Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1A-189-309-2013

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2013-04-04
Bylos Nr.: 1A-189-309-2013
Teisminio proceso Nr.: 1-41-1-01113-2011-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Vidmantas Mylė, Raimundas Jurgaitis
Nuteistasis: S. S., Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros
Advokatai: Vanda Laukevičienė

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-189-309/2013Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01113-2011-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.8; 1.2.14.1.2.1; 1.2.26.2.1; 2.1.7.4; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.4.2.1; 2.4.6.3.4; 2.4.6.4.2; 2.4.7. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Dijanai Drizgieneidalyvaujant prokurorei Rasai Valančienei,gynėjams advokatams Vandai Laukevičienei, Vytautui Juozelaičiui,nuteistajai S. S., atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės Ž. G.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. S. ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Valančienės apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. S. pripažinta kalta ir nuteista:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams;

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį – areštu 50 (penkiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, S. S. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrinta bausme S. S. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, nagrinėjamoje byloje paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams – dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu, paskirta subendrinta 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir galutine bausme S. S. paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmę S. S. paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2012 m. gruodžio 17 d.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu, įskaitytas laikas (S. S. sulaikymo ir suėmimo nuo 2011-08-08 iki 2012-03-14 laikas) ir pagal minėtą nuosprendį nuo 2012-03-14 iki 2012-12-17 atlikta bausmė.

Ž. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką:

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą už R. M. padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų;

- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už viešosios tvarkos pažeidimą.

Ž. G., vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

Priteista R. M. solidariai iš M. B. ir S. S. 50 Lt (penkiasdešimt litų) turtinei ir 4 000 Lt (keturis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos solidariai iš M. B. ir S. S. 715,17 Lt (septyni šimtai penkiolika litų 17 ct) R. M. asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms atlyginti.

Nukentėjusiojo R. M. civilinio ieškinio dalis dėl susijusių su sveikatos atstatymu išlaidų atlyginimo palikta nenagrinėta. Pripažinta R. M. teisė į šios civilinio ieškinio dalies patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas M. B., tačiau ši nuosprendžio dalis neapskųsta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. ir M. B. nuteisti už tai, kad 2011-07-09 apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kieme, dėl chuliganiškų paskatų, veikdami kartu su kitais dviem asmenimis, S. S. išviliojus nukentėjusįjį R. M. iš namo į kiemą ir taip padėjus M. B. ir kitiems dviem asmenims dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužaloti nukentėjusįjį R. M., M. B. ir kiti du asmenys, suduodami medinėmis lazdomis nukentėjusiajam R. M. bendrai ne mažiau kaip 14 smūgių į įvairias kūno vietas, padarė jam šiuos kūno sužalojimus: galvos smegenų sukrėtimą, kairės mentės snapinės ataugos lūžį, muštines žaizdas ir nubrozdinimą pakaušio srityje, nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, krūtinės dešiniame šone, kairio klubikaulio sparno projekcijoje, kraujosruvas kairiame petyje, kairiame žaste, abiejuose dilbiuose, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje ir kairėje blauzdoje, tai yra dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį R. M., nes galvos smegenų sukrėtimas ir kairės mentės snapinės ataugos lūžis sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

S. S. ir M. B. nuteisti už tai, kad 2011-07-09, apie 18.30 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kieme, veikdami kartu su kitais dviem asmenimis, S. S. išviliojus nukentėjusįjį R. M. iš namo į kiemą ir taip padėjus M. B. ir kitiems dviem asmenims pažeisti viešąją tvarką, M. B. ir kiti du asmenys įžūliais veiksmais – suduodami medinėmis lazdomis nukentėjusiajam R. M. bendrai ne mažiau kaip 14 smūgių į įvairias kūno vietas ir padarydami jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Ž. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį dėl to, kad 2011-06-25, apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) g. namu Nr. (duomenys neskelbtini), ištraukdamas iš E. K. rankos atvirai pagrobė nukentėjusiosios E. K. mobiliojo ryšio telefoną „LG KP 500“ su SIM pokalbių kortele „Ežys“, bendros 250 Lt vertės, ir taip padarė nukentėjusiajai E. K. 250 Lt turtinę žalą.

Ž. G. buvo kaltinamas tuo, kad 2011-07-09 apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kieme, dėl chuliganiškų paskatų, veikdamas kartu su S. S., M. B. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą nagrinėjimą, S. S. išviliojus nukentėjusįjį R. M. iš namo į kiemą, kartu su M. B. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą nagrinėjimą, suduodant medinėmis lazdomis nukentėjusiajam R. M. bendrai ne mažiau kaip 14 (keturiolika) smūgių į įvairias kūno vietas, padarė jam šiuos kūno sužalojimus: galvos smegenų sukrėtimą, kairės mentės snapinės ataugos lūžį, muštines žaizdas ir nubrozdinimą pakaušio srityje, nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, krūtinės dešiniame šone, kairio klubikaulio sparno projekcijoje, kraujosruvas kairiame petyje, kairiame žaste, abiejuose dilbiuose, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje ir kairėje blauzdoje, tai yra dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį R. M., nes galvos smegenų sukrėtimas ir kairės mentės snapinės ataugos lūžis sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

Ž. G. buvo kaltinamas tuo, kad 2011-07-09 apie 18.30 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kieme, veikdamas kartu su S. S., M. B. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą nagrinėjimą, S. S. išviliojus nukentėjusįjį R. M. iš namo į kiemą, įžūliais veiksmais – kartu su M. B. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą nagrinėjimą, suduodant medinėmis lazdomis nukentėjusiajam R. M. bendrai ne mažiau kaip 14 (keturiolika) smūgių į įvairias kūno vietas ir padarant jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistoji S. S. skunde nurodo, kad su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu nesutinka ir mano, kad ji nuteista neteisingai. Nukentėjusysis R. M. per apklausą teismo posėdžio metu davė neteisingus parodymus, ji nežino, kodėl jis taip elgėsi. Jis teigė, kad ji (apeliantė) su M. B. gyveno apleistuose kolektyviniuose soduose kaip benamė. Pasak apeliantės, ji niekada negyveno minėtame sode ir juo labiau kaip benamė. Iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės buvo gavusi vieno kambario bendrabučio tipo butą ir turėjo, kur gyventi. Šioje byloje daug neaiškumų, ir dabar ji apkaltinta tuo, ko nepadarė. Mano, kad R. M. ją ir M. B. nori apšmeižti tuo, ko jie nėra padarę. Mano, kad jis turi motyvą pykti dėl negrąžinto mobiliojo ryšio telefono, ji nesupranta R. M. paskatų, kad jis ryžtasi juos apkaltinti.

Pasak apeliantės, kai buvo mušamas R. M., jis teigė, jog ir ji prieš jį (R. M.) smurtavo, tačiau liudytojai paneigė ir pasakė, kad stovėjo šalia vartelių. Visi liudytojai yra susitarę kalbėti vieną ir tą patį. Gerai išanalizavus visus liudytojų ir nukentėjusiojo parodymus, galima įžvelgti daug nesutapimų, ypač I. B. parodymuose, kad M. B. turi prie akių ištatuiruotą „ašarėlę“. Ji šią tatuiruotę matė nusikaltimo metu, tačiau kaip ji galėjo matyti, jei ji labai mažytė, ir I. B. nuo chuligano stovėjo daug toliau ir nuo jos atstumo tikrai negalėjo pamatyti vos įžiūrimos „ašarėlės“, be to, viskas įvyko labai greitai. Apeliantės manymu, viskas yra susitarta su nukentėjusiuoju R. M., nes jie žinojo, kad M. B. turi tatuiruotę ir kad jis buvo vyras su balta kauke. Buvo su trumpais marškinėliais („maikute“), tamsiu sportiniu („treninginiu“) švarkeliu ir nebuvo jokių tatuiruočių. Apeliantei kyla klausimas, kaip per kaukę ji galėjo matyti „ašarėlę“. Taip pat I. B. teismo posėdžio metu sakė, kad užpuolikai nekalbėjo, tik išleido garsus mušant R. M., tai patvirtino ir R. M. dukra, nurodžiusi, kad užpuolikai nekalbėjo, todėl jai kyla klausimas, kaip R. M. galėjo atpažinti M. B. balsą, jei niekas neišleido nė garso.

