- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-01
- Bylos Nr.
- 2A-198/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- A. G., G., A.
- Advokatai
- Violeta Zabielienė, Jonas Kurlavičius
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Konstantino Gurino,
dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui Jonui Kurlavičiui, atsakovo uždarosios akcinės draudimo bendrovės atstovei advokatei Violetai Zabielienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. G., G. R., R. R., R. S., A. J., I. G. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės viešbučio ,,Rokiškis“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-291-425/2010 pagal ieškovų A. G., G. R., R. R., R. S., A. J., I. G. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei viešbučiui „Rokiškis“, N. Liolio ledų gamybos įmonei, akcinei bendrovei „Swedbank“, uždarajai akcinei draudimo bendrovei „ERGO Lietuva“, S. L., R. L., akcinei draudimo bendrovei ,,RESO Europa“ (teisių perėmėjas AAS „Gjensidige Baltic“), K. Grigalavičiaus prekybos įmonei, Algimanto Sudeikio individualiai įmonei „Gėlių lanka“, V.Puzinienės individualiai įmonei dėl negautų pajamų priteisimo, nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai A. G., G. R., R. R., R. S., A. J., I. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydami:
1. Priteisti iš atsakovo UAB viešbutis „Rokiškis“: A. G. 17 774,27 Lt, G. R. 26 661,41 Lt, R. R. 26 661,41 Lt, R. S. 5 924,76 Lt, A. J. 11 849,52 Lt, I. G. 17 774,27 Lt; priteisti ieškovams 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.
2. Pripažinti negaliojančiomis nuo pat sudarymo momento patalpų nuomos sutartis, sudarytas atsakovo UAB viešbučio „Rokiškis“:
1) 2000-06-01 negyvenamų pastatų ir patalpų nuomos sutartį su N. Liolio ledų gamybos įmone, Jaunystės g. 21 A, Rokiškis, nuomos terminas - iki 2004-06-01;
2) 2001-08-01 nuomos sutartį, sudarytą su AB Lietuvos taupomuoju banku, kurio teisių perėmėjas yra ,,Swedbank“, AB, nuomos terminas - treji metai;
3) 2002-10-11 patalpų nuomos sutartį su UADB ,,ERGO Lietuva“ nuomos terminas - iki 2005-12-31;
2003-02-25 patalpų nuomos sutartį su S. L. ir R. L. nuomos terminas - iki 2005-02-24;
4) 2004-10-18 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. NS14/04 su ADB ,,RESO Europa“ (teisių perėmėjas AAS „Gjensidige Baltic“), nuomos sutartis galiojo iki 2006-02-15;
5) 2005-02-05 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su S. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis galiojo iki 2008-12-31.
6) 2005-05-02 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su K. Grigalavičiaus prekybos įmone, nuomos sutartis galiojo iki 2008-12-31;
7) 2006-01-01 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su Algimanto Sudeikio IĮ ,,Gėlių lanka“, nuomos sutartis galioja iki 2011-12-31;
8) 2007-10-26 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su V.Puzinienės individualia įmone, nuomos sutartis galiojo iki 2008-10-31.
