- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-06
- Bylos Nr.
- 2A-460-160/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20583-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas, Zita Smirnovienė (pran.)
- Atsakovas
- N. Č., M. B., R. G., R. M.
- Ieškovas
- Daugiabučio
- Kategorijos
- 27.3.1.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės ir Andriaus Ignoto, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų N. Č., M. B., R. G. ir R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-23 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ieškinius atsakovams R. G., R. M., N. Č. ir M. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija prašė priteisti: iš atsakovės M. B. 1511,26 Lt skolos ir 81,45 Lt delspinigių ir 5 proc. dydžio procesinių palūkanų; iš atsakovės N. Č. 4417,92 Lt skolos ir 241,59 Lt delspinigių ir 5 proc. dydžio procesinių palūkanų; iš atsakovų R. G. ir R. M. solidariai 2253,50 Lt skolos ir 122,95 Lt delspinigių ir 5 proc. dydžio procesinių palūkanų (t. I, b. l. 33-34, t. II, b. l. 26-29, t. III, b. l. 31-32). Paaiškino, kad 2007-11-13 vykęs Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos narių susirinkimas priėmė nutarimą rinkti lėšas namo remontui, kurį sąlygojo 2005 metais namą administravusios UAB „Šnipiškių ūkis“ ir UAB „Elvyra“ sudarytas namo defektinis aktas dėl būtinumo remontuoti namo stogą ir namo balkonus. Susirinkime buvo nutarta kas mėnesį nuo kiekvieno kvadratinio metro rinkti 1 Lt mokestį namo remontui, rinkti vienkartinį 10 Lt mokestį nuo kvadratinio metro namo remontui, taip pat nutarta nustatyti 0,03 % delspinigių dydį už nuo laiku nesumokėtų mokėjimų sumos. Atsakovai netinkamai vykdė susirinkimo sprendimą, dėl ko susidarė įsiskolinimas, todėl 2013-03-28 bendrijos narių susirinkime buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo.
Atsiliepimas
Atsakovai R. G., R. M., N. Č. ir M. B. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos susirinkime remontui nepritarė 6 butų ir patalpų savininkai. Nei bendrijos valdybos nariai, nei pirmininkas prieš 2007-11-13 susirinkimą, nei jo metu namo savininkams nepateikė bendrojo naudojimo objektų aprašo. Pagal Bendrijos įstatų 70, 71 p. (įstatų 2006-05-30 redakcija) bendrijos valdyba privalėjo šį aprašą sudaryti ir nurodyti objektų techninę būklę, ir prireikus jį papildyti bei pakeisti. Ieškovo pateiktas defektinis aktas negali būti tapatinamas su namo bendrojo naudojimo objektų aprašu, kadangi akte nenurodyti visi įstatymu apibrėžti namo bendrojo naudojimo objektai ir šių objektų techninė būklė. Dalis patalpų pastogėje yra asmeninė butų savininkų nuosavybė, dalis – bendroji dalinė, todėl turėjo būti nustatyta, kuri stogo dalis nuosavybės teise priklauso namo savininkams, kuri yra asmeninė butų savininkų nuosavybė, o tuo pačiu ir kokia stogo dangos dalis turi būti pakeista. Bendrijos narys neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nedavė sutikimo ir kai šios išlaidos nėra susijusios su namo bendro naudojimo objektais. Defektiniame akte nurodyta tik kiek remontuojamo ploto pakeisti kvadratinių metrų arba vienetų, prie akto nepridėtas atliekamų darbų ir medžiagų paskaičiavimas. Bendrija kaupiamas lėšas laiko atsiskaitomojoje sąskaitoje, nors galiojantys teisės aktai imperatyviai reikalauja, kad kaupiamosios lėšos daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų lėšos, skirtos daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimui, įgyvendinant privalomuosius statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), turi būti laikomos atskiroje kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, turi būti atskirtos nuo bendrojo naudojimo objektų valdytojo lėšų ir į apskaitą įtraukiamos atskirai. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kokiems namo bendrojo naudojimo objektams kauptos 1 Lt per mėnesį lėšos panaudotos, nors bendrija tik 2013-03-28 susirinkime nutarė sudaryti namo bendrojo naudojimo objektų aprašą. Sprendimas kaupti po 1 litą per mėnesį nuo kiekvieno kvadratinio metro, kai faktiškai kaupiama neįskaičiavus savininkų visų turimų patalpų, prieštarauja CK 4.82 str. 5 d. ir suformuotai kasacinės instancijos teismo praktikai (LAT 2009-11-27 nutartis Nr. 3K-7-515/2009) (t. I, b. l. 59-63, t. II, b. l. 65-68, t. III, b. l. 72-76).