Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja I. Š., sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei, Viktorijai Podlipskienei, Skirmantei Česnauskienei, Linai Žiupsnienei, Rūtai Purickaitei, dalyvaujant vertėjui Giedriui Račkauskui, institucijos, surašiusios protokolą atstovams Kastyčiui Bliznikui, D. R., administracinėn atsakomybėn traukiamam L. S. ir jo atstovui advokatui Džigintui Žebeliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ( reg. (duomenys neskelbtini), įm. kodas (duomenys neskelbtini)), neužtikrino, kad būtų laikomasi darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų, ir 2016 m. birželio 15-20 dienomis bendrovės objekte adresu Gariūnų g. 71, Vilniuje, leido dirbti pagalbinio darbininko pareigose M. M. ir J. S. nesudarius su jais rašytinės darbo sutarties ir įstatymų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Šiais savo veiksmais L. S. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 punkto nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas L. S. teismo posėdžio metu kaltės dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo nepripažino ir nurodė, kad protokole minimi asmenys, kai jis juos matė tame objekte pirmą dieną, jo žiniomis buvo atvykę aptarti darbo sąlygas, tačiau konkrečiai, tiesiogiai su juo nei dėl darbo sąlygų, nei darbo sutarčių sudarymo, nei atsiskaitymo su juo nesitarė, šių reikalų jis netvarkė, nes viskam vadovavo ir tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas G. S., o jis tik buvo bendrovės direktorius. Nurodė, kad visas sutartis, tiek darbo, tiek veiklos, sudarinėjo G. S., kuris tvarkė ir tvarko bendrovės dokumentus. Nurodė, kad jis dirbo tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri atliko arbus tame pačiame objekte (Gariūnų g. 71), kur jis ir matė M. M. ir J. S., tačiau tiesiogiai su jais nebendravo, nes buvo kitos įmonės atstovas, dirbo savo darbą. Patvirtino, kad pirmą darbo dieną jis tikrai matė minėtus asmenis objekte, „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje , kur jie vaikščio ir apsižiūrinėjo darbo vietas, buvo atvykę įdarbino klausimais. G. S. turi 100 procentų bendrovės akcijų, tačiau teoriškai atstovauti įmonės teisės neturi, tačiau jis viską tvarkė, visus dokumentus, sutartis, pasirašinėjo įmonės vardu, turi bendrovės antspaudą, yra faktiškas įmonės vadovas. Jis (L. S.), kaip bendrovės direktorius, yra sudaręs tik vienintelę sutartį ir pasirašę, t.y. atidarydamas sąskaitą banke, tačiau jokių įmonės dokumentų nepasirašinėjo, net ir ant sutarties (b.l. 29) parašas ne jo, o G. S.. Nurodė, kad jo telefono nr. (duomenys neskelbtini), o G. S. telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo darbus atlikti objekte Gariūnų g. 71, Vilniuje 2016 m. birželio mėnesio viduryje, kiek pamena dirbo 1-2 darbuotojai, tačiau jų pavardžių įvardinti negali. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo atidaryta bendru sutarimu su G. S., nes jis buvo sudaręs kelias rangos sutartis, daug metų dirbo statybų versle, ir nenorėjo, kad jo pavardė tuo metu kur nors figūruotų, todėl buvo sutarta, kad jis (L. S.) kelis mėnesius bus bendrovės direktorius, o po to bendrovė bus perrašyta G. S. vardu, kai bus sudarytos visos jam reikalingos sutartys, tačiau iki šiol viskas taip ir liko neperregistruota, nes jis (G. S.) tai neturi pinigų, tai užsiėmęs. Jis pasitikėjo G. S., nes su juo pažįstamas nuo pirmos klasės, G. S. užtikrintai teigė, kad jokių rūpesčių nebus, bus viskas tvarkinga. Pagarsinus rašytinį paaiškinimą (b.l. 7), L. S. nurodė, kad melavo rašydamas paaiškinimą, nes buvo prikalbintas G. S. bei V. D., kurie tikino, kad asmeniškai jis jokių rūpesčių, nemalonumų dėl šio pažeidimo neturės, viskas bus sutvarkyta, aptarta ir pan. į VDĮ tą dieną jį atvežė G. S., laukė jo automobilyje, kol jis rašė paaiškinimą. tuo metu santykiai su G. S. buvo geri, jis jį užtarė, tačiau dabar santykiai įtempti, jis nori šios bendrovės atsisakyti, nes lieka dėl visko kaltas, o G. S. nekaltas. Taip pat nurodė, kad apie 5 metus pažįsta A. R., kuris yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nes dirbo toje įmonėje, dirbo mechaniko pareigose, vėliau šaltkalviu montuotoju, nuo 2016 m. gruodžio 1 d. metu dirba bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. L. S. parodžius UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą darbuotojų sąrašą (b.l. 11), nurodė, kad objekte Gariūnų g. 71, dirbo 1-2 darbuotojai, tačiau pirmą dieną jų buvo gal daugiau. Jis tuo metu minėtame objekte dirbo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas buvo T. L., jis turėjo prižiūrėti darbus, ir atitinkamai kažkas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kokias pareigas G. S. buvo sau paskyręs bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ nežino. Jis buvo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo pirmos dienos, nuo 2016 metų pradžios, tačiau jokio realaus darbo bendrovėje neatliko, nes realiai dirbo kitoje bendrovėje. V. D. yra G. S. draugas, jie beveik visuose objektuose lankydavosi kartu, nežino, ar jis buvo įdarbintas bendrovėje. Negali nurodyti kas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų dirbo objekte Gariūnų g. 71, nes sąraše nurodytos pavardės jam negirdėtos. Taip pat nurodė, kad anksčiau G.arulis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią buvo atidaręs kartu su P. L., tačiau kita statybų bendrovė juos sužlugdė, jie patyrė didžiulius nuostolius, todėl išsiskyrė, ir kadangi jo pavardė buvo minima kituose sandoriuose, nenorėjo rodyti savo pavardės, nes sandoriai nebūtų sudaryti, todėl bendrovės direktoriumi buvo nurodytas jis, t.y. L. S., o po kelių mėnesių viskas turėjo būti perrašyta ant G. S. (b.l. 96-99).

