Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė, sekretoriaujant Aušrai Volkavičienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Plauskienei, gynėjui advokatui V. M., nedalyvaujant nukentėjusiajam T. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. F., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, trys nepilnamečiai vaikai, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, nedirbantis, teistumai išnykę;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. F. 2013 m. rugsėjo mėn., tikslesnė data ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatyta, Švedijoje, Stokholmo mieste, tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatyta, pagal žodinį susitarimą nukentėjusiajam T. V. jam patikėjus į Lietuvą parvežti savo turtą - objektyvą „Canon“ EF85/1.2 85 mm 4200 Lt (1216,40 Eur) vertės, objektyvą „Sigma“ 50 mm 50/1.4 2300 Lt (666,12 Eur) vertės, fotoaparato „Canon EOS-1D Mark III“ pakrovėją 1100 Lt (318,58 Eur) vertės, blykstę „Canon“ RX600 1700 Lt (492,35 Eur) vertės, nešiojamąjį kompiuterį „Lenovo“ W530 su pakrovėju bendros 2700 Lt (781,97 Eur) vertės, bei po dviejų dienų T. V. sugrįžus į Lietuvą ir reikalaujant grąžinti Švedijoje patikėtus daiktus, to nepadarė, aukščiau nurodytus nukentėjusiojo T. V. jam patikėtus daiktus pardavė A. P., o nešiojamąjį kompiuterį „Lenovo“ W530 su pakrovėju perdavė ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatytam asmeniui, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą svetimą, T. V. priklausantį turtą, padarydamas T. V. 12000 Lt (3475,44 Eur) turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 183 str. 1 d.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kaltinamasis A. F. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusysis T. V. yra jo pažįstamas. Jie važiuodavo kartu dirbti, už viską mokėdavo kaltinamasis. Jis buvo skolingas už visus važinėjimus, už visus bilietus. Davė daiktus už skolą, juos pardavė A. P.. Prašo jį išteisinti.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažįsta, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo T. V., liudytojos R. V., A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, akistatos protokolu, daiktų , dokumentų pateikimo protokolais, apžiūros protokolais, pakvitavimo bei kitais byloje surinktais įrodymais.

Liudytoja I. K. parodė, kad kaltinamojo ir A. P. nepažįsta. Nukentėjusysis T. V. yra jos brolis, tos pačios motinos sūnus. Su juo nebendrauja. Jis galėjo perduoti daiktus, kad atvežti į Lietuvą. Jis yra vedęs, turi vaikų. Nežino, kur yra jis ir jo sutuoktinė. Niekas jų neranda, eina laiškai dėl skolų.

Teisiamojo posėdžio metu, sutinkamai su LR BPK 276 str. 1 d. 1 p., buvo balsu perskaityti nukentėjusiojo T. V., liudytojų R. V. ir A. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 9-10, 13-14, 15-17).

