- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-18
- Bylos Nr.
- 1S-318-581/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-67438-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro A. G. skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarties, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
skundžiama nutartimi Visagino miesto apylinkės teismas baudžiamąją bylą, kurioje S. T. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį, grąžino prokurorui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 232 str. 1 d. 3 p., 234 str. 2 d., 3 d., nustatant vieno mėnesio terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
Teismas nutartyje nurodė, kad byloje nustatyti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, dėl kurių bylos negalima nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nurodė, kad byloje yra pažeisti BPK 80 str. 1 d. 1 p. reikalavimai, nes kaltinamasis S. T. pirmiausia, t. y. 2016-01-27 buvo apklaustas kaip liudytojas, ir tik po to - 2016-04-01, jam buvo pareikštas įtarimas ir jis buvo apklaustas įtariamuoju. Byloje nėra duomenų, kad S. T. ikiteisminio tyrimo metu būtų apklaustas laikantis BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatytų taisyklių. Taip pat nurodė, kad baudžiamojoje byloje yra du dokumentai, kurie nėra išversti į lietuvių kalbą (2015-09-02 N. K. „Prašymas dėl darbo“ (I t., b.l. 61) ir dokumento kopija (I tomas b.l. 65)), o BPK 8 straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamasis procesas vyksta valstybine kalba.
Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras A. G. skundžia Visagino miesto apylinkės teismo 2016-09-21 nutartį, prašo ją panaikinti ir bylą perduoti Visagino miesto apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad skundžiamoje teismo nutartyje nėra nurodyta, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. numatytų reikalavimų, o nurodyti baudžiamojo įstatymo pažeidimai nėra esminiai ir jie netrukdo nagrinėti bylą. Pažymi, kad S. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas liudytoju, siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, nesant pagrindo manyti, kad jis galimai padarė nusikalstamą veiką, be to, apklausos metu jis nedavė save apkaltinančių parodymų. Akcentuoja ir tai, kad teismas, nagrinėdamas bylą teisme, gali šiais parodymais nesivadovauti. Be to, šio padaryto pažeidimo ištaisyti negalima, o teismas nenurodė, kokiu būdu jis turėtų būti ištaisytas. Taip pat prokuroras skunde nurodė, kad skundžiamoje nutartyje teismo paminėti du dokumentai, kurie nėra išversti į lietuvių kalbą, nėra įtraukti į kaltinamąjį aktą, jie neturi įrodomosios vertės, todėl nelaikytina, kad paminėtų dokumentų neišvertimas į lietuvių kalbą yra esminis proceso pažeidimas, be to, šiuos dokumentus galima išversti bylą nagrinėjant teisme ar jais nesivadovauti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Visagino miesto apylinkės teismo 2016-09-21 nutartis naikinama kaip nepagrįsta, o baudžiamoji byla perduodama nagrinėti tam pačiam teismui (BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
BPK 254 straipsnio 3 dalis numato, kad, jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, jog surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Skundžiama nutartimi konstatuota, jog padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, trukdantys nagrinėti bylą. Esminiais baudžiamojo proceso pažeidimais laikomi tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie kliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Apygardos teismas, įvertinęs skundžiamoje nutartyje nurodytas aplinkybes, kitus baudžiamosios bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjimu atveju buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie trukdo teismui nagrinėti bylą, dėl to nepagrįstai perdavė bylą prokurorui.
Skundžiamoje nutartyje teismas esminius baudžiamojo proceso pažeidimus nurodė tuos, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistas BPK 80 str. 1 d. 1 p., kadangi kaltinamasis S. T. pirmiausia buvo apklaustas kaip liudytojas ir tik po to jam buvo pareikštas įtarimas ir jis apklaustas įtariamuoju, taip pat baudžiamojoje byloje yra du dokumentai, kurie nėra išversti į lietuvių kalbą.
Vadovaujantis BPK nuostatomis, perduodant bylą prokurorui, būtina nustatyti, kad padaryti tokie esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie trukdo teismui nagrinėti bylą ir kad šių trūkumų negalima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme, tačiau skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nepasisakyta, kodėl nurodytų pažeidimų negalima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nurodyti pažeidimai trukdo teismui nagrinėti bylą.
Nors iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis S. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas liudytoju (1 t., b.l. 84), o vėlesnėje ikiteisminio tyrimo stadijoje 2016-04-01 jam buvo pareikštas įtarimas ir 2016-04-25 jis buvo apklaustas įtariamuoju (2 t., b.l., 144- 146), tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad dėl to buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas ir kad šis pažeidimas trukdo bylą nagrinėti teisme. Nors BPK 80 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl to buvo esmingai suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir tai kliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Akivaizdu, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje situacijos, kuomet S. T. iš pradžių buvo apklaustas liudytoju, o vėliau - įtariamuoju, pakeisti nebėra galimybės, todėl apylinkės teismas visiškai nepagrįstai nurodė minėtus trūkumus pašalinti, šiuo atveju nenurodydamas, kokiu būdu tai turi būti padaryta. Pritartina apelianto argumentams, jog teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, spręs, kuriuos duomenis laikyti įrodymais (BPK 20 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamą nutartį priėmusio teismo nurodyta aplinkybė, kad byloje yra du į valstybinę kalbą neišversti dokumentai, taip pat negali būti pripažįstama esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, dėl kurio baudžiamoji byla turėjo būti grąžinama prokurorui. Kaip jau minėta, baudžiamoji byla grąžinama prokurorui tik esant esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą ir kurių negalima pašalinti bylos nagrinėjimo teisme metu. Šiuo atveju nėra kliūčių atlikti dokumentų vertimus ir prokurorui juos pateikti teisme.
Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, prokuroro surašyto kaltinamojo akto turinį ir skundo argumentus, daro išvadą, kad apylinkės teismo nustatyti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai nelaikytini esminiais, trukdančiais bylą nagrinėti teisme, todėl skundžiama nutartis naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo prokuroro A. G. skundą tenkinti.
Panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - baudžiamąją bylą Nr. 1-74-844/2016 (teismo proceso Nr.1-01-1-67438-2015-9), kurioje S. T. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį, perduoti nagrinėti Visagino miesto apylinkės teismui.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.