Institucijos atstovas D. R. teismo posėdžio metu palaikė protokole nurodytas aplinkybes, nurodė ATP protokolas L. S. buvo surašytas už tai, kad jis neužtikrino, kad įmonėje būtų nustatyta tvarka įdarbinti M. M. ir E. S.. Darbo inspekcijos nuomone, įrodymų dėl šio pažeidimo yra pakankamai, jie tiesioginiai ir aiškūs, patvirtinantys administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Surinkta medžiaga – darbuotojų sąrašas, kurie galėjo pakliūti į Gariūnų g. 71 „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko tam tikrus darbus. Taip pat yra, galimai nelegaliai dirbančių, darbuotojų paaiškinimai, jie buvo apklausti teisme, kurie pateikė nuoseklius paaiškinimus, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teisme buvo apklaustas įmonės vadovas ir akcininkas G. S.. Jie pateikė panašius, neprieštaraujančius vienas kitam paaiškinimus. L. S. yra nurodęs, kad su A. M. ir E. S. darbo sutarčių nebuvo sudaryta, kad jie buvo susitikę, tarėsi dėl darbo, sutartys nebuvo sudarytos, nes jie norėjo per didelio darbo užmokesčio. Tačiau, kaip matyti iš susirašinėjimo su G. S., iš tikrųjų darbas buvo atliekamas, buvo kalbėta apie pinigų išmokėjimą, kad pinigai bus perduoti prie Gariūnų. Bylos nagrinėjimo metu L. S. savo parodymus pakeitė, teisme paaiškino, kad 2016-07-25 paaiškinime pateikta informacija neva neteisinga, kad neva jis buvo surašytas pagal G. S. nurodymą. Su tokiomis aplinkybėmis negalėčiau sutikti, kad L. S. buvo tik statytinis vadovas, kuris jokių veiksmų neatliko. L. S. turi vairuotojo pažymėjimą, byloje nėra duomenų, kad jis turėtų kokių psichinių sutrikimų, kas trukdytų suvokti savo veiksmus, kuo jis užsiima, įmonės vadovo pareigos turėjo būti suprantamos ir aiškios, kad jis atsako už įmonės veiklą. Nurodė, kad LAT 2016-04-19 nutartyje Nr. 2AT-39-648/2016 dėl nelegalaus darbo, Teismas nedviprasmiškai yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalis būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. L. S. veikė neatsargiai, pats pažeidimas padarytas neatsargumo forma, jis nebuvo pakankamai protingas ir atsakingas, kad prižiūrėtų, ar įmonėje tinkamai vykdoma veikla, nevykdė savo, kaip įmonės vadovo pareigų, atsako už nelegalų darbą. Kad ir esant netiesioginei tyčiai, vis tiek asmuo atsako už padarytą pažeidimą, už nelegalų darbą. Taip pat minėtoje nutartyje teismas pasisakė, kad Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti. Byloje nėra įrodymų, kad G. S. būtų vertęs L. S. Darbo inspekcijai teikti prieštaringus paaiškinimus, juo labiau, kad L. S., teikdamas paaiškinimą, pas mane buvo vienas, bendraudamas su manimi asmeniškai. Jokių tokių aplinkybių byloje išaiškinta nėra, kad L. S. nesuprato, ką daro. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo nesutinka su padarytu pažeidimu, t.y. nėra byloje lengvinančių aplinkybių, sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta, prašė teismo, vadovautis tuo metu galiojusio ATPK 30² str. numatytomis nuobaudų skyrimo taisyklėmis ir paskirti nuobaudos vidurkį už kiekvieną asmenį.