Nukentėjusysis T. V. parodė, kad 2013 metų rugsėjo mėnesį, tikslios dienos nežino, buvo su pažįstamu A. F. Švedijoje. Būnant Stoholmo mieste, jis nusprendė dar pasilikti, o A. F. su keltu išplaukė į Lietuvą. Jis A. F. paprašė į Lietuvą pargabenti jo daiktus, kadangi A. F. vyko automobiliu, o jis neturėjo kur dėti savo daiktų ir buvo sunku nešiotis. A. F. sutiko pagelbėti ir parvežti viską į Lietuvą. Jis A. F. patikėjo parvežti: objektyvą „Canon“, EF85/1.2, 85mm., kurio vertė 4200 litų, objektyvą „Sigma“ 50 mm. 50/1.4, kurio vertė 2300 litų, fotoaparato pakrovėją „Canon“, (fotoaparatui EOS D mark III), kurio vertė 1100 litų, blykstę Canon RX, kurio vertė 1700 litų, nešiojamą kompiuterį „Lenovo“ W530, kartu su pakrovėju, kurio vertė 2700 litų. Visi daiktai buvo sudėti į vieną krepšį. Visų daiktų bendra vertė 12000 litų. Jis į Lietuvą grįžo po poros dienų ir sekančią dieną susitiko su A. F.. Pastarasis jam paaiškino, kad vyko tarptautiniai reidai, kurių metu iš jo namų buvo surinkti visi vertingi daiktai. Jis A. F. pasiūlė pasiimti visus turimus daiktų dokumentus ir eiti į policiją atsiimti daiktus. A. F. jam atsakė, kad visus daiktus pasiėmė pasienio policija, ir jo advokatas viską sutvarkys, po ko visus daiktus jam grąžins, paprašė nesikišti. Jis A. F. ne kartą parašė grąžinti jo daiktus, tačiau šis vis aiškino, kad dar jų neatgavo. Tuomet jis pradėjo stebėti, ar skelbimuose nėra pardavinėjami jo daiktai. Pastebėjo, kad pardavinėjamas toks pats objektyvas kaip ir jo, o vėliau dar įdėtas parduodamas toks pat pakrovėjas kaip jo. Jis patikrino, ar tai tas pats pardavėjas. Kadangi skelbimuose nurodyti telefono numeriai sutapo, jis suprato, kad gali būti pardavinėjami jo daiktai. Jis susitiko su pardavėju, kuris jam parodė objektyvą, kuris, mano, yra jo. Pardavėjas, pasakius, kad tai yra jo objektyvas, bandė pasišalinti, aiškino, kad objektyvą pirko. Mano, kad jo daiktus gali pardavinėti A. F., nes objektyvą atnešęs parduoti asmuo gyvena Kovo 11- osios g. 130A-3. Fotoaparato pakrovėją taip pat pardavinėjo tas pats asmuo, bet jis labai greitai buvo parduotas, ir jis nespėjo jo apžiūrėti. Jis pardavėjui sakė, kad matė, jog šis pardavinėja pakrovėją, tačiau šis tai neigė. A. F. jis niekada už nieką nebuvo skolingas pinigų, kodėl pastarasis nurodo, kad jam buvo skolingas už pragyvenimą Švedijoje ir už kelionės bilietus į Švediją, jis nežino, nes taip tikrai nebuvo. Objektyvą „Canon EF85/1.2, 85 mm“ jis pirko Vilniuje, foto studijoje iš fizinio asmens, kuris objektyvą pirkosi sau, tačiau vėliau nutarė jį parduoti, už jį jis mokėjo 4200 litų. Kad objektyvas priklauso jam, įrodo tai, kad foto nuotraukos, kurios yra atminties kortelėje, kurią jis pateikė, darytos iš to paties objektyvo, nes jis turi savo identifikacinį slaptą kodą, kurio pakeisti neįmanoma, kortelėje esančios nuotraukos, kurias darė jis, įrodo, kad jis objektyvu naudojosi anksčiau. Objektyvą „Sigma 50 mm 50/1.4“, kurio vertė 2300 litų, pirko iš parduotuvės UAB „Vilbros“, už jį mokėjo 2300 litų, pateikė jo garantinį taloną, kuris įrodo, kad jis priklauso jam. Fotoaparato „Canon EOS 1D Mark III“ pakrovėją, kurio vertė 1100 litų, įgijo kartu su minėtu fotoaparatu. Norint atskirai įgyti pasrovėją, jo vertė yra 1100 litų. Blykstę „Canon RX 600“, kurios vertė 1700 litų, jis įgijo iš parduotuvės „Foto Gidas“, pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Nešiojamą kompiuterį „Lenovo“ jis įgijo internetiniame puslapyje „Skelbiu“, už jį mokėjo 2700 litų, kompiuterio įsigijimo dokumentų neturi. Kadangi fotoobjektyvas „Canon EF85/1.2, 85 mm“ jam grąžintas, todėl jam yra padaryta 7800 litų turtinė žala.

