- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-09-18
- Bylos Nr.
- N1-309-849/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-01353-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- E. U., M. P.
- Civilinis atsakovas
- M. K.
- Nukentėjusysis
- D. S.
- Civilinis ieškovas
- R. S., Vilniaus teritorinės ligonių kasos
viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
E. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, teistas 2 kartus:
1) 2013-07-09 pagal BK 284 str. 1 d. (2 veikos) ir paskirti viešieji 5 mėn.;
2) 2014-03-12 pagal BK 178 str. 2 d. ir paskirta laisvės apribojimas 1 m., pritaikius BK 64¹ str. bausmė sumažinta 1/3, paskiriant laisvės apribojimą 8 mėn. ir įpareigojimus tęsti mokslą, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., per 3 mėn. išdirbti 60 val. nemokamų darbų, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d.,
M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, registruotas darbo biržoje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamieji E. U. ir M. P. 2013-12-06 apie 23.30 val. Alytaus mieste, prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo, nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį D. S., t.y. E. U. tyčia sudavė ne mažiau vieną kartą rankos kumščiu nukentėjusiajam D. S. į veidą, ir šiam nugriuvus, kojomis įspyrė vieną kartą į šoną, po to nukentėjusiajam D. S. atsistojus sudavė ne mažiau trijų kartų rankos kumščiu į veidą, o priėjęs M. P. sudavė du kartus rankos kumščiu nukentėjusiajam D. S. į veidą, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam D. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d.
Kaltinamieji, tyčia bendrais veiksmais nesunkiai sužalodami nukentėjusįjį viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje, elgėsi įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, taip bendrais veiksmais sutrikdydami visuomenės rimtį bei tvarką, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.
Kaltinamasis E. U. kaltu dėl padarytų nusikaltimų prisipažino visiškai. Parodė, kad įvykio dieną jis su M. ir E. buvo eglutės įžiebimo šventėje, po kurios nuėjo pas E. Jai paskambino D., kuris E. paprašė perduoti telefoną jam. Jiems abiems kalbantis telefonu sukonfliktavo dėl E. D. pasakė jam išeiti į lauką - žadėjo duoti į galvą. Jam išėjus į lauką D. jo laukė ir iškarto jam kirto į veidą, todėl jis kumščiu kirto jam atgal į veido sritį ir taip gavosi muštynės: nuo smūgio D. nugriuvo ir jis gulinčiam nukentėjusiajam spyrė į pilvą, o kai šis atsikėlė, dar kirto kumščiu į veidą. Muštynės vyko tik jam išėjus iš laiptinės į lauką- laiptinėje jie tarpusavy tik apsižodžiavo. Nuoširdžiai gailisi dėl tokių savo veiksmų.
Kaltinamasis M. P. dėl padarytų nusikaltimų prisipažino visiškai. Parodė, kad įvykio dieną buvo pas E., kai paskambino D., kuris liepė E. išeiti į lauką. D. su draugais užlipo į penktą aukštą iki E. buto durų ir paskambinęs į duris, išsikvietė juos laukan. Išėjus į lauką D. trenkė E., tada E. trenkė atgal. Nuo smūgio D. nukrito - niekas specialiai šiam kojos nepakišo. E. koja spyrė D. į pilvą. D. atsikėlė ir vėl ketino pulti E., todėl E. kirto 2-3 kartus D. į veidą. Po muštynių, norėdamas pastovėti už savo draugą, jis kirto du kartus D. į veido sritį. Jei būtų nukentėjęs nepradėjęs pirmas muštis, jis nebūtų šiam sudavęs smūgių. Gailisi dėl tokio savo polegio.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų prisipažinimo jų kaltę patvirtina ir apklausti teismo posėdyje nukentėjusysis ir liudytojai, byloje esantys rašytiniai duomenys.