Analogiškos aplinkybės nurodytos ir J. S. rašytiniame paaiškinime (b.l. 5).

Liudytojas T. L. pateikė 2016 m. gegužės 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą darbuotojų sąrašą, tarp kurių yra ir J. S., M. M. (b.l. 11), bei darbuotojų supažindinimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugumo taisyklėmis bazėje sąrašą, kuriose nurodyti asmenys yra pasirašę (b.l. 12).

Tyrimo metu taip pat pateikta 2016 m. birželio 3 d. įrangos (įrenginių) demontavimo subrangos sutartis, sudaryta tarp UAB „Judesio technika“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus L. S., bei sutarties priedai (b.l. 25-29).

Sodros pateiktais duomenimis (nuo 2016 m. gegužės 1 d.) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų nėra nei M. M., nei J. S. (b.l. 13,14,15).

ATPK 41³ straipsnis draudžia darbdaviui leisti darbuotojui pradėti dirbti, kol įstatymo nustatyta tvarka nėra sudaryta rašytinė darbo sutartis ar nustatyta tvarka nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Draudžiama veika pagal ATPK 41³ straipsnį yra laikoma tokia veika, kai darbdavio ir darbuotojo susitarimui yra būdingi DK 93 straipsnio nustatyti darbo sutarties požymiai ir darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties. Remiantis LR Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nelegaliu darbu laikomas darbas, kai, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. DK 93 straipsnyje yra apibrėžta darbo sutarties sąvoka, t. y. darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. DK 99 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu. Būtent darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą; už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad L. S. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, t.y. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi neužtikrino, kad bendrovėje būtų laikomasi teisės aktų, neužtikrino, kad bendrovėje dirbtų asmenys apie jų įdarbinimą pranešus Sodrai bei sudarius su jais darbo sutartis. M. M. bei J. S. darbo faktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekte patvirtina tiek byloje apklausti M. M. bei J. S., tiek kiti byloje surinkti įrodymai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas darbuotojų sąrašas, darbuotojų supažindinimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugumo taisyklėmis bazėje (b.l. 12) ir kiti rašytiniai įrodymai. Apklausti teisme M. M. bei J. S. patvirtino, jog dėl darbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ jie tarėsi su G. S., kuris veikė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kad pradėjus darbus, buvo žadama darbo sutartis sudaryti. Nurodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekte Gariūnų g. 71, kuriame veiklą pagal subrangos sutartį vykdė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. Kad darbus pradėjo ir juos vykdė iki 2016 m birželio 20 d. Šios liudytojų nurodytos aplinkybės patvirtintos ir į bylą pateiktais susirašinėjimais, nuotraukomis, kurios buvo siųstos iš bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio telefono. Iš susirašinėjimo matyti, kad būsimam darbdaviui buvo siųsti darbuotojų asmens duomenys, nurodytas automobilis, siųstas sąskaitos numeris ir pan. (b.l. 16-24). Kad minti asmenys dirbo objekte įrodo ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas išankstinis darbuotojų sąrašas (b.l. 11), bei jų parašai darbų saugos lape (b.l. 12). Liudytojas T. L. patvirtino, kad minėti darbuotojai buvo supažinti su darbų saugos taisyklėmis jų objekte. Liudytojas G. S. nurodė, kad nežiūrint į tai, kad jis yra bendrovės akcininkas, turintis 100 procentų akcijų, jis rūpinosi bendrovės reikalais, sutarčių sąlygų su kitomis įmonėmis derinimu ir pan., tačiau klausimus dėl darbuotojų sutarčių suderinimo turėjo spręsti bendrovės direktorius. G. S. pripažįsta, kad su protokole nurodytais asmenimis buvo tariamasi dėl darbo, tačiau nesutarus dėl apmokėjimo, jie objekte darbų neatliko. Aiškindamas aplinkybes kodėl M. M. bei J. S. parašai yra darbuotojų supažindinimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugumo taisyklėmis bazėje, pirma nurodė, kad tą dieną jis darbe nebuvo, vėliau parodė, kad buvo atvykęs po pietų ir matė juos išeinančius, ir daugiau jų objekte nebuvo, tačiau tokius liudytojo parodymus teismas vertina kaip duotus suinteresuoto asmens, duodamus L. S. naudai. Atsakomybėn traukiamas L. S. kaltės dėl protokole nurodytų veiksmų nepripažino, nurodydamas, kad nors jis ir buvo bendrovės direktorius, realiai visa bendrovės veikla užsiėmė bendrovės akcininkas G. S.. Duodamas paaiškinimus pripažino, kad yra matęs M. M. bei J. S. objekte Gariūnų g., kur veiklą vykdė pagal subrangos sutartį ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jis asmeniškai su minėtais asmenimis dėl darbo sąlygų bei įdarbinimo nesitarė. Tuo metu taip pat dirbo minėtame objekte, tačiau dirbdamas kitoje įmonėje. Taip pat pripažino, kad jis realiai bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ jokių pareigų, darbų nedarė, įsidarbino bendrovės direktoriumi laikinai, kol G. S. perims vadovavimą, tačiau tokius jo paaiškinimus teismas vertina kaip siekį išvengti atsakomybės, kadangi sutinkamai tiek su ABĮ nuostatomis, už bendrovės veiklą yra atsakingas bendrovės direktorius, o jis, teigdamas, kad realiai neatlikdamas jokių pareigų bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, nesiėmė ir vis dar nesiima jokių veiksmų, kad nutrauktų jo deklaruojamą padėtį – nutrauktų darbo sutartį su įmone, teiktų prašymą atleisti jį iš pareigų, taigi elgiasi pasyviai, žino, jog yra įmonės vadovas, ir nors deklaruoja, kad yra tik formalus vadovas, tačiau tokia padėtis jam priimtina. Todėl teismas tokią kaltinamojo poziciją vertina tik kaip gynybinę. Iš bylos duomenų matyti, kad 2016-07-25 L. S. buvo apklaustas Darbo inspektoriaus, paaiškinime jis nurodė, kad su A. M. ir J. S. buvo susitikę, kalbėjo, tačiau nesuderinus sąlygų, darbo sutarčių nesudarė. L. S. nurodė, jog įmonės sutartis tiek darbo, tiek su darbuotojais pasirašinėja tik L. S., kiti asmenys nėra įgalioti jas pasirašyti (b. l. 7). Tokia L. S. pozicija vertinama kaip tyrimo ir teismo klaidinimas, siekiant išvengti atsakomybės, todėl L. S. paaiškinimais galima remtis tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymais. G. S. patvirtino, kad dėl sutarties sąlygų derina jis, tačiau sutartis įmonėje pasirašinėja L. S., nes jis yra direktorius.