Liudytoja R. V. parodė, kad jos vyras T. V. iš Švedijos grįžo namo 2013-09-17 be savo daiktų, kuriuos išvažiuodamas išsivežė, ir sakė, kad daiktai pas jo draugą, su kuriuo kartu išvažiavo - A. F.. Sekančią dieną A. F. paskambino jos vyrui, kad ateitų susitikti ir pakalbėti. Grįžęs vyras pasakė, kad pas A. F. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus muitinės policija darė kratas ir paėmė visus vertingus namuose buvusius daiktus, kol bus atliekamas tyrimas. Jos vyras sakė, kad turi savo daiktų dokumentus, todėl galima važiuoti atsiimti daiktus, bet A. F. sakė, kad dar reikia palaukti, nes jo advokatas viską sutvarkys. Praėjo daugiau kaip mėnuo, bet A. F. dėl daiktų grąžinimo niekada nieko neužsiminė, o tik skambindavo savo reikalais dėl kompiuterio remonto, telefono. Ji pati užklausė A. F. dėl savo daiktų, bet jis negalėjo jai nei daiktų grąžinti, nei pateikti jokio dokumento, patvirtinančio daiktų paėmimą, nei nieko konkrečiai paaiškinti, kur jų daiktai. Tada jie, įtarę, kad A. F. gali bandyti parduoti jų daiktus, pradėjo domėtis ir sekti internete esančius skelbimus, kuriuose parduodami daiktai identiški jų daiktams, kurie A. F. buvo perduoti parvežti į namus. Pirmus skelbimus pamatė maždaug spalio mėnesį 25-26 dienomis, skelbimuose rado objektyvą „Canon, EF85/1.2.85 mm“, kurio kaina buvo nurodyta 4500 litų. Paskambino skelbime nurodytu numeriu, atsiliepęs vyriškis prisistatė A. P.. Jie susitarė, kad ji atvyks pasižiūrėti objektyvo. Maždaug spalio 26 dieną, tikslios datos nepamena, ji nuvyko pas A. P. adresu, Kaunas, Kovo 11-osios g. 130A, ir suprato, kad A. P. yra A. F. kaimynas. Ji, nuvykusi vizualiai apžiūrėjo objektyvą, bet tiksliai patvirtinti, kad jis jų - negalėjo, todėl į policiją iškart nesikreipė ir nieko A. P. nesakiusi išėjo. Tuo metu apie kitus jų daiktus neklausinėjo, nes nenorėjo, kad A. P. suprastų, jog ieško daugiau A. F. duotų parvežti daiktų. Susitarė su vyru, kad dar kartą eis apžiūrėti A. P. parduodamo objektyvo ir iškvies policiją, kad šis neparduotų jų ieškomo objektyvo kitiems. Kitų A. P. įduotų daiktų pardavimo skelbimai taip pat buvo įdėti internete, bet kai jie juos rado, jie jau buvo pašalinti, todėl negalėjo dėl jų paskambinti ir pasiteirauti. Visuose skelbimuose rašymo braižas buvo tas pats - nėra dėžučių ir garantinių duomenų, nes visi įgijimo dokumentai ir dėžutės buvo likusios pas juos. Į sutartą objektyvo pirkimo susitikimą ėjo tik jos vyras. A. F. niekada nebuvo atėjęs pas ją ir jos vyrą į namus po to laiko, kai jis negražino vyrui priklausančių daiktų, nei jai, nei jos vyrui neskambino ir nebandė susisiekti. Ji pati asmeniškai buvo ne vieną kartą nuvykusi pas A. F. į namus, tačiau buto durų niekas neatidarydavo, todėl laukdavo jo prie namų. Kiekvieną kartą A. F. sutikusi prie jo namų ji prašydavo grąžinti jos vyrui priklausančius daiktus, tačiau A. F. vis išsisukinėdavo sakydamas, kad daiktai yra policijoje, kad jų neatiduoda, kad reikia palaukti, kad viską sutvarkys advokatas, ir jis daiktus grąžins. Taip pat bandė jam ne kartą skambinti ir į mobiliojo ryšio telefoną, tačiau jis buvo visada išjungtas ir su juo nėjo susisiekti. Apie tai, kad jos vyras būtų skolingas pinigų A. F., ji nieko nežino, taip tikrai negalėjo būti, kadangi jos vyras būtų apie tai pasakęs. Kada jos vyras Tomas važiuodavo kartu su A. F. į Švediją dirbti, Tomas pinigų bilietams ir pragyvenimui pasiimdavo iš namų, iš bendro šeimos biudžeto, todėl A. F. pinigų už keliones ir pragyvenimą tikrai nėra skolingas.

