- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-07-23
- Bylos Nr.
- 1-290-853/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-00566-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Kaltinamasis
- J. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Viešieji darbai (BK 46 str.)
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Andželika Butkuvienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės V. M. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. R. žmogui sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2013 m. birželio 11 d. apie 18.00 val., buto, esančio, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio matuokliu nustatytas 1,66 promilių girtumas) tyčia, rankomis suėmė savo žmoną V. R. už kaklo ir pradėjo ją smaugti, taip smurtaudamas nukentėjusiajai V. R. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis J. R., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. l d. ir jis apklaustas įtariamuoju parodė, kad jis 2013-06-11, apie 16.00 val., grįžo iš ligoninės į namus, parsinešė alaus, kurį virtuvėje gėrė. Apie 18.00 val. iš darbo grįžusi žmona V. R. norėjo alų išpilti, todėl jiedu susistumdė, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Žmonai jis smūgių nesudavė, jos nesmaugė (39 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. R. apklausta liudytoja parodė, kad 2013-06-11 ji grįžo iš darbo apie 18.00 val. Atėjusi prie savo buto, pamatė, kad jo durys praviros. Ji žinojo, kad tą dieną jos vyras J. R. parvažiuos iš Švėkšnos psichiatrinės ligoninės, kur savo noru gydėsi nuo alkoholizmo, jis pats jai buvo paskambinęs ir pasakęs, kad jam toje ligoninėje nėra ką veikti, todėl grįš anksčiau, nei paskirtas gydymo laikas. Kai parėjo, matė, kad laiptinėje prilaistyta alaus, bute taip pat buvo prilaistyta ant grindų. Kambarių durys buvo uždaros, įėjo į virtuvę, kur buvo vyro daiktai, ji pakėlė vyro vaistų maišelį su medicininiais dokumentais Ji stovėjo prie spintelės virtuvėje ir išgirdo, kad iš svetainės kambario greitu žingsniu kažkas eina, į virtuvę įėjo vyras J. R., kuris jai pasakė: „Tai ką, vyras grįžo, sveikintis nereikia“. Vyro marškiniai buvo suplėšyti, purvini, jis buvo prišlapinęs kelnes. Jai net nespėjus nieko atsakyti, jis abiem rankomis suėmė jai už kaklo ir smaugė, Ji išsilaisvino, tai yra susmuko ant grindų, ir, pagriebusi rankinę, išbėgo į laiptinę, užrakindama buto duris, kad jis negalėtų išeiti. Smaugimas sukėlė fizinį skausmą, sužalojimų nepaliko. Tuo metu, kai iš jo vadavosi, tai yra rankomis plėšė jo rankas nuo savo kaklo, ir vaduodamasis tūpėsi, į vyro kelnių diržą, ar į kokią nors kelnių detalę, nežymiai įsibrėžė kairės rankos dilbį. Jokio alaus ji neišpylė ir jokio konflikto tarp jų neįvyko, nes iškart vyras pradėjo ją smaugti (14-15, 16 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta M. T. parodė, kad 2013 m. birželio mėnesio pradžioje, dienos nepamena, buvo antradienis, apie 19.00 val., jai paskambino mama V. R., kuri verkdama pasakė, kad jai parėjus į namus jos tėvas J. R. ją namuose smaugė. Mama paprašė atvažiuoti, pasakė, kad ji buto duris užrakino ir stovi laiptinėje, laukia policijos. Kai ji atvažiavo, mama sėdėjo laiptinėje prie buto durų, ant laiptų. Jai buvo paraudęs kaklas, vienoje rankoje, kurioje nepamena, ties alkūne, buvo nežymus įbrėžimas. Mama buvo išsigandusi, apsiverkusi. Sulaukė policijos ir tada abi įėjo į butą. Mama pasakojo, kad ji parėjo į butą, buto durys buvo neužrakintos, pagalvojo, kad tėvo net nėra namuose. Ji įėjo iškart į virtuvę, kur pamatė išmėtytus dokumentus, kurie buvo supilti alumi, ji juos kėlė nuo grindų ir tada tėvas iš kambario įėjęs ją pradėjo smaugti. Tėvas kaip tik tą dieną buvo grįžęs iš Švėkšnos psichiatrijos ligoninės, kur kelias dienas savo noru gydėsi nuo alkoholizmo. Ji su tėvais kartu nebegyvenu, mama yra pasakojusi, kad ją ir anksčiau tėvas yra mušęs. Mama tėvo neblaivaus vengdavo, tai yra išeidavo iš namų, nakvodavo pas ją, kad nekiltų konfliktų su tėvu. Tėvas anksčiau buvo išspyręs kambario duris, nes mama nuo jo buvo užsirakinusi, vengdama konflikto (18 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
bendrame informacijos registravimo pranešime nurodyta, jog neblaivus vyras J. R. namuose konfliktuoja, kelia triukšmą, smurtauja prieš pranešėją, smaugė rankomis (4 b. l.);2013-06-11 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje V. R. pranešė, jog 2013-06-11 apie 18.00 val. jos vyras J. R. rankomis ją smaugė (8-9 b .l.);2013-06-11 asmens blaivumo teste nurodyta, kad J. R. tikrinimo rezultatas – 1.66 promilės (11 b. l.);2013-07-03 akistatos protokolu, kuriame nurodyta, jog akistatos tarp nukentėjusios V. R. ir įtariamojo J. R. metu, įtariamasis J. R., pripažino, jog galėjo būti, jog jis smaugė savo žmoną, tačiau dėl girtumo nepamena savo veiksmų (42 b. l.).