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-23 sprendimu ieškinį patenkino visiškai: priteisė ieškovui Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai iš atsakovų R. G. ir R. M. solidariai 2376,45 Lt įsiskolinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2376,45 Lt sumą nuo 2013-07-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, lygiomis dalimis 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė ieškovui Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai iš atsakovės N. Č. 4659,51 Lt įsiskolinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4659,51 Lt sumą nuo 2013-07-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė ieškovui Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai iš atsakovės M. B. 1592,71 Lt įsiskolinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1592,71 Lt sumą nuo 2013-07-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nustatė, jog daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai yra įsteigę Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją. Namo savininkų bendrija 2007-11-13 susirinkime nutarė namo remontui kaupti lėšas – rinkti kas mėnesį namo remontui po 1 litą nuo kvadratinio metro ir rinkti po 10 litų nuo kvadratinio metro vienkartinį mokestį bei skaičiuoti 0,03 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos (kaupiant lėšas namo remontui). Susirinkime nutarta remontuoti namo stogą, kaminus, lietvamzdžius, pamatų hidroizoliaciją, vandentiekį, langus, balkonus, duris, fasadą, laiptines, elektros ūkį. Atsakovams M. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), N. Č. asmeninės nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), R. G. ir R. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pagal susirinkimo metu (2007-11-13) galiojusias CK 4.83 str. 3 d., 4.82 str. 3 d. ir Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 29 str. 1 d. 6 p. redakcijas atsakovai, kaip daugiabučio namo bendraturčiai, nėra atleidžiami nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą bei kaupiant lėšas namo remontui. Teismų praktikoje, reglamentuojančioje daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Susirinkimo metu galiojusi CK 4.83 str. 4 d. redakcija nustatė šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka, t. y. išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Dėl šios išimties būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Šie reikalavimai buvo nustatyti tuo metu galiojusiame Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“. Reglamentas apibrėžė gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus (1 punktas), yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, ir t. t. (2 punktas). Pagal Reglamento 11 punktą privalomų reikalavimų visumą sudarė: 1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo (11.1-11.1.6 papunkčiai); 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (11.2-11.2.3 papunkčiai). Šių reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas suplanuotais statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą (13.5 papunktis). Privalomieji darbai yra atskiri ar kompleksas priežiūros ir statybos darbų, kuriuos atlikus gyvenamųjų namų būklė pripažįstama atitinkanti naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą (7 punktas). Pagal Reglamento 25 punktą namo energetinio audito išvados ir jų pagrindu parengtas namo energetinio efektyvumo didinimo darbų planas turi būti patvirtintas daugiabučio namo patalpų savininkų bendrijos susirinkimo arba butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo, arba jiems balsuojant raštu (balsų dauguma), jeigu bendrijos įstatuose ar butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Susirinkimo metu priimti sprendimai (iš kurių kildinamas įsiskolinimas) iš esmės atitiko šių teisės aktų reikalavimus, t. y. buvo pagrįstai sprendžiamas lėšų kaupimo klausimas, susijęs su namo, kurio defektai yra konstatuoti, remontu. Proporcingumo principas iš esmės išlaikytas, nes daugumos savininkų sprendimu atsižvelgta į savininkų turimą plotą, pagal kurį ir buvo skaičiuojamos kaupiamosios įmokos (CK 1.5 str., CPK 185 str.). Susirinkimo sprendimai nebuvo ginčijami ir yra galiojantys, todėl vykdytini. Namo stogas, kaminai, lietvamzdžiai, pamatų hidroizoliacija, vandentiekis, fasadas, laiptinės, dėl kurių pasisakyta susirinkime, priskirtini prie bendrojo naudojimo objektų, todėl vien formalus pagrindas, kad jie nebuvo ar nėra įrašyti į bendrojo naudojimo objektų aprašą, neturi esminės reikšmės bylai. Aplinkybės, susijusios su kaupiamųjų lėšų laikymu būtent kaupiamojoje sąskaitoje, su šių lėšų naudojimu pagal paskirtį, nėra nagrinėjamos bylos dalykas, ir neatleidžia atsakovų nuo prievolės vykdyti kaupiamuosius mokėjimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovai R. G., R. M., N. Č. ir M. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-23 sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti. Paaiškino, kad teismas neteisingai taikė ir aiškino CK 4.82 str. 3 d., 4.83 str. 3, 4 d., CK 4.84 str., 4.85 str., galiojusius ieškovo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos visuotiniame susirinkime bendrijos nariams 2007-11-13 priimant nutarimą dėl daugiabučio namo renovavimui kaupiamųjų lėšų po l litą nuo kiekvieno kv. metro kas mėnesį kaupimo ir daugiabučio namo remontui vienkartinės 10 litų įmokos, sumokant ją du kartus – 2008 m. balandžio mėn. ir gegužės mėn. Nutarimų priėmimo metu galiojusioje CK 4.85 str. 1 d. redakcijoje buvo įtvirtinta nuostata, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Kadangi CK 4.85 str. l d. nenumatė kitaip, tai disponavimui bendrojo naudojimo objektais buvo būtinas visų butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas. Atsakovai R. G. ir R. M. bendrijos 2007-11-13 visuotiniame susirinkime nedalyvavo, kadangi bendrijos name (duomenys neskelbtini) įsigijo 2008-04-28, į patalpas įsikėlė 2008 m. gruodžio mėnesį, o prašymą dėl įstojimo į bendriją pateikė 2009-05-28. Pirkimo sutartyje buvo nurodyta, kad pardavėjai su bendrija yra pilnai atsiskaitę. Atsakovės M. B. (priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini), bei 45/1000 dalis ir 2498/100000 dalys neįrengtos pastogės) ir N. Č. (priklauso negyvenamos patalpos-grožio salonas) bendrijos 2007-11-13 susirinkime dalyvavo. Pagal ieškovo teismui pateiktą 2007-11-13 susirinkimo protokolą, bendrijos name susirinkimo dieną buvo iš viso dvidešimt patalpų (gyvenamųjų ir negyvenamųjų) savininkų, iš kurių susirinkime dalyvavo aštuoniolika savininkų. Protokole nurodyta, kad patalpų savininkas UAB „Turtona“ balsavo raštu „už“, tačiau balsavimo raštu biuletenis nepridėtas prie protokolo, todėl šis savininkas nei susirinkime, nei balsavime nedalyvavo. Atsakovės susirinkime balsavo prieš nutarimų, kurių pagrindu kildinamas įskolinimas, priėmimą. Iš viso 7 savininkai balsavo prieš kaupiamųjų lėšų kaupimą, todėl nebuvo visų savininkų bendro sutarimo dėl namo renovavimo įmokų kaupimo, kaip tą įtvirtino galiojęs CK 4.85 str. l d. Bendrijos susirinkime bendrijos valdyba ir bendrijos valdybos pirmininkas nepateikė namo savininkams nei prieš susirinkimą, nei susirinkimo metu namo bendrojo naudojimo objektų aprašo, nors pagal bendrijos įstatus bendrijos valdyba privalėjo aprašą sudaryti ir nurodyti šių objektų techninę būklę, dydį ir renovavimo bei remonto mąstą, o prireikus jį papildyti bei keisti. Teismas sprendime namo bendrojo naudojimo objektų aprašo nepateikimą vertino tik kaip formalumą. Tačiau toks vertinimas nepagrįstas, nes tik nustatyta tvarka esant patvirtintam aprašui, galima nustatyti, kurie objektai yra bendrojo naudojimo, o kurie priklauso asmeninei nuosavybei, ir tik tada galima nustatyti kaupiamų lėšų poreikį ir dydį bei šių lėšų kaupimo terminus. Be to, priešingai negu reikalauja bendrijos įstatų 65 p., ieškovas savininkų kaupiamas lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (renovuoti) pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą, laiko ne kaupiamojoje, o bendrijos atsiskaitomojoje sąskaitoje, ir naudoja ne pagal paskirtį. Kadangi atsakovės nesutiko su 2007-11-13 susirinkimo metu priimtais nutarimais (nesant objektų aprašui), todėl neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių nedavė sutikimo (bendrijos įstatų 43 p.). Bendro naudojimo objektų aprašo nebuvo net iki bendrijos 2013-03-28 visuotinio savininkų susirinkimo. Todėl nesant atsakovų sutikimo, bendrija nepagrįstai pareiškė ieškinį. Taip pat 2014-03-07 teismui buvo pateikta paskaičiavimo lentelė, kurioje matosi, kad ieškovas neteisingai paskaičiavo skolos dydį (t. V, b. l. 66-69).
