Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Įtariamojo V. T. visišku prisipažinimu ir apklausos metu duotais parodymais, kad gyvena (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), yra buvęs tik vieną kartą, t. y. to įvykio metu, daugiau nėra buvęs. Galėjo būti 2024 m. liepos mėn., dienos tikrai neatsimins, bet gali būti 21 d., kai važiavo į (duomenys neskelbtini). Važiavo ten, kad pasikalbėtų, išsiaiškintų žodžiu su tam tikrais asmenimis, kurie galimai grasino jo sūnėnui M. V.. M. jam rodė susirašinėjimus su kažkokiu asmeniu. To asmens vardo ir pavardės nežino. M. sakė, kad tas asmuo yra iš (duomenys neskelbtini). Tokio asmens net nepažįsta. Pats vairavimo teisių neturi. Todėl paprašė draugo E., kad jis nuvežtų iki (duomenys neskelbtini), nes jis turi vairavimo teises ir automobilį „Opel“, tamsios spalvos, valstybinių numerių neprisimena. E. nežinojo kodėl reikia į (duomenys neskelbtini), nieko jam nesakė. Kartu važiavo brolis D. T., sūnėnas M. V., T. R.. E. vairavo, T. sėdėjo keleivio priekinėje sėdynėje, jis pats sėdėjo gale, už keleivio sėdynės, o brolis D. sėdėjo už vairuotojo, M. sėdėjo tarp jų. Kiek buvo valandų, kai nuvyko į (duomenys neskelbtini), nepasakys, bet gali būti, kad buvo 18.00 val., bet dar buvo šviesus paros metas. (duomenys neskelbtini) kažkokioje aikštėje privažiavus matė, kad prie kažkokio paminklo ant suoliuko sėdėjo trys vaikinai. Prie paminklo stovėjo mergina. M. pasakė, kad čia tie. E. sustojo šalia to parkelio, kur tie vaikinai buvo. Jis tik su broliu išlipo iš automobilio. Kiti liko mašinoje. Greitu žingsniu priėjo prie to paminklo ir asmenų, esančių šalia. Vienas vaikinas kartu su mergina iš karto nubėgo atokiau, bet jie buvo netoli ir viską matė. Kiti du buvo pilnamečiai. Juos matė pirmą kartą. Ant suoliuko paliko du tie pilnamečiai. Priėjęs klausė ko jie lenda prie vaikų. Jie pradėjo sakyti, kad ne jie. Jis pagalvojo, kad jie meluoja, supyko ir vieną kartą trenkė kumščiu sėdinčiam ant suoliuko į galvą, kaip dabar žino, kad L. P.. Kitam taip pat sudavė. Kokius veiksmus atliko brolis D. nematė, viskas įvyko labai greitai. Po jo smūgių nei vienas nebuvo nugriuvęs. Jie pradėjo keiktis ir grasinti jiems. Daugiau jiems nieko nebedarė, nuėjo link automobilio. Ar buvę automobilyje ką nors matė nežino, niekas apie tai nekalbėjo. Ar dar buvo pašalinių kitų asmenų, kurie galėjo matyti įvykį, nežino, nesidairė, nematė. Paskui sėdo į mašiną ir išvažiavo iš (duomenys neskelbtini). E. pyko ant jų, kad jie aiškinosi santykius. Kitą dieną su broliu norėjo grįžti į (duomenys neskelbtini) ir atsiprašyti nukentėjusiojo, bet buvo kitų reikalų ir nebeprisiruošė. Nori atsiprašyti nukentėjusiojo, atlyginti, jei patyrė, išlaidas. Savo kaltę pripažįsta visiškai. Labai gailisi, kad nusikalto, kad viešoje vietoje sutrikdė sveikatą.

Įtariamojo V. T. visišku prisipažinimu ir papildomos apklausos metu duotais parodymais, kad pripažįsta, kad savo netinkamais veiksmais sukėlė L. P. fizinį skausmą ir sutrikdė jam sveikatą. Visus savo parodymus yra davęs apklausos metu, juos tvirtina, keisti ar papildyti nenori. Labai nuoširdžiai gailisi, kad taip netinkamai pasielgė. Pažada, kad ateityje taip nebesielgs.