Apeliantės teigimu, R. M. sumušimo dieną buvo girtas, kai ji jo paklausė, ar jis gėrė, kiek ir ko gėrė, šis atsakė, kad gėrė 5 žvaigždučių brendžio, jo žmona pasakė, kad jis tą dieną gėrė tiktai apie 100 gramų degtinės. Apeliantės manymu, jei nukentėjusysis neprisimena, ko ir kiek gėrė, tai leidžia pagrįstai manyti, kad jis buvo labai girtas arba meluoja. Jei jis neprisimena tokio elementaraus dalyko, tai kaip jis galėjo tiksliai nurodyti užpuolikus ir jų veiksmus. Ji pati buvo ir matė, koks neblaivus buvo R. M. su žmona.

Taip pat nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo sprendimu ir ieškiniu, nes nėra kalta, tik pasitaikė netinkamu laiku ir netinkamoje vietoje, ir turi kalėtu už tai, ko nepadarė, o laisvėje vaikšto trys tikrieji nusikaltėliai ir džiaugiasi, kad išsisuko nuo bausmės.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Rasa Valančienė apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2012 m. gruodžio 17 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl Ž. G. išteisinimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį, ir priimti naują nuosprendį, kuriuo:

Žemesnės instancijos teismas

Ž. G. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteisti 40 parų arešto;

Ž. G. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteisti laisvės atėmimu 3 metams;

Ž. G. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 40 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir iš dalies jas sudedant prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 metams 1 mėnesiui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 metams 3 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-06-25, 15.48 val. iki 2011-06-26, 11.45 val, ir nuo 2011-12-13, 17.04 val., iki 2011-12-14, 14.40 val.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4, 7 punktais (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007 m. liepos 21 d. (Žin., 2007, Nr.81-3309) redakcija), bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant Ž. G. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

Prokurorė skunde nurodo, kad teismo padarytos išvados, išteisinant Ž. G. dėl R. M. nesunkaus sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų ir viešosios tvarkos pažeidimo, neatitinka bylos aplinkybių, ir Ž. G. išteisintas nepagristai, todėl nuosprendžio dalis dėl Ž. G. išteisinimo naikintina ir priimtinas naujas nuosprendis.

Pasak prokurorės, priimdamas apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendžius, teismas turi vertinti ne vien nukentėjusiųjų, liudytojų, įtariamųjų, kaltinamųjų parodymus, bet visą ikiteisminio tyrimo metu surinktą ir teisme ištirtą medžiagą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad vien tik kaltinamosios S. S. ikiteisminiame tyrime duotų parodymų ir liudytojo R. R. parodymų nepakanka, jog Ž. G. būtų pripažintas kaltu padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas, todėl Ž. G. išteisintas pagal jam pareikštus kaltinimus dėl R. M. nesunkaus sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų ir viešosios tvarkos pažeidimo.

Prokurorės teigimu, liudytojo R. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos jis patvirtino 2012 m. birželio 18 d. teisiamojo posėdžio metu, duoda pagrindą teigti, kad S. S., M. B., Ž. G. bei asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą nagrinėjimą, ėjo pas nukentėjusįjį R. M., nuėję ten jį sumušė, tokiais savo veiksmais padarė R. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tai, kad kartu su M. B. ėjo link R. M. namų ir Ž. G., patvirtina ir padarytas atpažinimas iš fotonuotraukų, kur užfiksuota, kad R. R. atpažįsta Ž. G.. Be to, atkreiptinas dėmesys į liudytojo R. R. parodymus teisiamojo posėdžio metu, kai jis nurodė: „aš jų bijau, buvo prieš tai grasinama, grasino broliai“. Darytina išvada, kad Ž. G. visais būdais bando išvengti atsakomybės už padarytus nusikaltimus, ir jo neprisipažinimas laikytinas tik gynybine jo pozicija.

Pasak prokurorės, tai, kad darant nusikalstamas veikas R. M. atžvilgiu dalyvavo M. B. ir Ž. G., patvirtino ir S. S. ikiteisminio tyrimo metu (dalyvaujant gynėjui). S. S. nurodė, kas konkrečiai dalyvavo darant nusikalstamas veikas, kaip viskas vyko, tai yra ji nurodė, kad M. B. supyko už tai, kad R. M. jai sudavė ir išplūdo. M. B. kartu su ja, Ž. G. ir M. G. nuėjo pas R. M. į namus. Viską tarėsi sode. M. B. prašė kažkaip išvilioti R. M. iš namo. Viską sugalvojo ir viskam vadovavo M. B., o Ž. G. su M. G. sutiko. Suprato, kad negerai bus, bet neturėjo kur dėtis, nebuvo galima jų perkalbėti. Jie iš jos marškinėlių („maikutės“) pasidarė ant veidų kaukes. M. B. mūvėjo šviesiais šortais, tai ant jų, kad R. M. nepažintų, užsimovė R. kelnes. Jie pasiėmė sode rastus pagalius ir visi nuėjo prie R. M. namo. Jie nusiuntė ją pas R. M. į namus, kad jį pakviestų. Tuo metu dar buvo šviesu. Įėjusi pas R. M. pasakė, kad jis nueitų pas R. į sodus, kad ten jo laukia M. ir nori su juo pasikalbėti. R. M. irgi buvo išgėręs ir, būdamas viduje, pradėjo plūsti M.. R. M. išėjo į kiemą, o vaikai ir sugyventinė pasiliko namie. Tik jam išėjus, atbėgo visi trys, tai yra M. B., Ž. G. ir M. G., bei puolė jį mušti lazdomis, ant žemės gulintį spardė. R. M. labai šaukė, o pati stovėjo nuošaliau ir viską matė. Jį mušė visi trys vienodai, paskui abu broliai atsitraukė, nes prašė baigti, nebemušti. Prie R. M. pasiliko tik vienas M. B., kuris dar R. M. mušė, spardė kojomis. Mušimo metu iš namo išbėgo R. M. sugyventinė ir mėgino ginti jį su kažkokia lazda, tačiau M. ją iš jos atėmė. R. M. mušamas šaukė jai, kad ši kviestų policiją. Ji nubėgo į vidų, ir tada vaikinai atšoko nuo R. M. ir jį palikę pradėjo bėgti. Bėgdami numetė lazdas, nusiplėšė kaukes nuo veido. Bėgo kartu su jais, parbėgo atgal į sodus.

