Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m liepos 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui A. M., trečiajam asmeniui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo ir atsakovo A. M. priešieškinį ieškovei D. M., trečiajam asmeniui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų kaltės, turto padalijimo, naudojimosi turtu nustatymo tvarkos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. nutraukti santuoką su atsakovu A. M. sudarytą bei įregistruotą Kauno miesto Civilinės Metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 3567, dėl atsakovo kaltės;

1.6. nutraukus santuoką ieškovei palikti pavardę – „M.“, o atsakovui – „M.“;

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2025 m liepos 11 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą Kauno apylinkės teismo 2025-04-03 sprendimo rezoliucinėje dalyje, jos 4 ir 5 pastraipas išdėstant taip:

Ši nutartis yra neatskiriama 2025-04-03 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-946-454/2025, dalis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.2.2. po santuokos nutraukimo atsakovui A. M. asmeninės nuosavybės teise atitenka šis turtas patalpa/butas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkinis pastatas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); 13/50 kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių (lauko tualetas, kiemo aikštelė, tvora, kanalizacijos šulinys) daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); 254/1510 žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); transporto priemonė „Opel Zafira“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

7.3. atsižvelgiant į tai, jog nebuvo ieškovei ir atsakovui nustatytos konkrečios Žemės sklypo dalys, kuriomis jie naudosis, tai šiose Žemės sklypo dalyse esantys kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, tarp buvusių sutuoktinių padalinti nebuvo. Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog teismas nedalina tarp sutuoktinių konkrečių kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (lauko tualetas, kiemo aikštelė, tvora, kanalizacijos šulinys), o dalina juos sutuoktiniams lygiomis dalimis, t. y. po 13/25 (nors šiuo atveju turėtų būti po 13/50 (13/25:2);

7.5. nei teismo motyvuojamoje dalyje, nei rezoliucinėje dalyje nėra nurodoma, jog yra dalinami tarp sutuoktinių konkretūs kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (lauko tualetas, kiemo aikštelė, tvora, kanalizacijos šulinys). Todėl teismas, taisydamas rašymo apsirikimo klaidą, negalėjo keisti priimto ir įsiteisėjusio sprendimo;

7.6. ieškovė riboja atsakovo patekimą į jam priklausančią Žemės sklypo, pažymėto indeksu „D“, dalį kurioje yra kiemo aikštelė. Kiemo aikštelė (po šiuo statiniu esanti atsakovui priklausanti Žemės sklypo dalis) yra būtina ir atsakovui, kadangi jis ja naudojasi eksploatuodamas jam sprendimu priteistą pastatą-ūkinį pastatą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat naudojasi patekimui į Žemės sklypo, pažymėto indeksu „D“, dalį. Nutartimi priteisus kiemo aikštelę ieškovei, būtų pažeista atsakovo nuosavybės teisė į jam priklausančią Žemės sklypo dalį, apribota galimybė patekti ir eksploatuoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį pastatą-ūkinį pastatą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui, kaip bendraturčiui yra būtina naudotis tvora ir kanalizacijos šuliniu. Kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (lauko tualetas, kiemo aikštelė, tvora, kanalizacijos šulinys), yra pastato (tribučio, kuriame yra atsakovui sprendimu asmeninės nuosavybės teise priteistas butas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys. Atsakovas turi teisę naudotis priklausiniais;

7.7. teismas nutartimi, pakeisdamas sprendimo esmę, padalino tarp sutuoktinių 13/25 kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (lauko tualetas, kiemo aikštelė, tvora, kanalizacijos šulinys), Ieškovei priteisdamas kiemo aikštelę, tvorą, kanalizacijos šulinį, o atsakovui – lauko tualetą, neatsižvelgė į tai, jog 48/100 šių statinių (lauko tualetas, kiemo aikštelė, tvora, kanalizacijos šulinys) priklauso ir trečiajam asmeniui A. G.. Teismas pažeidė ir trečiojo asmens A. G. teises, kadangi jai nuosavybės teise priklausančių kitų inžinerinių statinių dalį (konkrečius statinius) padalino tik tarp ieškovės ir atsakovo. Įsiteisėjus nutarčiai, trečiasis asmuo prarastų galimybę naudotis kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais (lauko tualetas, kiemo aikštelė, tvora, kanalizacijos šulinys). Kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai nėra atidalinti tarp trijų bendraturčių (jie visi turi tik dalinės nuosavybės teisę į šiuos statinius), todėl jie negali būti dalinami tik tarp dviejų bendraturčių;