Nukentėjusiojo L. P. apklausos metu duotais parodymais, kad 2024 m., vasarą, tiksliai mėnesio ir dienos nepamena, vakare, bet valandos nepasakys, nežino, buvo (duomenys neskelbtini), prie angelo skulptūros, kuri yra netoli parduotuvės (duomenys neskelbtini) ir bažnyčia. Buvo blaivus. Buvo kartu su draugais U. M. ir D., pavardės nežino, bei broliu D. P.. Dabar tiksliai nebeatsimins, bet atrodo, kad U. kažkam buvo paskambinusi ir jie ten prie angelo skulptūros kažko turėjo laukti atvykstant. Nežino nei kas turėjo atvykti, nei dėl ko. Pats turi telefoną, bet tikrai tą vakarą nei su niekuo nesusirašinėjo ir nesipyko. Prie angelo yra suoliukų, ant jų sėdėjo, kalbėjosi. Atsimena, kad ant kelio, kur yra bažnyčia, sustojo automobilis, iš jo galo išlipo du vyriškiai ir jie pribėgo prie jų. Vienas iš jų buvo žemesnis, kitas – aukštesnis. Kaip jie buvo apsirengę nepasakys, neatsimena. Kokio jie amžiaus negali pasakyti. U. su D. atsitraukė, o jis su broliu liko toje pačioje vietoje. Vienas iš vyriškių jam pasakė ko jis prie vaikų kabinėjasi. Jis pasakė, kad nesikabinėja. Iš tikro prie jokių vaikų niekada nelindo ir neskriaudė, todėl nesuprato, ko tie vyrai nori iš jo. Kai tik pasakė, kad nelindo, vienas vyriškis jam kumščiu sudavė smūgį į galvą (parodo pakaušio sritį) ir kitas vyriškis jam sudavė vieną smūgį į tą pačią galvos vietą. Tuo metu jis sėdėjo ant suoliuko, kai sudavė smūgius, bet niekur negriuvo ir nesitrenkė. Kai jam sudavė smūgius, tai jam labai skaudėjo. Pirmas jam sudavė aukštesnis vyras, o paskui – tas žemesnis. Daugiau jie nieko jam nedarė ir nesakė. Kai vyriškiai sudavė smūgius, jam apsvaigo galva ir kas vyko po to jis sunkiai ką pamena ir negali pasakyti, t. y. negali pasakyti, ar tie vyriškiai ką nors padarė jo broliui D. ir kur jie paskui nuėjo bei į kurią pusę nuvažiavo automobilis, nes nebematė. Po to jį brolis ir draugai parvedė namo, kur jam pasidarė silpna. Jam buvo iškviesta greitoji ir ji buvo išvežtas į Šiaulių ligoninės Priėmimo skyrių. Tą pačią dieną išleido po apžiūros. Daugiau dėl šio įvykio niekur nesigydė. Tuos du vyriškius matė pirmą kartą, anksčiau jų tikrai nebuvo matęs ir su jais nekonfliktavo. Labai jų veido bruožų neįsidėmėjo, nes viskas vyko greitai. Kai jį mušė, A. su A. nebuvo su juo, tik paskui jie vijosi tą automobilį. Automobilio, kuriuo atvyko vyriškiai, anksčiau nebuvo matęs miestelyje. Kokios spalvos automobilis neprisimena, valstybinių numerių nematė. Kiek automobilyje buvo vyriškių iš viso nežino, nematė. Vairuotojo taip pat nematė.