Nukentėjusysis D. S. parodė, kad įvykio dieną jis buvo stipriai išgėręs, todėl gerai neatsimena visų įvykio aplinkybių. Pamena, kad jam būnant su draugais sugalvojo paskambinti E., iš kurios telefoną vėliau paėmė E. ir jie susiginčjo. Jis pasiūlė susitikti prie laptinės ir išsiaiškinti santykius. Jis su draugais nuėjo prie E. namo ir užlipo iki jos buto durų. Duris atidarė E. Atėjus E. jis pasiūlė pasikalbėti lauke. Laiptinėje jis apsižodžiavo su E., o išėjkus į lauką E. sudavė jam į veido sritį vieną smūgį, nuo kurio jis praradęs pusiausvyrą parkrito ir pajuto, kad jam spyrė į pilvą. Jam atsistojus nuo žemės, E. sudavė dar 2-3 smūgius kumščiu į veidą. Po to priėjo M. ir be jokios priežasties sudavė taip pat du smūgius į veidą. Pats jis niekam jokių smūgių nesudavė. Ligoninėje po įvykio jam buvo nustatytas žandikaulio lūžis. Nurodė, kad po įvykio E. U. jo atsiprašė ir jis šiam atleido.
Nepilnametis liudytojas E. Š. parodė, kad įvykio dieną muštynes jis pamatė atsitiktinai eidamas pro šalį. Matė, kaip E. U. mušėsi su nukentėjusiuoju.
Nepilnametė liudytoja E. M. parodė, kad dabar neatsimena visų įvykio aplinkybių. Pamena, kad ji kalbėjosi su D. telefonu, kurį vėliau perdavė E. Kalbėdami E. su D. sukonfliktavo ir D. pasiūlė susitikti.
Liudytojai neatsimenant įvykio aplinkybių, jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo perskaityti balsu vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p., kur ji parodė, kad 2013 m. gruodžio mėn. pradžioje susitiko su draugais E. U. ir M. P. eglutės įžiebimo šventėje. Apie 21.00 val. ji su E. ir M. atėjo pas savo senelį į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Būnant bute ji telefonu kalbėjo su D. S., ar ji pirma paskambino ar D. neatsimena. Neatsimena, ar E. pats paėmė iš jos telefoną kalbėtis su D., ar D. pats liepė perduoti. Telefoninio pokalbio metu D. su E. apsižodžiavo. Iš E. kalbos suprato, kad D. siūlė susitikti. Kakur po pusvalandžio iki buto atėjo D. su draugais, kurių ji nepažįsta. Ji atidarė duris ir kol E. bei M. apsirengė kalbėjosi su D. Po to visi išėjo į laiptinę ir girdėjo kaip E. su D. apsižodžiavo, išgirdo frazę „einam į lauką išsiaiškinsim santykius“, kas tai pasakė nežino. Būdama bute per langą matė, kad E. ranka sudavė smūgį D., dėl ko pastarasis nukrito ant žemės, tačiau greitai atsistojo. Tarp E. ir D. įvyko muštynės. Kiti jų draugai nesikišo. Kaip visi išsiskirstė nematė, bet į butą niekas negrįžo. Vėliau sužinojo, kad D. buvo sugavusi policija. Kas iškvietė pareigūnus, nežino (1 t., b.l. 59).
Liudytojas V. S. parodė, kad E. pirmas sudavė D. į galvą. Matė, kaip D. parkritus ant žemės, jam vėl sudavė smūgius.