Prokurorė nurodo, kad, nors teisminio nagrinėjimo metu S. S. pakeitė savo parodymus, motyvuodama tuo, kad jie nėra teisingi, išgauti naudojant prieš ją psichologinį smurtą, teismas padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, kad S. S. parodymai ir prisipažinimas padarius nusikaltimą būtų išgautas neteisėtu būdu ar pažeidžiant BPK, todėl nuteistosios pateikta versija, kad tai buvo padaryta, neįtikinama. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. S. apie psichologinį spaudimą pradėjo aiškinti tik nagrinėjant bylą teisme, nors akivaizdu, kad apie tai ji galėjo pranešti savo gynėjui, kai buvo atliekami procesiniai veiksmai ar paskelbus įtariamajai apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą. Teisme apklausta liudytoja A. L. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu, 2011-11-15, apklausė S. S., pastaroji parodymus davė savarankiškai niekieno neverčiama apklausoje nuo pat pradžios dalyvavo advokatas. Teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį M. B. ir S. S. atžvilgiu, pripažino S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2011-11-15) įrodymu ir jais rėmėsi. Todėl teismas, priimdamas nuosprendį Ž. G. atžvilgiu, taip pat turėjo įvertinti S. S. duotus parodymus, kuriuos patvirtino liudytojai R. R. ir I. B., nukentėjusysis R. M. bei kiti bylos duomenys.

Žemesnės instancijos teismas

Prokuratūros manymu, baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma (S. S., R. R., R. M., I. B. parodymai ir kiti bylos duomenys) duoda pakankamą pagrindą teigti, kad Ž. G. 2011-07-09, apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kieme, dėl chuliganiškų paskatų, veikdamas kartu su S. S., M. B. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą nagrinėjimą, S. S. išviliojus nukentėjusįjį R. M. iš namo į kiemą, kartu su M. B. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą nagrinėjimą, suduodant medinėmis lazdomis nukentėjusiajam R. M. bendrai ne mažiau kaip 14 (keturiolika) smūgių į įvairias kūno vietas, padarė jam šiuos kūno sužalojimus: galvos smegenų sukrėtimą, kairės mentės snapinės ataugos lūžį, muštines žaizdas ir nubrozdinimą pakaušio srityje, nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, krūtinės dešiniame šone, kairio klubikaulio sparno projekcijoje, kraujosruvas kairiame petyje, kairiame žaste, abiejuose dilbiuose, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje ir kairėje blauzdoje, tai yra dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį R. M., nes galvos smegenų sukrėtimas ir kairės mentės snapinės ataugos lūžis sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, bei 2011-07-09, apie 18.30 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kieme, veikdamas kartu su S. S., M. B. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą nagrinėjimą, S. S. išviliojus nukentėjusįjį R. M. iš namo į kiemą, įžūliais veiksmais, kartu su M. B. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą nagrinėjimą, suduodant medinėmis lazdomis nukentėjusiajam R. M. bendrai ne mažiau kaip 14 (keturiolika) smūgių į įvairias kūno vietas ir padarant jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Pasak prokurorės, skiriant bausmę Ž. G. reikia atsižvelgti į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: padarytos veikos pavojingumo laipsnį, tyčinę kaltės formą, neigiamą kaltinamojo asmenybę, kad jis nedirba, darbo biržoje neregistruotas, charakterizuojamas neigiamai, 2011-11-04 buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, 2012-06-21 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas už viešosios tvarkos pažeidimą, padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, ir tai rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti, nedaro išvadų. Atsižvelgiant į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki penkerių metų ir į BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, tai yra galutinį rezultatą, kurį reikia pasiekti skiriant ir nustatant bausmę, taip pat į tai, kad Ž. G. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 284 str. 1 d.) bei du apysunkius nusikaltimus (BK 178 str. 2 d. ir 138 str. 2 d. 8 p.), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, yra sunkinanti atsakomybę aplinkybė, kad nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje, jam skirtinos arešto ir laisvės atėmimo bausmės. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas, mokosi, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Taip pat prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė baudžiamojo įstatymo pažeidimą, tai yra, išteisindamas Ž. G., negalėjo dėl jo padarytos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies normų, nes Ž. G. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams. Dėl šios veikos (dėl E. K. telefono vagystės) 2011 m. lapkričio 7 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. 2012 m. sausio 27 d. ikiteisminis tyrimas dėl E. K. telefono vagystės buvo atnaujintas. 2012 m. kovo 17 d., nepraėjus metams po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, Ž. G. padarė naują nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir 2012 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu. Todėl teismas, priimdamas nuosprendį ir vadovaudamasis BK 38 straipsnio 4 dalimi, turėjo Ž. G. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti bausmę, kurią turėjo subendrinti su 2012 m. birželio 21 d., Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėja prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė jos skundą tenkinti ir nuteistosios skundą atmesti, išteisintasis Ž. G. prašė prokurorės skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios S. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir dėl kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais ir vertindamas, nesilaikė šio straipsnio nuostatų.

Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nepažeisdamas BPK normų ištyrė ir įvertino ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, tačiau nepagrįstai Ž. G. išteisino dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje, ir netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl S. S. kaltės pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir Ž. G. kaltės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą

Apeliaciniame skunde nuteistoji S. S. kelia kaltės klausimą dėl jos nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, taip pat mano, kad nukentėjusysis R. M. davė melagingus parodymus ir nepagrįstai apkalbėjo ją ir M. B., taip pat mano, kad neteisingus parodymus davė ir liudytoja I. B., skunde nurodo, kad nesutinka ir su priteistu civiliniu ieškiniu.

Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai Ž. G. išteisino dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytų nusikaltimų padarymo.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad S. S. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, yra visapusiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma. Taip pat kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nukentėjusiojo R. M. ir liudytojų I. B., Rd. M. ir R. R. duotus parodymus, neįvertino šių parodymų nuteistosios S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų kontekste ir padarė išvadas, kurios neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, Ž. G. kaltė padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nusikalstamas veikas yra visapusiškai įrodyta byloje surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai, kurie privalo būti įrodyti bei pagrįsti bylos duomenimis, – tai veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus nuteistieji atliko R. M. gyvenamojo namo kieme, į kurį bet kuriuo metu galėjo patekti pašaliniai asmenys, todėl šiuo atveju vietos priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia.

Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010, 2K-229/2011, Nr. 2K-410/2011 ir kt.).

Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2012)

Chuliganiškos paskatos yra veiką kvalifikuojanti aplinkybė, kuri yra įrodinėjimo dalykas, todėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas gali būti taikomas tik nustačius, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – būtent chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės bylos Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009). Taigi apibendrinus teismų praktiką galima daryti išvadą, kad chuliganiškos paskatos paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo sužalojimu be tarpusavio santykių priežasties arba panaudojant tam menkavertę dingstį.

Nuteistosios S. S. kaltę patvirtina nukentėjusiojo R. M., liudytojų I. B., Rd. M., R. R., A. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, taip pat ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, ir pačios nuteistosios S. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (pagarsinti teismo posėdžio metu), taip pat kiti byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai (ekspertizės aktas, įvykio vietos apžiūros protokolai ir kt.).