Ieškovas Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad byloje nebuvo keliamas ir sprendžiamas ginčo klausimas dėl disponavimo bendrojo naudojimo objektais gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Bendrijos 2007-11-13 visuotiniame susirinkime priimti nutarimai nėra nuginčyti, todėl jie yra teisėti ir galiojantys. 2007-11-13 visuotiniame susirinkime nebuvo nuspręsta dėl bendrojo naudojimo objektų disponavimo, todėl visų patalpų savininkų sprendimo dėl kaupiamųjų lėšų rinkimo negalėjo būti reikalaujama. Visi kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su 2007-11-13 visuotiniame susirinkime priimtų nutarimų legitimumu ir su visuotinio susirinkimo protokolo priedais, laikytini nesusijusiais su ginčo skolos byla. Atsakovų nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-17 nutartis Nr. 3K-7-49/2014 ginčo situacijai negali būti taikoma, nes nurodytosios bylos ir esamos bylos aplinkybės yra visiškai skirtingos – nurodytoje nutartyje spręsto ginčo šalių santykiai buvo kilę sodininkų bendrijų įstatymo pagrindu; teisminiu keliu buvo keliamas ir sodininkų bendrijos visuotinių susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais klausimas, ko nebuvo šioje byloje. Atsakovai R. G. ir R. M. 2008-04-28 pirkimo-pardavimo sutarties (kuria įsigijo patalpas ginčo name) 5.1.4 punkte įrašytas patvirtinimas, kuriame buvo nurodyta, kad sudarydami šią sutartį jie patvirtino, jog jiems yra žinoma, kad nuo buto su rūsiu nuosavybės teisės įgijimo momento R. G. ir jo sutuoktinei kartu su kitais namo butų ir kitų patalpų savininkais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bei kad jis su sutuoktine nuo nuosavybės teisės įgijimo momento privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atsiskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Todėl atsakovai turėjo suvokti apie naujas prisiimtas pareigas įsigijus butą, kurių jie tinkamai nevykdė. Apeliantai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad iki 2007-11-13 vyksiančio susirinkimo ir jo metu būtų reikalavę bendrojo naudojimo objektų sąrašo. Todėl teismas pagrįstai pripažino reikalavimą dėl bendrojo naudojimų objektų aprašo formaliu, kaip neturinčiu esminės reikšmės šioje byloje. Bendrojo naudojimo objektų aprašo buvimas ar nebuvimas, sprendžiant byloje ginčą dėl skolos esminės reikšmės, kaip susijusios su ginčo dalyku, neturi, kadangi aprašo buvimas ar nebuvimas nekeičia kiekvieno atsakovo turimo buto ar kitų patalpų ploto, nuo kurio 1 kvadratinio metro (t. V, b. l. 86-91).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., nenustatyta. Todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.). Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra tie: atsakovai dėl lėšų kaupimo namo remontui sutikimo nedavė, o bendrijos susirinkimo nutarimu bendrija negali remtis, nes jo metu dalyvavo tik 18 iš 20-ties butų ir patalpų savininkų, 7 nedavė pritarimo; nebuvo sudarytas bendro naudojimo objektų sąrašas; lėšos naudojamos ne pagal paskirtį; atsakovai R. G. ir R. M. butą name (duomenys neskelbtini) nusipirko tik 2008-04-28, todėl neatsakingi už ankstesnius buvusio buto savininko įsipareigojimus.