Šalies argumentai
Ieškovai nurodė, kad pastatas (duomenys neskelbtini), turintis 870,07 kv. m. ploto, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams ir atsakovui UAB viešbučiui „Rokiškis“. Bendraturčiams pastatas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tokiomis dalimis: A. G. priklauso 1/9 pastato, kas sudaro 95,71 kv. m. pastato ploto; G. R. priklauso 1/6 pastato, kas sudaro 147,91 kv. m. pastato ploto; R. R. priklauso 1/6 pastato, kas sudaro 147,91 kv. m. pastato; R. S. priklauso 1/27 pastato, kas sudaro 31,9 kv. m. pastato ploto; A. J. priklauso 2/27 pastato, kas sudaro 63,8 kv. m. pastato ploto; I. G. priklauso 1/9 pastato, kas sudaro 95,71 kv. m. pastato ploto; UAB viešbutis „Rokiškis" priklauso 1/3 pastato, kas sudaro 287,12 kv. m. pastato ploto. Nuosavybės teise priklausančiose pastato patalpose ieškovai jokios veiklos nevykdo, patalpomis nesinaudoja, visiems ieškovams ir atsakovui priklausančių patalpų naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nenustatyta, tačiau atsakovas UAB viešbutis „Rokiškis“ patalpas nuomoja tretiesiems asmenims ir gauna pajamas, kurias panaudoja tik savo interesais, nors ieškovai yra pareiškę prašymus gauti dalį pajamų iš patalpų nuomos. Šalims priklausančio pastato nuomos faktinius santykius patvirtina 2007-02-02 antstolio Irmanto Gaidelio surašytas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. FA-0008-07-317, kuriame nustatyta, kad ginčo patalpose yra įsikūrusios atsakovams priklausančios įmonės - pirmame aukšte yra gėlių parduotuvė, dviračių parduotuvė, mobiliųjų telefonų parduotuvė, kirpykla, antrame aukšte yra viešbutis. Atsakovo UAB viešbutis ,,Rokiškis“ pateiktos nuomos sutartys, PVM sąskaitos - faktūros ir kiti dokumentai, patvirtina nuomos santykius su atsakovais bei gautas pajamas. Nuomos sutartys su kitais atsakovais buvo sudarytos be bendraturčių – ieškovų sutikimo ir pritarimo, todėl atsakovas UAB viešbutis „Rokiškis“ faktiškai yra išnuomavęs nuosavybę, kurios neturi. Nuomininkai-atsakovai taip pat nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, nuomodamiesi patalpas minėtame viešbutyje, nes turėjo realią galimybę sužinoti visus pastato bendraturčius ir tartis su visais savininkais dėl nuomos. Laikotarpiu nuo 2002-01-01 iki 2008-04-01 atsakovas UAB viešbutis „Rokiškis“ nuomodamas patalpas tretiesiems asmenims gavo 159 968,45 Lt pajamų iš patalpų nuomos: 2002 m. - 15 236,52 Lt; 2003 m. - 21 737,92 Lt; 2004 m. - 20 929 Lt; 2005 m. - 26 646 Lt; 2006 m. - 31 579 Lt; 2007 m. - 31 689 Lt; ir iki 2008-04-01 - 12 151 Lt. Ieškovai kaip bendraturčiai, proporcingai savo daliai, turi teisę į pajamas iš patalpų nuomos sutarčių, sudarytų tarp UAB viešbučio „Rokiškis“ ir atsakovų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio apygardos teismas 2010 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš UAB viešbučio „Rokiškis“ už bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių patalpų nuomą gautų pajamų: A. G. 10 320,86 Lt, G. R. 15 481,29 Lt, R. R. 15 481,29 Lt, R. S. 3 440,28 Lt, A. J. 6 880,57 Lt, I. G. 10 320,86 Lt; atmetė ieškinio dalį, pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis, sudarytas UAB viešbučio „Rokiškis“ su N. Liolio ledų gamybos įmone, AB „Swedbank“, UADB „ERGO Lietuva“, S. L., R. L., ADB RESO Europa“ (teisių perėmėjas AAS „Gjensidige Baltic“), K. Grigalavičiaus prekybos įmone, Algimanto Sudeikio IĮ „Gėlių lanka“, ir V.Puzinienės individualia įmone; priteisė iš A. G., G. R., R. R., R. S., A. J., I. G. po 166,66 Lt UAB „ERGO Lietuva“ turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei po 196,00 Lt žyminio mokesčio valstybei; priteisė iš UAB viešbučio „Rokiškis“ 1 857,75 Lt žyminio mokesčio ieškovei A. G. bei 146 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybei; laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartimi UAB viešbučio „Rokiškis“ turto ir piniginių lėšų atžvilgiu paliko galioti iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo. Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis, netenkintinas, nes šis šalių ginčas kilo ieškovams ir atsakovui UAB viešbučiui „Rokiškis“ nesusitarus dėl ieškovams priklausančių ginčo pastato dalių pardavimo kainos UAB viešbučio „Rokiškis“, todėl ieškinio reikalavimas dėl nuomos sutarčių su likusiais atsakovais nutraukimas vertinamas kaip tam tikra spaudimo atsakovui UAB viešbučiui „Rokiškis“ priemonė. Ieškovai ir atsakovas UAB viešbutis „Rokiškis“ nei bendru susitarimu, nei teismo tvarka nėra nusistatę naudojimosi jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių ginčo patalpų naudojimosi tvarkos (CK 4.75 str. 1 d.). Teismo teigimu, tik nusistačius ginčo patalpų naudojimosi tvarką tarp bendraturčių ieškovų ir atsakovo UAB viešbutis „Rokiškis“, kiekvienas iš bendraturčių ieškovų įgytų teisę į naudojimąsi konkrečia ginčo pastato dalimi, o tuo pačiu įgytų teisę spręsti dėl jam paskirtos pastato dalies konkretaus panaudojimo. Didesnė dalis ginčo patalpų nuomos sutarčių su atsakovais yra jas sudariusių šalių įvykdytos, tai yra pasibaigusios, todėl reikalavimą pripažinti realiai pasibaigusių nuomos sutarčių negaliojančiomis ir ieškovų prašymą netaikyti restitucijos, teismas pripažintino nepagrįstu. Bendraturčiams nenusistačius naudojimosi tvarkos ginčo patalpomis, ieškovai iš esmės neturi reikalavimo teisės nutraukti atsakovų sudarytas patalpų nuomos sutartis, kadangi nagrinėjamos bylos atveju nenustatytas konkretus bendraturčių turtas ar jo naudojimosi tvarka.
Dėl pajamų, gautų iš nuomos, priteisimo teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog bendrąja nuosavybe ieškovams ir atsakovui UAB viešbutis „Rokiškis“ priklausantis pastatas ieškovų nurodytu laikotarpiu nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2008 m. balandžio 1 d. buvo nuomojamas pagal atsakovo UAB viešbučio „Rokiškis“ sudarytas nuomos sutartis ir buvo gaunamos pajamos už šio pastato nuomą. Teismas atmetė atsakovo UAB viešbučio „Rokiškis“ argumentą, kad jis nesinaudojo ir nenuomojo didesnės pastato dalies nei jam priklauso nuosavybės teise, t.y. 1/3 dalies pastato, kuri sudaro 261,02 kv.m. ploto. Teismo teigimu, ginčo pastatas priklauso atsakovui ir ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise, kiekvieno iš bendraturčių dalys nėra atskirtos, nėra susitarta dėl pastato naudojimo, valdymo ir disponavimo tvarkos, t. y. kokia konkrečia pastato dalimi naudojasi kiekvienas bendraturtis, todėl visas bendros dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu (CK 4.75 str.), ir kiekvienas bendraturtis turi teisę į iš bendro turto gaunamas pajamas, proporcingai savo priklausančiai daliai (CK 4.76 str.). Pagal CK 4.76 straipsnį bendraturčiai turi ne tik teisę į bendro turto duodamas pajamas, bet kartu privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas šiam turtui išlaikyti, išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir pan. Atsakovas UAB viešbutis „Rokiškis“ nurodė, kad ginčo patalpų administravimo išlaidos laikotarpiui nuo 2002-01-01 iki 2008-04-01 sudarė: 2002 m. – 11 832,00 Lt, 2003 m. – 11 832,00 Lt, 2004 m. - 18 900,00 Lt, 2005 m. – 18 900,00 Lt, ir skaičiuojant už 2008 m. (laikotarpiu iki 2008-04-01) sudarė 4 725 Lt (18 900,00 Lt ÷ 12 mėn. * 3 mėn. = 4 725 Lt), taigi viso 103 989 Lt (t. 2, b.l. 125-126). Į šias administravimo išlaidas įtraukta