Išteisintojo Ž. G. kaltę patvirtina nukentėjusiojo R. M., liudytojų I. B., Rd. M., R. R. ikiteisminio tyrimo (kurie buvo pagarsinti teismo posėdžio metu) ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai bei nuteistosios S. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie buvo pagarsinti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, taip pat kiti byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai (ekspertizės aktas, įvykio vietos apžiūros protokolai ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusysis R. M. parodė, kad S. S. ir M. B. pažinojo. Jis turėjo telefoną, kurį norėjo parduoti, pasiūlė M. B. parduoti tą telefoną ir sutarė, kad iš gautų už telefoną pinigų 40 litų pasiims M. B., o kas liks – pasiims R. M. su žmona. M. B. pasiėmė telefoną ir daugiau nebepasirodė. Nuvyko su žmona į sodą ir ten gyvenančiam benamiui pasakė, kad, jeigu pamatys M. B., tegul jam perduoda, kad grąžintų telefoną, priešingu atveju kreipsis į policiją. Buvo sutikęs ir S. S.. Jai pasakė tą patį: arba telefonas, arba kreipsis į policiją. Po paros ar dviejų parų atėjo S. S., paskambino į duris ir paprašė cigaretės. Sakė, kad jo laukia M. B.. S. S. pasakė, kad niekur neis, sakė, kad jeigu M. B. paėmė telefoną, tai tegul pats ir atneša. Tuomet išgirdo spyrio į vartelius garsą, po to pajuto smūgį į galvą iš už nugaros. Atsisukęs pamatė tris kaukėtus asmenis. Du buvo su juodos spalvos kaukėmis, vienas – su baltos spalvos kauke. Rankose turėjo medines lazdas. Vilkėjo juodos spalvos „maikutėmis“ trumpomis rankovėmis. Kaukės ties akimis buvo prakirptos. Pamatė, kad vienas iš užpuolikų prie akies turi ašaros formos tatuiruotę. Pagal tai atpažino M. B.. Smūgį į galvą sudavė M. B.. Nuo suduoto smūgio nugriuvo ant žemės. Tada visi pradėjo smūgiuoti. Iš viso sudavė ne mažiau kaip 14–16 smūgių. Daugiausia taikėsi suduoti į galvos sritį. Mušė lazdomis. S. S. visą tą laiką buvo šalia. Jis prašė liautis, sakė: „Mariau, baik“. Tačiau užpuolikai nesiliovė, mušdami rėkė. M. B. atpažino ir pagal balsą. Kitų dviejų asmenų neatpažino. Kiek pamena, be M. B., buvo tatuiruotė ir pas kažkurį kitą iš užpuolikų. Kai jis buvo mušamas, jo žmona buvo ant laiptų. Ji skambino į policiją ir į greitąją medicinos pagalbą. S. S. ir trys jį mušę asmenys iš kiemo išėjo kartu ir nuėjo kolektyvinių sodų pusėn.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja I. B. parodė, kad S. S. ir M. B. prieš įvykį buvo kelis kartus mačiusi. 2011 m. vasarą kolektyviniuose soduose sutiko S. S. ir M. B.. Pasakė M. B., kad jis gali parduoti telefoną ir, kai atneš jiems pinigus, su juo atsilygins. M. B. telefoną paėmė, tačiau susitarimo neįvykdė. Kadangi M. B. taip ir nepasirodė, jie nuvyko į sodus, susirado ten gyvenantį benamį ir pasakė, kad, jeigu jis pamatys M. B., tegul pasako, kad M. B. atiduotų telefoną arba atneštų pinigus. Po trijų dienų išgirdo skambutį į duris. Prie durų nuėjo R. M. ir dukra. Išgirdo vyrą sakant, kodėl jis turėtų eiti į kolektyvinį sodą ir kad ten neis. Po to pamatė per langą atbėgančius tris kaukėtus vyrus. Vienas buvo su baltos spalvos kauke, kiti du – su juodos spalvos kaukėmis. Vilkėjo juodos spalvos „maikutėmis“ trumpomis rankovėmis. Išspyrė vartelius ir įbėgo į kiemą. Vienam vyriškiui ant kairės rankos iki pat kaklo buvo ištatuiruota spygliuota viela. Kai kalbėjosi su M. B. dėl telefono, matė tokią tatuiruotę pas jį ant rankos. Suprato, kad vienas iš užpuolikų yra M. B.. Žino, kad M. B. dar turi tatuiruotę prie akies. R. M. mušė lazdomis. Mušdami nekalbėjo, tik buvo girdėti garsai, išleidžiami smūgiuojant. S. S. atsitraukė ir stovėjo prie vartelių, nieko nesakė. Po to visi kartu pabėgo. Ji paskambino į policiją, į greitąją. Buvo labai išsigandusi, prašė nuvesti mažąją dukrą į kambarį, kad nematytų.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja Rd. M. parodė, kad 2011 m. liepos mėnesį, tikslios dienos neprisimena, apie 18.30 val. buvo namuose su seserimi ir broliu, žiūrėjo televizorių. Mama su tėčiu buvo kitame kambaryje. Pasigirdo skambutis į duris. Tėtis atidarė duris. Ji buvo su tėčiu ir pamatė stovinčią merginą. Tėtis su šia mergina iš matymo pažįstamas. Tėtis buvo šalia laiptų, o ji (Rd. M.) nuėjo į kambarį atnešti cigarečių. Mergina pasakė tėčiui paėjėti toliau nuo durų. Tada ta mergina atsisėdo ant suoliuko, tėtis stovėjo priešais ją, o Rd. M. stovėjo tarpduryje. Mergina pasakė, kad M. kviečia tėtį į kolektyvinį sodą pasikalbėti dėl telefono. Tėtis sušuko, kad niekur neis. Tuo metu nuo geležinkelio pusės atbėgo trys kaukėti vyrai su medinėmis lazdomis, išlaužė vartelius. Pirmasis užpuolikas, užsidėjęs baltos spalvos kaukę, sudavė tėčiui į galvą. Tėtis parkrito ant žemės. Tada jį pradėjo mušti kiti du. Jie buvo su juodos spalvos kaukėmis. Užpuolikai vilkėjo „maikutėmis“ trumpomis rankovėmis. Sesuo ir brolis ėmė šaukti. Ji puolė juos raminti. Iš kambario į lauką išbėgo mama. Kai mušė tėtį, buvo girdimi riksmai „a-a“, „u-u“. Vienas iš užpuolikų turėjo tatuiruotę prie akies, smaigalio ar lašo formos. Mergina tuo metu stovėjo šalia išlaužtų vartelių. Sumušė tėtį ir tada visi nubėgo kolektyvinių sodų pusėn, mergina kartu su jais. Tėtis vėliau sakė, kad jį sumušė dėl kažkokio telefono. Tėtis sakė, kad užpuolikas su baltos spalvos kauke buvo M..

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas R. R. parodė, kad įvykio dieną paskambino R. M. ir prašė padėti darbuose. Nuėjo pas R. M., padarė darbus. Namo grįžo apie 12.00–12.30 val. Ruošėsi į žvejybą. Atėjo M. B., bet greitai išėjo. Po to atėjo kažkokia moteris, kurios anksčiau nebuvo matęs. Greitai išėjo, po to grįžo atgal. Jis išėjo į žvejybą. Kitą dieną iš R. M. vaikų sužinojo, kad R. M. sumušė.

Ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos (2011-10-25) metu R. R. (liudytojo parodymai pagarsinti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu) parodė, kad nuo šių metų pavasario apsigyveno prie (duomenys neskelbtini) pervažos esančiuose apleistuose soduose, įsikūrė vasarnamyje ir iki šiol ten gyvena. Šių metų balandžio pabaigoje susipažino su M. B., kuris taip pat laikinai gyveno šiuose soduose, namelyje (kol jo kažkas nesudegino vasarą), esančiame netoli jo vasarnamio, o vasaros pradžioje jis gyveno kartu su S. S. bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje. Su ja M. jį supažindino vasaros pradžioje. O su Ž. I. jį supažindino pažįstamas S.. Ž. I. buvo leidęs laikinai pas save gyventi. Su šiais asmenimis kurį laiką bendravo, jie pas jį ateidavo, kartu leisdavo laiką. Gali pasakyti, kad šių metų liepos mėn. pradžioje iš pat ryto jam paskambino pažįstamas R. M., kvietė pas save ateiti. Tuo metu pas jį buvo Ž. I. su M. B.. Kai pasakė, kad eis pas R. M., M. B. jam pasakė, kad, jei R. M. ką nors dėl jo klaus, tegul ateina pasikalbėti su juo dėl telefono į sodus. Maždaug prieš dvi savaites R. M. buvo davęs M. B. savo telefoną, ir jie abu tarpusavyje žodžiu buvo sutarę, kad telefoną M. B. parduos, o R. M. jam už tai atsilygins. Jų žodinį susitarimą jis pats girdėjo ir sukirto jiems rankas. Pas R. M. nuėjo vienas pats. Abu išgėrė alaus, ir jam pas jį būnant paskambino Ž. I., kvietė sugrįžti į namus. Jam atsakė, kad dar pabus, apie 12.30 val. sugrįžęs į namus Ž. I. nerado, pradėjo ruoštis žvejybai ir išgirdo kažką šūkaujant, pamatė ateinančius pas jį Ž. I., M. B., S. S., du brolius (vieno vardas Ž., o kito vardas buvo iš „L“ raidės, tiksliai nepamena, mano, kad atpažinti galėtų), kuriuos pažinojo iš matymo, bei vieną moterį, apie 50 metų, ją matė pirmą kartą ir jos anketinių duomenų nežino. Jie atsinešė butelį degtinės ir norėjo pas jį išgerti. Vienu momentu, maždaug apie 15.00 val., kažkas paskambino vienam iš brolių, jis kažką kalbėjosi, po to davė telefoną M. B. pasikalbėti. Apie ką vyko pokalbis, nesiklausė. Po šio pokalbio broliai numetė telefoną ant žemės ir pasakė: „Einam, išsiaiškinsim“ (ką jie turėjo omenyje, nesuprato). Tada M. B., du broliai ir S. S. kažkur išėjo, kiek matė, link R. M. namų pusės. Jie iš jo išėjo be lazdų ir be jokių kaukių. Jis irgi gal būtų ėjęs su jais, bet M. liepė būti namuose ir nesikišti. Namuose su juo pasiliko Ž. I., ir nepažįstama moteris. Už 5–10 minučių, jam būnant lauke ir ruošiantis eiti pas draugą, sutiko M. B. kartu su broliais, S. S. tarp jų nebuvo. M. B. jam pasakė: „Eik namo, nes tuoj bus policija“ ir daugiau nieko nepaaiškino, net nebuvo užėję pas jį į kiemą, jis šiuos žodžius jam pasakė iš kokių 5 metrų atstumo, jokių įtartinų žymių ant jų nepastebėjo, jokių lazdų jie neturėjo, rankose taip pat nieko nelaikė. M. B. ir broliai vilkėjo trumpas „maikutes“ ir tamsias kelnes, kokių spalvų, nepamena, kažkuris vienas iš jų buvo su balta „maikute“, bet negali konkrečiai nurodyti, kuris, nes nepamena. Jie visi nuėjo link geležinkelio pervažos. Grįžęs į namus jis pasiėmė meškerę, pasiūlė Ž. I. eiti kartu su juo, tačiau jis nesutiko, ir pasiliko namuose, o jam iš paskos išėjo ir nepažįstama moteris. Grįžo iš po žvejybos apie 21.00 val. namelyje aptiko M. B.. Jis atsisėdęs valgė prie lauko stalo. Ž. I. nebebuvo, M. B. jam nepasakė, kur jis. Pavalgęs jis nuėjo miegoti į pievą. Tai jam neatrodė keista, nes ne pirmą kartą jis miegodavo tiesiog lauke. Ryte M. B. pas jį nebeatėjo. Apie 8.30 val. dviračiu važiavo pas R. M. į namus. Prie degalinės sutiko jo vaikus – sūnų ir dvi dukras, einančius į ligoninę, kurie jam papasakojo, kad vakare jų tėvą namų kieme kažkas sumušė lazdomis, užpuolikai buvo su kaukėmis, kad vienas iš jų buvo M. B., jį vaikai atpažino. Kaip sakė, atpažino pagal tatuiruotę. Po pokalbio su vaikais nuvažiavo pas R. M. sugyventinę I.. Ji jam papasakojo, kad vakare R. M. sumušė trys vaikinai, prieš tai S. S. jį pasikvietė iš namų, ir tuo momentu išlaužę vartelius iš nugaros užpuolė M. B., kurį ji atpažino, ir du vyriškiai, kurių ji nepažino. Tą pačią dieną buvo nuvykęs aplankyti R. M. į ligoninę, jis jam taip pat papasakojo kas nutiko, minėjo, kad pagal akis atpažino M. B., o kitų dviejų jį sumušusių vyriškių neatpažino (1 t. 75–76 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu, pirminės apklausos metu (1 t. 101–102 b. l.), S. S. kalta neprisipažino, tačiau vėlesnėse apklausose, dalyvaujant advokatui, parodė, kad įvykio dieną soduose, netoli R. M. gyvenamosios vietos, ji (S. S.), M. B., Ž. G. ir jo brolis M. G. girtuokliavo. Be jų, dar buvo Ž. I. ir R. R.. R. M. buvo davęs M. B. parduoti savo telefoną. M. B. telefoną pardavė ir R. M. apgavo. Šis kaltino M. B. dėl telefono. Gali būti, jog kaltino ir ją (S. S.), nes ji draugavo su M. B., ir tuo metu, kai R. M. perdavė telefoną M. B., buvo su M. B.. Gali būti, kad dėl to dar prieš įvykį R. M. sudavė jai per veidą ir išplūdo. Apie tai ji pasakė M. B.. Įvykio dieną, išgertuvių sode metu, M. B. supyko ant R. M. dėl to, kad šis sudavė S. S. ir ją išplūdo. M. B. pakilo, kartu paėmė ją (S. S.), Ž. G. ir M. G.. Sode susitarė, kad S. S. išvilios R. M. iš namo į lauką. M. B., Ž. G. ir M. G. pasidarė kaukes iš S. S. marškinėlių (juos sudraskė ir užsirišo ant veidų), pasiėmė rastus sode pagalius ir visi kartu nuėjo prie R. M. namo. S. S. pasiuntė pas R. M. į namus, kad iškviestų jį į lauką. Nuėjusi pas R. M., ji pasakė, kad šis nueitų pas R. R. į sodą, kur jo laukia M. B.. R. M. išėjo į kiemą. Tuo metu atbėgo M. B., Ž. G. bei M. G. ir ėmė mušti R. M. lazdomis, spardė gulintį ant žemės. Kai R. M. pradėjo šaukti, kad jo sugyventinė iškviestų policiją, M. B., Ž. G. ir M. G. pabėgo. Ji nubėgo kartu su jais. Bėgdami M. B., Ž. G. ir M. G. numetė lazdas, nusiplėšė kaukes nuo veidų. Parbėgo į sodą pas R., po to nuėjo į pievas. Po kurio laiko S. S. sugrįžo į sodą pas R., ten ir buvo sulaikyta. M. B., Ž. G. ir M. G. pasislėpė (1 t., 111–112, 117–118 b. l.).