Liudytojos J. P. apklausos metu duotais parodymais, kad 2024 m. liepos 21 d., apie 18.00 – 18.30 val. U. M. jai pasakė, kad sūnui L. P. yra blogai, nurodė, kad L. namuose. Tuomet kartu su U. skubėjo į namus. Kol kartu su U. ėjo link namų, klausė jos kas nutiko, ji jai nurodė, kad atvažiavo „bernai“, kurie išlipo iš mašinos ir primušė L.. Daugiau nieko nenurodė. Parėjusi į namus, kieme ant suoliuko pamatė sėdintį L.. D. buvo netoliese. L. sėdėjo sukniubęs, galva buvo palinkusi link žemės, jis nukrito nuo suoliuko ant žemės. Tuomet ji jį pakėlė ir nuvedė į kambarį. Jis pats nesugebėjo atsistoti, dejavo, kad svaigsta galva ir pykina. Parvedus į kambarį jis iš karto krito į lovą. Ji buvo sutrikusi ir nežinojo ką daryti. Tada paskambino bendruoju pagalbos telefonu, iškvietė policiją ir greitosios medicinos pagalbą. Kuomet atvyko policijos pareigūnai, tada išgirdo, kad kažkokie du jaunuoliai, galimai iš (duomenys neskelbtini), sumušė jos sūnų. Smurtautojus, kiek nugirdo, galimai pažįsta sesers sūnus A. S., U. taip pat galimai juos pažįsta. Atvykus greitosios medicinos pagalbai jie apžiūrėjo sūnų ir išsivežė jai lydint į Šiaulių ligoninę. Kiek žino, porą smūgių gavo ir kitas jos sūnus D., bet jis spėjo išvengti stipraus smūgio, nes atsitraukė, todėl jis fizinio skausmo nepatyrė, nesusižalojo. Sūnus L. turi neįgalumą (vidutinį protinį atsilikimą), jis nei skaityti, nei rašyti nemoka, moka tik „uždėti“ parašą. Dėl jo turimo neįgalumo ji tvarko jam visus dokumentus, bet jis kartu dalyvauja ir pasirašo. Jis yra veiksnus, oficialus globėjas ar atstovas nėra priskirtas.

Liudytojos J. P. papildomos apklausos metu duotais parodymais, kad ji, kaip nukentėjusiojo L. P. motina ir jo atstovė pagal įstatymą, parodo, kad V. ir D. T. atsiprašė jos sūnaus L. už jo sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą. L. ir ji jiems atleido. Taip pat V. ir D. T. atlygino padarytą žalą, t. y. išlaidas, kurias patyrė vykdama kartu su L. į medicininę ekspertizę. Po įvykio L. jokių pasekmių dėl sužalojimo nėra, todėl ji šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje jokio civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojo A. S. apklausos metu duotais parodymais, kad 2024 m. liepos 21 d., tiksliai laiko neprisimena, bet galimai apie 18.00 val., jis, L. P., D. P., U. M., D. M., A. M. ir A. S. buvo miestelio centre, prie bažnyčios esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Tuomet jiems stovint D. mobiliuoju telefonu kalbėjosi galimai su L. M.. Apie ką jie tuo metu kalbėjosi neprisimena, tik prisimena kaip D. telefonu pasakė, kad jis su draugais lauks parkelyje, esančiame (duomenys neskelbtini) centre ir pabaigė pokalbį. T. D. pasakė, kad jie, t.y. L. su draugais, atvažiuoja nuo (duomenys neskelbtini) pusės su dviračiais. Tada jis, A. ir A. susisėdo į A. automobilį ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) pasitikti jų, o kiti likę asmenys nuėjo prie statulos ant suoliukų atsisėsti. Po kurio laiko grįžus pamatė, kaip L. susiėmęs už galvos ėjo nuo statulos link gatvės. Link tos pusės, kur (duomenys neskelbtini), nuo kur jie grįžo. Priėję prie jų L., D., D. ir U. pasakė, kad atvažiavo automobilis, iš kurio išlipo du asmenys ir sumušė L.. Po to asmenys susėdo atgal į automobilį ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). D. nurodė, kad asmenys buvo „Opel“ markės automobiliu, tamsiai pilkos spalvos. Tuomet jie skubėjo važiuoti link (duomenys neskelbtini), nes tikėjosi pamatyti automobilį. Kuomet jie nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), automobilio nepastebėjo, bet tada jiems paskambino D., kuris nurodė, kad jiems einant link namų, minėtas automobilis važiuoja jiems iš paskos. Tada jie apsisuko ir privažiavus (duomenys neskelbtini) sankryžą, spėjo pamatyti minėtą automobilį, kuris jau sukosi link (duomenys neskelbtini). Jie važiavo iš paskos. Pasisukę į gatvę, vedančią link (duomenys neskelbtini), A. dar spėjo nufotografuoti automobilį. Kokie buvo automobilio numeriai neprisimena. Kuomet A. nufotografavo automobilį, jie apsisuko ir grįžo pas L. P. į namus.

