilus darbdavio ir darbuotojo ginčui dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimo fakto, vadovaujantis CPK 178 straipsniu ir DK 214 straipsnio 3 dalimi, pareiga įrodyti, kad su atleistu darbuotoju atsiskaityta, tenka darbdaviui, nagrinėjamu atveju – atsakovei.

17. Kita vertus, nors pareiga pateikti įrodymus, kad su atleistu darbuotoju atsiskaityta tinkamai, tenka darbdaviui, tai savaime neatleidžia ieškovo (darbuotojo) nuo pareigos ieškinyje nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas, t. y. ko jis prašo teismo. Tinkamas šių esminių ieškinio turinio elementų nurodymas yra itin reikšmingas dėl to, kad teismas besikreipiančiam į jį asmeniui gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu iš pateikto procesinio dokumento turinio pakankamai aišku, kokių subjektinių teisių pažeidimu remiamasi, kokiomis aplinkybėmis, konkrečiais faktiniais duomenimis grindžiamas atsakovui reiškiamas reikalavimas.

18. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 4362,18 Eur su darbo santykiais susijusią nepriemoką. Ieškinyje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo iki 2019 m. gruodžio ieškovui išmokėtinos su darbo santykiais susijusios išmokos sudarė 13 458,70 Eur, iš kurių 10 279 Eur sudarė dienpinigiai ir 3179,67 Eur darbo užmokestis. Nurodytu laikotarpiu susidariusios su darbo santykiais susijusios išmokos dydžiui pagrįsti ieškovas pateikė dienpinigių ir darbo užmokesčio suvestinę, parengtą pagal vairuotojo kortelės duomenis. Ieškovas ieškinyje taip pat nurodė, kad atsakovė su ieškovu atsiskaitė tik iš dalies – sumokėjo 9096,49 Eur ir liko skolinga 4362,18 Eur su darbo santykiais susijusią nepriemoką. Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovas kartu su ieškiniu pateikė banko sąskaitos išrašą.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors aptariamu atveju ieškovas nedetalizavo prašomos priteisti su darbo santykiais susijusios nepriemokos susidarymo mechanizmo, neišskyrė, kokią dalį iš prašomos priteisti sumos sudaro dienpinigiai, o kokią – darbo užmokestis, tačiau, įvertinus tai, kad pareiga vesti darbo laiko ir užmokesčio apskaitą tenka darbdaviui, o ieškovas tikslių duomenų apie jam priskaičiuotas, bet neišmokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas neturi (tokių duomenų atsakovė nepateikė ir šalių darbo ginčą nagrinėjusiai darbo ginčų komisijai), negalima teigti, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovas netinkamai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką. Atsakovei pateikus atsiliepimą į ieškinį ir jame išdėsčius argumentus dėl ieškovo pateiktos dienpinigių ir darbo užmokesčio suvestinės duomenų teisingumo bei pateikus duomenis ir juos pagrindžiančius dokumentus apie ieškovui apskaičiuotas, išmokėtas bei išskaičiuotas sumas, ieškovas galės pasinaudoti savo procesine teise patikslinti ieškinio pagrindą ar dalyką.

20. Ieškovas pareikštu ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovės netesybas pagal DK 147 straipsnio 2 dalį. Nurodyta teisės norma nustato, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių; jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovas ieškinyje nenurodė konkretaus prašomų priteisti netesybų dydžio, dėl pirmiau nurodytų priežasčių taip pat nelaikytina esmine kliūtimi tolesnei proceso eigai, nes šis ieškinio reikalavimas galės būti patikslintas gavus iš atsakovės tikslius ieškovo darbo laiko ir užmokesčio apskaitos duomenis, įskaitant duomenis apie vidutinį ieškovo darbo užmokestį.

21. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga neturi teisės paduoti ieškinio ieškovo vardu, nes ieškovui nutraukus darbo teisinius santykius su atsakove ir nebedirbant Lietuvos jurisdikcijai priklausančioje pervežimo įmonėje, ieškovas neteko teisės būti atstovaujamam teisme profesinės sąjungos. Sutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada nėra teisinio pagrindo.

22. Asmenys gali vesti bylas teisme patys arba per atstovus (CPK 51 straipsnio 1 dalis). Fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą taip pat gali būti ir profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose (CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

23. Profesinių sąjungų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad fiziniai asmenys, turintys darbinį teisnumą ir veiksnumą, turi teisę laisvai steigti ir stoti į profesines sąjungas valstybės, šakos ar teritoriniu lygiu ir dalyvauti jų veikloje. Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 2 straipsnio 2 dalį profesinių sąjungų nariai, teisėtai dirbantys pagal darbo sutartis ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi visas profesinės sąjungos narių teises ir pareigas, nustatytas profesinių sąjungų įstatuose (statute). To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad kiti profesinių sąjungų nariai turi visas profesinės sąjungos narių teises ir pareigas, nustatytas profesinių sąjungų įstatuose (statute), išskyrus teisę balsuoti priimant sprendimus dėl streiko skelbimo, kolektyvinių sutarčių sudarymo ir vykdymo bei dėl kitų klausimų, kurie gali turėti įtakos darbuotojų ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais dirbančių asmenų teisėms ir pareigoms. Profesinės sąjungos atstovauja savo nariams ir įstatymų nustatyta tvarka gina savo ir savo narių teises ir teisėtus interesus valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose (Profesinių sąjungų įstatymo 15 straipsnio 1 dalis).

24. Aptarto teisinio reglamentavimo analizė teikia pagrindą išvadai, kad asmens narystė profesinėje sąjungoje siejama ne su to asmens darbo teisinių santykių egzistavimu Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet su jo darbiniu teisnumu (galėjimu turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumu (galėjimu savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas). Atitinkamai asmenims, nesantiems darbo teisiniuose santykiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet esantiems profesinių sąjungų nariais, ribojamos tik teisės, susijusios su balsavimu priimant tam tikrus sprendimus (dėl streiko skelbimo, kolektyvinių sutarčių sudarymo ir vykdymo ir kt.), tačiau šie asmenys, kaip ir teisėtai dirbantys Lietuvos Respublikos teritorijoje profesinių sąjungų nariai, turi visas profesinės sąjungos narių teises ir pareigas, nustatytas profesinių sąjungų įstatuose, įskaitant teisę būti atstovaujamiems teismuose darbo teisinių santykių bylose.

25. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, byloje esant pateiktiems duomenims, jog ieškovas yra Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos narys, nepaisant to, kad ieškovas ieškinio padavimo metu nebedirba pagal darbo sutartį Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga laikytina tinkama ieškovo atstove teisme darbo teisinių santykių byloje.

26. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą bei asmenų atstovavimą pagal pavedimą teisme, nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą, todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu,337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

patenkinti atskirąjį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį.

Ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėja Laima Ribokaitė