- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-21
- Bylos Nr.
- I-33-739/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00021-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- D.V.
- Atsakovas
- Kretingos rajono savivaldybės tarybai
- Trečiasis asmuo
- R. G., T. Z., L. J., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Laimonas Strauka
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės(kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Irenai Žemaitienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D.V. skundą atsakovei Kretingos rajono savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – R. G., T. Z., L. J., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja teismo posėdyje nedalyvauja. Patikslintu skundu ji prašo panaikinti 2010-03-25 Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta tvirtinti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kretingos m., detalųjį planą. Skunde pareiškėja paaiškino, kad ji 2010-12-09 sužinojo apie ginčijamą sprendimą, kuris pažeidžia jos interesus ir prieštarauja Kretingos miesto bendrajam planui. Nurodo, jog jai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esantis (duomenys neskelbtini), Kretingoje, ribojasi su tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio adresas (duomenys neskelbtini)/Kretingos m., o kadastro žemėlapio ištraukoje šio žemės sklypo naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, naudojimo pobūdis – trumpalaikio poilsio statinių statybos. Šis žemės sklypas buvo skirtas poilsiui, rekreacijai, o Kretingos miesto bendrajame plane šio žemės sklypo teritorija pažymėta kaip teritorija, skirta bendram viešajam naudojimui. Mano, jog skundžiamas sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo(toliau- Teritorijų planavimo įstatymas) 24 straipsniui, kuris nustato, jog rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bei statinių statybai galima tik tais atvejais, kai statyba numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose, o ginčo atveju gyvenamųjų namų statyba nėra numatyta Kretingos miesto bendrajame plane. Pareiškėjos atstovas prašo tenkinti patikslintą skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu. Pažymi, kad ginčijamame detaliajame plane numatyta 25 m. paviršinio vandens telkinio apsaugos zona, nors Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, 127.9.1 punktas nustato, jog draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus už miesto, miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdyje nedalyvauja. Atsiliepime į skundą atsakovas su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime atsakovas ir 2012-11-15 teismo posėdyje jo atstovas paaiškino, kad pareiškėja apie skundžiamą sprendimą turėjo sužinoti 2010-04-03, kai apie jį buvo paskelbta laikraštyje „Švyturys“ bei Kretingos rajono savivaldybės interneto svetainėje, todėl pareiškėja yra praleidusi nustatytą terminą skundui paduoti. Nurodė, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jos skundžiamas sprendimas pažeidžia jos interesus. Paaiškino, kad ginčijamu detaliuoju planu, pareiškėjos žemės sklypo ribos nėra keičiamos. Be to, pareiškėja galėjo ginti savo interesus teritorijų planavimo proceso metu, nes apie pradėtą rengti teritorijų detalųjį planą buvo skelbta teisės aktų nustatyta tvarka.Pabrėžė, jog dalis sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kretingos m., pagal bendrojo plano sprendinius patenka į esamą urbanizuotą teritoriją, kurioje detaliuoju planu ir buvo suformuoti 2 kitos paskirties žemės sklypai, nustatytas jų naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų/statinių statybai ir eksploatacijai, todėl mano, jog detalusis planas neprieštarauja bendrajam planui. Akcentavo, jog Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, atlikęs patikrinimą, nenustatė pažeidimų, o patikrinimo išvada yra teigiama. Taip pat atstovas paaiškino, kad detalusis planas neprieštarauja Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9.1 punkto nuostatoms, kadangi žemės sklypas yra miesto teritorijoje, o minėtos nuostatos ir draudimai statyti gyvenamuosius namus arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos taikomi, kai statiniai statomi už miesto ribų. Teigia, kad patvirtintu detaliuoju planu nebuvo pažeistos Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540, nuostatos. Mano, jog 25 metrų vandens telkinio – Jauryklos upelio apsaugos zona nustatyta pagrįstai pagal minėto aprašo 5.1.3 punktą.
