Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiosios J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. sausio 6 d. nutarimo, kuriuo D. T. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 364 straipsnio 1 dalį ir jai paskirtas įspėjimas, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos aplinkybės

1. D. T. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir suinteresuota institucija) 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu Nr. SAVAD-41-ANR_N-158-2019 nubausta pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį įspėjimu dėl to, kad 2019 m. rugpjūčio 3 d. 8 val. ir 2019 m. rugpjūčio 5 d. 9 val., jai priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), veikė gyvūnų atbaidymo prietaisas, kuris skleidė cypiantį, erzinančio pobūdžio garsą bei jo veikimo metu sukėlė J. B. priklausančiam šuniui (vokiečių aviganio veislės), laikomam (duomenys neskelbtini), baimę, stresą, kančias bei sukėlė grėsmę šuns sveikatai ir gerovei. Tokie D. T. veiksmai laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais bei yra draudžiami (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 11 punktas). Tokiu būdu, D. T. pažeidė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. A27(l)-287 9 punktu patvirtintas gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisykles ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatas.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. sausio 6 d. nutarimu nukentėjusiosios J. B. skundas netenkintas, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarimas Nr. SAVAD-41-ANR_N-158-2019 panaikintas ir priimtas naujas nutarimas - D. T. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 364 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirtas įspėjimas. J. B. jos turėtos atstovavimo išlaidos nepriteistos, civilinis ieškinys atmestas.

3. Šiuo teismo nutarimu D. T. patraukta administracinėn atsakomybėn dėl to, kad ji netiesiogiai propagavo ir skatino žiaurų elgesį su gyvūnais ir nesilaikė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. A27(l)-287 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 9 punkte numatytų draudimų, t. y. 2019 m. rugpjūčio 3 d. 8 val. ir 2019 m. rugpjūčio 5 d. 9 val., jai priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), apie 10 metrų atstumu iki nukentėjusiosios J. B. tvoros ir pastarosios voljero, adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo laikomi šunys (patinai) -vokiečių aviganis Z. (S. K.) ir G. (I. S. K.), įrengtas gyvūnų atbaidymo prietaisas, kuris veikimo metu 70 m diapazone skleidė cypiantį, erzinančio pobūdžio garsą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniu skundu nuketėjusioji J. B. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. sausio 6 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą - pripažinti D. T. kalta, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 346 straipsnio 16 dalyje ir 48 straipsnio 1 dalyje, bei paskirti jai administracines nuobaudas, numatytas šių straipsnių sankcijose; priteisti iš D. T. J. B. naudai 275 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat 1 933,85 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose ir Vilniaus apygardos teisme.

5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas D. T. pripažino kalta pagal ANK 364 straipsnio 1 dalį, nors ANK 364 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už teritorijų planavimą ar žemės valdos projektus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Apeliantės manymu, tai yra teismo padaryta rašymo apsirikimo klaida.

