Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-11-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-567-337/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-23
Bylos Nr.
1S-567-337/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evaldas Vanagas
Pareiškėjas
N. R.
Kategorijos
Nr. 1S-567-337/2015
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. lapkričio 23 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos N. R., veikiančios pagal įgaliojimą A. R. vardu, skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas 2015-08-10 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 50-AP-6847 pagal pareiškėjos N. R., veikiančios pagal įgaliojimą A. R. vardu, pareiškimą, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pareiškime pareiškėja nurodžiusi, jog M. K., pasinaudodamas tuo, kad jis tuo metu buvo A. R. sesers P. R. sugyventinis bei mažamečio vaiko tėvas ir tokiu būdu įgijęs pasitikėjimą, įkalbėjo A. R. paimti kreditą iš kredito bendrovės, žadėdamas rytojaus dienai ar dar kitą dieną pinigus sugrąžinti, tokiu būdu suklaidindamas A. R. dėl savo ketinimų, užvaldė jo turtą – ne savo naudai paimtą 950 Lt kreditą. Reikalaujant sugrąžinti skolą, M. K. slapstosi, vengia atsiskaityti, todėl yra akivaizdus jo išankstinis sumanymas apgaule įkalbėti A. R. paimti kreditą ir pinigus perduoti jam, t.y. neteisėtai užvaldyti svetimą turtą bei nepagrįstai ir neteisėtai įpareigoti A. R. padengti prievolę kredito įstaigai.

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė 2015-09-17 nutarimu atmetė N. R. skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2015-08-10 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo nutarimą.

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-10-16 nutartimi N. R., veikiančios pagal įgaliojimą A. R. vardu, skundas dėl 2015-09-17 prokurorės bei 2015-08-10 ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimų panaikinimo buvo atmestas, motyvuojant tuo, jog A. R. ir M. K. sieja sutartiniai santykiai, todėl ginčai kylantys iš sutartinių santykių pirmiausiai turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. R. naudai iš M. K. yra priteista visa jo pasiskolinta ir negrąžinta skola, skolos fakto neginčija ir pats M. K., ir tai paneigia M. K. veiksmuose esant apgaulę, todėl netinkamas susitarimo vykdymas, neturint tikslo apgaule įgyti svetimą turtą, negali būti laikomas sukčiavimu ir užtraukti baudžiamąją atsakomybę.

Šalies argumentai

Skundu N. R., veikianti pagal įgaliojimą A. R. vardu, prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015-10-16 nutartį, prokurorės bei tyrėjo nutarimus ir M. K. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėja cituoja skundžiamus sprendimus, dėsto pareiškime nurodytas aplinkybes bei teigia, jog M. K. slapstėsi ir dabar slapstosi, vengia atsiskaityti, todėl yra akivaizdus jo buvęs išankstinis sumanymas apgaule įkalbėti A. R. paimti kreditą ir pinigus perduoti jam, t.y. neteisėtai užvaldyti svetimą turtą bei nepagrįstai ir neteisėtai įpareigoti A. R. padengti prievolę kredito įstaigai. Tvirtina, jog tyrėjo padarytos išvados apie neva M. K. vykdomą atsiskaitymą, neatitinka tikrovės – M. K. iki šiol nėra atsiskaitęs, antstoliui nėra pervedęs teismo priteistos skolos, nors yra jauno amžiaus ir darbingas asmuo, užsiima individualia veikla. Pasak pareiškėjos skundžiamuose procesiniuose sprendimuose aiškinant baudžiamąjį įstatymą yra daroma esminė klaida, o būtent vėlesnis M. K. skolos pripažinimas, jam neturint turto, jokių realių pajamų, teįrodo jo realius faktinius ketinimus vėliau neatsiskaityti su A. R. bei pirminį jo ketinimą suklaidinti pakankamai artimą žmogų. Tokie M. K. veiksmai, pasak pareiškėjos, yra nusikalstami, o savo pirminio sumanymo sukčiauti A. R. atžvilgiu M. K. dalinai atsisakė tik dėl pareiškėjos veiksmų – kreipimosi į teismą, teisėsaugos institucijas. Be to M. K. yra daug kartų teistas, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei ir, anot pareiškėjos, atsižvelgiant į jo asmenybę, nusikaltimų recidyvą, yra akivaizdūs jo išankstiniai ketinimai A. R. atžvilgiu. Papildomai pažymi, jog jokio tvirto susitarimo apie tai, kad A. K. vėliau gražins pinigus A. R. net nebuvo ir tai patvirtina paties A. K. elgesys po pinigų gavimo iš A. R. (išsisukinėjimas, pinigų negrąžinimas gražiuoju).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs pateiktą atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagą, skundžiamus sprendimus bei pareiškėjos skundą, daro išvadą, jog Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo 2015-08-10 nutarimas, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal N. R., veikiančios pagal įgaliojimą A. R. vardu, pareiškimą, bei Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2015-09-17 nutarimas ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-10-16 nutartis, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjos skundus, yra teisėti ir pagrįsti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikalstamų veikų požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Skundą nagrinėjantis teismas pritaria prokurorės nutarime bei ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje nurodytiems pareiškėjos skundų atmetimo motyvams dėl esminių aplinkybių, minėtų sprendimų argumentacija yra teisinga bei pakankama, todėl pagrindo naikinti minėtus procesinius sprendimus nėra.

Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, 2012 m. A. R. paėmė greitąjį kreditą 950 Lt sumai bei šį perdavė M. K., tačiau šis iki šiol jo neatidavė. Pasak pareiškėjos, pirmiau minėtais veiksmais M. K. įvykdė BK 182 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, tai yra sukčiavimą, bei M. K. elgesys po minėtos sumos perdavimo patvirtina buvus išankstinį sumanymą apgaule įkalbėti A. R. paimti kreditą ir pinigus perduoti jam, tai yra neteisėtai užvaldyti svetimą turtą bei nepagrįstai ir neteisėtai įpareigoti A. R. padengti prievolę kredito įstaigai. Visgi, sutikti su tokiu aplinkybių vertinimu skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo. Iš pateiktos medžiagos matyti, jog M. K. neneigia savo įsipareigojimo pagal A. R. vardu sudarytą paskolos sutartį, o minėtas įsiskolinimas A. R. yra priteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-25 įsakymu bei šiuo metu antstolio A. B. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla dėl 275,14 Eur skolos išieškojimo iš M. K. išieškotojo A. R. naudai. Taigi, kaip visiškai pagrįstai buvo pažymėta skundžiamame apylinkės teismo sprendime, šalis siejant sutartiniams santykiams ginčai, kylantys iš šių santykių, pirmiausiai turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, o ne naudojant ikiteisminio tyrimo įstaigas ar prokuratūrą kaip įrankį norimam rezultatui, tai yra išieškoti skolą, pasiekti. Papildomai akcentuotina ir tiek prokurorės nutarime, tiek teismo nutartyje išdėstyta išvada, jog pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, jog M. K. slėptų turtą ar pinigines lėšas (jis sutinka su skola, pats vykdo individualią veiklą), be to, nėra duomenų, jog antstolis būtų priėmęs sprendimą grąžinti A. R. vykdomąjį raštą ar pranešė apie išieškojimo negalimumą, dėl ko nėra pagrindo teigti, jog nėra galimybės užtikrinti minėto teismo įsakymo įvykdymą civilinio proceso priemonėmis. Taigi, visos šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. K. veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Ž. T. Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją). Kaip ir minėta, aukštesnės instancijos teismas sutinka su žemesnės instancijos teismo padaryta išvada, kad M. K. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d., požymių, o A. R. pažeistos teisės, susijusios su M. K. skolos negrąžinimu, gali būti atstatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, todėl šiuo metu papildomas baudžiamųjų teisės normų taikymas nagrinėjamu atveju prieštarautų protingumo ir proporcingumo principams, taigi ir pradėti ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pagrįstai. Pažymėtina ir tai, jog aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su pirmiau minėtuose procesiniuose sprendimuose išdėstytais skundų atmetimo motyvais, savaime nedaro jų neteisėtais, kaip ir neigiama asmens charakteristika nesudaro pagrindo jo atžvilgiu inicijuoti ikiteisminį tyrimą.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes pareiškėjos skundas atmestinas ir paliktina galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-10-16 nutartis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str.1 d. 1 p.,

nutaria:

N. R., veikiančios pagal įgaliojimą A. R. vardu, skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Vanagas