- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-09-30
- Bylos Nr.
- 1-672-721/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40285-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
- Kaltinamasis
- V. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Šarūno Vaicekavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „B. K.“ keltuvo darbuotoju, neteistas, 2016 m. rugpjūčio 31 d. prokuroro nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J. 2019 m. rugsėjo 18 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,54 promilių neblaivumas), kieme, kilus žodiniam konfliktui su sugyventine D. J., parvertė ją ant žemės ir spyrė ne mažiau kaip vieną kartą nukentėjusiajai D. J. į dešinę koją ir vieną kartą į kairį petį, t. y. taip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą. Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis V. J., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino ir parodė, kad su D. J. gyvena kaip sugyventiniai, veda bendrą ūkį. Jie gyvena D. J. priklausančiame name su dukra V. J.. Sūnus M. J. gyvena ir dirba užsienyje, į Lietuvą grįžo 2019 m. rugsėjo 17 d. kartu su drauge, kurią jis matė pirmą kartą. Sūnus su drauge atvyko pas juos ir pasiliko iki 2019 m. rugsėjo 18 d. Jie šventė sūnaus sugrįžimą. Jis 2019 m. rugsėjo 18 d. buvo darbe, grįžo apie 15.30 val., o namuose D. J., M. J. draugė ir J. K. gėrė degtinę bei alų. Jis prie jų prisijungė, gėrė degtinę, alų ir turbūt labai apsvaigo. Kieme tarp jo ir D. J. kilo žodinis konfliktas dėl jo pavydo D. J. J. K.. Kaip kas vyko nelabai pamena, nes buvo neblaivus, bet jei D. J. sako, kad jis prieš ją smurtavo, tai reiškia taip ir buvo. Jei jis sukėlė jai fizinį skausmą, nuoširdžiai gailisi, bandys jos atsiprašyti ir su ja susitaikyti. Anksčiau prieš D. J. buvo smurtavęs, byla buvo nutraukta jiems susitaikius (b. l. 64-65).
Kaltinamojo kaltė be jo paties prisipažinimo, grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais:
nukentėjusiosios D. J. parodymais, kuri apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su V. J. buvo santuokoje, bet išsituokė, nes buvo kilę konfliktai. Išsiskyrę toliau kartu gyvena, veda bendrą ūkį. 2019 m. rugsėjo 16 d. į Lietuvą iš užsienio grįžo sūnus M. J. su drauge R. G., kurią ji matė pirmą kartą. Į namus sūnus su drauge atvyko 2019 m. rugsėjo 18 d. apie 10 val. Sūnus M. J., jo draugė R. G., svainis J. K. ir ji virtuvėje gėrė degtinę, kiti alų. Apie 16 val. į namus grįžo vyras V. J., kuris taip pat prisijungė prie jų. Šventė sūnaus laikiną sugrįžimą. Ji išėjo į kiemą, matė, jog kieme yra V. J.. Kadangi ji buvo neblaivi, nepamena dėl ko kieme tarp jos ir V. J. kilo konfliktas, bet jis ją pargriovė ant žemės ir jai spyrė ne mažiau vieną kartą į dešinę koją ir vieną kartą į kairį petį. Jai skaudėjo, juto fizinį skausmą, dešinėje kojoje liko kraujosruva, skauda ir dabar, kairiame petyje liko kraujosruva, taip pat skaudėjo. Ar daugiau smūgių sudavė, negali pasakyti, nes nepamena dėl girtumo. Jai niekas nemetė grotelėmis į kaklą, jei ir metė, tai tikrai neskaudėjo ir fizinio skausmo nejuto. Daugiau kiek pamena smūgių V. J. nesudavė. Pati policijos nekvietė. Pamačiusi kieme atvykstančius policijos pareigūnus, nustebo. Pareigūnai užfiksavo įvykį, nufotografavo jos kraujosruvas, nustatė girtumą ir V. J. išsivežė. Į medikus, teismo medicinos ekspertus nesikreipė ir nesikreips, civilinio ieškinio V. J. nereikš, su juo susitaikys, nes nori toliau kartu su juo gyventi (b. l. 29-30);
liudytojos R. G. parodymais, kuri apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 18 d. buvo svečiuose pas M. J.. Namuose buvo ir jo tėvai D. J. ir V. J.. Būdama namo viduje išgirdo kieme vykstant konfliktą. Išėjusi į kiemą, matė, kad prie namo V. J. kojomis ir rankomis muša savo žmoną, suduodamas smūgius į įvairias kūno vietas. D. J. buvo parvirtusi ant žemės. Pamačiusi, kad moteriai labai skauda, nedelsdama išvietė policiją. Prieš atvykstant policijai V. J. paėmė nuo šašlykinės kepimo groteles ir metė į D. J., kliuvo į kaklą. Ji tada suėmė V. J. ir patraukė į šalį (b. l. 43-44);
informaciniu pranešimu ROIK 0119000503761, iš kurio matyti, jog 2019 m. rugsėjo 18 d. buvo gautas pranešimas, kad sugyventinis sumušė sugyventinę D. J.. Pranešė kaimynė, kuri atėjo į svečius ir pamatė, neprisistatė (b. l. 13-14);
2019 m. rugsėjo 18 d. tarnybiniu pranešimu ,,Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“, iš kurio matyti, kad smurtą patyrusio asmens dėl jo fizinės būklės nebuvo galimybės apklausti. D. J. paaiškinusi, kad 2019 m. rugsėjo 18 d apie 17.30 val. namuose kilusio žodinio konflikto metu, namo kieme sutuoktinis V. J. sudavė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, ji jutusi fizinį skausmą. Užfiksuoti fizinio smurto pėdsakai ant D. J. dešinės kojos – žaizda bei nubrozdinimas. V. J. alkotesteriu nustatytas 2,54 promilių girtumas. (b. l. 15-20);
2019 m. rugsėjo 19 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti kūno sužalojimai ant D. J. kūno (b. l. 37-40).
BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.
BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Nagrinėjamu atveju, kaltinamajam V. J. pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi kaltinamasis fizinį smurtą naudojo savo sugyventinės, su kuria kartu gyvena, atžvilgiu.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis 2019 m. rugsėjo 18 d., išgertuvių metu, kieme, kilus žodiniam konfliktui su sugyventine D. J., parvertė ją ant žemės ir spyrė nukentėjusiajai į dešinę koją ir į kairį petį, taip smurtaudamas sukėlė sugyventinei fizinį skausmą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiosios ir liudytojos duotus parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, jie nekelia abejonių, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.
BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę – neteistas (b. l. 51), nebaustas administracine tvarka (b. l. 58), dirbantis UAB „B. K.“ (b. l. 59), nesantis psichiatrinio gydymo įskaitoje (b. l. 48).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstama veika padaryta apsvaigusio nuo alkoholio asmens ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama prokuroro pareiškime siūloma bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 21.00 val. iki 7.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu bei nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, V. J. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. 18.05 val. iki 2019 m. rugsėjo 19 d. 13.46 val. (1 para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms, t. y. įskaitytinos 2 laisvės apribojimo dienos (b. l. 70, 72).
Be to, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis smurtavo prieš sugyventinę, tai padarė ne pirmą kartą, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (b. l. 73-74).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 140 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
V. J., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 21.00 val. iki 7.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu bei nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. J. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 21.00 val. iki 7.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu bei nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, V. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme ir laikyti, kad V. J. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.
V. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Baudžiamąjį įsakymą V. J. įteikti pasirašytinai.
Išaiškinti V. J., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.