Tretysis suinteresuotas asmuo R. G. teismo posėdyje nedalyvauja, atsiliepime į skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime R. G. paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimo paskirtis yra kitos paskirties žemė, ūkinės veiklos būdas – rekreacinės teritorijos, o naudojimo pobūdis – trumpalaikio poilsio statinių statyba. Analogiška paskirtis yra nustatyta ir Kretingos miesto bendrajame plane, todėl žemės sklype yra galima statyba ir tai neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio nuostatams. Pabrėžia, jog nagrinėjamam atvejui negali būti taikomas Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostatos, kadangi nebuvo formuojamas žemės sklypas, o jau suformuotas žemės sklypas padalintas į 4 atskirus sklypus, 2 sklypų naudojimo būdas ir pobūdis pakeistas į gyvenamąją teritoriją mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai ir eksploatacijai, nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, nustatytas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas. Pabrėžia, jog bendrajame plane nurodytas šio žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis išlieka 86 procentų viso pirminio žemės sklypo dalyje, o keičiamas atitinkamai tik 14 procentų bendro buvusio žemės sklypo dalyje. Akcentuoja, jog ginčijamas žemės sklypas nebuvo rengiamas tam, kad būtų suformuoti žemės sklypai gyvenamųjų namų statybai, todėl Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies reikalavimai netaikomi kitais, minėto įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte nenumatytais atvejais. Mano, jog detalus planas parengtas, kai planavimo tikslai neprieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Teigia, jog pareiškėja veikė nesąžiningai, kadangi žinodama apie detaliojo plano rengimą, svarstymą su visuomene, nepateikė jokių pastabų ir prieštaravimų viešojo svarstymo metu. Mano, jog pareiškėja praleido įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, nes apie skundžiamą sprendimą sužinojo anksčiau, nei pati nurodo.
Tretysis suinteresuotas asmuo L. J. atsiliepime į skundą prašo skundą tenkinti. Atsiliepime ji paaiškino, kad žemės sklypo bendraturtis V. J., kuris sklypą padovanojo L. J., pasirašydamas detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį, siekė atidalinti žemės sklypą Nr. 4 iš bendrosios dalinės nuosavybės ir suformuoti atskirą sklypą. Tačiau žemės sklypas buvo padalintas į 4 dalis ir sklype Nr. 4, kuris priskirtas V.J., nustatytas servitutinis kelias, kuriuo bus aptarnaujamas sklypas Nr. 3 (priskirtas R.G. ir T.Z.). Pabrėžia, jog žemės sklypo bendraturčiai nebuvo sudarę notariškai patvirtinto susitarimo dėl žemės sklypo pasidalijimo, todėl neaišku, kodėl detaliojo plano rengėjas sklypą Nr. 4 priskyrė V.J., o kiti sklypai Nr. 1 -3 priskirti atitinkamai kitoms bendraturtėms. Mano, jog rengiant detalų planą nesivadovauta organizatoriaus valia, todėl jis yra neteisėtas. Nurodo, jog jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Nr. 4 nustatant servitutinį kelią, projekto rengėjas neatsižvelgė į tai, jog turėjo būti nustatyta viešpataujančio daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančio daikto savininkui, nes dėl kelio servituto nustatymo tarnaujančio žemės sklypo savininkas netenka teisės naudotis kelio užimamu plotu. Teigia, jog detaliojo plano organizatorius V.J.buvo įsitikinęs, kad planas bus rengiamas kaip susitarta ir nepažeis jo teisėtų interesų, nes su sklypo bendraturčiais buvo aptarta visiškai kita susisiekimo sistema į kiekvieną ateityje suformuotą žemės sklypą. Apie priimtą sprendimą jis sužinojo tik 2010-10-12, todėl nusiuntė prašymą, kuriuo buvo prašoma panaikinti kelio servitutą, nes tai nebuvo su juo suderinta. Pabrėžia, jog detaliojo plano rengėjas nesilaikė planavimo tikslų ir uždavinių, neįsigilinus į tikruosius organizatoriaus ketinimus buvo peržengtos įgalinimų ribos, plane neaišku ar sklypai padalinami ar atidalijami.