Liudytojo M. J. apklausos metu duotais parodymais, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Tiksliai dienos neprisimena, bet atmena, kad buvo savaitgalis ir gali būti, kad buvo liepos 21 d., vakare, apie 18.00 val., iš savo namų vienas ėjo į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę (duomenys neskelbtini). Parduotuvė yra šalia parkelio, kuriame yra angelo skulptūra. Iš namų ėjo link bažnyčios, paskui, perėjęs aikštę šalia bažnyčios, užlipo ant šaligatvio, esančio šalia to parkelio, kuriame yra skulptūra. Einant tuo šaligatviu šalia parkelio matė, kad yra ant suoliukų šalia skulptūros vaikų. Atsimena U. M., L. P. ir dar vieną vaikinuką. Bet jo nepažino. Per daug nekreipė dėmesio į juos, ėjo link parduotuvės. Kai buvo jau prie parduotuvės laiptų išgirdo, kad vyriškas balsas garsiai kažkam sako: „Ko lendat, užkabinėjat vaikus“, ar pan. Jis atsisuko į parkelio, kur yra skulptūra, pusę, ir pamatė, kad šalia parkelio esančio šaligatvio yra sustojęs automobilis. Jis buvo sustojęs gatvėje, kuri veda link (duomenys neskelbtini) pusės, priekiu į (duomenys neskelbtini) pusę. Automobilį matė šonu. Jo modelio, markės ir valstybinių numerių nepasakys, nematė. Matė, kad du vaikinai, kuriuos matė pirmą kartą, buvo prie jo prieš tai matytų vaikų, buvusių ant suoliukų. Vaikinai tokie aukšti. Kokios spalvos drabužiais apsirengę nepasakys, neįsidėmėjo. Tų vaikinų neatpažintų. Vaikinai nuo vaikų, kurie sėdėjo ant suoliuko, stovėjo gal apie 1 m atstumu. Jis lipdamas laiptais atsisuko į juos pasižiūrėti, kai kažkas pasakė apie lindimą prie vaikų. Pasižiūrėjo tik ir nusisuko bei ėjo jau į parduotuvę. Eidamas pro duris į parduotuvės vidų išgirdo rėkimą. Tada vėl atsisuko ir pamatė, kad L. kažką rėkdamas bėga link parduotuvės, į kurią jis ėjo, bet jis į parduotuvę neįbėgo, kažkur kitur nubėgo. Kiek pamena, tų vaikinų tuo metu su automobiliu prie parkelio nebebuvo. Po to nuėjo į parduotuvės vidų. Įėjęs į parduotuvę pro langą nestebėjo, kas dedasi parkelyje ir, kiek matė, iš pardavėjų irgi niekas pro langą nežiūrėjo. Parduotuvėje prabuvo apie 10 min., išėjo ir ėjo link namų ta pačia kryptimi, kuria atėjo. Matė, kad nei parkelyje prie angelo nieko nebebuvo, nei minėto automobilio su vaikinais niekur nematė. Toliau einant namo matė, kad kitame parkelyje, prie bažnyčios ant suoliuko sėdėjo L., U. ir tas jam nepažįstamas berniukas. Jis ėjo pro šalį ir užkalbino L., paklausė jo ar jis kažką prisidirbo. L. atsakė, kad nieko neprisidirbo ir daugiau nieko nesakė, o jis daugiau jo neklausinėjo, nuėjo toliau. L. kalbėjo įsiaudrinęs, gal toks kaip supykęs. Ant jo matomų kūno vietų jokių sužalojimų nematė. Daugiau tą vakarą L. nebematė. Automobilį ir du vaikinus matė pirmą kartą. Ar automobilyje dar galėjo būti daugiau žmonių nežino, nematė. To momento, kai L. buvo suduoti smūgiai nematė, matė tik du vaikinus, stovinčius šalia L., o paskui į juos nebežiūrėjo ir po to atsisuko, kai išgirdo rėkiantį L..