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu S. S. nurodė, kad šiais parodymais ir jos prisipažinimu apie dalyvavimą R. M. sumušime teismas neturėtų vadovautis, nes jie nėra teisingi, išgauti naudojant prieš ją psichologinį smurtą.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja A. L. parodė, kad ji atliko S. S. apklausą, kurios metu ši nurodė nusikaltime dalyvavusius asmenis, apibūdino kiekvieno iš jų veiksmus. S. S. parodė, kad pagal bendrą susitarimą ji turėjo išvilioti nukentėjusįjį iš namo. Apklausa buvo atliekama dalyvaujant advokatui. Advokatas dalyvavo nuo pat apklausos pradžios. Parodymai buvo surašyti pagal S. S. žodžius. Parodymus davė savanoriškai, laisva valia.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) namo kiemas. Protokole nurodyta, jog varteliai į kiemą sulaužyti, kieme, šalia suoliuko, taip pat ant laiptų, vedančių į namą, ir ant grindinio šalia laiptų matyti kraujo dėmės (1 t., 21–27 b. l.).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. M. padaryti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, kairės mentės snapinės ataugos lūžis, muštinės žaizdos ir nubrozdinimas pakaušio srityje, nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, krūtinės dešiniame šone, kairio klubikaulio sparno projekcijoje, kraujosruvos kairiame petyje, kairiame žaste, abiejuose dilbiuose, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje ir kairėje blauzdoje. Šie sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką. Sužalojimams padaryti reikėjo 14 smūgių bukais kietais daiktais. R. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes galvos smegenų sukėtimas ir kairės mentės snapinės ataugos lūžis sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (1 t. 47 b. l.).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad liudytojas R. R. atpažino Ž. G. (1 t. 77–79 b. l.) ir M. G. (1 t. 80–82 b. l.) kaip tuos asmenis, kurie 2011 m. liepos mėnesio pradžioje buvo pas jį atėję kartu su M. B. ir S. S..

Žemesnės instancijos teismas

Iš akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. M. akistatos su M. B. metu patvirtino savo parodymus apie tai, kad 2011 m. liepos mėnesio pradžioje atėjo M. B. draugė ir pasiūlė eiti kartu su ja į sodą pasiimti iš M. B. telefoną, minėjo, kad M. B. jį kvietė. R. M. atsisakė. Tada į kiemą pro vartelius įbėgo trys kaukėti asmenys ir medinėmis lazdomis ėmė jį mušti. Kaukėse vietos ties akimis buvo iškirptos. Vienas iš užpuolikų buvo M. B.. Jį atpažino iš tatuiruočių: prie akies buvo ištatuiruota ašara, ant peties buvo ornamento formos tatuiruotė (1 t. 170–171 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl nuteistosios S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų vertinimo ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai šiuos duomenis pripažino įrodymais ir jais rėmėsi priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Kadangi S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus iš dalies patvirtina nukentėjusiojo R. M., liudytojų I. B., Rd. M., R. R. duoti parodymai ir kiti byloje surinkti įrodymai. Byloje nenustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu prieš S. S. būtų naudotas fizinis, psichinis smurtas ar kitokia prievarta, nuteistoji dėl galimai netinkamo tyrėjų elgesio nesikreipė į teisėsaugos institucijas.

Žemesnės instancijos teismas

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino liudytojo R. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, neatsižvelgė į tai, kad liudytojas nurodė, jog jam buvo grasinama ir todėl bijojo duoti parodymus teisiamojo posėdžio metu, taip teismas nevisapusiškai ištyrė nagrinėjamo įvykio aplinkybes ir priėmė nepagrįstą sprendimą dėl Ž. G. išteisinimo dėl R. M. sumušimo. Pažymėtina, kad teismas privalo įvertinti visus byloje surinktus įrodymus atskirai ir juos siedamas į visumą.

Nors R. M. ir nuosekliai teigė, kad du iš trijų jį mušusių asmenų turėjo tatuiruotes, tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad liudytojos I. B. ir Rd. M. taip pat nuosekliai teigė, jog tik vaikinas su balta kauke turėjo tatuiruotes ant rankų, ant kitų vaikinų tatuiruočių liudytojos nepastebėjo. Įvertinus tai, kad R. M. pirmas smūgis buvo suduotas iš nugaros, po kurio jis nukrito ant žemės, ir jį lazdomis mušė trys vaikinai, R. M. dengėsi galvą nuo smūgių, daroma išvada, kad jis negalėjo tiksliai matyti jį mušusių asmenų ypatingų žymių, tatuiruočių ar pan., o liudytojos I. B. ir Rd. M. įvykį stebėjo iš šalies ir galėjo gerai matyti asmenis mušusius R. M. bei įsidėmėti jų ypatingas žymes. Be to, teismas pripažinęs S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus įrodymais baudžiamojoje byloje ir jais grįsdamas S. S. ir M. B. kaltę, nepagrįstai padarė išvadą, kad S. S. ir R. R. parodymų neužtenka pagrįsti Ž. G. kaltei dėl R. M. sumušimo. Nors S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. M. sumušė M. B., Ž. G. ir M. G., o šias S. S. nurodytas aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu liudytojo R. R. duoti parodymai bei kiti bylos duomenys, tai I. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad kartu su policijos pareigūnais nuvyko į apleistus sodus, kurioje gyveno R. (R.), ten ant lovos sėdėjo S. S. ir Ž. I. (1 t. 66–67 b. l.), įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t. 21–27 b. l.), kuriame užfiksuota įvykio vieta, pastatų ir kitų objektų išdėstymas, kraujo žymės; asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio matyti, kad R. R. atpažino Ž. G. kaip asmenį, kuris šių metų liepos mėnesio pradžioje buvo pas jį atėjęs kartu su M. B., Ž. I., S. S. ir savo broliu, kurio vardas iš „L“ raidės, ir nepažįstama, apie 50 metų, moterimi (1 t. 77–79 b. l.). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas R. R. parodė, kad atpažinimo metu jis parodė taip, kaip jam nurodė policijos pareigūnai, ir atpažinimas yra neteisingas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad R. R. nesikreipė į teisėsaugos institucijos dėl to, kad jam buvo daromas spaudimas apklausos ar atpažinimo metu, bei kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, jog teismo posėdžių salėje esantys Ž. G. ir M. G. yra broliai, kurie įvykio dieną kartu su M. B. ir S. S. nuėjo link R. M. namų, bei įvertinęs ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu liudytojas parodė, jog jam anksčiau grasino broliai ir jis jų bijo, kad teisėjas posėdžio metu įspėjo kaltinamuosius dėl poveikio liudytojui R. R. (3 t. 142–143 b.l.), teismas atmeta liudytojo R. R. pateiktą versiją dėl atpažinimo neteisingumo.

Apeliaciniame skunde nuteistoji S. S. nurodo, kad nukentėjusysis R. M. davė melagingus parodymus ir nepagrįstai apkalbėjo ją ir M. B., taip pat mano, kad neteisingus parodymus davė ir liudytoja I. B..

