Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje

V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, aukštojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal BK 164 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. F. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-22 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2- 1972-930/2017, vengė pareigos išlaikyti savo dukrą R. F., gim. (duomenys neskelbtini), mokėti kas mėnesį po 250 eurų iki dukters pilnametystės ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui bei galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė ir nemokėjo pinigų dukros išlaikymui nuo 2017-04-01 iki 2018-11-01, dėl ko susidarė 4 920,65 eurų įsiskolinimas,

Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu V. F. visiškai pripažino kaltę ir parodė, kad 2008 m. susipažino su L. V.. Jiems apsigyvenus kartu, gyveno L. V. bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2009-09-07 jiems gimė dukra R.. Jiems gyvenant kartu su L. V. jis turėjo ir kitų draugių. Gyvendamas su L. V. oficialiai nedirbo, tačiau pinigų turėjo iš ankstesnių laikų ir prie šeimos biudžeto prisidėdavo. Jų santykiai palaipsniui blogėjo, todėl atėjo laikas, kuomet jis tiesiog išsikraustė, nes turėjo jau kitą draugę. Jo santykiai su dukra santykiai visada buvo geri. Jam išsikrausčius jokio, nei žodinio, nei rašytinio susitarimo nebuvo dėl vaiko išlaikymo. Jis nors kartą į savaitę susitikdavo su L. V., duodavo jai grynais į rankas, tačiau to įrodyti negali, nes jokių dokumentų ar raštelių jie nepasirašydavo. Apie 2017-03-22 teismo sprendimą žinojo ir sutiko su suma, kurią jis turi mokėti dukrai, t. y. po 250 eurų kiekvieną mėnesį. Apie susidariusį įsiskolinimą žinojo ir pareigą mokėti, žino. Paskutinius pusę metų turi problemų dėl pinigų, tačiau turi atiduoti skolas ir atiduos skolą pagal šį teismo sprendimą. Nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvena iš santaupų. (b. l. 43).

Nukentėjusioji L. V. parodė, kad 2008 m. susipažino su V. F.. Pradėjo draugauti, po kažkurio laiko apsigyveno kartu, jis atsikraustė į jos namus Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2009-09-07 jiems gimė dukra R., V. F. suteikė dukrai savo pavardę, pripažino ją. Berods 2015 m. V. F. išsikraustė išjos namų, ji pasakė, kad su tokiu žmogumi gyventi negali, kadangi per visus bendro gyvenimo metus jis nedirbo ir finansiškai prie šeimos išlaikymo jis neprisidėjo, jeigu parnešdavo į namus maisto, tai visa tai darė iš skolintų pinigų. Dar jiems gyvenant kartu V. F. susirado kitą moterį ir išėjo pas ją. Jiems gyvenant kartu V. F. dukra rūpinosi, kai ji išėjo į darbą po dvejų metų, jis prižiūrėjo mergaitę, ji finansiškai išlaikė jų šeimą. Kai V. F. juos paliko ir apsivedė su kita moterimi, jo bendravimas su vaiku tapo minimalus. Ne kartą yra apgavęs ir ją ir jų vaiką dėl susitikimų, dėl bendravimo ir, be abejo, dėl finansinio teikimo vaikui. Berods 2016 m. rugsėjo mėnesį ji kreipėsi į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo. 2017 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo priteisė iš V. F. išlaikymą dukrai Rūtai mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 eurų per mėnesį iki dukros pilnametystės. Taip pat priteisė iš V. F. 8250 eurų išlaikymo įskolinimą už dvejus praėjusius metus. L. V. visada bandė ieškoti kompromiso ir ragino V. F. geranoriškai teikti išlaikymą dukrai, tačiau jis vis žadėjo, bet niekada to neištęsėjo. Kiek žino, V. F. ir dabar niekur nedirba. Per visus metus alimentų nei grynais jai į rankas, nei į sąskaitą tiesiogiai ar per antstolį V. F. nėra mokėjęs. Vieną kartą padarė dukrai pasą, nupirko paspirtuką, gal kelis kartus yra davęs dukrai 20-30 eurų, yra nupirkęs batukų, rūbelių, viską suskaičiavus ir susumavus, ką jis yra nupirkęs, daugių daugiausia galima minusuoti jam dvi įmokas. Su dukra jis nesusitinka ir laiko su ja neleidžia, V. F. dukros nepasiima nei savaitgaliais, nei atostogų metu. L. V. labai liūdna, kad jis nenori bendrauti su vaiku ir meluoja dėl to, kad teikia išlaikymą dukrai, nors jis to niekada nedarė ir nedaro (b. l. 12).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-22 sprendime (civilinėje byloje Nr. 2-1972-930/2017) nurodyta, kad nepilnametės R. F., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su jos motina L. V.. Šiuo sprendimu V. F. įpareigotas nepilnametės dukters - R. F. naudai mokėti po 250 eurų per mėnesį išlaikymą iki dukters pilnametystės. Taip pat šiuo sprendimu nustatyta, kad V. F. išlaikymo įsiskolinimas nepilnametei dukrai R. F. yra 8 250 eurų (b.l. 8-9).

Antstolės padėjėjos M. K. pateiktos informacijos duomenimis iš V. F. iki 2018-01-01 piniginių lėšų neišieškojo, o išlaikymo įsiskolinimas yra 4 920.65 eurų (b.l. 24).

2016-12-05 Vaikų išlaikymo fondo administracijos direktoriaus sprendimu nuspręsta R. F., gim. 2009-09-07, nuo 2016-12-01 kiekvieną mėnesį mokėti po 57 eurų dydžio išmoką (b.l. 22).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktos pažymos duomenimis R. F. nuo 2016-12-01 iki 2018-10-31 išmokėta 1425 eurų, skolininkas V. F., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 39).

Motyvuojamoji dalis

BK 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. F. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti. Kaltinamojo kaltė įrodyta rašytine bylos medžiaga. V. F. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 164 straipsnį.

Kaltinamasis V. F. sutiko su tuo, kad byla būtų baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, jog padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Teismas atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – vedęs, nedirbantis nuo 2005-05-23 (b. l. 55), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b.l. 56), administracine tvarka nebaustas, neteistas. Esant pirmiau išdėstytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikaltimo padarymą, numatyto BK 164 str., paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro prašomą bausmę – laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir skirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 64¹straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, o susiradus darbą jį tęsti, šį įpareigojimą įvykdant per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.