Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus atstovams A. P., I. D., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. N. laikotarpyje nuo 2015-02-24 iki 2015-02-28, nesudaręs darbo sutarties ir nepranešęs teisės aktų nustatyta tvarka teritoriniam VSDF skyriui apie V. A. įdarbinimą, prieš tai susitaręs su juo mokėti po 8 eur už 1 darbo valandą, samdė jį nelegaliam darbui ir siuntė į Lenkijos uostamiestį Gdynią, atlikti remonto darbus Rusijos Federacijos laive „Galatis“. Tuo M. N. pažeidė LR Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., 99 str. reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. N. kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo nepripažino ir paaiškino, kad V. A. pažįsta tiek, kiek kartu dirbo. Jis dirbo laive, kuris nurodytas protokole. Laivo savininkai jo paklausė, ar neturi žmogaus parekomenduoti darbui. Jis pasakė, kad pagalvos, tada jam pasakė, kad skubiai reikia žmonių darbui. Jis paskambino bičiuliui, paklausė, ar jis dirba, šis atsakė, kad yra išvažiavęs ir davė V. A. numerį. Jis pastarajam paskambino, pasakė, kad laivo savininkai ieško žmogaus darbui Lenkijoje. V. A. pasakė, kad yra laisvas. Jis V. A. pasakė, kiek pats uždirba ir , kad „Jūs sutarsite“. Su juo jokio susitarimo nebuvo, be to užsakovai tiek V. A., tiek jam – M. N., nesumokėjo už darbą. Jis pasakė, V. A., kad turi sutartį, bandys jam padėti. Bandė paaiškinti V. A., kad šis bendravo tiesiogiai su laivo savininkais. Jis laive dirbo pagal darbo sutartį. Jis nesiūlė savo įmonėje, kuri užsiima didmenine prekyba ir laivų remontu, V. A. dirbti. Jokios kalbos, kad dirbs jo įmonėje nebuvo. Jis juos delegavo ne nuo jo vadovaujamos įmonės.

Liudytojas V. A. ( V. A. ) paaiškino, kad M. N. pažįsta. M. N. paskambinęs, paklausė jo, ar nenorėtų padirbti. Jis atsakė, kad yra Lietuvoje ir galėtų. M. N. pasakė, kad yra darbelis 2-3 savaitėms ir pakvietė atvažiuoti pakalbėti. M. N. dar paklausė, gal draugą kokį turi, nes darbas skubus, gal net sekančią dieną pradėti darbą reikėtų. Jis susiskambino su draugu, pasakė, kad yra darbas 2 savaitėms, reikėtų važiuoti į Lenkiją. Draugas pasakė, kad gali padirbti. Tada jis paskambinęs M. N., pasakė, kad galėtų padirbti. Sekančią dieną jis su draugu nuvažiavo pas M. N., buvo 10 val., pastarasis jiems pasakė, kad važiuotų tiesiai į Lenkiją. Jie apsitarė, kad bus mokama 8 eurai į valandą, dirbs po 12 valandų. Buvo sutarta, kad jei važiuos savo automobiliu, M. N. užpils kurą. M. N. davė jiems rūbus ir kortelę kurui įsipilti. M. N. nurodė, kad jie bus įdarbinti, ir kad važiuotų į Lenkiją, taip pat pažadėjo po dviejų dienų atvažiuoti ir viską suderinti. M. N. po 2 dienų neatvažiavo, todėl trečią dieną jis M. N. skambino ir klausė, kada šis atvažiuos. M. N. pasakė, kad jo močiutė mirė ir po 5 darbo dienų atvažiavo. Tada jis su draugu pradėjo kalbėti, kad nėra darbo sutarčių, tai kam dirbti. Gavo iš M. N. 200 litų iš viso, nors buvo uždirbę apie 400 eurų kiekvienas. M. N. atvažiavęs jokių sutarčių nepasirašė, tik pasakė, kad yra dar darbo. Tada jie ėmė sakyti, kad nesant darbo sutarčių neapsimoka dirbti, pasakė, kad pagalvos ar dirbs. Su draugu nutarė važiuoti namo. Daiktus atvežė M. N., bandė gražiuoju tartis dėl atlyginimo už atliktą darbą, bet M. N. su jais neatsiskaitė. M. N. nepasakė, kokioje įmonėje dirbs. Vėliau tik sužinojo, kad įmonė yra „(duomenys neskelbtini)“. Būdavo, kad nežinai, kokioje įmonėje dirbsi, atvažiuoji kitą dieną ryte, viską pasirašai. Tą kartą irgi taip pat tarėsi. Kortelę davė M. N. važiuoti į Lenkiją, į darbo objektą. M. N. nesakė, kad kita įmonė juos įdarbins. Jis suprato, kad darbdavys yra M. N.. Pylėsi kurą iš tos kortelės, paėmė visus čekius, paprašė dar M. N. kažkiek pinigų, šis pasakė, kad jie gali nusiimti kažkiek pinigų nuo tos kortelės.