6. Apeliaciniame skunde pažymima, kad D. T. sąmoningai ilgą laiką atliko ir atlieka veiksmus, kurių tikslas yra sukelti nukentėjusiajai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype teisėtai auginamiems šunims baimę, stresą, kančias, grėsmę jų sveikatai ir gerovei. D. T. tą patį gyvūnų atbaidymo prietaisą, kuris veikimo metu 70 m diapazone skleidžia cypiantį, erzinančio pobūdžio garsą, laiko ir naudoja iki šiol, dėl šio prietaiso naudojimo tyrimą atlieka Vilniaus rajono savivaldybės administracija. Pirmosios instancijos teismas nedetalizavo, kokie faktiniai duomenys leidžia D. T. veiksmus kvalifikuoti, kaip „netiesioginį propagavimą ir skatinimą“, šie išsireiškimai yra tapatūs išsireiškimams, kurie buvo nurodyti suinteresuotos institucijos nutarime. Kitais žodžiais aprašant administracinį nusižengimą padariusio asmens veiksmus, šie veiksmai netampa kitokiais. Lietuvos kinologų draugijos prezidentė R. K. nurodė, kad veikiantis gyvūnų atbaidymo prietaisas, kuris skleidžia cypiantį, erzinančio pobūdžio garsą, bet kuriam šuniui sukelia didesnį ar mažesnį stresą. Stresas gali sukelti baimę, kančias, grėsmę šuns sveikatai ir gerovei, tačiau kiekvienu atveju reikia iširti konkrečias aplinkybes. Jei tokie veiksmai buvo atliekami, žinant apie pasekmes ir/ar sąmoningai siekiant pakenkti gyvūnui, tai turėtų būti vertinama kaip žiaurus elgesys su gyvūnu arba jo kankinimas. Antstolis Rimantas Vižainiškis 2020 m. sausio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 128-20-2205 nurodė, kad atstumas nuo nukentėjusiosios žemės sklypo ribos iki gretimame sklype pastatyto prietaiso gyvūnų baidymui sudaro 9,5 m, o atstumas nuo sklypo ribos iki voljero Nr. 1 yra 2,73 m, todėl viso atstumas yra 12,23 m. Atitinkamai atstumas nuo voljero Nr. 1 iki voljero Nr. 2 yra 20,45 m. Taigi, abu voljerai patenka į aptariamo prietaiso veikimo lauką, o šiame lauke esantys gyvūnai aktyvuoja prietaisą ir patenka į jo skleidžiamo garso teritoriją. Kadangi šis prietaisas vis dar veikia, nepaisant to, kad D. T. žino apie jo neigiamas pasekmes nukentėjusiosios gyvūnams, tokie jos veiksmai laikytini žiauriu elgesiu su gyvūnais. Pirmosios instancijos teismas ir pats nurodė, kad D. T. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, kurioje yra tiesiogiai nurodyta, kad yra draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus, kas pažodžiui atitinka ANK 346 straipsnio 16 dalies dispoziciją, kas reiškia, kad D. T. padarytas administracinis nusižengimas turi būti perkvalifikuotas iš ANK 346 straipsnio 1 dalies į ANK 346 straipsnio 16 dalį. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl jokių kilusių padarinių nustatyti nereikia.

7. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad liko neįvertintas D. T. padarytas ANK 48 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas. Ne tik apeliantės, bet ir kitų Miško gatvėje gyvenančių kaimynų parašai patvirtina, kad D. T. naudojamas prietaisas skleidžia erzinantį garsą, kelia triukšmą. UAB „T. l.“ inžinierius J. M. atliko triukšmo matavimą garso lygio matuokliu „XL2-TA Nr. A2A-09918-E0“ (patikros sertifikatas Nr. 0801727, kalibravimo liudijimas Nr. 029528), kuriuo buvo išmatuotas apeliantės lėšomis įgyto tokio paties prietaiso, pavadinto „Prietaisas gyvūnų baidymui Bioogrod, 8697078“, skleidžiamas triukšmas. Triukšmomatis buvo pastatytas nukentėjusiosios žemės sklype, o nukentėjusioji prietaisą garsiniu režimu įjungė atsitraukusi nuo savo žemės sklypo ribos apie 9-10 metrų, t. y. maždaug tokiu atstumu, kokiu stovi kaimynės analogiškas prietaisas nuo nukentėjusiosios žemės sklypo ribos. Užfiksuotas garso slėgio lygis - 71,2 dB. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių. Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ numato, kad gyvenamųjų pastatų ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, išskyrus transporto sukeliamą triukšmą, didžiausias leistinas triukšmo lygis yra: dieną - 60 dB, vakare - 55 dB, naktį - 50 dB. Tai reiškia, kad naudodama prietaisą, skirtą gyvūnams baidyti, D. T. sąmoningai skleidė triukšmą gyvenamųjų pastatų aplinkoje, t. y. ji laikytina triukšmo šaltinio valdytoja Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo prasme, o tai leidžia jos neteisėtus veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 48 straipsnį. Nurodytas prietaisas 9 dienas įvairiais intervalais veikė tiek dienos, tiek nakties metu, skleisdamas monotonišką, erzinantį signalą, gyvenamųjų namų kvartale, kurio triukšmo lygis viršijo nustatytą ir objektyviai įrodytą maksimalią leistino triukšmo ribą.

8. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad dėl D. T. veiksmų, naudojant prietaisą gyvūnams baidyti, nukentėjusioji patyrė turtinės žalos, susijusios su gyvūnų gydymu, priverstiniu jų perkėlimu į šunų viešbutį. Atsiimant šunis iš šunų viešbučio jų būklė buvo akivaizdžiai pagerėjusi. D. T. veiksmai buvo tyčiniai ir trunkamieji. Ji piktybiškai ilgą laiką naudojo gyvūnų baidymo prietaisą, kuris veikė ne tik gyvūnus, bet ir žmones - kaimynai buvo privesti klausytis nuolatinio triukšmo. Kadangi prietaisas buvo naudojamas prie pat nukentėjusiosios sklypo tvoros, dėl nuolat girdimo monotoniško, erzinančio garso buvo sutrikęs apeliantės ir jos šeimos narių, įskaitant mažamečius vaikus, miegas, nuolat spengė ausyse, skaudėjo galvą. Dėl kaimynės veiksmų, žiauriai elgiantis su gyvūnais, kurie tęsiasi ir šiuo metu, nukentėjusioji vis dar patiria nuolatinę įtampą dėl gyvūnų sveikatos, yra priversta juos laikyti viename voljere. Taigi, dėl D. T. veiksmų apeliantė patyrė neigiamas fizines pasekmes - nemigą, nuolatinį galvos skausmą, spengimą ausyse bei neigiamus emocinius išgyvenimus - įtampą ir nerimą dėl savo pačios, savo šeimos narių sveikatos, taip pat dėl šunų sveikatos. Visi šie padariniai laikytini neturtine žala. Iš D. T. taip pat priteistinos ir atstovavimo išlaidos teisme (350 Eur), išlaidos už apeliacinio skundo surašymą - viso 1 257,50 Eur bei išlaidos įrodymams surinkti - atstumo matavimui (72,60 Eur), triukšmo matavimui (150 Eur), faktinių aplinkybių konstatavimui (453,75 Eur).

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorė prašo palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. sausio 6 d. nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

10. Atsiliepime, vadovaujantis aktualiu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, nurodoma, kad iš administracinio nusižengimo bylose surinktų faktinių duomenų nėra aišku, ar J. B. šuniui buvo padaryta kokia nors žala, o jei ji ir buvo padaryta, ar tokia žala priežastiniu ryšiu yra susijusi su D. T. inkriminuojamais veiksmais. Esant tokioms aplinkybėms, D. T. veiksmai atitinka Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. A27(l)-287 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 9 punkto pažeidimą, kas užtraukia administracinę atsakomybė pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį. D. T. pripažino, kad įrengė gyvūnų atbaidymo prietaisą, turėdama tikslą atbaidyti graužikus (peles), neturint tikslo sutrikdyti kaimynų laikomų šunų sveikatos ir nenumanant, kad tokia žala gali būti padaryta. Pagal prietaiso veikimo instrukciją, jis yra veiksmingas graužikų ir kitų gyvūnų atbaidymui. Tokios aplinkybės neleidžia teigti, kad D. T. veikė tiesiogine tyčia, tokius jos veiksmus galima vertinti kaip neatsargius, kas tik patvirtina administracinės atsakomybės pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį pagrįstumą. Be to, D. T. laikomų trijų šunų sveikatos būklė dėl prietaiso veikimo nepakito.

11. Atsiliepime pažymima, kad D. T. įrengto prietaiso skleidžiamo garso decibelų lygis nebuvo nustatytas, todėl spręsti, kad yra pažeistos ANK 48 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, nėra jokio pagrindo. 2019 m. rugpjūčio 9 d. Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnų atlikto patikrinimo metu joks skleidžiamas garsas (triukšmas) nebuvo nustatytas. Prietaiso skleidžiamo garso stiprumas gali būti reguliuojamas (nustatomi darbo režimai). J. B. atliktas eksperimentas bei pamatuotas panašaus prietaiso garso lygis neįrodo, kad pažeidimo nustatymo dienomis D. T. įrengtas atbaidymo prietaisas galėjo skleisti leistinas normas viršijantį garsą, kadangi atlikto eksperimento metu garso stiprumui galėjo daryti įtaką įvairus veiksniai, t. y. oro sąlygos, pravažiuojančio transporto skleidžiamas garsas, kitų gyvūnų skleidžiamas garsas bei kiti veiksniai. Kadangi nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti priežastinį ryšį tarp veikos (D. T. įrengto prietaiso ir jo skleidžiamo garso) ir kilusių padarinių ir pačių padarinių, jeigu kokie nors padariniai galėjo atsirasti, nėra pagrindo kalbėti ir apie turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

12. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – D. T. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad nuo judesio veikiantis aparatas neturi nieko bendro su J. B. šunimis. Šis aparatas buvo įsigytas pelių, benamių kačių ir varnėnų atbaidymui. Graužikų patekimą į garažą patvirtina garaže esantys jų pėdsakai, prie garažo atlikti gamtinių reikalų ateina benamės katės, todėl prie garažo vartų ir buvo pastatytas aptariamas aparatas, kuriuos naudoja daugelis sodininkų. Nei viena institucija šio aparato naudoti neuždraudė, tik įspėjo dėl jo skleidžiamo garso ramybės metu. Po policijos vizito 2019 m. rugpjūčio 6 d. garso signalas ramybės metu buvo išjungtas, o nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. ir visiškai išjungtas, prieš šalčius išjungtas buvo ir pats aparatas, jis jau ilgą laiką neveikia. Aparatas buvo naudojamas pagal paskirtį, jo naudojimo instrukcijoje nebuvo jokių užuominų apie sukeliamus neigiamus padarinius gyvūnams, tą patvirtina ir tai, kad D. T. šunys jokios neigiamos įtakos nepajuto. Aparatas buvo įsigytas tik 2019 m. liepos 27 d., o pristatytas ir pradėtas naudoti vėliau, todėl 2019 m. rugpjūčio 1 d. apeliantės šuniui diagnozuotas alerginis otitas negali būti susijęs su aparato naudojimu. Dėl aparato skleidžiamo garso nei vienas kaimynas į D. T. nesikreipė, dėl jo veikimo nesikreipė ir J. B.. D. T. teigimu, apeliaciniame skunde melagingai nurodoma, kad šunys yra laikomi viename voljere, nes iš tiesų vienas šuo ir toliau yra laikomas voljere prie D. T. garažo vartų. Nuo judesio veikiantis aparatas veikia 110 laipsnių kampu ir tik nesant jokių kliūčių tarp objekto ir daviklio, todėl nėra jokios logikos, kad voljero sienos ir 2 m tvora neužkerta kelio aparato veikimui. J. B. elgesys yra jos kerštas dėl D. T. kreipimosi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją dėl nuolat be pavadžio vedžiojamų J. B. šunų.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas.

13. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir administracinio nusižengimo kvalifikavimu, apeliantės teigimu, D. T. veiksmai atitinka ANK 346 straipsnio 16 dalyje ir 48 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėtis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti. Vis dėlto, apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė rašymo apsirikimo klaidą, pripažindamas D. T. kalta pagal ANK 364 straipsnio 1 dalį, kadangi šiame straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už teritorijų planavimą ar žemės valdos projektus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, o tokie pažeidimai D. T. inkriminuoti nebuvo. Nagrinėjamu atveju, aktuali ANK 346 straipsnio 1 dalis, numatanti administracinę atsakomybę už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl ko D. T. ir buvo kaltinama, taip pat būtent dėl šio administracinio nusižengimo nutarimo motyvuojamojoje dalyje pasisakė pirmosios instancijos teismas. Taigi, laikytina, kad D. T. yra nubausta pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, o pirmosios instancijos teismo padaryta rašymo apsirikimo klaida taisytina.

14. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. A27(l)-287 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 9 punkte numatyta, kad yra draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus. Administracinio nusižengimo byloje nekyla ginčo dėl to, kad D. T. jai priklausančiame žemės sklype, apie 10 metrų atstumu iki nukentėjusiosios J. B. tvoros ir pastarosios voljero, kuriame buvo laikomi du šunys, įrengė gyvūnų atbaidymo prietaisą, kuris veikimo metu 70 m diapazone skleidė cypiantį, erzinančio pobūdžio garsą. Kadangi, kaip matyti iš šio prietaiso veikimo instrukcijos (b. l. 63), jo skleidžiamas ultragarsas daro įtaką ir šunims, t. y. yra skirtas ir jiems atbaidyti, o J. B. šunys buvo laikomi jo veikimo diapazone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad įsirengusi ir naudodama tokį prietaisą D. T. netiesiogiai propagavo ir skatino žiaurų elgesį su šiais gyvūnais (dviem J. B. šunimis), dėl ko ji pagrįstai buvo nubausta pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį. Nors apeliantė nesutinka, kad D. T. tai darė netiesiogiai, J. B. teigimu, toks D. T. elgesys buvo sąmoningas siekis sukelti kančias gyvūnams, vis dėlto, tokių duomenų administracinio nusižengimo byloje nėra. Kaip matyti iš bylos duomenų, D. T. daugiafunkcinę gyvūnų baidyklę su judesio detektoriumi įsigijo, siekdama atbaidyti peles, kurios lįsdavo į jos garažą, o taip pat ir laukines kates, kurios prie šio garažo ateidavo tuštintis, būtent todėl šis prietaisas ir buvo sumontuotas prie garažo. Iš jo veikimo instrukcijos (b. l. 63) matyti, kad šis produktas iš tiesų yra skirtas, be kita ko, baidyti ir katinus bei graužikus. D. T. teigimu, ji nežinojo, kad šis prietaisas gali daryti neigiamą poveikį šunų sveikatai ir gerovei. Apeliacinės instancijos teismas tokius teiginius laiko nepaneigtais, todėl pripažįsta, kad D. T. būtent netiesiogiai, neturėdama tyčios kankinti kaimynės šunų, propagavo ir skatino žiaurų elgesį su šiais gyvūnais, kadangi jos naudojamas prietaisas vis tik skleidė cypiantį, erzinančio pobūdžio garsą, veikiantį ir šunis. Išvadą dėl tyčios sukelti neigiamas pasekmes nebuvimo patvirtina ir tai, kad D. T. savo gyvenamojoje teritorijoje pati augina tris šunis, todėl nėra logiška, kad ji siektų kankinti ir savo gyvūnus.

15. ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje yra reglamentuojama, kas laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu. Apeliantės teigimu, D. T. pažeidė šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 11 punktą, numatantį, kad žiauriu elgesiu su gyvūnais yra laikomas gyvūnų sveikatai žalingų ar erzinančių cheminių medžiagų bei kitų priemonių ir įrenginių, sukeliančių gyvūnams baimę, stresą, kančias ar žalingas pasekmes jų sveikatai ir gerovei, naudojimas. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta pakankamai patikimų duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad J. B. šunims buvo sukelta baimė, stresas, kančios ar kitos žalingos pasekmės jų sveikatai ir gerovei ir kad tokios neigiamos pasekmės priežastiniu ryšiu būtų susijusios su D. T. naudotu prietaisu. Administracinio nusižengimo byloje esantys išrašai iš šunų ligos istorijos (UAB „P. C. K.“) (b. l. 11-14) patvirtina, kad šuo G. patikrinimo metu buvo kliniškai sveikas, kliniškai sveikas buvo ir šuo Z., o jam diagnozuotas alerginis otitas ar konjunktyvitas nėra susiję su gyvūnų atbaidymo aparato skleidžiamais garsais, tokia diagnozuotų ligų priežastis nėra nurodyta ir gydytojos veterinarės. Viešbučio ir veislyno „S. k.“ savininkės J. S. raštas (b. l. 15), kad atvežti į šunų viešbutį G. ir Z. buvo vangūs, o jų apetitas sumažėjęs, nėra pakankamas neabejotinai išvadai, kad tokį gyvūnų elgesį sąlygojo būtent aptariamas gyvūnų atbaidymo prietaisas. Juo labiau, kad D. T. auginamiems trims šunims, kurie taip pat būdavo šio prietaiso veikimo diapazone, jokių baimės ar streso požymių nebuvo nustatyta (b. l. 88-89). Taigi, nagrinėjamu atveju, nenustačius žiauraus elgesio, numatyto Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, su J. B. šunimis fakto, nėra jokio pagrindo administracinei atsakomybei pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį kilti.

16. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad D. T. turi būti pripažinta kalta pagal ANK 48 straipsnio 1 dalį, kadangi jos naudojamas gyvūnų atbaidymo prietaisas skleidžia garsą, viršijantį leidžiamą triukšmo lygį. ANK 48 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ numato, kad gyvenamųjų pastatų ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, išskyrus transporto sukeliamą triukšmą, didžiausias leistinas triukšmo lygis yra: dieną - 60 dB, vakare - 55 dB, naktį - 50 dB. Nagrinėjamu atveju, gyvūnų atbaidymo prietaiso veikimo metu, t. y. 2019 m. rugpjūčio 3 d. 8 val. ir 2019 m. rugpjūčio 5 d. 9 val., jo skleidžiamo triukšmo lygis atitinkamais matavimo prietaisais matuotas nebuvo, todėl konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad kaltinime nurodytu (ar bet kokiu kitu) metu D. T. naudoto prietaiso skleistas garsas viršijo didžiausią leistiną triukšmo lygį gyvenamųjų pastatų aplinkoje. Svarbu pažymėti, kad šis prietaisas turi penkis darbo režimus, todėl J. B. atlikti analogiško prietaiso skleidžiamo triukšmo lygio matavimai negali būti laikomi patikimais, nes nėra nustatyta, kokiu darbo režimu veikiančio prietaiso triukšmą matavo apeliantė ir kokiu režimu šį prietaisą naudojo D. T.. Kad prietaisas gali skleisti skirtingą triukšmo lygį patvirtina ir tai, kad instrukcijoje jo nurodytas triukšmo lygis yra 110 dB (tikėtina, maksimalus), tuo tarpu, J. B. matavimų metu nustatyta, kad prietaiso garso slėgio lygis - 71,2 dB. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Nagrinėjamu atveju, nėra teisinio pagrindo teigti, kad D. T. veiksmai atitiko ANK 48 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, todėl jos administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį negalima.

17. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji J. B., be kita ko, prašo priteisti jai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Administracinio nusižengimo byloje nenustatyta, kad nukentėjusiosios nurodoma turtinė žala – gyvūnų gydymo ir priverstinio jų perkėlimo į šunų viešbutį išlaidos (275 Eur) būtų susijusios su D. T. padarytu administraciniu nusižengimu. Kaip jau minėta šios nutarties 16 punkte, jokie neigiami padariniai J. B. šunims dėl D. T. naudoto gyvūnų atbaidymo prietaiso objektyviais duomenimis nenustatyti, taip pat objektyviais duomenimis nepagrįstas ir poreikis juos perkelti į kitą gyvenamąją vietą, o vadovaujantis ANK 664 straipsnio 1 dalimi yra atlyginama tik administraciniu nusižengimu padaryta turtinė žala. Nenustačius žiauraus elgesio su nukentėjusiosios gyvūnais fakto, taip pat nesant objektyvių duomenų, kad D. T. naudoto prietaiso skleistas triukšmas viršijo leistiną triukšmo lygį, darytina išvada, kad nukentėjusiosios nurodomos patirtos neigiamos fizinės pasekmės - nemiga, galvos skausmas, spengimas ausyse bei neigiami emociniai išgyvenimai - įtampa ir nerimas dėl savo, savo šeimos narių ir šunų sveikatos, taip pat nėra susiję su D. T. veiksmais, už kuriuos ji yra nubausta pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį. Be to, J. B. nėra pateikusi jokių neturtinės žalos dydį (500 Eur) galinčių patvirtinti objektyvių duomenų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisminiai procesai nėra tinkama priemonė nesutarimams tarp kaimynų spręsti (b. l. 85-85), asmenys savo teisę į gynybą turi realizuoti sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti.

18. Pagal ANK 666 straipsnį, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip yra išaiškinta teismų praktikoje, priimdamas sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kuri proceso šalis padavė apeliacinį skundą ir koks yra bylos nagrinėjimo rezultatas. Kadangi, nagrinėjamu atveju, nukentėjusiosios apeliacinis skundas yra atmetamas, jos turėtos advokato pagalbos išlaidos iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nepriteistinos. Atmetus apeliacinį skundą, nėra pagrindo priteisti ir išlaidų įrodymams surinkti - atstumo matavimui (72,60 Eur), triukšmo matavimui (150 Eur), faktinių aplinkybių konstatavimui (453,75 Eur).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. B. apeliacinio skundo netenkinti. Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. sausio 6 d. nutarimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad D. T. yra pripažinta kalta, padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 1 dalyje.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.