mokėti atsakovo UAB viešbutis „Rokiškis“ 0,5 etato direktoriaus ir 0,5 etato vyriausios buhalterės atlyginimai, mokesčiai Sodrai 31 proc., 200 Lt patalpų administravimo išlaidos. Teismas, vertindamas atsakovo nurodytų administravimo išlaidų pagrįstumą, atsižvelgė į bendrąja daline nuosavybe priklausančio pastato administravimui būtinas laiko ir darbo sąnaudas: bendraturčio darbuotojai UAB viešbutis „Rokiškis“ direktorius ir vyriausioji buhalterė vykdomos pagrindinės darbo funkcijos susijusios su UAB viešbutis „Rokiškis“ vykdoma tiesiogine veikla, o ne pastato administravimu, tačiau dėl pastato priežiūros ir nuomos atsakovas UAB viešbutis „Rokiškis“ turėjo papildomų darbų: išrašyti nuomininkams sąskaitas, surinkti ir išreikalauti, jei laiku nesumokama, nuomos mokestį, mokėti mokesčius, rūpintis patalpų būkle ir pan. Šiuo atveju nėra galimybės nustatyti konkrečių darbo apimčių, kurias atliko bendraturčio darbuotojai UAB viešbutis „Rokiškis“ direktorius ir vyriausioji buhalterė dėl pastato administravimas ir priežiūros, todėl teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.), laikė pagrįstomis ½ atsakovo nurodytų pastato administravimo išlaidų, t. y. 51 994,50 Lt. Šias išlaidas proporcingai savo bendros dalinės nuosavybės daliai privalo atlyginti kiekvienas bendraturtis, tai yra ieškovai ir atsakovas UAB viešbutis „Rokiškis“. Atsakovas UAB viešbutis „Rokiškis“ taip pat nurodė, kad dėl pastato remonto patyrė 16 785,48 Lt išlaidų. Teismo teigimu, byloje atsakovo pateiktos PVM sąskaitos – faktūros patvirtina tik dalį šių išlaidų, t. y. 15 086,22 Lt, o dėl 1 699,26 Lt remonto išlaidų atsakovas nepateikė jokių įrodymų, todėl jos laikytinos neįrodytomis. Ieškovai dėl atsakovo vykdomų funkcijų pretenzijų ar pastabų per visą laikotarpį nuo 2002 m. iki 2008 m. (iki bylos iškėlimo teisme) nereiškė. Pastato 15 086,22 Lt remonto išlaidos skirtos pastato (duomenys neskelbtini), kuris priklauso bendrąja daline nuosavybe atsakovui ir ieškovams, priežiūrai ir būklės gerinimui, todėl teismas laikė jas pagrįstomis. Teismas konstatavo, kad pagal CK 4.76 straipsnį šiuo atveju iš už pastato nuomą gautų 159 968,45 Lt pajamų turi būti išskaičiuotos 51 994,50 Lt pastato administravimo išlaidos ir 15 086,22 Lt pastato remonto išlaidos, o likusi 92 887,73 Lt pajamų dalis priteistina kiekvienam iš bendraturčių ieškovų proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovai A. G., G. R., R. R., R. S., A. J., I. G. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai pripažino atsakovo UAB viešbučio ,,Rokiškis“ nurodytas sumas išlaidomis, patirtimis bendram turtui išlaikyti ir administruoti. Atsakovas UAB viešbutis ,,Rokiškis“ nurodė, kad 2002-2008 m. išlaidos bendram turtui administruoti iš viso buvo 103 989 Lt, tačiau šios išlaidos nėra pagrįstos jokiais byloje esančiais įrodymais. Teismas jokiais įrodymais, skaičiavimais, aiškiais motyvais nepagrindė sprendimo pripažinti pusę atsakovo administravimo išlaidomis įvardintos sumos pagrįsta. Be to, bendrovės direktoriaus, buhalterės atlyginimai, mokesčiai Sodrai, negali būti laikomi pastato, kaip bendro turto, išlaikymo išlaidomis, kaip jos suprantamos CK 4.76 straipsnio kontekste. Taip pat nuomos sutarčių sudarymas, administravimas, nuomos mokesčio surinkimas, nuomininkų paieška negali būti pripažinta bendro turto išlaikymo išlaidomis. Teismas taip pat netinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl atsakovo neva bendro pastato remontui patirtų išlaidų. Atsakovo pateiktuose įrodymuose nėra nurodyta, kad išlaidos skirtos būtent bendrąja daline nuosavybe ieškovams ir atsakovui UAB viešbučiui ,,Rokiškis“ priklausančio pastato remontui.
2. Teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti ginčijamas nuomos sutartis negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento. Teismo teiginys, kad prašymas pripažinti sutartis negaliojančiomis yra reiškiamas tik siekiant vienokiu ar kitokiu būdu pakenkti atsakovui UAB viešbučiui ,,Rokiškis“, yra visiškai nepagrįstas ir nepatvirtintas įrodymais. Neteisingas teismo argumentas, kad tik nustačius ginčo patalpų naudojimosi tvarką kiekvienas iš bendraturčių įgytų teisę spręsti dėl jam paskirtos pastato dalies konkretaus panaudojimo. Šiuo atveju bendras pastatas yra valdomas, naudojamas nenustačius naudojimosi juo tvarkos, todėl teisę spręsti, kaip naudoti pastatą turi kiekvienas iš šio turto bendraturčių. Dėl to ir reikalavimą dėl bet kokios su pastatu susijusios sutarties pripažinimo negaliojančiu gali reikšti kiekvienas iš jo bendraturčių, kadangi jie turėtų būti sandorio šalimis.
3. Neteisingas teismo argumentas, kad reikalavimas pripažinti realiai pasibaigusias nuomos sutartis negaliojančiomis ir ieškovų prašymas netaikyti restitucijos pripažintinas nepagrįstu. Ne visos ginčijamos sutartys yra pasibaigusios. Taip pat pripažintinos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento gali būti ir jau pasibaigusios sutartys, kadangi ieškiniu prašomas pripažinti negaliojančiomis sutartys yra niekinės nuo jų sudarymo momento, nes jos buvo sudarytos nesant vienos iš sutarties šalių (ieškovų) valios (CK 1.63 str. 6 d., 1.64 str.). Restituciją šiuo atveju būtų neteisinga ir neįmanoma taikyti, kadangi pripažintinų negaliojančiomis sutarčių šalys – nuomininkai – gavo naudą, t. y. naudojosi patalpomis, kuri niekaip negali būti grąžinta.
Šalies argumentai
4. Neteisingas teismo argumentas, kad bendraturčiams nenustačius naudojimosi tvarkos ginčo patalpomis, ieškovai iš esmės neturi reikalavimo teisės nutraukti atsakovų sudarytas patalpų nuomos sutartis. Byloje keliamas ne sutarčių nutraukimo, o jų negaliojimo klausimas. Reikalavimo dėl sutarties pripažinimo negaliojančia atveju, subjektų, turinčių teisę reikšti tokį reikalavimą, ratas yra daug platesnis tai visi asmenys, kurių teises sudaryti sutartis tiesiogiai pažeidė. Ieškovai šiuo atveju turi visas teises reikšti reikalavimą dėl nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, kadangi jie yra išnuomoto daikto bendraturčiai, jie turėjo būti nuomos sutarčių šalimis, be ieškovų žinios ir valios sudarytos sutartys pažeidė jų teises.
5. Teismas išsprendė ne visus ieškinyje keltus reikalavimus, nes nepasisakė dėl ieškinio reikalavimo priteisti ieškovams penkių procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB viešbutis „Rokiškis“ apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Rašytinės sutarties bendraturčiai dėl ginčo patalpų naudojimo nėra sudarę. Jei bendraturčiai nekilnojamuoju daiktu naudojasi šalių susitarimu, laikoma, kad jie yra susitarę dėl naudojimosi tvarkos iki to momento, kol bet kuris iš bendraturčių nepareiškia pretenzijų kitiems bendraturčiams. Atsakovas UAB viešbutis ,,Rokiškis“ nenuomojo ir nesinaudojo didesne pastato dalimi nei jam priklauso, t. y. 1/3, kas sudaro 261,02 kv. m. Ieškovų pateiktame 2007-02-02 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole klaidingai nurodyta, jog ginčo pastato antrame aukšte yra viešbutis, nes viešbutis yra kitame pastate, kuris nepriklauso ieškovams. Tai, kad atsakovas nuomojo dalį ginčo pastato neperžengdamas jam nuosavybės teise priklausančios dalies ribos, nesuponuoja jo veiksmų neteisėtumo. Jei bendratučiai neprieštaravo dėl tokių atsakovo veiksmų, laikytina, kad jie sutiko su tokia patalpų naudojimo tvarka, nes ji yra nusistovėjusi ir šalims žinoma. Teismas sprendime nepateikė išvadų ir nenurodė teisės aktų, kuriais remiantis jis atmetė atsakovo nurodytus argumentus dėl teisės taikymo.