Liudytojas R. V. paaiškino, kad pažįsta M. N.. V. A., pasiūlė jam darbelį, nes jis tuo metu neturėjo jokio darbo. Nuvažiavo su V. A. į ofisą pas M. N., su juo pakalbėjo, ir tą pačią dieną pasiėmę spec. rūbus, išvažiavo į Gdanską. Ant spec. rūbų, firmos logotipų nebuvo. Greitai įvyko pokalbis su M. N. ir jie išvažiavo. M. N. nedavė pasirašyti sutarties, pasakė, kad Gdanske dar dirba du žmonės. M. N. jiems siūlė 8 eurus į valandą, darbas prie apdailos. Žino M. N., kaip įmonės vadovą. Su M. N. tarėsi dėl darbo. Nuvykę sutiko du darbininkus iš M. N. įmonės, kurie juos pasitiko, nuvedė ant laivo, apgyvendino, aprodė laivą, o kitą dieną išėjo dirbti. Neišbuvo ten nė savaitės. M. N. atvažiavo po 5 dienų, tuos buvusius du darbuotojus išsivežė, parodė darbą ir išvažiavo. M. N. pasakė, kol nebus atsiskaitymo su laivu, jie užmokesčio negaus. Po to jie pradėjo kalbėtis dėl pinigų. M. N. pasakė, kad kai grįš, bus abu apiforminti. M. N. jiems dar pasakė, kad kai baigs darbus, surinktų instrumentus, juos parvežtų, tada gaus apmokėjimą. M. N. nurodė, kad pinigai bus pervesti į kortelę. Kortelė buvo M. N. įmonės. Toje kortelėje nebuvo tiek pinigėlių, kad galėtų išbūti Lenkijoje. M. N. kortelę davė draugui V. A., pragyvenimui. Po 5 dienų nieko nesulaukė, M. N. išvyko su 2 darbininkais, pagalvojo, kad gali likti „ant ledo“, todėl susikrovę daiktus, grįžo į Lietuvą. Nuvežė instrumentus M. N., tačiau su jais niekas neatsikaitė. M. N. sakė, kad pinigų nėra pervesta jam pačiam. Jie susirašė, kiek M. N. lieka skoloje ir išsiskirstė. Darbus Lenkijoje jiems nurodė M. N. buvę žmonės. Suprato, kad jį samdo darbui M. N., nes ir pastarojo firmos mokėjimo kortelė jiems buvo įduota.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Pagal LR Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams (darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdama darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu), dirbamas nesudarius darbo sutarties. LR Darbo kodekso 98 str. 1 d. 2 p. numato, kad nelegaliu darbu taip pat laikytinas faktas, kai darbdavys nepraneša VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens valstybinio socialinio draudimo pradžią ne vėliau kaip vieną dieną iki numatytosios darbo pradžios. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-3284/2011).