7.8. teismas, nusprendęs padalinti statinius tarp sutuoktinių, ir vienam iš jų priteisęs mažiau statinių, kitam sutuoktiniui turėjo priteisti kompensaciją už juos. Ieškovei priteista didžioji dalis statinių dalies – kiemo aikštelė, tvora, kanalizacijos šulinys, o atsakovui – tik lauko tualetas. Kodėl buvo nukrypta nuo lygių dalių principo, nutartyje nepaaiškina. Teismas peržengė savo kompetencijos ribas ir pakeitė sprendimą (jo esmę), o ne ištaisė rašymo apsirikimo klaidą;

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė D. M. prašė atskirojo skundo reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui iš ieškovės atmesti, kaip nepagrįstą, o kitus atskirojo skundo reikalavimus spręsti teismo nuožiūra, priteisti ieškovei D. M. iš atsakovo A. M. 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, už bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad:

8.1. ieškovės siekis užtikrinti realų sprendimo ir savo teisių įgyvendinimą negali būti laikomas ir vertinamas, kaip jos nesąžiningumas. Ieškovė, įsiteisėjus sprendimui, kreipėsi į VĮ ,,Registrų centras“ su prašymu įregistruoti nuosavybės teises į jai po santuokos nutraukimo atitekusius nekilnojamuosius daiktus. Susipažinus su VĮ ,,Registrų centras“ rašto turiniu ieškovei tapo žinoma, kad nėra įmanoma įregistruoti nuosavybės teisių į kiemo statinius dėl sprendime esančių klaidinančių ir prieštaringų teiginių. VĮ ,,Registrų centras“ teigimu, iš sprendimo rezoliucinės dalies nebuvo aišku, kuriai šaliai kiemo statiniai priskirti. Kadangi ieškovei nuosavybės teisių nebuvo galima įregistruoti dėl sprendimo prieštaringumo, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama ištaisyti sprendime padarytą rašymo apsirikimą;

8.3. nepaisant to, kaip ieškovė supranta faktinę situaciją ar ko prašė, teismas turėjo išimtinę pareigą nustatyti rašymo apsirikimo klaidą ir ją ištaisyti. Ieškovė, kartu su prašymu pateikė VĮ ,,Registrų centras“ gautą raštą, kuriame nurodomos priežastys, dėl kurių ieškovės prašymas buvo atmestas, motyvuojant sprendimo prieštaringumu. Dėl to teismas turėjo, pagal pateiktus dokumentus, nustatyti rašymo apsirikimo klaidą ir ją ištaisyti, nepriklausomai nuo to, kokius sprendimo rašymo apsirikimus nurodė ieškovė;

8.4. plane, kuriuo šalys rėmėsi visą teismo proceso laikotarpį, pažymėtas 593 m² Žemės sklypo plotas, kuris yra priskirtas ieškovei po santuokos nutraukimo atitekusiam butui, idealiai atitiko jai sprendimu priteisto žemės sklypo ploto skaičius, todėl manyti, kad ji naudosis būtent plane, jos butui priskirtomis dalimis, nepriklausomai nuo to, kad formaliai plane minimas ir atsakovas, buvo pagrįsta. Lygiai taip pat ir dėl atsakovui po santuokos nutraukimo atiteksiančios Žemės sklypo dalies, kadangi jam atiteko tiek Žemės sklypo ploto, kiek jam po santuokos nutraukimo atitekusiam butui planu buvo priskirta, todėl ieškovė manė, kad tik jis gali tomis, jo butui, priskirtomis Žemės sklypo dalimis naudotis, nepriklausomai nuo to, kad formaliai prie jų minima ir ieškovė. Dėl to, ieškovė planą laikė orientyru, nurodančiu kur yra kiekvieno iš šalių Žemės sklypų dalys, jų ribos. Tačiau atsakovas piktybiškai vadovaujasi vien formaliu, pažodiniu tekstu, kad abi šalys naudojasi ir turi teisę naudotis tomis pačiomis žemės sklypo dalimis;