Kaip paaiškino apeliantai, name (duomenys neskelbtini) yra 20 atskirų butų ir patalpų, kurių savininkų balsais yra priimami bendrijos sprendimai. Šioje byloje nėra ginčijami daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) 2007-11-13 visuotiniame susirinkime priimti sprendimai dėl lėšų namo remontui kaupimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad sprendimai yra galiojantys ir privalomi namo butų ir kitų patalpų savininkams. 2007-11-13 protokolas tvirtina, kad iš 20-ties butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime dalyvavo 18, nutarimai buvo priimti balsų dauguma (už namo remontą – 13, už paramą namui renovuoti – 12, už lėšų kaupimą po 1 Lt/kv. m per mėnesį – 14, už vienkartinį įnašą po 10 Lt/kv. m ir šio įnašo sumokėjimą per 2 kartus – 15, už delspinigių skaičiavimą po 0,03 proc. nemokiems butų savininkams – 13). Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 21 str. 3 d., 4 d., nustatyta, kad bendrijos narių susirinkimo nutarimai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip ½ dalis bendrijos narių, už juos balsuoja daugiau kaip ½ bendrijos narių, dalyvavusių susirinkime. Pagal CK 4.85 str. 4 d. (redakcija galiojo iki 2013-01-01) butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai skelbiami viešai ir galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat savininkams, kurie įsigijo nuosavybės teises į butus ir kitas patalpas po šių sprendimų priėmimo. Todėl argumentas, kad atsakovai R. G. ir R. M. butą name (duomenys neskelbtini) nusipirko tik 2008-04-28, jų pareigoms vykdyti bendrijos sprendimą įtakos neturi. Ta aplinkybė, kad perkant butą ankstesnis jo savininkas pirkėjui suteikė neteisingą informaciją apie buto skolas, gali būti pagrindu kelti ginčui tarp pardavėjo ir pirkėjo, tačiau neturi turėti įtakos tretiesiems asmenims – Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai, kurios pareiga yra rūpintis namo bendro naudojimo objektų priežiūra ir kuri butų pirkimuose-pardavimuose nedalyvauja.
Pagal CK 4.82 str.1 d. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos objektus buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, atsakovai privalo apmokėti susirinkimo metu renkamas lėšas išlaidoms, susijusioms su namo remontu, aptartu susirinkime, nes susirinkime aptarti darbai priskirti prie privalomojo statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimuose nustatytų darbų, remiantis Aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“. Sutiktina ir su pirmosios instancijos išvada, kad bendro naudojimo objektų sąrašo nepatvirtinimas negali būti priežastimi nevykdyti privalomosios namo priežiūros: namo stogas, laikančiosios konstrukcijos, bendri inžinieriniai tinklai ir kt. objektai, kurie pagal galiojančias teisės normas yra bendrojo naudojimo objektai, asmeninei butų savininkų nuosavybei negali būti priskirti ir visais atvejais jų priežiūra yra visų butų ir kitų patalpų savininkų pareiga. Aplinkybė, ar Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija surinktas lėšas naudoja pagal paskirtį, šioje byloje nenagrinėtina, nes ginčas dėl surinktų lėšų tikslingo panaudojimo šioje byloje nėra sprendžiamas.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir teismo sprendimą palieka galioti.
Pagal CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytąją. Ieškovas pateikė mokėjimo advokatui dokumentus – 2178 Lt sumai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (t. V, b. l. 94-97). Remiantis „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, patvirtintų 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-85 už atsiliepimo į apeliacinį skundą 2014 metais surašymą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, maksimaliai atlygintina suma yra 2070 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai apeliacinį skundą rėmė tais pačiais argumentais, kuriuos buvo išdėstę pirmosios instancijos teisme, atsiliepimo surašymas nebuvo sudėtingas, todėl ieškovui 300 EUR atlyginimas už advokato pagalbą yra pakankamas, iš atsakovų R. G. ir R. M. priteisiant po 50 EUR, iš atsakovių N. Č. ir M. B. priteisiant po 100 EUR.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-23 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai (j. a. k. 300572082) naudai iš N. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 100 EUR (šimtą EUR), M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 100 EUR (šimtą EUR), R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 50 EUR (penkiasdešimt EUR) ir R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 50 EUR (penkiasdešimt EUR) advokato pagalbai atlyginti apeliacinės instancijos teisme.