2. Teismas sprendime nepasisakė dėl ieškinio senaties termino taikymo byloje. Apie būtinybę taikyti sutrumpintą trijų metų ieškinio senatį pasisakė tiek atsakovas UADB ,,ERGO Lietuva“ atsiliepime, tiek atsakovo UAB viešbučio ,,Rokiškis“ atstovas teismo posėdžio metu. Ieškovų reikalavimams turi būti taikomos CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas. Byloje nesant įrodymų apie tai, kokias pajamas gavo ir išlaidas patyrė UAB viešbutis ,,Rokiškis“ kiekvieną mėnesį, bei neištyrus aplinkybių, kada ieškovai sužinojo apie jų nurodomą teisių pažeidimą, nėra galimybės apeliacinės instancijos teismui priimti naujo sprendimo, nes būtina surinkti naujus įrodymus ir tirti faktines aplinkybes.
Ieškovai atsiliepimu į atsakovo UAB viešbučio ,,Rokiškis“ apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB viešbutis ,,Rokiškis“ atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas UADB ,,ERGO Lietuva“ atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas panaikinti, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Ieškovai ir atsakovas yra pastato (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 1/3, o ieškovams likusioji 2/3 dalys pastato, tačiau skirtingomis dalimis. Šalys naudojimosi pastatu tvarkos nėra nustačiusios. Atsakovas dalį pastato naudoja nuomodamas atskiras patalpas tretiesiems asmenims ir iš nuomos gauna pajamas – nuompinigius. Per laikotarpį nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2008 m. balandžio 1 d. atsakovas iš šios veiklos yra gavęs 162 858, 29 Lt. Ieškovai proporcingai priklausančiomis pastato dalimis reikalauja priteisti iš atsakovo gautų pajamų dalis. Savo reikalavimą ieškovai grindžia tuo, jog, nesant nustatytai pastato naudojimo tvarkai, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto naudojimo pajamas.
Be to, ieškovai reikalauja pripažinti negaliojančiomis atsakovo su trečiaisiais asmenimis sudarytas patalpų nuomos sutartis, nes atsakovas nuomojo patalpas be bendraturčių sutikimo, nesant nustatytos naudojimosi pastatu tvarkos.
Pirmosios instancijos teismas iš dalies ieškovų ieškinį patenkino.
Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinis teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.), tačiau ir šiuo atveju patikrinama, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi atsakovui UAB viešbutis „Rokiškis“ iškelta bankroto byla dėl nemokumo, todėl šioje byloje yra viešasis interesas ir byla apeliacine tvarka bus nagrinėjama peržengiant apeliacinių skundų ribas.
Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino teisės normas, reguliuojančias bendraturčių teises ir pareigas, naudojantis bendru turtu.
Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais iš esmės sutinka. Įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų teisės ir pareigos, bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Esant nesutarimui dėl bendro turto naudojimo, valdymo naudojimosi ir disponavimo juo tvarką nustato teismas pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Jeigu toks ginčas yra, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių.
Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovų reikalavimus, neatkreipė dėmesio ir nevertino byloje esančių įrodymų, įrodančių, kad atsakovas jam priklausančia namo 1/3 dalimi naudojosi nuomodamas atskiras patalpas tretiesiems asmenims iki ieškovams įgyjant nuosavybės teises į pastato dalis.
Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (t.1, b.l. 255-256) matosi, jog šalys yra pastato (duomenys neskelbtini) 870,07 kv. m. bendrojo ploto bendraturčiai, kitame pastate (duomenys neskelbtini) (1335,49 kv. m. bendrojo ploto) šalys nuosavybės teisių neturi. Registro duomenimis ieškovė R. S. nuosavybės teisę į 1/27 dalį pastato įgijo 2008-05-06; ieškovė A. J. nuosavybės teisę į 2/27 dalį pastato įgijo 2008-05-06; ieškovė A. G. nuosavybės teisę į 1/9 pastato įgijo 2005-11-04; ieškovas R. R. nuosavybės teisę į 1/6 dalį pastato įgijo 2004-01-02, ieškovas G. R. nuosavybės teisę į 1/6 dalį pastato įgijo 2004-01-02, ieškovė I. G. nuosavybės teisę į 1/9 dalį pastato įgijo 2002-03-18. Atsakovas patalpas, esančias pirmame aukšte (219,16 kv. m.) nuomoti pradėjo 2001-05-01, išnuomodamas 1-1, 1-2, 1-5, 125,02 kv. m. patalpas A. Sudeikio galių auginimo įmonei, 2001-06-01 8,5 kv. m. patalpas Liolio ledų įmonei, 2001-08-01 2.0 kv. m. AB Lietuvos taupomasis bankas, 2002-10-11, 38,31 kv. m. ploto patalpos UAB ERGO Lietuva, kitas patalpas (iš viso buvo nuomojama 219,16 kv. m., kas matosi iš patalpų nuomos sutarčių). Tuo pačiu pabrėžtina, kad atsakovas nuomojo mažesnę dalį patalpų nei jai priklausanti 1/3 dalis patalpų. Atsakovui nuosavybės teise priklausanti namo dalis yra 1/3, kas sudaro 290,02 kv. m. (870,07/3).
Byloje nėra įrodymų ir ieškovai netvirtina, kad, įgiję nuosavybės teises į jiems priklausančias pastato dalis, nesutiko su atsakovui priklausančios patalpų dalies per ilgą laiką nusistovėjusia naudojimosi tvarka, todėl tvirtinti, jog atsakovas be ieškovų sutikimo neturėjo teisės naudotis jam priklausančiomis ir ilgą laiką naudotomis patalpomis, nėra pagrindo. Kitų bendraturčių teisė valdyti, naudotis ir disponuoti bendru turtu, nesant nesutarimo dėl vieno iš bendraturčių jau valdomos ir naudojamos jam priklausančios bendro turto dalies, aiškinant CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatas nėra ginama, nes ši teisė nėra pažeista. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o nesant sutarimo, tokią tvarką nustato teismas pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Naudotis patalpomis reiškia ne tik paties bendraturčio naudojimąsi turtu savo reikmėms, bet ir teisę gauti iš šio turto pajamas, pavyzdžiui, nuompinigius.
Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas naudojosi didesne nei jam nuosavybės teise priklauso bendro turto dalis patalpa, todėl kiti bendraturčiai į tos dalies duodamas pajamas teisės neturi. Vienam iš bendraturčių valdant ir naudojantis jam priklausančio bendro turto dalimi, nesant nesutarimo su kitais bendraturčiais dėl šios dalies turto valdymo, naudojimo ir disponavimo, kiti bendraturčiai yra laisvi elgtis su savo turto dalimis bendrame turte savo nuožiūra, jeigu nekyla nesutarimai tarp bendraturčių dėl šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo. CK 4.76 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios kiekvieno bendraturčio proporcingai savo daliai teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, nereiškia, jog nesant nesutarimo dėl vieno iš bendraturčio valdomos ir naudojamos jam priklausančios turto dalies, ir šiam bendraturčiui nenaudojant kitiems bendraturčiams priklausančios turto dalies, kiti bendraturčiai turi teisę į tokio bendraturčio valdomos ir naudojamos jam priklausančio turto dalies duodamas pajamas. Priešingu atveju, bendraturčiai, nesant nesutarimo dėl jiems priklausančio turto dalies naudojimo, turėtų dalintis iš savo turto gaunamomis pajamomis, ko CK 4.76 straipsnis nenustato. Dėl šių motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas ir ieškovų ieškinys atmestinas.
