Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės ( toliau – UAB ) „EDS INVEST“ ieškinį atsakovui L. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalys į teismo posėdį neatvyko, gautas ieškovės prašymas bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant, atsakovui apie teismo posėdį pranešta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Blender Lithuania“ su L. K. 2021-04-13 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. LAI-00349417 ( toliau – Sutartis ), kurios pagrindu pradinė kreditorė suteikė L. K. 11600 € vartojimo kreditą 60 mėnesių terminui. Atsakovas L. K. įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą – 11600 €, sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą ( vartojimo kredito mokestį ) 4929,88 €: 1829,88 € mokėjimo pelno palūkanų ( 6,90 proc. dydžio metinės palūkanų norma), 1600 € sutarties mokestį, 3300 € administravimo mokestį, mokamą kas mėnesį mokamomis 55 € dydžio įmokomis sutarties vykdymo laikotarpiu, Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Sutarties vykdymo termino pabaiga – 2026-04-25. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu 2022-05-03 Sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė. 2022-12-03 Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 20211203/01 pradinė kreditorė UAB „Blender Lithuania“ reikalavimo teisę į atsakovo L. K. skolą perleido ieškovei UAB „EDS INVEST“. Atsakovas L. K. apie reikalavimo teisės perleidimą informuotas raštišku 2023-01-13 pranešimu. Ieškovė nurodė, kad atsakovas pagal Sutartį liko skolingas 13226,15 €. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas skolą ieškovei būtų sumokėjęs.

Tarp šalių susiklostė kreditavimo, t. y. vartojimo kredito teisiniai santykiai ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK ) 6.881, 6.887 straipsniai ). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu CK 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalis ). Paskolos sutartimi viena šalis ( paskolos davėjas ) perduoda kitos šalies ( paskolos gavėjo ) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą ( paskolos sumą ) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita ( CK 6.870 straipsnio 1 dalis ). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą ( CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis ). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus ( CK 6.38 straipsnio 1 dalis ). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus ( CK 6.59 straipsnis ).

Ieškovė/pradinė kreditorė įsipareigojimus pagal 2021-04-13 Sutartį įvykdė – suteikė atsakovui 11600 € dydžio kreditą. Atsakovas L. K. įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą – 11600 €, sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą ( vartojimo kredito mokestį ), kurią pagal Sutartį sudaro 1829,88 € mokėjimo pelno palūkanų ( 6,90 proc. dydžio metinės palūkanų norma ), 1600 € sutarties mokestis, 3300 € administravimo mokestis ( 55 € x 60 įmokų ), iš viso – 16729,88 €. Sutarties vykdymo termino pabaiga – 2026-04-25. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs savo prievolę, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 10807,71 € negrąžinto kredito, 240,80 € sutarties aptarnavimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo ( 2022-05-03 ), iš viso – 11048,51 €, yra pagrįstas ir tenkinamas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 1183,27 € dydžio negautas pajamas ieškovės apskaičiuotas pagal mokėjimo grafiką nuo Sutarties nutraukimo ( pradedant skaičiuoti nuo 2022-06-25 ) iki Sutarties termino pabaigos ( 2026-04-25 ).

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ( tiesioginiai nuostoliai ), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas, tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos ir įrodytos.

Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos ( kredito ) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo ( pelno ) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos ( kredito ) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos ( kredito ) sutartį negautų mokėjimo ( pelno ) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų ( netesybų ) ir negautų pajamų ( nuostolių ) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo ( pelno ) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.

Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo ( neteisėtas neveikimas ) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti ( neteisėtas veikimas ), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita ( CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis ) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008 ).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo ( pelno ) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo ( pelno ) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

Ieškovė už sutartą mokestį ( pelno palūkanas ) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo ( pelno ) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas.

Iš šalių 2021-04-13 sudarytos Sutarties Nr. LAI-00349417 Specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma 6,90 procentai ( bendra vartojimo kredito kainos mėtinė norma – 24,471 proc. ), tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu ( kas mėnesį ) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo padengti už visą Sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. nuo 2021-05-25 iki 2026-04-25. Taigi, pradinė kreditorė/ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo ( pelno ) palūkanas iki Sutarties termino pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį. Iš 2022-12-30 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 20221203/01 išrašo matyti, kad palūkanos pagal sutartį L. K. nėra apskaičiuotos. Sutartimi atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 1829,88 € dydžio mokėjimo ( pelno ) palūkanas. Ieškovė, skaičiuojant nuo 2022-06-25 iki 2026-04-25 ( Sutarties įvykdymo termino pabaiga ) apskaičiavo 1183,27 € dydžio negautas pajamas ( negautų pelno palūkanų forma ). Atsakovas pažeidė Sutartį, atsakovo neteisėtas neveikimas ( prievolių pagal Sutartį nevykdymas ) priežastiniu ryšiu yra susijęs su ieškovės nuostoliais ( negautomis pajamomis ), todėl atsakovui taikytina sutartinė atsakomybė, iš jo priteisiant ieškovei 1183,27 € dydžio negautas pajamas ( pelno palūkanų forma ), kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 994,37 € delspinigių.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta ( bauda, delspinigiai ). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas ( baudą, delspinigius ). Laikoma, kad skolininkas praleido terminą, jeigu jis prievolės neįvykdo per nustatytą terminą ( CK 6.260 straipsnio 1 dalis ). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

Šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 12.3 p., Specialiųjų sąlygų 10.1. p. nustatyti 0,05 proc. dydžio delspinigiai, apskaičiuojami nuo bendros negrąžintos sumos už kiekvieną vartojimo kredito grąžinimo termino pradelsimo dieną, bet ne ilgiau kaip už 180 dienų laikotarpį.

Atsakovas L. K. nemokėjo pagal Sutarties mokėjimo grafiką kas mėnesį mokėtinų įmokų, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 994,37 € dydžio delspinigius, apskaičiuotus nuo nesumokėtos 11048,51 € sumos, taikant 0,05 proc. delspinigių dydį už laikotarpį nuo 2023-07-15 iki 2024-01-11 ( už 180 dienų ) yra pagrįstas ( 11048,51 € x 0,05 % x 180 d. ), todėl tenkinamas.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio ( CK 6.210 straipsnio 1 dalis ). Atsakovas L. K. su ieškove neatsiskaitė, todėl iš jo ieškovės naudai priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą ( 13226,15 € ) nuo bylos iškėlimo teisme ( 2024-01-15 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pateikiant ieškinį ieškovė sumokėjo 298 € dydžio žyminį mokestį, teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 298 € žyminis mokestis, iš atsakovo priteistinas ieškovei.

Teismas turėjo 18,15 € su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų, šios išlaidos viršija nepriteistiną 8 € sumą ( CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2023-12-20 įsakymas Nr. 1R-386/1K-411, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ), todėl su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos – 18,15 €, priteisiamos iš atsakovo R. K. į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.874, 6.886 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš L. K. UAB „EDS INVEST“ naudai 10807,71 € negrąžinto kredito, 240,80 € sutarties aptarnavimo mokesčio, 1183,27 € negautų pajamų, 994,37 € delspinigių, 298 € žyminį mokestį, iš viso – 13524,15 € ( trylika tūkstančių penkis šimtus dvidešimt keturis eurus 15 ct ), 5 ( penkių ) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ( 13226,15 € ) nuo bylos iškėlimo teisme ( 2024-01-15 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš L. K. 18,15 € ( aštuoniolika eurų 15 ct ) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų į valstybės biudžetą ( įmokos kodas 5662 ).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.