Liudytojui neatsimenant įvykio aplinkybių, jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo perskaityti balsu vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p., kur jis parodė, kad 2013-12-06 kartu su D. S. ir kitais draugais buvo eglutės įžiebime. Po to buvo prie „Maximos“ parduotuvės, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Būnant prie „Maximos“ D. pasiskambino kažkokiai merginai, kad priimtų į svečius ir tada su kažkuo kalbėdamas susiginčijo, pradėjo kažką vadinti „gaidžiais“, „velniais“. Baigęs pokalbį pasakė, kad einam į plotą pas E. Kartu ėjo J. R., L. D., prie „Maximos“ buvo ir brolis E., kuris nėjo, o grįžo į namus. Atėjus prie kažkokio namo Putinuose, prie „Nuolaidos“ parduotuvės, visi užlipo į penktą aukštą. Kelią rodė D. Buto duris atidarė mergina, o po to atėjo ir du vaikinai. D. su kažkuriuo vaikinu, lyg E., nes girdėjo kaip vardu kažkas šaukė, visą laiką žodžiavosi, vienas kitą visaip vadino. D. pasakė „einam vienas ant vieno, nieks nesikiš ir išsiaiškinsim“. Visi nulipo į apačią prie laiptinės. D. tik išėjus į lauką kažką pasakė E., kuris nieko nesakęs sudavė vieną kartą kumščiu į veidą, kur tiksliai nepamena. Tada dar du kartus sudavė į veido sritį ir D. nukrito ant žemės. E. kelis kartus, galėjo būti iki 4 kartų, koja spyrė į galvos sritį, galėjo pataikyti ir kitur, tiksliai nematė. Paskui D. pats atsistojo, bet ar gavo dar smūgių nepamena. Kažkuriuo metu iš kažkur atsirado dar keletas vaikinų, iš kurių vienas bandė atitraukti E., bet nepavykus leido toliau mušti D. Kada jie nustojo muštis nežino, bet turbūt pamatė, kad D. buvo sumuštas ir atsitraukė. Ar kitas vaikinas buvęs su E. sudavė smūgius nežino, kiek stebėjo, tai nesudavė smūgių, bet pačiame muštynių gale galėjo ir suduoti, nes pačios pabaigos nematė, kadangi su kažkuo tuo metu kalbėjo. Po to pamatė, kad atvažiuoja policijos ekipažas ir jis ramiai iš tos vietos nuėjo, kiti bėgo, kažkas liko ten stovėti. Kitą dieną sužinojo, kad D. sulaužė žandikaulį. Iš jų į muštynes niekas nesikišo. Muštynių priežasties nesuprato, nežino dėl ko tarp jų kilo konfliktas (1 t., b.l. 62-63).
Liudytojas L. D. parodė, kad gerai neatsimena visų aplinkybių. Pamena, kad po eglutės įžiebimo šventės D. pasiūlė jam, V. ir J. eiti pas draugę išgerti. Jie su alkoholiniais gėrimais nuėjo prie D. nurodyto namo. Muštynių pats jis nematė, nes su J. buvo nuėjęs už namo kampo, kur gėrė alų. Kad tą vakarą buvo sumuštas D., jis sužinojo po įvykio.
Iš 2013-12-07 Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų grupės vyr. specialisto V. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad gauta informacija iš ligoninės priėmimo skyriaus apie D. S. sumušimą ir padarytus sužalojimus (1 t., b.l. 1).
2014-02-13 R. S. protokolu - pareiškimui kreipėsi į policiją dėl nepilnamečio sūnaus D. S. sumušimo Alytaus mieste (1 t., b.l. 4).
Specialisto išvadoje konstatuota, kad D. S. kliniškai nustatyta kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies vokuose, apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimas kampo srityje; kad sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasekoje veikiant veido kairę pusę kietais bukais žalojančiais daiktais ir jų visuma kvalifikuotina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. (1 t., b.l. 16-18).
Iš Alytaus apskrities VPK duomenų matyti, kad 2013-12-07 00.39 val. telefonu paskambino neprisistačiusi moteris ir pranešė, jog prie namo tarp jaunuolių vyksta konfliktas (1 t., b.l. 10-13).
Teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji E. U. ir M. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. Kaip matyti iš kaltinamųjų parodymų, duotų teisminio bylos nagrinėjimo metu, jie pripažino nukentėjusiajam sudavę smūgius ir tokiais kaltinamųjų bendrais tyčiniais veiksmais D. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl kaltinamųjų veikose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., požymiai. Tarp kaltinamųjų aktyvių tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių - nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo, yra priežastinis ryšys.
Kaltinamieji, tyčia bendrais veiksmais nesunkiai sužalodami nukentėjusįjį viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje, elgėsi įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, taip bendrais veiksmais sutrikdydami visuomenės rimtį bei tvarką, todėl kaltinamųjų veikose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., požymiai.