Liudytojo E. R. apklausos metu duotais parodymais, kad automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jo tėvui R. R., jo vardu jis yra registruotas. Automobilis yra tamsiai pilkos spalvos. Tėčio leidimu šiuo automobiliu važinėjasi ir jis, net draudimas yra jo vardu sutvarkytas. Vairavimo teises yra įgijęs. Gali pasakyti, kad 2024 m. liepos mėn., tiksliai dienos nepasakys, bet gali būti, kad buvo 21 d., pas jį į namus atėjo draugas V. T., kuris jo paprašė pavežti iki jo sūnėno M., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Sutiko jį nuvežti. Pasiėmė minėtą automobilį. Kartu su juo važiavo brolis T. R.. Jis važiavo šiaip dėl kompanijos. Jis sėdėjo šalia jo priekyje. Jis vairavo. Automobilio gale sėdėjo V., jo brolis D. T.. Broliai jam sakė važiuoti iki (duomenys neskelbtini), kur yra sūnėnas M.. Broliai važiuodami kalbėjosi telefonu su M. ir iš jų pokalbio suprato, kad M. kažkas ten vietoje grasina, kad jį sumuš ir jo draugai broliai (V. ir D.) važiuoja su tuo kažkuo pasiaiškinti. M. buvo kažkur už (duomenys neskelbtini). Jis savo dėdėms paaiškino, kad tie asmenys, kurie jam grasino, jau išvažiavo į (duomenys neskelbtini). ir jie liepė M. ten atvažiuoti, kad pasiaiškintų. Tada broliai jo paprašė juos nuvežti iki (duomenys neskelbtini). Jis sutiko. Galvojo, kad jie tik pasikalbės su tuo kažkuo, kas grasina, ir viskas tuo baigsis. Negalvojo, kad panaudos fizinę jėgą. Jei būtų žinojęs, kad tai įvyks, tikrai nebūtų niekur brolių vežęs. Kas M. grasino, kas jam rašinėjo nieko nežino, tuo nesidomėjo. Jo tik paprašė pavežti ir viskas. M. sėdėjo gale tarp savo dėdžių T.. Kaip tą dieną T. buvo apsirengę nepamena. D. yra aukšto ūgio, V. – žemesnis, apie 180 cm ūgio. (duomenys neskelbtini) niekada nėra buvęs, gal tik pravažiavęs. Kelią rodė broliai. Tikrai neprisimena kuriuo keliu atvyko į (duomenys neskelbtini).. Kiek buvo valandų, kai atvyko, nepasakys. Prie jų ten buvo keturi asmenys (viena mergina ir trys vaikinai). Jų labai neįsidėmėjo. Šių asmenų nepažįsta, matė pirmą kartą. Važiuojat ties ta vieta M. pasakė, kad čia jie ir jam liepė sustoti. Tie asmenys prie suoliukų taip pat žiūrėjo į juos. Jis sustojo prie šaligatvio arčiau to parkelio. Iš automobilio galo išlipo D. ir V., jie abu nuėjo prie asmenų, esančių prie suoliukų. Kai sustojo, jam tie suoliukai ir asmenys liko labiau už nugaros. Neprisimena, ar jo pusės langas buvo atidarytas, ar ne, bet išgirdo triukšmą, tokį, kaip kad kažkas šauktų. Atsidarė savo pusės duris, kad normaliai iškištų galvą ir pasižiūrėtų kas ten darosi. Pamatė, kad V. ir D. grįžinėjo prie jo automobilio. Nuo jų išlipimo iš jo automobilio iki grįžimo galėjo trukti apie 1 min. Ten viskas greitai vyko. D. ir V. įsėdę į automobilį pradėjo kalbėti apie tą įvykį, kažkuris iš jų pasakė, kad trenkė ne taip kaip norėjo. Bet kuris iš tų brolių tai pasakė negali pasakyti, neatsimena. To įvykio metu nei jis, nei brolis T., nei M. iš automobilio nebuvo išlipę. Ką jie matė nežino. Automobilio galiniai langai yra tamsinti. Ką prie suoliukų darė V. ir D., t. y. ką kalbėjo, kokius veiksmus atliko, nematė, negirdėjo ir nieko negali apie tai pasakyti. Po to, kai broliai grįžo į automobilį, pavažiavo į priekį miestelyje, apsisuko ir grįžinėjo tuo pačiu keliu per miestelį, kuriuo ir atvažiavo, bet krypties dabar nepasakys. Važiuojant pro tą pačią vietą, kur prieš tai buvo sustojęs, stovėjo tie patys asmenys, kuriuos matė prie suoliukų, jie rodė jiems vidurinius pirštus. Broliai jam sakė stoti. Jis pradėjo stabdyti ir tie asmenys nubėgo. Po to išvažiavo į namus ir daugiau nei tą vakarą ir iki šiol nebebuvo atvykęs į (duomenys neskelbtini). Patvirtina, kad į (duomenys neskelbtini) vežė brolius D. ir V. T. ir jie miestelio centre buvo išlipę iš jo automobilio.