Liudytojas A. P. parodė, kad gyvena Kaune, Kovo 11-osios g. 130A-3. Jau penkeri metai, kaip domisi menine fotografija, mokosi Kauno taikomosios dailės mokykloje fotografu. Apie šį jo pomėgį meninėmis nuotraukomis žino daugelis draugų ir pažįstamų. Jį dažnai kviečia dalyvauti vairiose pobūviuose kaip fotografą, iš ko jis gauna savarankiškų pajamų. 2013 metų rugsėjo viduryje, tikslios datos neatsimena, pas jį į namus atėjo kaimynas A. F., gyvenantis Kovo 11-osios g. 130A-1, Kaune. A. F. atsinešė paprastą maišą, kuriame buvo fotoaparato objektyvas „Sigma 50 mm. 50/1.4“, juodos spalvos plastikiniu korpusu; fotoobjektyvas „Canon 85 mm. 1.2“, taip pat juodos spalvos plastikiniu korpusu; fotoaparato „Canon EOS-1D Mark III“ pakrovėjas LC-E4, juodos spalvos plastikiniu korpusu (be laido), fotoaparato baterija „PHO TT TX LP-E4“ plastikiniu juodos spalvos korpusu, blykstė „Canon 600EX-RT“ plastikinė juodos spalvos, plastikiniame dėkle (su kojele); blenda „Canon ET74“ juodos spalvos plastikinis (cilindro formos), USB atmintinė „Sandisc 32 GB“, juodos spalvos plastikiniu korpusu. A. F. paklausė, kiek jis už šiuos daiktus galėtų jam sumokėti. Kadangi A. F. su fotografija nieko bendra neturėjo ir nesusigaudė, jis jo pasiteiravo, iš kur jis šiuos daiktus gavęs. A. F. jam pasakė, kad jie yra parvežti iš užsienio. Kadangi jis detaliau jam nieko nekomentavo, jis jo nieko daugiau ir neklausė. Pasiūlė A. F. už išvardintus daiktus 6000 litų, šis sutiko. Pinigus jis jam sumokėjo tą pačią dieną. Maiše, kurį atsinešė A. F., buvo dar USB raktas, galimai juodas, bevielio ryšio adapteris, juodos spalvos, laidai, kažkoks odinis dėkliukas su kaip rakto pakabuku, smulkių raktų rinkiniu. Tačiau šie daiktai jo nesudomino, tad jis jų neėmė, juos A. F. išsinešė kartu su maišu, kuriame atsinešė daiktus. Kelių dienų bėgyje jis foto nuorodų skelbimo portaluose (skelbiu.lt, fotokudra.lt, foto.lt) patalpino skelbimus, nurodydamas įsigytų daiktų sąrašą. Tiksliai neprisimena, tačiau jam atrodo, kad daiktus jis dėliojo palaipsniui, ne visus iš karto. Talpintuose skelbimuose jis nurodė savo vieną vienintelį telefono numerį 868490876. Mėnesio bėgyje jis išpardavė visus iš A. F. įsigytus daiktus, išskyrus objektyvą „Canon 85 mm. 1.2“. Šis objektyvas iš visų foto daiktų buvo brangiausias. 2013 m. lapkričio 2 d. paskambino nepažįstamas vyras, kuris norėjo įsigyti fotoobjektyvą „Canon 85 mm. 1.2“. Susitiko su vyru prie Savanorių pr. 350, Kaune, esančioje aikštelėje. Vyriškis apžiūrėjęs objektyvą pasakė, kad objektyvas priklauso jam. Jis vyro pasiteiravo, ar jis turi kokius nors dokumentus, įrodančius, kad objektyvas yra jo. Vyras jam pakartojo, kad kviečia policiją. Atvykus policijos pareigūnams jis buvo pristatytas į Dainavos policijos komisariatą, kur pareigūnams pasakė, kad objektyvą pirko pagal skelbimą, pareigūnams surašydamas paaiškinimą su išgalvotomis aplinkybėmis. Policijos pareigūnams jis melavo, dėl to labai nuoširdžiai gailisi. Jis labai bijojo pasakyti tiesą, kad objektyvą pirko iš savo kaimyno A. F., nes bijo, kad jis su juo nesusidorotų. Kai pirko daiktus, jis nežinojo, kad jie vogti, tačiau sulaikius policijos pareigūnams jis suvokė, kad daiktai, kuriuos jis nusipirko iš A. F., bus tikriausiai vogti. Apie, tai, kad buvo sulaikytas policijos, jis A. F. pasakė tą patį vakarą, pasakė, kokią istoriją jis pasakojo policijai. A. F. jo negąsdino, tačiau pasakė, kad jei ką - jis paims advokatą ir jam nieko nebus. Nešiojamo kompiuterio „Lenovo W530“ A. F. pirkti jam nesiūlė ir atsinešęs nebuvo. Visus aukščiau paminėtus daiktus jis pardavė, išskyrus fotoobjektyvą „Canon 85 mm 1.2“, kurį iš jo paėmė policijos pareigūnai. Įsigydamas visus išvardintus daiktus jis nežinojo, kad jie yra įgyti nusikalstamu būdu. Fotoobjektyvo „Canon 85 mm 1.2“ vertė yra apie 5000 litų, tačiau iš A. F. jis jį pirko už 4000 litų. Kadangi A. F. pas jį nuo senai buvo palikęs nešiojamą kompiuterį ir žaidimų kompiuterį, kuriuos jis pardavė ir gavo apie 3000 litų, todėl dalį patirtos žalos jis atsiėmė parduodamas minėtus kompiuterius. Kompiuteriai, kuriuos jis pardavė, su įvykiu nėra susiję. Jam dėl paimto objektyvo padaryta 1000 litų turtinė žala.