8.5. ieškovė manė, kad konkretus kiemo statinių nepadalijimas sprendime iš esmės sąlygojo tai, kad ji negali įregistruoti nuosavybės teisių į statinius, dėl to prašė teismo ištaisyti rašymo apsirikimą. Tačiau rašymo apsirikimo klaidą nustatyti ir ištaisyti buvo teismo pareiga ir kompetencija;

8.6. po sprendimo priėmimo atsakovas pradėjo piktybiškai naudotis Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu ,,D“, kuri buvo priskirta ieškovei, po santuokos nutraukimo atitekusiam butui. Atsakovas, po sprendimo priėmimo šioje Žemės sklypo dalyje pradėjo lankytis – vaikščioti, atlikti ūkio darbus, filmuoti, raustis ieškovės šiukšlių konteineriuose, ant konteinerio statyti butelius, juos fotografuoti ir nuotraukas siųsti kitiems žmonėms, šmeižiant ieškovę, neteisėtai kištis į ieškovės privatų gyvenimą;

8.7. atsakovas gali laisvai patekti prie jam priklausančio ūkinio pastato, ką jis kasdien daro. Be to, jis naudojasi visa sklypo, plane pažymėta indeksu ,,D“ teritorija, kaip savo;

8.8. atsakovas dar iki ieškovei kreipiantis į teismą, galimai pastebėjo rašymo apsirikimą, sąmoningai nepranešė teismui apie tai, kad esama klaida. Tik po to, kai ieškovės iniciatyva klaida buvo ištaisyta, nenaudingu atsakovui būdu, jis pateikė atskirąjį skundą, kvestionuodamas nutartį, sprendimą, ir ieškovės sąžiningus ir teisiškai pagrįstus veiksmus. Šioje situacijoje nesąžiningas yra atsakovas;

8.9. reikalavimas dėl nutarties panaikinimo ir rašymo apsirikimo ištaisymo turėtų būti sprendžiamas teismo nuožiūra. Reikalavimas dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo – atmestinas. Ieškovė nesudarė situacijos, kad atsakovas būtų priverstas kreiptis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu. Sprendimo patikslinimas iškilo kaip objektyvus poreikis, ieškovė nėra atsakinga dėl to, kad teismas priėmė nutartį. Be to, atsakovas pasirinko teikti atskirąjį skundą, tam patiriant papildomas bylinėjimosi išlaidas;

8.10. ieškovės procesinis elgesys ginčo klausimu buvo sąžiningas – ji tinkamai įgyvendino savo teises, siekdama sprendimo įvykdymo, pranešė teismui apie jame esamas klaidas, nepadarydama veiksmų, dėl kurių šalys būtų priverstos patirti bylinėjimosi išlaidų. Dėl to yra pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir nepriteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų. Atskirojo skundo reikalavimų dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės turi būti atmesta .

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 39 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 39 straipsnis).

11. Apeliacijos objektas – Kauno apylinkės teismo 2025 m liepos 11 d. nutartis, kuria ištaisyti rašymo apsirikimai Kauno apylinkės teismo 2025-04-03 sprendimo rezoliucinėje dalyje.

Dėl rašymo apsirikimo ištaisymo

12. CPK 276 straipsnyje, reglamentuojančiame rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų sprendime ištaisymą, nustatyta, kad: paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti (1 dalis); teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės; ištaisymų klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka (2 dalis).

13. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog CPK 276 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta rašymo apsirikimo ir aritmetinių klaidų, padarytų teismo sprendime, ištaisymo galimybė, su sąlyga, kad toks klaidų ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Tokia įstatymo nuostata apriboja rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų sampratos aiškinimą, užkirsdama kelią bet kurį teiginį ar kitą teismo sprendimo elementą įvardyti kaip klaidą arba rašymo apsirikimą ir iš esmės keisti sprendimo turinį sprendimui jau įsiteisėjus. Taigi taisant rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, įgyvendinimo sąlygų. Gali būti taisomos tik neesminės klaidos, kurios gali ateityje trukdyti įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2008).

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ieškiniu prašė jai asmeninės nuosavybės teise priteisti, be kita ko, ir ½ 13/25 kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (lauko tualetas, kiemo aikštelė, tvora, kanalizacijos šulinys) daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovui – ½ 13/25 kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (lauko tualetas, kiemo aikštelė, tvora, kanalizacijos šulinys) daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).

15. Pirmosios instancijos teismo 2025-04-03 sprendime nėra jokių su kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (lauko tualetu, kiemo aikštele, tvora, kanalizacijos šuliniu) padalinimu susijusių motyvų, teismas apskritai nepasisakė dėl šio turto padalinimo. Teismo sprendime nurodyta, kad dėl dalintino turto ginčo tarp šalių nėra, todėl teismas plačiau nepasisako, tačiau neaišku, kuo remiantis taip buvo nuspręsta, kai vien iš ieškinio ir priešieškinio reikalavimų matyti, kad turtą prašoma padalinti skirtingai. Šalių ginčas aiškiai matyti ir iš šio proceso.

16. Padalinimas įvykdytas, neaptarus ir nenurodžius sprendime ieškinyje ir priešieškinyje nurodytų turto padalinimo būdo, tiesiog perrašius ieškinio reikalavimą su klaida. Kadangi pirmosios instancijos teismas niekaip nepasisakė ir nemotyvavo kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (lauko tualeto, kiemo aikštelės, tvoros, kanalizacijos šulinio) padalinimo, nėra aišku kaip ir kokiu pagrindu susiformavo teismo nuomonė dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalinimo. Tokios teismo klaidos negali būti šalinamos CPK 276 straipsnio tvarka.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje atkartojo patikslinto ieškinio reikalavimus dėl kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (lauko tualeto, kiemo aikštelės, tvoros, kanalizacijos šulinio) padalinimo tarp šalių, kuriame ir buvo galimai įsivėlusi klaida. Kadangi iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio negalima nustatyti, kokiu būdu buvo paskirstytas turtas, o ieškovei padarius klaidą ieškinyje, nėra aiškus pats reikalavimas, tai toks rašymo apsirikimo šalinimas nagrinėjamu atveju nėra galimas, kadangi tuo būtų pakeistas teismo sprendimas. Tokiu atveju, pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos klaidos gali būti pašalintos tik apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

19. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 23 punktas).

20. Apeliantas prašo priteisti iš ieškovės D. M. atsakovo A. M. naudai jo patirtas 998,26 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

21. Ieškovė teigia, kad nesudarė situacijos, kad atsakovas būtų priverstas kreiptis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu. Sprendimo patikslinimas iškilo kaip objektyvus poreikis, ieškovė nėra atsakinga dėl to, kad teismas priėmė nutartį. Ieškovės procesinis elgesys ginčo klausimu buvo sąžiningas – ji tinkamai įgyvendino savo teises, siekdama sprendimo įvykdymo, pranešė teismui apie jame esamas klaidas, nepadarydama veiksmų, dėl kurių šalys būtų priverstos patirti bylinėjimosi išlaidų. Dėl to yra pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir nepriteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų. Atskirojo skundo reikalavimų dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės turi būti atmesta.