Teisėjų kolegija mano, kad nustačius, jog atsakovas teisėtai gavo pajamas iš jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių patalpų nuomos, nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimus patalpų nuomos sutartis pripažinti negaliojančiomis. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kaip jau nustatyta, nesutarimų dėl ieškovo valdomos turto dalies nebuvo, todėl ieškovas įgyvendindamas nuosavybės teisę į jam priklausančio turto dalį, turėjo teisę naudodamasis turtu jį nuomoti (sudaryt nuomos sutartis) ir gauti iš šios veiklos pajamas, todėl pirmosios instancijos sprendimas dalyje, kuria netenkintas ieškovų prašymas pripažinti nuomos sutartis negaliojančiomis, iš esmės teisėtas. Pripažinus ieškovui teisę nuomoti patalpas ir tai, kad atsakovai neturi teisės į šios nuomos gautas pajamas, kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos išdėstyti argumentai ginčo išsprendimui nėra reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir priima naują – ieškinio netenkina, todėl ir bylinėjimosi išlaidų, susidariusių iki panaikinamo sprendimo priėmimo, paskirstymas turi būti peržiūrėtas (CPK 93 str. 1 ir 4 d.).
Pagal bylos duomenis atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ turėjo 1000 Lt išlaidų už advokato paslaugas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir 500 Lt išlaidų už advokato pagalbą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Šios išlaidos priteistinos iš bylą pralaimėjusių ieškovų (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Pagal bylos duomenis, Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartimi ieškovams buvo atidėtas 1 174 Lt žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimas iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Ši suma iš ieškovų priteistina valstybei (CPK 84 ir 96 str.).
Ieškovai už apeliacinį skundą turėjo sumokėti 2528 Lt žyminio mokesčio (1342 Lt už turtinius reikalavimus ir 1186 Lt už reikalavimus pripažinti negaliojančiomis nuomos sutartis). Pagal bylos duomenis, ieškovai už apeliacinį skundą yra sumokėję 500 Lt žyminio mokesčio. Byloje nėra duomenų, kad apygardos teismas butų išsprendęs ieškovų prašymą dėl likusios už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dalies atidėjimo.
Atsakovas UAB viešbutis „Rokiškis“ už apeliacinį skundą sumokėjo 132 Lt žyminio mokesčio, nors apeliacinio skundo reikalavimas vertintinas kaip turtinis (panaikinti sprendimą, kuriuo iš atsakovo ieškovams priteista 61 925,15 Lt, todėl už tokį reikalavimą mokėtinas 1 858 Lt žyminis mokestis). Panevėžio apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 24 d. atsakovui UAB viešbutis „Rokiškis“ iškėlė bankroto bylą, taigi apeliacinio skundo padavimo metu atsakovas dar nebuvo bankrutuojanti įmonė.
Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme susidarė 146 Lt išlaidų, o nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme 10,8 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos valstybei lygiomis dalimis iš bylą apeliacinės instancijos teisme pralaimėjusių ieškovų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,
n utaria:
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimo dalį, kuria iš uždarosios akcinės bendrovės viešbutis „Rokiškis“ A. G. priteista 10 320,86 Lt, G. R. 15 481,29 Lt, R. R. 15 481,29 Lt, R. S. 3 440,28 Lt, A. J. 6 880,57 Lt, I. G. 10 320,86 Lt už bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių patalpų nuomą gautų pajamų bei šioje dalyje ieškinį atmesti.
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Priteisti valstybei iš ieškovų A. G., G. R., R. R., R. S., A. J., I. G. po 196 Lt už ieškinį mokėtinos žyminio mokesčio dalies, kurios sumokėjimas buvo atidėtas.
Priteisti valstybei iš ieškovų A. G., G. R., R. R., R. S., A. J., I. G. po 338 Lt už ieškovų apeliacinį skundą nesumokėto žyminio mokesčio.
Priteisti valstybei iš ieškovų A. G., G. R., R. R., R. S., A. J., I. G. po 286 Lt už atsakovo uždarosios akcinės bendrovės viešbutis „Rokiškis“ apeliacinį skundą nesumokėto žyminio mokesčio.
Priteisti atsakovui uždarajai akcinei draudimo bendrovei ,,ERGO Lietuva“ iš ieškovų A. G., G. R., R. R., R. S., A. J., I. G. po 250 Lt atstovavimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovų A. G., G. R., R. R., R. S., A. J., I. G. po 26 Lt išlaidų, susidariusių dėl procesinių dokumentų įteikimo bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Kitą Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.