Liudytojo T. R. apklausos metu duotais parodymais, kurie analogiški liudytojo E. R. parodymams. Papildomai T. R. parodė, kad važiuojant namo T. sakė, kad vienas iš ten tų asmenų pradėjo rėkti ir jie susimušė, bet kuris kuriam sudavė, ar T. tam asmeniui, ar jis T., nežino, to nesakė niekas, o pats neklausė. Atsimena, kad T. sakė, kad susimušė ir viskas. Nuo to momento, kai broliai nuėjo iki parkelio iki tol, kol grįžo į automobilį, galėjo užtrukti iki 7 min., nors tiksliai nepasakys.

Nepilnametės liudytojos U. M. apklausos metu duotais parodymais, kad 2024 m. liepos mėn., dienos neprisimena, buvo kartu su sūnėnu D. M., D. P. ir L. P.. L. ir D. yra jos draugai. Sėdėjo ant suoliukų prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Dar šalia buvo (duomenys neskelbtini) statula, apsupta grandinėmis. Sėdėjo, šnekėjosi. Buvo vakaras, bet valandos nepasakys. Ten besėdint jai paskambino iš privataus numerio mergaitė R., pavardės nežino. Ji pasakė, kad K., R., D. V. ir dar kažkas atvažiuoja dviračiais. Iš to pokalbio suprato, kad norės muštis. Jie to rimtai nepriėmė. D. M. prieš tai kelias dienas tiems asmenims skambinėjo. Kodėl skambinėjo nežino, gal paerzinti norėjo, bet negrasino. Ten toje vietoje sėdėjo, bet jų nelaukė. Tada atvažiavo mašina, pilkos spalvos. Modelio, valstybinių numerių nematė. Jie sustojo ties bažnyčia. Anksčiau to automobilio iki įvykio nebuvo mačiusi. Kiek pamena, automobilio langai nebuvo tamsinti. Matė, kad automobilyje yra penki vaikinai. Kiek pamena, lygtai jie buvo visi pilnamečiai. Iš automobilio galo išlipo du vaikinai. Abu jie buvo aukšti. Tie vaikinai ėjo link jų. Jie buvo toje pačioje vietoje prie skulptūros. Vaikinai jiems visiems pradėjo rėkti, kad ko jie lendame prie jų brolio. Ji nieko apie tai nežinojo, prie jokio jų brolio nebuvo lindę, nesijautė kalta. Jie nieko nespėjo atsakyti ir iš karto L. sudavė smūgius į galvą (parodo galvos pakaušio sritį). Ar abu vaikinai sudavė smūgius L. neprisimena. Iš viso L. sudavė tris smūgius iš kumščio (vieną kartą į petį ir du smūgius į galvą). Ji tuo metu nuo L. ir tų vaikinų buvo paėjusi gal per porą žingsnių ir juos gerai matė, bet negali pasakyti, kuris vaikinas kiek smūgių sudavė L., ar vienas iš jų davė smūgius, ar abu, nes neprisimena. Po to vienas iš vaikinų, nepasakys kuris, pribėgo prie D. P. ir trenkė jam į galvą, bet D. pasilenkė, į galvą nepataikė, bet jam kliuvo į petį. Jie tuo metu jau ruošėsi bėgti nuo jų. Jai ir D. tie vaikinai nieko nepadarė, smūgių nesudavė. Daugiau vaikinai nieko nebedarė ir nekalbėjo, patys nubėgo į mašiną ir išvažiavo. Po to jie apsisukinėjo, toje pačioje sankryžoje ir norėjo prie jų privažiuoti, bet jie