Kaltinamaje akte nurodyta, kad E. U. sudavė ne mažiau vieną kartą rankos kumščiu nukentėjusiajam D. S. į veidą, užkišdamas koją už nukentėjusiojo kojų, pargriovė ant žemės ir kojomis įspyrė ne mažiau keturių kartų į veidą ir šonus, po to nukentėjusiajam D. S. atsistojus sudavė ne mažiau trijų kartų rankos kumščiu į veidą, o priėjęs M. P. sudavė taip pat ne mažiau trijų kartų rankos kumščiu nukentėjusiajam D. S. į veidą.
Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad D. S. atsikėlus nuo žemės E. U. sudavė du smūgiuos, o ne kaip nurodyta kaltinamajame akte „ne mažiau trijų smūgių“, kad M. P. sudavė į veidą nukentėjusiajam ne tris, o du smūgius, todėl šioje dalyje kaltinimas tikslintinas.
Taip pat nustatyta, kad D. S. ant žemės pargriuvo nuo E. U. suduoto smūgio į veido sritį, o ne E. U. užkišus koją už nukentėjusiojo kojų, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo.
Tai nurodė patys kaltinamieji, o jų nurodomas aplinkybes patvirtina ir pats nukentėjusysis, parodydamas, kad lauke E. sudavė jam į veido sritį vieną smūgį, nuo kurio jis parkrito, o jam atsistojus nuo žemės, E. sudavė dar 2-3 smūgius kumščiu į veidą, po to priėjęs M. be jokios priežasties sudavė taip pat du smūgius į veidą, bei liudytoja apklausta E. M., ikiteisminio tyrimo metu parodydama, kad jai būnant bute per langą matė, kaip E. ranka sudavė smūgį D., dėl ko pastarasis nukrito ant žemės, tačiau greitai atsistojo.
Liudytojo V. S., kuris ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nukentėjusiajam buvo suduota daugiau smūgių, parodymais teismas nesivadovauja, nes jis yra nukentėjusiojo draugas, todėl suinterestuotas duoti parodymus šio naudai. Be to, apklausiamas liudytoju teisiamojo posėdžio metu V. S. buvo nenuoširdus, netasakinėjo į užduodamus klausimus, teigė nieko netasimenantis.
Bausmės skyrimo klausimai.
Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. ir atsižvelgia į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, numatytus LR BK XI skyriuje.
Kaltinamasis E. U., būdamas nepilnametis, padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus.
E. U. praeityje teistas du kartus, administracine tvarka nebaustas (1 t., b.l. 103), mokymosi įstaigos charakterizuojamas patenkinamai (1 t., b.l. 111), nuo 2013-04-16 įrašytas į Alytaus AVPK profilaktinę įskaitą (1 t., b.l. 113), į psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitą neįrašytas (1 t., b.l. 105).
Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta ir paties nukentėjusiojo rizikingą bei provokuojantį elgesį – konfliktas su kaltinamaisiais kilo nukentėjusiojo iniciatyva: jis, būdamas neblaivus, pirmas parodė iniciatyvą susitikti su E. U., kuris buvo blaivus, ir išsiaiškinti santykius, sukėlė žodinį konfliktą, pirmas sudavė smūgį E. U., kas išprovokavo neteisėtus kaltinamųjų veiksmus.
Nors nukentėjusyis neigia sudavęs smūgį E. U., kad mušėsi su juo, tačiau teismas tokius jo parodymus vertina kritiškai ir jais nesivadovauja - nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jis buvo neblaivus ir neatsimena visų aplinkybių.
Tuo tarpu abu kaltinamieji įvykio metu buvo blaivūs, tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisiamajame posėdyje davė išsamius, nuoseklius ir neprieštaringus parodymus: E. U. parodė, kad D. liepė jam išeiti į lauką ir žadėjo duoti į galvą, o jam išėjus į lauką D. ir iš karto jam kirto į veidą, todėl jis kumščiu kirto šiam atgal į veido sritį ir taip gavosi muštynės. Analogiškas aplinkybes nurodė ir kaltinamasis M. P..