Teismas pažymi, kad S. S. ir M. B. kaltė padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta ne tik nukentėjusiojo R. M. ir liudytojos I. B. duotais parodymais, o baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis ir liudytoja I. B. M. B. atpažino ne tik iš prie akies esančios „ašarėlės“ tatuiruotės. Tai, kad nukentėjusysis netiksliai nurodė, kokių ir kiek alkoholinių gėrimų vartojo tą dieną, nėra esminės aplinkybės, leidžiančios abejoti nukentėjusiojo duotais parodymais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo R. M. ir liudytojos I. B. duotais parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs, atitinka byloje nustatytas aplinkybes ir juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Taigi iš šių įrodymų visumos matyti, kad prieš įvykį R. M. perdavė M. B. savo telefoną, kad pastarasis jį parduotų. R. M. ir M. B. susitarė, kad iš pinigų, kuriuos M. B. gaus pardavęs telefoną, M. B. atiteks 40 litų, o likusi suma atiteks R. M.. M. B. telefoną pardavė, o pinigų R. M. negrąžino. Tada R. M. per kitą asmenį paprašė perduoti M. B., kad, jeigu šis negrąžins telefono arba neatneš pinigų, kreipsis į policiją. Fizinio smurto naudojimas atsakant į tokius R. M. veiksmus negali būti pateisinamas, nes toks atsakas į teisėtą nukentėjusiojo elgesį yra akivaizdžiai neadekvatus ir todėl vertintinas kaip menkavertis pretekstas pasielgti nusikalstamai. M. B., sužinojęs apie R. M. reikalavimą, nemėgino su juo išsiaiškinti, o susitarė su S. S., Ž. G. ir asmeniu, kurio byla išskirta į atskirą nagrinėjimą, R. M. sumušti. M. B. nurodė S. S. nueiti pas R. M. ir išvilioti jį iš namo į kiemą. Kad nukentėjusysis neatpažintų M. B., Ž. G. ir asmens, kurio byla išskirta į atskirą nagrinėjimą, pasidarė kaukes, pasiėmė medines lazdas ir atbėgę į R. M. kiemą, S. S. išviliojus nukentėjusįjį į lauką, bendrai sudavė jam ne mažiau kaip 14 smūgių į įvairias kūno vietas. Pirmąjį smūgį M. B. sudavė R. M. iš už nugaros, o nukentėjusiajam nukritus ant žemės, M. B., Ž. G. ir asmuo, kurio byla išskirta į atskirą nagrinėjimą, mušė jį lazdomis gulintį. Panaudotos kaukės, medinės lazdos, smūgių skaičius, kitų asmenų pasitelkimas nukentėjusiajam sumušti rodo M. B., Ž. G. ir asmens, kurio byla išskirta į atskirą nagrinėjimą, aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekį priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos. Kolegijos vertinimu, tokios Ž. G. neteisėto elgesio paskatos laikomos menkavertėmis ir chuliganiškomis.

Iš anksčiau išdėstytų įrodymų visumos taip pat matyti, kad dėl bendrų M. B., Ž. G. ir asmens, kurio byla išskirta į atskirą nagrinėjimą, veiksmų, pasireiškusių ne mažiau kaip 14 smūgių sudavimu R. M. į įvairias kūno vietas, nukentėjusiajam, be kitų teismo medicinos specialisto išvadoje nurodytų sužalojimų, buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas ir kairės mentės snapinės ataugos lūžis, taip nesunkiai sutrikdyta R. M. sveikata. Ž. G. suvokė savo veiksmų (smūgių sudavimo) pavojingumą, numatė, kad dėl šių veiksmų gali kilti pavojingi padariniai, ir jų norėjo (veikė tiesiogine tyčia). Padarinius – R. M. padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą – sukėlė vykdytojo Ž. G., M. B. ir asmens, kurio byla išskirta į atskirą nagrinėjimą, bendrai suduotų smūgių visuma, todėl tarp Ž. G., dalyvavusio suduodant smūgius nukentėjusiajam, veiksmų (suduotų smūgių) ir kilusių padarinių (R. M. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Ž. G. veika dėl R. M. sveikatos sužalojimo nustačius chuliganiškas jo veiksmų paskatas pagal faktiškai atsiradusius padarinius pagrįstai kvalifikuota kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Byloje nustatyta, kad smurtinius veiksmus prieš R. M., be jo sugyventinės I. B., matė mažamečiai vaikai – R. M. dukra S., gim. 2001 m., ir sūnus V., gim. 2000 m., taip pat R. M. nepilnametė dukra Rd. M., gim. 1995 m. Rd. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad dėl kaukėtų vyrų lazdomis suduotų smūgių R. M. brolis ir sesuo pradėjo šaukti, ir ji puolė jų raminti. Šios aplinkybės patvirtina, kad dėl įžūlių Ž. G., M. B. ir asmens, kurio byla išskirta į atskirą nagrinėjimą, buvo sutrikdytas I. B., Rd. M. bei mažamečių vaikų poilsis, ir taip sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad S. S. pagal išankstinį susitarimą išviliodama R. M. iš namo į kiemą, pašalino kliūtis, t. y. sudarė lengvesnes sąlygas Ž. G., M. B. ir asmeniui, kurio byla išskirta į atskirą nagrinėjimą, sumušti nukentėjusįjį. Iš pačios S. S. ikiteisminiame tyrime duotų parodymų matyti, kad ji suvokė, jog yra konkretaus nusikaltimo bendrininkė, suvokė M. B., Ž. G. ir asmens, kurio byla išskirta į atskirą nagrinėjimą, tikslus, taip pat suvokė, kad savo veiksmais šalina kliūtis, palengvina kitiems bendrininkams padaryti nusikaltimą, ir to norėjo (veikė tiesiogine tyčia). Šių aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ji šalindama kliūtis atliko padėjėjo funkcijas ir taip prisidėjo prie bendro rezultato – R. M. padaryto nesunkaus sveikatos sužalojimo ir visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo, ir tokie S. S. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir BK 24 straipsnio 6 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad Ž. G. 2011-07-09, apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kieme, dėl chuliganiškų paskatų, veikdamas kartu su S. S., M. B. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą nagrinėjimą, S. S. išviliojus nukentėjusįjį R. M. iš namo į kiemą, kartu su M. B. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą nagrinėjimą, suduodant medinėmis lazdomis nukentėjusiajam R. M. bendrai ne mažiau kaip 14 (keturiolika) smūgių į įvairias kūno vietas, padarė jam šiuos kūno sužalojimus: galvos smegenų sukrėtimą, kairės mentės snapinės ataugos lūžį, muštines žaizdas ir nubrozdinimą pakaušio srityje, nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, krūtinės dešiniame šone, kairio klubikaulio sparno projekcijoje, kraujosruvas kairiame petyje, kairiame žaste, abiejuose dilbiuose, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje ir kairėje blauzdoje, tai yra dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį R. M., nes galvos smegenų sukrėtimas ir kairės mentės snapinės ataugos lūžis sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, ir šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Taip pat konstatuoja, kad Ž. G. 2011-07-09 apie 18.30 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kieme, veikdamas kartu su S. S., M. B. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą nagrinėjimą, S. S. išviliojus nukentėjusįjį R. M. iš namo į kiemą, įžūliais veiksmais – kartu su M. B. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą nagrinėjimą, suduodant medinėmis lazdomis nukentėjusiajam R. M. bendrai ne mažiau kaip 14 (keturiolika) smūgių į įvairias kūno vietas ir padarant jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, ir šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Dėl Ž. G. kaltės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį

BK 38 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Byloje nustatyta, kad Ž. G. po to, kai buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį dėl mobiliojo telefono vagystės iš E. K., padarė aukščiau nurodytus naujus tyčinius nusikaltimus. Todėl, vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalimi, ankstesnis sprendimas Ž. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Dėl bausmės skyrimo Ž. G.