Teismui nekyla jokių abejonių, kad kaltinamasis J. R. įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą, nes jo kaltė yra visiškai įrodyta nukentėjusiosios bei liudytojos parodymais, kitais byloje esančiais įrodymais.
Byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma rodo, kad J. R. padarė vieną jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo jis neigė, tačiau J. R. kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą įrodo nukentėjusiosios V. R. bei liudytojos M. T. parodymai, kiti byloje surinkti įrodymai. J. R. nusikalstama veika baigta, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, kvalifikuotinas pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo J. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59 str.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kaltinamajam nustatytas 1.66 promilių girtumas (11 b. l.), ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Paskelbus kaltinamajam J. R. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis sutiko bei sutiko su siūloma bausme (56 b. l.).
Todėl teismas, skirdamas bausmę J. R., siekia tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, siekia, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai, todėl atsižvelgta į įstatymo ginamas vertybes, į padarytos žalos dydį ir mąstą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, kurie negali būti pateisinami, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, kaltinamojo asmenybę. Teismas mano, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, kadangi toks bausmės paskyrimas visiškai atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra nedirbantis (33 b. l.), registruotas darbo biržoje (34 b. l.), patenkinamai charakterizuojamas buvusios darbovietės (24 b. l.), yra neteistas (19 b. l.), baustas administracine tvarka (20 b. l.), psichikos sveikatos centre lankėsi, priklausomybės sindromas alkoholiui (32 b. l.), sutinka su viešųjų darbų bausme, teismas mano, jog kaltinamajam už padarytą nesunkų nusikaltimą skirtina švelniausia straipsnio sankcijose numatyta bausmės rūšis – viešųjų darbų bausmė – 4 (keturi) mėnesiai viešųjų darbų, kas mėnesį dirbant po 40 (keturiasdešimt) valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajam J. R. skirtina LR BK 72¹ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas prisiartinti prie nukentėjusiosios V. R., uždraudžiant J. R. per bausmės atlikimo laiką bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja, lankytis jos gyvenamojoje vietoje.
Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas J. R. laikino sulaikymo laikas išbūtas nuo 2013-06-11 18.30 val. iki 2013-06-12 17.25 val., prilyginant vieną sulaikyme išbūtą dieną šešioms viešųjų darbų valandoms (2 dienos x 6 viešųjų darbų valandos = 12 viešųjų darbų valandų.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktinas galioti kaltinamajam J. R. ikiteisminio tyrimo metu 2013-06-12 nutartimi paskirtas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamos vietos – (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie smurtą patyrusios V. R., nebendrauti, neieškoti ryšių su ja (51-52 b. l.).
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kaltinamajam J. R. kardomosios priemonės neskirti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
J. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso straipsnį galiojusį iki 2013-07-13) ir paskirti jam bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, kas mėnesį dirbant po 40 (keturiasdešimt) valandų visuomenės labui
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, J. R. skirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72¹ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą prisiartinti prie nukentėjusiosios V. R., uždraudžiant J. R. per bausmės atlikimo laiką bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja, lankytis jos gyvenamojoje vietoje.
Įskaityti J. R. laikino sulaikymo laiką išbūtą nuo 2013-06-11 18.30 val. iki 2013-06-12 17.25 val., prilyginant vieną sulaikyme išbūtą dieną šešioms viešųjų darbų valandoms (2 dienos x 6 viešųjų darbų valandos = 12 viešųjų darbų valandų).
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti galioti 2013-06-12 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtą įpareigojimą J. R. laikinai išsikelti iš gyvenamos vietos – (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie smurtą patyrusios V. R., nebendrauti, neieškoti ryšių su ja palikti nepakeistą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kardomosios priemonės J. R. neskirti.
Išaiškinti J. R., kad jei asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėją nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda ar areštu.
Jei asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda ar areštu pagal LR BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam J. R..
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su viešųjų darbų paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento kopijos įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.