Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjui A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

Pareiškėjas Lukiškių TI-K atsakymą skundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), kuris 2015 m. gruodžio 18 d. rašte Nr. 28-5910 taip pat atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, motyvuodamas tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮ taisyklės) 258 punktą nuteistiesiems ne rečiau kaip kartą per savaitę suteikiama galimybė pasinaudoti dušu.

2.2. Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 2 d. gavo ir pasirašė registracijos žurnale, jog susipažino su Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. liepos 27 d. įsakyme Nr. 1-177 patvirtinta Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į reabilitacijos kambarį tvarkos aprašą, kurio 26 punkte įtvirtinta būtinybė užtikrinti suimtojo / nuteistojo teisė pasinaudoti dušu. Pasak pareiškėjo, jam teko lankytis reabilitacijos kambaryje 1–2 kartus per mėnesį, baigus sportuoti pareigūnų visada buvo prašoma pasinaudoti dušu, tačiau pareigūnai atsakydavo, jog dušas po fizinės treniruotės nepriklauso.

2.3. Pasak pareiškėjo, kalinant nepriimtinomis ir kankinimo sąlygomis buvo pažeista konstitucinė teisė į orumą (Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalis). Neteisėtomis valstybės institucijų (Lukiškių TI-K), nepriklausomai nuo jų kaltės, veikomis pažeidus konstitucinę asmens teisę į orumą, pareiškėjui buvo padaryta žala; ši žala padaryta ir civilinės teisės saugomam gėriui – asmeniui jaustis oriu, visaverčiu ir lygiateisiu Lietuvos Respublikos piliečiu. Žala pareiškėjui padaryta tyčia.

Taigi, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, t. y. didžiulį psichologinį sukrėtimą, yra sugniuždytas psichologiškai, pablogėjo pareiškėjo sveikata, jis jaučia emocinę depresiją, pareiškėjas negali ramiai miegoti, yra dirglus, nervingas, buvo pažemintas jo orumas, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai

2.4. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi Konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (toliau – ir JTO konvencija), jos 1, 2, 14 straipsniais, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 5 straipsniu, Tarptautiniu pilietinių ir politinių teisių paktu, jo 7 straipsniu, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. 2006(2) „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau – ir Europos kalėjimų taisyklės), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250, 6.271 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinėmis bylomis Nr. A756-913/2011, Nr. A502-177/2011, A502-913/2011, A147-1699/2012, taip pat sąžiningumo, teisingumo principais, nurodo, kad adekvatus patirtos neturtinės žalos atlyginimas yra 100 Eur už kiekvieną parą, praleistą Lukiškių TI-K.

II

Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.

3. Dėl sanitarinio mazgo ir šalto vandens tiekimo

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančius teisės aktus (HN 76:2010).

4. Dėl išvedimo į dušą tvarkos

Pagal HN 76:2010 68 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjime laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus, todėl Lukiškių TI-K savo veiksmais šio dalyko nepažeidžia.

Fizinės reabilitacijos kambariai yra įrengti Lukiškių TI-K gyvenamųjų korpusų patalpose. HN 76:2010 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais; taip pat HN 76:2010 privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, kapitaliai remontuojantiems, rekonstruojantiems, įrengiantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietas bei vykdantiems valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, įrengti šiuolaikines sporto sales nėra galimybės. Pažymėtina, kad prieš einant į fizinės reabilitacijos kambarį persirengti ir pasinaudoti tualetu galima gyvenamojoje kameroje. Pažymėtina ir tai, kad eiti į fizinės reabilitacijos kambarį nėra pareiga, tai yra kiekvieno asmens pasirinkimo teisė.

6. Pareiškėjo skundžiamu jo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu dalis šio laikotarpio atitiko teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nėra konkretumo. Pažymėtina, kad būtina įrodyti, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi Lukiškių TI-K trūkumai tiesiogiai darė įtaką pareiškėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų / nuteistųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kuris lėmė pareiškėjo patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

10. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Šios žalos atlyginimą įstatymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo viešojo administravimo srityje, t. y. žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė – viena iš civilinės atsakomybės rūšių, jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

III

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

1.1. Lukiškių TI-K , išnagrinėjęs pareiškėjo 2015 m. lapkričio 13 d. prašymą, 2015 m. lapkričio 24 d. rašte Nr. 96-3216 „Dėl dušo“ (toliau – ir raštas Nr. 96-3216) nurodė, kad, vadovaujantis Įstatymo 44 straipsnio 4 punktu ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos 107 punktu, pareiškėjui suteikiama galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę pasinaudoti dušu (b. l. 6).

1.2. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2015 m. lapkričio 30 d. skundą, kuriame pareiškėjas skundė raštą Nr. 96-3216, 2015 m. gruodžio 18 d. rašte Nr. 2S-5910 „Dėl skundo nagrinėjimo“ pareiškėjui, be kita ko, nurodė (raštas išsiųstas ir Lukiškių TI-K direktoriui):

1.2.1. Pareiškėjas skunde nurodo, kad ankstesniame prašyme prašė sudaryti sąlygas leisti dažniau maudytis duše, palaikyti higieninę švarą bei tenkinti savo fiziologinius poreikius.

1.2.2. Pagal PĮ taisyklių 258 punktą nuteistiesiems ne rečiau kaip kartą per savaitę suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. vasario 27 d. įsakyme Nr. 1-23 patvirtintu Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašu, pareiškėjui suteikiama galimybė kartą per savaitę pasinaudoti dušu. Vaikščioti į fizinės reabilitacijos kambarį (skunde nurodyta sporto salė) nėra pareiškėjo pareiga, tai jo pasirinkimo teisė. Lukiškių TI-K nepažeidžia galiojančių teisės aktų, suteikdama pareiškėjui galimybę pasinaudoti dušu kartą per savaitę. Lukiškių TI-K atsakymas yra teisingas.

2. Šioje byloje pareiškėjas A. K. prašo priteisti neturtinės žalos, kuri kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atlyginimą – po 100 Eur už kiekvieną parą (taip pat nurodoma ir visa suma – 37 900 Eur). Pareiškėjas skundžiasi tuo, kad jam buvo tik vieną kartą per savaitę suteikiama teisė pasinaudoti šiltu dušu, taip pat yra nepatenkintas tuo, kad, esą, jam nebuvo suteikiama galimybė praustis, išėjus iš fizinės reabilitacijos kambarių.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Pabrėžtina, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktą nuteistiesiems ne rečiau kaip kartą per savaitę suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, o vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. vasario 27 d. įsakyme Nr. 1-23 patvirtintu Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašu (b. l. 15-18), pareiškėjui suteikiama galimybė kartą per savaitę pasinaudoti dušu. Vaikščioti į fizinės reabilitacijos kambarį (skunde nurodyta sporto salė) nėra pareiškėjo pareiga, tai jo pasirinkimo teisė.

Kadangi šioje administracinėje byloje nėra nustatyti Lukiškių TI-K administracijos neteisėti veiksmai, tai, nesant vienos iš viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas, jis atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.