22. Nustatyta, kad apelianto bylinėjimosi išlaidas sudaro 998,26 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Remiantis 2025-07-29 pateikta sąskaita faktūra nustatyta, kad atsakovui buvo suteiktos šios paslaugos – teisinė konsultacija, laiško D. M. atstovei rengimas –25 Eur; 2025-07-11 teisinės paslaugos susipažįstant su 2025-07-11 teismo nutartimi, kliento informavimas apie priimtą teismo nutartį – 31,25 Eur; 2025-07-14 teisinė konsultacija telefonu – 81,25 Eur; 2025-07-18 atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2025-07-11 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-946-454/2025 panaikinimo rengimas – 625 Eur; suma su PVM 922,63 Eur. Remiantis 2025-08-29 pateikta sąskaita faktūra nustatyta, kad atsakovui buvo suteiktos šios paslaugos – prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimas ir teikimas – 62,50 Eur, suma su PVM 75,63 Eur.

23. Pažymėtina, kad tokios paslaugos, kaip komunikacija su klientu, dokumento peržiūra ar struktūrizavimas, yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas. (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m rugpjūčio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-431-790/2024). Atskirojo skundo ir kitų dokumentų parengimas be atitinkamų dokumentų analizės, komunikavimo su klientu, pozicijos su klientu derinimo ir / ar susipažinimo su kitais atitinkamais dokumentais ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesiniais dokumentais nėra įmanomas, todėl laikytina, kad atitinkamų procesinių dokumentų parengimas apima ir nurodomą kitokio pobūdžio pasirengimą (teisinė konsultacija, teisinės paslaugos, kliento informavimas, susipažinimas su dokumentu ir pan.). Pažymėtina, jog pagal Rekomendacijose nustatytus dydžius atskirasis skundas maksimaliai apmokėtinas 935,08 Eur suma. Apelianto prašoma priteisti suma šioje byloje viršija rekomenduotinus dydžius.

24. Teismas, susipažinęs su atsakovo pateiktomis aukščiau aprašytomis sąskaitomis faktūromis ir įvertinęs formuojamą teismų praktiką, sprendžia, kad šiuo atveju pagrįstomis laikomos apelianto patirtos išlaidos tik už atskirojo skundo parengimą – 756,25 Eur (625 Eur + 21 proc. PVM).

25. Nors ieškovė nurodo, kad ji nėra atsakinga dėl to, kad teismas priėmė nutartį, o ieškovės procesinis elgesys buvo sąžiningas, tačiau nustačius, jog prašymą ištaisyti rašymo apsirikimą pateikė ieškovė, jog sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas padalinimo būdas buvo toks, kokio prašė ieškovė patikslintu ieškiniu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsakovui iš ieškovės priteisti jo patirtas 756,25 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Dėl naujo prašymo dėl rašymo apsirikimo ištaisymo

26. Atsakovas apeliaciniame skunde pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismo priimtame sprendime pastebėjo rašymo apsirikimo klaidą. Paaiškina, kad abiem buvusiems sutuoktiniams kartu priklausė 13/25 kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (lauko tualetas, kiemo aikštelė, tvora, kanalizacijos šulinys). Teismas negalėjo ieškovei ir atsakovui priteisti daugiau statinių dalių (po 13/25), nei kad jiems priklausė nuosavybės teise. Teismas turėjo priteisti po 13/50 kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (lauko tualetas, kiemo aikštelė, tvora, kanalizacijos šulinys). Teismas privalo šią klaidą ištaisyti.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad rašymo apsirikimai yra ištaisomi CPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka teismo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu. Nagrinėjamu atveju, atsakovo nurodomi rašymo apsirikimai pirmosios instancijos teismo 2025-04-03 sprendime, nėra susiję su atskirajame skunde nurodomais nesutikimo su Kauno apylinkės teismo 2025 m liepos 11 d. nutarties motyvais, todėl atsakovo nurodytų klaidų sprendime ištaisymas nėra bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas. Dalyvaujantys byloje asmenys dėl šių klaidų ištaisymo turi kreiptis į bylą išnagrinėjusį pirmosios instancijos teismą.

28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias rašymo apsirikimo ištaisymą, todėl yra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą, dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

atsakovo A. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2025 m liepos 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo atmesti.

Priteisti iš ieškovės D. M. atsakovui A. M. jo patirtas 756,25 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt šešių eurų 25 ct) bylinėjimosi išlaidas.