Teismas, skirdamas Ž. G. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54–55 straipsniuose, įvertina tai, Ž. G. padarė vieną nesunkų ir du apysunkius tyčinius nusikaltimus, atsižvelgia į Ž. G. asmenybę, kad jis nedirba, darbo biržoje neregistruotas, būdamas jauno amžiaus daug kartų baustas už įvairius administracinius teisės pažeidimus, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato charakterizuojamas neigiamai, 2011-11-04 buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, 2012-06-21 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas už viešosios tvarkos pažeidimą, kad nagrinėjamoje byloje nusikaltimus padarė būdamas anksčiau neteistas. Taip pat įvertinama tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, kadangi prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo, jo atsakomybę, dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje, padarytų veikų, sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir atsižvelgiant į BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, jam skirtinos arešto ir laisvės atėmimo bausmės, artimos šių bausmių vidurkiams, numatytiems sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, dalimis, 5 dalies 1 punktu, Ž. G. skirtinos bausmės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį atsižvelgiant į tai, kad veikos padarytos idealiąja sutaptimi, subendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę paskirtą bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta bausmė pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį, ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė subendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių pridedant dalį švelnesnės bausmės dalį.

Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad iki šio nuosprendžio priėmimo Ž. G. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, kuri Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartimi pakeista į 90 parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausme, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, į bausmės laiką įskaitant laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-06-25 iki 2011-06-26, ir nuo 2011-12-13 iki 2011-12-14, ir pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nuosprendį atliktą bausmės laiką.

Apeliaciniu skundu prašo vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4, 7 punktais (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007 m. liepos 21 d. (Žin., 2007, Nr.81-3309) redakcija), bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant Ž. G. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

BK 75 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) teismui numato galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Dėl to, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė minėto straipsnio taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, turi būti įvertinta, ar yra pagrindas manyti, kad, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atidėdamas bausmės vykdymą teismas privalo motyvuoti, kodėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kolegija atsižvelgdama į tai, kad Ž. G. yra jauno amžiaus, šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas, prisipažino ir gailisi padaręs BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, mokosi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl Ž. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.

Dėl civilinio ieškinio

Apeliaciniame skunde nuteistoji S. S. nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo priteistu civiliniu ieškiniu.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad R. M. solidariai iš M. B. ir S. S. priteista 50 Lt (penkiasdešimt litų) turtinės ir 4 000 Lt (keturi tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos solidariai iš M. B. ir S. S. priteista 715,17 Lt (septyni šimtai penkiolika litų 17 ct) R. M. asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms atlyginti.

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Asmeniui nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam dėl tyčinių neteisėtų M. B., Ž. G., S. S. veiksmų R. M. buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas, kairės mentės snapinės ataugos lūžis, muštinės žaizdos ir nubrozdinimas pakaušio srityje, nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, krūtinės dešiniame šone, kairio klubikaulio sparno projekcijoje, kraujosruvos kairiame petyje, kairiame žaste, abiejuose dilbiuose, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje ir kairėje blauzdoje. Teismo medicinos specialisto išvadoje kaip nesunkus sveikatos sužalojimas įvertinti ne visi R. M. padaryti sužalojimai, o tik galvos smegenų sukrėtimas ir kairės menties snapinės ataugos lūžis. Dėl padarytų sužalojimų R. M. jautė fizinį skausmą, buvo gydomas. Kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, atsižvelgdama į tai, kad nukentėjusįjį mušė trys asmenys, R. M. buvo smūgiuojama lazdomis ne mažiau kaip 14 kartų, daro išvadą, kad dėl užpuolimo ir sumušimo nukentėjusysis patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų – baimę, pažeminimą ir sukrėtimą, jautė fizinį skausmą, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad R. M. prašoma atlyginti neturtinė žala yra reali, protinga ir teisinga, todėl nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstai tenkino.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu Ž. G. pripažįstamas kaltu dėl nukentėjusiojo R. M. atžvilgiu atliktų nusikalstamų veikų, todėl daroma išvada, kad už nukentėjusiajam R. M. padarytą žalą yra atsakingi M. B., Ž. G. ir S. S., todėl 4000 litų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo R. M. priteistinas solidariai iš M. B., Ž. G. ir S. S..

Kaip matyti iš bylos duomenų, R. M. dėl galvos smegenų sukrėtimo buvo gydomas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje ir Valstybinė ligonių kasa už R. M. gydymą šiai ligoninei sumokėjo 715,17 Lt iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Ši suma turi būti priteista iš atsakingų už R. M. sveikatos sutrikdymą asmenų, t. y. iš M. B., Ž. G. ir S. S.. Todėl civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant ieškovui reikalaujamą sumą solidariai iš M. B., Ž. G. ir S. S..

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl nukentėjusiajam R. M. padarytos turtinės žalos atlyginimo ir dėl 50 Lt civilinio ieškinio priteisimo iš už žalos atsiradimą kaltų asmenų. Teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog už R. M. padarytą žalą yra atsakingas ir Ž. G., ir nukentėjusiajam R. M. 50 Lt civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo solidariai priteistinas iš M. B., Ž. G. ir S. S..

Teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl kitos R. M. padarytos turtinės žalos ir atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusysis R. M. nepateikė jokių turtinę žalą patvirtinančių dokumentų, mano, kad nukentėjusiojo R. M. civilinio ieškinio dalis dėl išlaidų, susijusių su sveikatos atstatymu, atlyginimo teisėtai ir pagrįstai palikta nenagrinėtu bei pripažinta nukentėjusiajam R. M. teisė į šios civilinio ieškinio dalies patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, remdamasi anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas tinkamai išspręsti civilinius ieškinius, ir teisėtai bei pagrįstai iš nuteistųjų M. B. ir S. S. priteisė dėl R. M. padarytų sužalojimų patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Atsižvelgdama į tai, kad dėl R. M. padarytų sužalojimų, R. M. bei Valstybinė ligonių kasa patyrė turtinės ir neturtinės žalos, yra atsakingas ir Ž. G., todėl civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos solidariai priteistini iš M. B., Ž. G. ir S. S..

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio dalį dėl Ž. G. išteisinimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį, bei dėl Ž. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir baudžiamosios bylos nutraukimo panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

Ž. G. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteisti 40 parų arešto;

Ž. G. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteisti laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams;

Ž. G. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 30 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, Ž. G. paskirtos bausmės už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų veikų padarymą, atsižvelgiant į tai, kad veikos padarytos idealiąja sutaptimi, subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei iš paskirtų bausmių apimant švelnesnę paskirtą bausmę, ir subendrinta bausme skirti laisvės atėmimą 2 metams 8 mėnesiams. Šią subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, subendrinti su pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių pridedant dalį švelnesnės bausmės dalį, ir subendrinta bausme skirti laisvės atėmimą 2 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu šiuo nuosprendžiu Ž. G. paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausme, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausme, dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant dalį švelnesnės bausmės ir Ž. G. galutinę subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nuosprendį atliktą bausmę ir laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-06-25 iki 2011-06-26, ir nuo 2011-12-13 iki 2011-12-14.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4, 7 punktais (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007 m. liepos 21 d. (Žin., 2007, Nr.81-3309) redakcija), bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant Ž. G. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Šiaulių apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių priteisimo iš M. B. ir S. S. pakeisti:

R. M. solidariai iš M. B., Ž. G. ir S. S. priteisti 50 Lt (penkiasdešimt litų) turtinei ir 4 000 Lt (keturis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos solidariai iš M. B., Ž. G. ir S. S. priteisti 715,17 Lt (septynis šimtus penkiolika litų septyniolikos centų) R. M. asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Zigmas KavaliauskasTeisėjai Raimundas JurgaitisVidmantas Mylė