Liudytojais apklausti E. M. ir E. Š. taip pat patvirtino, kad muštynės tarp E. U. ir D. S. buvo apibusės.
Kaltinamajame akte nurodyta, kad abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad veikas padarė veikdami bendrininkų grupėje, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad pagrindinis konfliktas, asmeniniai nesutarimai bei muštynės vyko tik tarp E. U. ir D. S., o M. P. sudavė du smūgius D. S. savo iniciatyva tik po visų muštynių norėdamas padėti savo draugui, todėl jų veiksmuose nėra bendrininkavimo ir tai nelaikytina abiejų kaltinamųjų sunkinančia aplinkybe.
Kaltinamasis E. U. yra jauno amžiaus, šiuo metu mokosi, turi pastovią gyvenamąją vietą, kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiojo, iš dalies atlygino turtinę žalą, ką patvirtina byloje esantis nukentėjusiojo įstatyminės atstovės R. S. pakvitavimas (b.l. 42).
Vertintina ir tai, kad nukentėjusysis atleido E. U. ir išreiškė norą taikytis su juo.
Atsižvelgiant į tai, E. U. skirtina laisvės apribojimo bausmės, didesnės už straipsnių sankcijose numatytus vidurkius.
E. U. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, todėl bendrinant paskirtas bausmes, taikytinas bausmių apėmimas (LR BK 63 str. 5d. 1 p.).
Kadangi nusikalstamos veikos padarytos iki priimant 2014-03-12 teismo baudžiamąjį įsakymą, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su baudžiamojo įsakymo paskirta bausme vadovaujantis BK 63 str. 1, 3 ir 9 d.
Per bausmės atlikimo laikotarpį kaltinamajam skirtini įpareigojimai (BK 48 str. 6 d. 1, 3, 5 p.).
E. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamasis M. P. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus pirmą kartą.
M. P. praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau padarytų pažeidimų pobūdis nesusijęs su padarytais nusikaltimais (1 t., b.l. 147-149), į psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitą neįrašytas (1 t., b.l. 151).
Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Dėl analogiškų motyvų E. U. atžvilgiu M. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta paties nukentėjusiojo rizikingą bei provokuojantį elgesį ir nepripažįsta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad veikos padarytos bendrininkų grupėje.
Kaltinamasis yra jauno amžiaus, registruotas darbo biržoje, turi pastovią gyvenamąją vietą, kritiškai vertina savo elgesį, įsipareigojo atlyginti turtinę žalą, ką patvirtina byloje esantis jo pasižadėjimas, su kuriuo sutiko nukentėjusiojo įstatyminė atstovė R. S..
Atsižvelgiant į tai, M. P. skirtina laisvės apribojimo bausmė, mažesnė už straipsnių sankcijose numatytus vidurkius.
M. P. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, todėl bendrinant paskirtas bausmes, taikytinas bausmių apėmimas (LR BK 63 str. 5d. 1 p.).
Per bausmės atlikimo laikotarpį kaltinamajam skirtini įpareigojimai (BK 48 str. 6 d. 1, 3 p.).
Civiliniai ieškiniai.
Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa už nukentėjusiojo D. S. gydymą pareiškė civilinį ieškinį dėl 8 621,71 Lt. turtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 33-41).
Iš bylos duomenų matyti, kad įvykio metu nukentėjusiajam buvo sulaužytas žandikaulis. Tuo tarpu iš pridedamų prie civilinio ieškinio dokumentų matyti, kad į nukentėjusiojo gydymą yra įtrauktos išlaidos, susijusios su planine kaukolės ir veido kaulų operacija (1 t., b.l. 36-38).
D. S. parodė, kad kai buvo daromos rentgeno nuotraukos dėl sužaloto įvykio metu sulaužyto žandikaulio, kartu buvo pastebėtas ir auglys, kurį vėliau operavo, kad žandikaulio lūžio operuoti nereikėjo, o turėjo nešioti tik įtvarą. Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė R. S. taip pat nurodė, kad padarius žandikaulio nuotrauką buvo pastebėtas pažeidimas kaukolėje ir buvo manyta, jog tai muštynių pasekmė, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai savarankiška liga.