Nustatytų duomenų pagrindu, teismas konstatuoja, kad L. S., būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, netinkamai vykdė pareigas, leido M. M. bei J. S. dirbti bendrovės objekte nesudarius su jais darbo sutarties bei nepranešus nustatyta tvarka apie jos įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Taigi, L. S. padarytas administracinis teisės pažeidimas kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.

L. S. veika administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuota pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK, kurio 95 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas atitinka ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. nelegalus darbas, už kurio padarymą numatyta administracinė nuobauda - bauda nuo 1000 iki 5000 eurų.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau- Įstatymo), 3 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos. Nors administracinių nusižengimų kodekse už veiką, numatytą 95 straipsnio 1 dalyje, sankcijoje numatytos baudos vidurkis yra didesnis, tačiau pagal pažeidimo metu galiojusio administracinio teisės pažeidimo kodekso 41³ straipsnio nuostatas, įstatymas numatė minimalią baudą nuo 868 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį, o nuo 2017 metų įsigaliojusio administracinio nusižengimo kodeksas nenumato, kad už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį būtų skiriama bauda, bauda skiriama tik už nelegalų darbą, todėl nuobauda už du nelegaliai dirbančius asmenis pagal naują kodeksą gaunasi švelnesnė, todėl sutinkamai su minėto įstatymo 3 straipsnio 1,2 dalimis, L. S. veika, kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį perkvalifikuojama į administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą, jo trukmę, taip pat nusižengimo padarymo aplinkybes, kad buvo leista dirbti nelegaliai 2 asmenims, nesudarius su jais darbo sutarčių, nepranešus „Sodrai“, taip pat į pažeidėjo asmenybę – 26 metų amžiaus, dirbantis, duomenų apie teistumą ar patraukimą administracinėn atsakomybėn nepateikta. L. S. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei tai, kad bendrovėje kitų pažeidimų ar nelegalaus darbo faktų nenustatyta, kad nusižengimas padarytas dėl neveikimo, L. S. skirtina minimali bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą –1000 € (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 16059914875). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.