Iš 2013-11-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis T. V. pateikė SD atminties kortelę, objektyvo „Sigma 50 mm 50/1.4“, blykstės „Canon RX600“ dokumentus (t. 1, b. l. 23-26).

Iš 2013-11-25 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis T. V. pateikė fotoobjektyvo „Canon EF 85mm 1;1.2 L II USM“ dokumentus (t. 1, b. l. 34-37).

Iš 2013-11-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. P. pateikė objektyvą „Canon“ (t. 1, b. l. 38).

Iš 2013-11-11 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas objektyvas „Canon EF 85mm 1;1.2 L II USM“, juodos spalvos (t. 1, b. l. 39-41).

Iš 2013-11-25 pakvitavimo matyti, kad objektyvas „Canon“ gražintas nukentėjusiajam T. V. (t. 1, b. l. 42).

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu ir taip padaro žalą turto savininkui. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai. Asmuo suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą turtą arba turtinę teisę ir tuo pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus bei daro jam materialinę žalą ir to nori.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas vadovaujasi nukentėjusiojo T. V., liudytojos R. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie nuo pat tyrimo pradžios yra vienodi, nuoseklūs ir netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Jų parodymai patvirtinti liudytojo A. P. parodymais daiktiniais įrodymais, akistatos protokolu bei atitinka bylos nustatyta faktines aplinkybes.

Kaltinamojo A. F. neprisipažinimą, jo versiją, jog daiktai jam buvo grąžinti už skolą, nepagrįsti jokiais įrodymais, teismo vertinamas kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, be to, daiktų dokumentai negrąžinti.

Kaltinamasis pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal LR BK 183 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis teisiamas ne pirmą kartą, tačiau teistumai išnykę, jo padarytas nusikaltimas nepriskirtinas prie sunkių nusikalstamų veikų, išlaiko tris nepilnamečius vaikus, jam skirtina bausmė - bauda.

Daiktiniai įrodymai - SD atminties kortelė, saugotina byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 299, 301, 302 str., 303 str. 2 d., 304, 305, 307, 308, 309 str.,

nusprendžia:

A. F. pripažinti kaltu pagal LR BK 183 str. 1 d. ir nuteisti jį 10 MGL, t. y. 376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 ct) dydžio bauda.

Įpareigoti A. F. baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti jam, kad sumokėjęs baudą, jis privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Daiktinį įrodymą - SD atminties kortelę - saugoti byloje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį teismą.