- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-02
- Bylos Nr.
- e2YT-3040-922/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00204-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Pareiškėjas
- S. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankui, M. J.
- Kategorijos
sekretoriaujant Rasai Osinskienei, dalyvaujant pareiškėjai S. Š., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims - Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankui ir M. J., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankui ir M. J. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po (duomenys neskelbtini) mirusios motinos G. J. mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Nurodoma, kad pareiškėjos tėvas E. J. mirė (duomenys neskelbtini), o motina G. J. mirė (duomenys neskelbtini). Tėvai santuokoje susilaukė keturių vaikų – pareiškėjos S. Š., M. J., J. N. ir J. J.. J. N. ir J. J. yra mirę, tačiau ir iki savo mirties dėl palikimo priėmimo po motinos mirties nesikreipė. Pareiškėja taip pat pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau iš karto po savo motinos mirties paėmė visus jos turėtus asmeninius daiktus, dirbo žemę. 2003-04-04 Apskrities viršininko sprendimu Nr. 38-16332 pareiškėjos motinai G. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,86 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Daiktinės teisės į šiuos žemės sklypus VĮ Registrų centre įregistruotos nebuvo. Nors dėl paveldėjimo pareiškėja nesikreipė, tačiau visus motinos daiktus po jos mirties paėmė, dirbo žemę, visu turtu pradėjo naudotis kaip savu, t. y. priėmė palikimą faktiniu valdymu.
Teismo posėdyje pareiškėja palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Atsiliepimuose suinteresuoti asmenys nurodė, jog neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, sprendimą prašoma priimti teismo nuožiūra. Taip pat atsiliepimuose prašoma bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja S. Š. yra mirusių E. J. ir G. J. dukra. E. J. mirė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 918. G. J. mirė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 45. 2003-04-04 Apskrities viršininko sprendimu Nr. 38-16332 mirusiajai G. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,86 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš Varėnos r. 2 -ojo notaro biuro notarės Laimos Muzikevičiūtės 2018-02-26 pažymos Nr. 96-S matyti, kad po G. J. mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė.
Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, todėl šioje byloje taikomos materialinės teisės normos įtvirtintos 1964 m. civiliniame kodekse (toliau – CK). Palikėjui nesurašius testamento, paveldėjimo santykiai atsiranda pagal įstatymą (1964 m. CK 567 straipsnio 2 dalis). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Šią aplinkybę leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis). Pareiškėja kitokia tvarka negali gauti dokumentų, patvirtinančių jog po motinos mirties priėmė jos palikimą. Todėl šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). Pareiškėja nurodė, jog po motinos G. J. mirties priėmė palikimą, t. y. jos turėtus asmeninius daiktus, dirbo žemę, ir visu likusiu turtu naudojosi kaip savo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Analogiškai šiuos santykius reglamentavo ir 1964 CK - 587 straipsnis. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, matyti, kad S. Š. po G. J. mirties palikimą priėmė, kadangi pradėjo jį valdyti, naudotis ir disponuoti, tačiau dėl paveldėjimo reikalų sutvarkymo į notarų biurą nesikreipė, todėl pareiškėja, kaip G. J. įpėdinė, negali pilnai įgyvendinti nuosavybės teisių į paveldimą turtą, gauti paveldėjimo teisės liudijimo.
Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjams teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra pažymima, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe. Todėl asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Bylos duomenys patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji atliko aktyvius palikimo priėmimo veiksmus. Ji priėmė palikimą per įstatymų numatytą terminą pradėjusi jį faktiškai valdyti. Teiginį, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po motinos mirties, pradėjusi jį faktiškai valdyti patvirtina bylos duomenys. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra.
Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą, jog pareiškėjos nurodomas faktas egzistavo – todėl laikytina įrodyta bei nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja S. Š. po motinos G. J. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytina nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CK 5.50, 5.51 straipsniais ir CPK 259-270, 442-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.