Administracinio teisės pažeidimo protokolu nustatyta, kad M. N., nesudaręs darbo sutarties ir nepranešęs teisės aktų nustatyta tvarka teritoriniam VSDF skyriui apie asmens įdarbinimą, leido dirbti V. A., prieš tai aptaręs darbo vietą bei užmokestį. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo nepripažino ir tvirtino, kad jis V. A. apskritai nesamdė ir pastarasis dirbo net ne jo vadovaujamoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, o visai kitoje įmonėje. M. N. teigimu, jis tik tarpininkavo įdarbinant V. A. kitoje įmonėje. Vis dėlto tokie V. A. paaiškinimai paneigti byloje surinktų įrodymų visuma. Liudytojas V. A. patvirtino, kad dėl darbo jam paskambino ir dėl visų darbo sąlygų jis tarėsi tik su M. N., kuris neminėjo, kad V. A. įdarbinamas ne jo, o kitoje įmonėje. Be to, V. A. teigimu, atsiskaitymo kortelę, kurią davė M. N. kurui, buvo taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 30-31). Analogiškas aplinkybes V. A. nurodė ir rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 4, 5). Liudytojas R. V. nurodė identiškas įvykio aplinkybes kaip ir liudytojas V. A. ir patvirtino, kad juos darbui Lenkijoje samdė M. N. (b. l. 42-43). Iš teismui pateiktos 2015-01-12 sutarties matyti, kad kompanija UBA „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus M. N., įsipareigojo laive „Galatis“, esančiame Gdynia uoste, Lenkijoje, įvykdyti remonto darbus. Darbų atlikimo terminas nuo 2015-01-13 iki 2015-03-30. Šioje sutartyje (4.1.1. punktas) taip pat matyti, kad sutartį vykdytojas, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdo naudojant savo darbo jėgą, o užsakovas įsipareigoja aprūpinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialistus tinkamomis gyvenimo laive „Galatis“ sąlygomis (b. l. 52-54). Tokiu būdu teismui nekelia abejonių nei V. A., nei R. V. parodymų patikimumas, nes šių asmenų parodymai nuoseklūs, logiški, nurodytos įvykio aplinkybės (darbo laikotarpis, vieta, apgyvendinimo būdas) visiškai atitinka 2015-01-12 sutarties sąlygas, kas patvirtina, kad V. A. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės naudai nelegaliai. M. N. teiginiai, kad V. A. dirbo ne jo įmonėje vertintini tik kaip pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti jam gresiančios atsakomybės.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, M. N. kaltė padarius teisės pažeidimą įrodyta visiškai, ir pripažįstama, kad tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.

Byloje nėra nustatyta M. N. administracinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį – įvykdytas tyčinis teisės pažeidimas darbo srityje, savo pobūdžiu pažeidimas yra šiurkštus, kadangi nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių, ir tuo yra daroma didelė žala visai darbo rinkai bei ekonominei sistemai, taip pat atsižvelgiama į tai, kad byloje nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę- byloje nėra duomenų, kad M. N. būtų buvęs baustas administracine tvarka, kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo nepripažino, o tai rodo, kad M. N. savo elgesio kritiškai nevertina. Įvertinus minėtas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus šiek tiek didesnę nuobaudą, nei ATPK 41³ str. l d. sankcijoje numatyta minimali.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. N. vadovaujamoje įmonėje tuo pačiu metu ir analogiškomis aplinkybėmis kaip ir V. A. dirbo dar vienas asmuo – R. V., tačiau dėl šio fakto M. N. atžvilgiu administracinė teisena pradėta kažkodėl nebuvo, protokolas dėl R. V. surašytas nebuvo. Nors aptartos aplinkybės rodo, kad M. N. veikoje yra teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., sudėties požymiai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šios aplinkybės tapo žinomomis 2015-04-03, kai V. A. kreipėsi su prašymu dėl nelegalaus darbo ir atlyginimo neišmokėjimo, ir administracinio teisės pažeidimo protokolas M. N. buvo surašytas 2015-05-06, yra suėjęs administracinėn atsakomybėn patraukimo senaties terminas dėl R. V. nelegalaus darbo, todėl administracinės teisenos pradėjimas šiuo atveju negalimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 41³ str. l d., 41 str. 5 d., 287 str. l d. l p., 293 str., 302² str., 302⁴ str.,

nutaria:

M. N. pripažinti kaltu padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. l d., ir už V. A. nelegalų darbą, paskirti administracinę nuobaudą - 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokolo numerį – ATPP 0678-0102.

Vadovaujantis ATPK 41 str. 5 d., apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.