pabėgo. Jie nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) plento. Daugiau jų nematė. Mano, kad tie vaikai, kur jiems skambino ir D. jiems skambinėjo, yra susiję su tais vaikinais iš automobilio, nes paskui jos sesei A. M. rašė K. ir sakė „prasileidot“. Tai reiškia, kad jie gavo mušti, o ne jie. Po to su L. nuėjo namo pas jį. Jam buvo bloga. Ji išėjo pakviesti jo mamos. Ji dėl šio įvykio išsigando. Naktį negalėjo užmigti, užmigo tik paryčiais. 10 balų sistemoje savo išgąsti vertina 10 balų. Po viso šio įvykio sesei A. rašė tokia K. P.. Ji rašė, kad šį reikalą tam tikri žmonės sutvarkys. Ji tą pasakymą suprato kaip grasinimą. Mano, kad buvo kalbama apie šį reikalą, kai L. buvo sumuštas.

Liudytojo D. P. apklausos metu duotais parodymais, kad 2024 m. vasarą, mėnesio ir dienos neatsimena, vakare, valandos neatsimena, buvo kartu su broliu L. P., draugais D. ir U. Buvo prie skulptūros „angelas“, kuri yra (duomenys neskelbtini), netoli parduotuvės (duomenys neskelbtini). U. susiskambino su kažkokia mergina ir jai liepė atvažiuoti, kad jai už plaukų patampytų. Koks tos merginos vardas nežino. Jie ten laukė tos merginos. Jis su L. buvo dėl kompanijos. Nei jis, nei L. su niekuo nesusirašinėjo, nesikalbėjo telefonu, niekas jam ir L. negrasino, jie taip pat niekam negrasino. U. ir D. su kažkuo ten telefonais bendravo, bet su kuo nežino. Jiems ten sėdint atvažiavo mašina. Kokios spalvos mašina, koks modelis, numeriai nepasakys, nes neatsimena. Mašina sustojo netoli skulptūros, kur jie buvo. Kiek mašinoje buvo žmonių nežino, nematė. Iš mašinos galo išlipo du vaikinai, kurie, mano, už jį vyresni, bet kiek metų nežino. Matė juos pirmą kartą. Tie du vaikinai pribėgo prie jų. Jie pasakė, kad prie jų brolio lindo, nors iš tikro, nei jis, nei L. prie jokių žmonių nėra lindę ir niekam nėra nieko blogo darę. Jis galvoja, kad U. su D. kažką ten yra prisidirbę su kažkuo. Tada tie vaikinai abu sudavė smūgius kumščiais L. į galvą (parodo pakaušio sritį). Iš viso galėjo suduoti apie keturis smūgius. Su kojomis nespardė, tik su kumščiais. Jis buvo pasitraukęs į šoną. Jis buvo išsigandęs. U. ir D. buvo dar toliau pasitraukę. Jie nespėjo tiems vaikinams nieko atsakyti. Tada vienas iš tų vaikinų priėjo prie jo ir nieko nesakęs bandė jam spirti į galvą, bet jis patraukė galvą ir jam jis įspyrė į dešinės pusės petį. Jam neskaudėjo, kai jam įspyrė. Jokios žymės petyje nebuvo. Po to vaikinai nieko niekam nebedarė, nuėjo į mašiną ir išvažiavo. Jie nuėjo į namus, kur L. pasidarė bloga. Kiek pamena, arti angelo skulptūros kitų žmonių nebuvo. Kodėl buvo nuskriaustas brolis L. ir jam buvo spirta nežino, nesuprato ir nesupranta iki šiol už ką.