Kauno apygardos teismo nutartis

2016-06-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-780-290/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-20
Bylos Nr.
1S-780-290/2016
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-00275-2014-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis (pirm.), Valdas Vitunskas, Danutė Giačaitė
Nuteistasis
A. K.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-780-290/2015
Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00275-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Valdo Vitunsko, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. 91-80 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad A. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2014 m. gruodžio 8 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį,, kuris buvo pakeistas Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. nuosprendžiu. 2015 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartimi subendrinta su 2014 m. spalio 22 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 7 mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2014 m. balandžio 15 d., o pabaiga – 2018 m. lapkričio 15 d. Neatlikta bausmės dalis 2 metai 7 mėnesiai 1 diena (skaičiuojant Komisijos posėdžio, vykusio 2016 m. balandžio 14 d., dieną).

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2016 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 91-80 nutarė taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 3 d.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą motyvuodamas tuo, kad nuteistasis neatitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodytas egzistuojantis kriminogeninis veiksnys nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. K. skundžia šią Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas vertino tai, kad jis anksčiau yra teistas, o ne jo elgesį bausmės atlikimo metu. Tvirtina, kad teismas padarė blogas išvadas apie jo elgesį bausmės atlikimo metu, požiūrį į mokslą, darbą bei kitas dėtas pastangas įgyvendinant sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi prielaidomis, spėliojimais, savo išvadų nepagrįsdami konkrečiais faktais. Nurodo, kad nėra nei vienos priežasties, numatytos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 158 straipsnyje, kodėl negalėjo taikyti jam lygtinio paleidimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

BVK 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo išeina, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismui pateiktoje bylos medžiagoje nurodyta, kad nuteistasis A. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, o įvertinus jo nusikalstamo elgesio riziką pagal „OASys“ metodiką, ji nustatyta kaip vidutinė – 55 balai. Įstatymų leidėjas BVK 157 str. 1 d. yra nurodęs, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo gali būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju su skundu apygardos teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad nuteistasis nors 2 kartus buvo skatintas, tačiau du kartus ir pažeidė įstaigoje nustatytos tvarkos taisykles. Apeliacinės instancijos teismo manymu, tai rodo, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas, kas leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Nors Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatytas tik vienas kriminogeninis veiksnys, susijęs su ankstesne nusikalstama veika, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad A. K. nuteistas už BK XXVIII skyriuje nurodytus nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, t. y. už visą eilę įsibrovimų į svetimas patalpas, iš kurių pagrobė svetimą turtą. Kaip nurodė pats nuteistasis, tą darė dėl to, kad buvo sunki materialinė padėtis. Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis dirbo pagal patentą, ką ir planuoja daryti išėjęs į laisvę – negalima laikyti, kad nuteistojo teigiamas požiūris į darbą ir ketinimas toliau dirbti, gali būti laikomas kaip nusikalstamą riziką mažinantis veiksnys. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. K. atžvilgiu pataisos namuose gauti antstolio vykdomieji raštai 1479,92 Eur sumai, iš kurių atlyginta tik 149,74 Eur, nors nuteistasis pataisos namuose dirba nuo 2015 m. gegužės 1 d.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis yra baigęs 10 klasių, tačiau pataisos namuose mokslų netęsia, papildomų specialybių, kurios leistų išėjus į laisvę lengviau įsitvirtinti darbo rinkoje, įgyti nesiekia. Nors Išvadoje nurodoma, kad nuteistasis gyvens pas mamą, tačiau kartu nurodoma, kad socialinius ryšius palaiko ne tik su mama, bet ir su sugyventine, taip pat su broliu. Pažymėtina, kad veikdamas su bendrininku, būtent su broliu, A. K. ir padarė nusikalstamą veiką.

Apygardos teismo manymu, nuteistojo mąstymas ir elgesys taip pat nelaikomas nusikalstamą riziką mažinančiu veiksniu, kadangi Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad A. K. yra savimi patenkintas asmuo, labiau mėgsta bendrauti su žmonėmis, panašiais į jį. Nurodoma, kad nuteistasis nusikalstamo gyvenimo istorijoje kartoja tas pačias klaidas, kadangi priimdamas sprendimus ne visada įvertina ankstesnį patyrimą. A. K. pripažįsta, kad jam yra tekę pasielgti impulsyviai. Pats nuteistasis svarsto galimybę pasibaigus lygtinumui išvykti į užsienį pas seserį dirbti, kas sudaro pagrindą abejoti nuteistojo galimos probacijos sąlygų laikymusi. Be to, sesuo nėra paminėta tarp asmenų, su kuriais būdamas įkalinimo įstaigoje nuteistasis palaiko ryšį.

Nuteistojo skunde ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, charakterizuojančios A. K. teigiamai, yra svarbios ir sveikintinos, tačiau aukščiau nustatytų aplinkybių, kurios rodo jo nepakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nepaneigia.

Pažymėtina ir tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. K. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

Įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, kurios rodo nepakankamą nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apygardos teismas daro išvadą, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą. Atsižvelgiant į visą tai daroma išvada, kad skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, o ją naikinti nuteistojo A. K. skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi teismas

nutarė:

atmesti nuteistojo A. K. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Jurgis KiškisTeisėjai: Danutė GiačaitėValdas Vitunskas