Apklausta Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovė J. Š. negalėjo atriboti patirtų išlaidų dėl sužalojimų, padarytų įvykio metu, ir dėl planinės operacijos, todėl civilinės ieškovės ieškinys paliktinas nenagrinėtu, o civilinei ieškovei išaiškintina, kad ji turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Civilinis ieškovas D. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 400 Lt. turtinės ir 20 000,00 Lt. neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 29-31).
Iš bylos duomenų matyti, kad E. U. nukentėjusiajam atlygino 200 Lt. turtinę žalą, o M. P. įsipareigojo atlyginti likusią turtinės žalos dalį iki š.m. rugsėjo 21 d., todėl ieškinys dėl turtinės žalos atmestinas.
Kaltinamieji pripažino civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, tačiau nesutiko su reikalaujamos sumos dydžiu.
Sprendžiant nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis savo ieškinį dėl neturtinės žalos dydžio grindžia tik nuoroda į CK 6.250 str., reglamentuojančia, kas yra neturtinė žala, tačiau nenurodo, kaip konkrečiai pasireiškė neturtinė žala pačiam nukentėjusiajam, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.
Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padarę asmenys, taip pat nekyla abejonių, kad dėl kaltinamųjų veiksmais padaryto sužalojimo pobūdžio jis patyrė fizinį skausmą ir nepatogumus, tačiau jo prašoma priteisti neturtinės žalos dydžiai akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Byloje nenustatyta, kad nukentėjusiajam po patirtų kūno sužalojimų būtų pasikeitęs darbingumo lygis, kilusios neigiamos ir negrįžtamos pasekmės sveikatai ar atsiradusios komplikacijos.
Nukentėjusysis taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, juo labiau, kad iš bylos duomenų matyti, kad būtent jis pats inicijavo ir išprovokavo konfliktą bei muštynes.
BPK normos nereglamentuoja, kas turi įrodinėti ieškinio dydį, tačiau BPK 113 str. 2d. yra numatyta galimybė taikyti atitinkamas civilinio proceso normas. CPK 178 str. nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. BPK 115 str. 1d. yra nustatyta, kad ieškinio patenkinimas priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas. (LAT 2009 - 01 - 27 kasacinė nutartis Nr. 2K-29/2009).
Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, vertintina ir materialinė kaltinamųjų padėtis – E. U. mokosi ir negauna jokių pajamų, M. P. registruotas darbo biržoje, jokio turto neturi.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, reali ir įrodyta yra 3 000 Lt. dydžio neturtinė žala, kuri priteistina solidariai iš kaltinamojo nukentėjusiųjų naudai.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
Teismui buvo pateikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos- advokato darbo užmokestis sumoje 280,00 Lt., turi būti priteistinos iš kaltinamojo M. P. valstybės naudai (2 t., b.l. 43).
Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į sunkią M. P. materialinę padėtį- jis yra jauno amžiaus, yra registruotas darbo biržoje ir negauna jokių pajamų, valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš M. P. neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems ) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-03-12 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir E. U. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių.
Į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-03-12 baudžiamąjį įsakymą.
- būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;- tęsti mokslus;- neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
E. U. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių.pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių
įpareigoti būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.tęsti registraciją darbo biržoje
M. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Civilinio ieškovo D. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš E. U. ir M. P. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. S. 2 000 Lt. (du tūkstančius litų 00 ct.) neturtinės žalos atlyginimo.
Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Nepilnamečiui E. U. neturint turto ar pajamų, į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, iki jo pilnametystės išieškojimą nukreipti į jo įstatyminės atstovės M. K. pajamas ar turtą.
Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
Civilinei ieškovei išaiškintina, kad ji turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.
Išaiškinti E. U. ir M. P., jog asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:
be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista į areštą (BK 48 str. 10 d.).