- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-05
- Bylos Nr.
- AS-146-669-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- A. K.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo A. K. skundas atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kuriuo prašyta įpareigoti atsakovą per vieną dieną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir patvirtinti 28 393 kv.m. žemės sklypo laisvoje žemėje ties Rygos g. 46 iki nacionalizacijos buvusios K. K. žemėvaldos vietoje planus bei pateikti juos Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui ir atlikti visus su tuo susijusius veiksmus, o taip pat priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašė teismą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atlikti bet kokius veiksmus dėl 28 393 kv. m. žemės sklypo Nr. 3, esančio teritorijoje prie Rygos g. 46, Vilniuje, kurioje yra pareiškėjui grąžintinas žemės sklypas, iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytas K. K.. Prašymą motyvavo tuo, kad neužtikrinus jo reikalavimų, atsakovo atliktų veiksmų pasekmės bus negrįžtamos, priimti sprendimai teritorijoje, kurioje yra jam grąžintina žemė, ne tik objektyviai apsunkins, bet ir padarys neįmanomu teismo sprendimo įvykdymą. Paaiškino, jog jau anksčiau dėl gretimų žemės sklypų savininkų interesų buvo siekta sumažinti jam grąžintino žemės sklypo ribas, atitraukti jas 30 m dėl greta rengiamo žemės sklypo detaliojo plano, buvo išduotas leidimas UAB „Junesta" ir A. S. inžinerinių tinklų tiesimui ir kitų veiksmų atlikimui teritorijoje, kuri patenka į K. K. nuosavybės teise valdytą žemę, tik didelių pastangų dėka Vilniaus apskrities viršininko administracija savo sprendimą „Dėl inžinerinių tinklų tiesimo, gatvės rekonstrukcijos, įvažiavimų bei automobilių parkavimo vietų įrengimo valstybinėje žemėje" pripažino negaliojančiu. Todėl prašymas uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su ginčo teritorija, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo pagrįstas, logiškas, atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus.
II.
2008 m. spalio 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi. Konstatuota, jog iš pareiškėjo išdėstytų argumentų, skundo turinio matyti, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių, galimo pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tikslinga.
III.
Atsakovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 7 d. nutarties dalį, kuria patenkintas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, panaikinti. Atsakovas remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. kovo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS15-183/2006, pagal kurią prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę turi būti motyvuotas, tai yra jame turi būti nurodytos konkrečios aplinkybės ir faktai, kurių pagrindu galima būtų konstatuoti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys negalimas. Pastarosios aplinkybės konstatavimas yra būtina reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlyga. Teismo nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo taip pat turi būti motyvuota. Šiuo atveju pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepateikė jokių įrodymų, kad teismui nepritaikius tokios priemonės, priimtą teismo sprendimą bus sunku įvykdyti arba jo įvykdymas bus neįmanomas, nepagrindė savo teiginių, kad atsakovo atliktų veiksmų pasekmės bus negrįžtamos, priimti sprendimai teritorijoje, kurioje yra pareiškėjui grąžintina žemė, ne tik objektyviai apsunkins, bet ir padarys neįmanomu teismo sprendimo įvykdymą, rėmėsi tik abstrakčiomis abejonėmis ir prognozėmis. Todėl, atsakovo manymu, pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nebuvo. Atsakovas pažymi, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63 -545/2008, teisme sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, būtina įvertinti pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybes, nesiėmus prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, proporcingumo, proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos bei kitus principus. Priimant sprendimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, atsižvelgtina į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą etc. Šiuo atveju pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kaip pasunkės ar pasidarys negalimas įvykdyti jo naudai priimtas teismo sprendimas, jeigu atsakovui nebus uždrausta atlikti bet kokius veiksmus dėl minėto sklypo, o jo nurodomos aplinkybės, kad jau anksčiau dėl gretimų sklypų savininkų interesų buvo siekta sumažinti jam grąžintino žemės sklypo ribas, atitraukti jas 30 m dėl greta rengiamo žemės sklypo detaliojo plano, negali būti laikomos pakankamai svarbiomis priežastimis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Be to, atsakovas pažymi, jog pareiškėjas, grįsdamas savo prašymą uždrausti Vilniaus miesto savivaldybei atlikti veiksmus, nurodo Vilniaus apskrities viršininko administracijos atliktus veiksmus, taip tapatindamas du skirtingus viešojo administravimo subjektus. Atsakovo manymu, teismo byloje pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė neleis išvengti priimto teismo sprendimo įgyvendinimo komplikacijų tuo atveju, jeigu įsiteisėjusiu galutiniu teismo sprendimu Vilniaus miesto savivaldybės administracija bus pareigota patvirtinti minėto žemės sklypo planą. Priešingai, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas užkerta kelią Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dar iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, kuriuos savo skundu prašo įpareigoti atlikti pareiškėjas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvio prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. To paties straipsnio 2 dalyje nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonių rūšys, tarp jų uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus (ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tai reiškia, kad taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę turi būti konkrečiai nurodyta kokius veiksmus, kurių atlikimas teismo sprendimo įvykdymą apsunkintų arba pasidarytų negalimu, draudžiama atsakovui atlikti, ir neturi būti nustatoma daugiau suvaržymų, negu yra būtina šio straipsnio 1 dalyje numatytam tikslui pasiekti. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju prašė teismą uždrausti atsakovui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo atlikti bet kokius veiksmus 28393 m² žemės sklype teritorijoje prie Rygos g. 46, Vilniuje, kurioje yra iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytas K. K. žemės sklypas, t.y. nenurodė kokie atsakovo veiksmai, jo nuomone, galėtų teismo sprendimo įvykdymą apsunkinti arba padaryti negalimu. Prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjas pateikė bendro pobūdžio argumentą, kad neužtikrinus jo reikalavimų, atsakovo atliktų veiksmų pasekmės bus negrįžtamos, priimti sprendimai teritorijoje, kurioje yra jam grąžintina žemė, ne tik objektyviai apsunkins, bet ir padarys neįmanomu teismo sprendimo įvykdymą. Prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pareiškėjas taip pat grindė aplinkybe, kad anksčiau dėl gretimų žemės sklypų savininkų interesų buvo siekta sumažinti jam grąžintino žemės sklypo ribas (Vilniaus apskrities viršininko administracija buvo išdavusi leidimą UAB „Junesta“ ir A. S. dėl inžinerinių tinklų tiesimo teritorijoje, kuri patenka į K. K. turėtą žemę, tačiau pareiškėjo pastangų dėka minėta institucija savo priimtą sprendimą pripažino negaliojančiu).
Teisme sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, būtina įvertinti pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybes bei pasunkėjimo jį įvykdyti riziką, jei nebūtų taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, taip pat turi vadovautis reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, proporcingumo, proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos bei kitais principus. Taip pat turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą. Be to, turi būti remiamasi prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pateikimo laikotarpiui reikšmingomis aplinkybėmis, o ne praeityje įvykusiais faktais. Todėl A. K. argumentas, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija (nagrinėjamoje byloje ši institucija yra ne atsakovas, o tretysis suinteresuotas asmuo) dėl ginčo sklypo dalies anksčiau buvo priėmusi atitinkamą sprendimą, pareiškėjo prašymo taikyti nagrinėjamoje byloje reikalavimo užtikrinimo priemonę nagrinėjimui negalėjo būti reikšmingas.
Teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi patikrinti pareiškėjo prašymų pagrįstumą ir, remdamasis bylos medžiaga, nutartyje motyvuotai pagrįsti kodėl reikalavimo užtikrinimo priemonė yra taikoma arba ją taikyti atsisakoma. Iš skundžiamos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 13 d. nutarties matyti, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės patenkinti, iš esmės rėmėsi vien tik pareiškėjo prašymo bendro pobūdžio argumentais, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, galimo pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tikslinga. Kolegija konstatuoja, kad skundžiamos nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nėra tinkamai motyvuota ir pagrįsta, joje nėra pagrįsta, kodėl yra pagrindas daryti išvadą, jog taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę šiuo atveju tikslinga, kokių faktų pagrindu galima konstatuoti, kad, nepritaikius prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, yra reali grėsmė, jog galimai palankaus pareiškėjui teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas. Pirmiau minėta, kad taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 2 dalies 1 punkto numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi būti konkrečiai nurodyta kokius veiksmus, kurių atlikimas teismo sprendimo įvykdymą apsunkintų arba pasidarytų negalimu, draudžiama atsakovui atlikti ir neturi būti nustatoma daugiau suvaržymų, negu yra būtina šio straipsnio 1 dalyje numatytam tikslui pasiekti. Skundžiama nutartimi teismas uždraudė atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atlikti bet kokius veiksmus dėl 28 393 kv. m. žemės sklypo, esančio teritorijoje prie Rygos g. 46, Vilniuje, kurioje yra K. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytas žemės sklypas, t.y. ne tik kad nenurodė kokius veiksmus atsakovui uždraudžia atlikti, bet užkirto kelią jam kelią atlikti net ir tuos veiksmus, kurie būtų palankūs pačiam pareiškėjui. Tai pažeidžia reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, proporcingumo principus.
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 7 d. nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nepagrįsta, todėl atsakovo atskirasis skundas tenkintinas, skundžiamos nutarties dalis naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 7 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo panaikinti.
Nutartis neskundžiama.