Tretysis suinteresuotas asmuo T. Z. atsiliepimo į skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvauja.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos teismo posėdyje nedalyvauja. Atsiliepime į skundą su skundu nesutinka. Atsiliepime tretysis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad teritorija, kurioje ginčijamu detaliuoju planu suplanuoti du žemės sklypai, kurių naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų statinių statyba ir eksploatacija pagal Kretingos miesto bendrąjį planą patenka į esamų urbanizuotų plotų teritoriją ir tai patvirtinama schematiškai bendrajame plane urbanistinės struktūros, žemės tvarkymo ir kultūros paveldo brėžiniu. Šiame brėžinyje teritorijų ribos, plotai yra apytiksliai, todėl ginčijamu detaliuoju planu, suformavus žemės sklypus Nr.1 ir Nr.2, buvo patikslinta riba, skirianti bendram naudojimui numatytą teritoriją nuo esamų urbanizuotų plotų teritorijos.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Todėl byla nagrinėjama nedalyvaujant pareiškėjai, atsakovo atstovui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims bei trečiųjų suinteresuotų asmenų R. G. ir T. Z. atstovui, kadangi apie teismo posėdį jiems buvo pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Pareiškėja ginčija 2010-03-25 Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kretingos m., detaliojo plano tvirtinimo“, nes jis pažeidžia pareiškėjos interesus bei prieštarauja Kretingos miesto bendrajam planui.
Kadangi atsakovas atsiliepime į skundą kelia klausimus dėl termino paduoti skundą praleidimo bei ginčija pareiškėjos teisę reikalauti sprendimo dėl detalaus plano patvirtinimo panaikinimo, pirmiausia, sprendime pasisakoma šiais aspektais. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo tos dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pareiškėja nurodė, kad apie skundžiamą sprendimą sužinojo 2010-12-09, kai iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos gavo atsakymą į jos atstovo paklausimą, todėl paskutinė termino skundui paduoti diena, atsižvelgiant į tai, kad 2011-01-09 buvo nedarbo diena, yra 2011-01-10. Pagal žymą voke būtent šią dieną ir buvo paduotas pareiškėjos skundas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad savo subjektinę teisę ginantys asmenys, t.y. materialinių teisinių santykių dalyviai, skundą (prašymą) teismui gali paduoti per vieną mėnesį nuo administracinio akto gavimo. Privatūs subjektai yra tiesioginiai administracinio akto adresatai ar kitokiu būdu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todėl jie, tik gavę administracinį aktą, gali suvokti, ar šis aktas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms, ar jis pažeidžia jų teises ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą ginant savo teises. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjai buvo išsiųstas pranešimas apie pradedamą rengti teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Kretingos m., detalųjį planą (Detaliojo plano medžiagos 68 psl.). Apie 2010-03-25 Kretingos rajono savivaldybės tarybos priimtą sprendimą „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kretingos m., detaliojo plano tvirtinimo“ pareiškėja sužinojo gavusi atsakymą iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos į jos advokato paklausimą. Remiantis išdėstytais argumentais, daroma išvada, kad skundo dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2010-03-25 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) padavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią pareiškėja neabejotinai gavo skundžiamą 2010-03-25 Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).Todėl laikoma, kad terminas paduoti skundą nėra praleistas. Kiekvienoje konkrečioje administracinėje byloje yra svarbu nustatyti, ar pareiškėjas kreipėsi į teismą gindamas viešąjį interesą, ar subjektinę teisę, ar įstatymų saugomą interesą. Kai pareiškėjas savo reikalavimą grindžia savo privačių subjektyvių teisių ar interesų pažeidimu, vertinama, jog pareiškėjas kreipėsi ABTĮ įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka gindamas savo paties pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymų saugomą interesą. Teisės aktai užtikrina teisę suinteresuotiems asmenims dalyvauti detaliajame teritorijų planavime (teikti pasiūlymus, reikšti pastabas, pretenzijas, dalyvauti aptarime, skųsti teismui sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo). Atvejus, kada rengiami detalieji planai, nustato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalys. Pagal šias teisės normas detalieji planai turi būti rengiami ir tuomet, kai yra formuojami žemės sklypai naujų statinių statybai ar kitai ne žemės ir miškų veiklai plėtoti (Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pareiškėja yra gretimo suplanuotam žemės sklypo savininkė. Patikslintame skunde teismui teigiama, kad skundžiamo sprendimo 1 punkte įtvirtintas leidimas pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą ir naujai suprojektuotuose žemės sklypuose leisti statyti gyvenamuosius namus nėra numatytas Kretingos miesto bendrajame plane, kuriame detaliuoju planu suplanuota teritorija yra skirta bendram viešam naudojimui. Taigi, pareiškėja gina savo teisėtą interesą dalyvauti gretimo sklypo detaliojo planavimo procese, kuriame gali realizuoti jai nustatytas teises. Be to, pareiškėja turi interesą, kad gretimame sklype išliktų bendram viešam naudojimui ir rekreacijai skirta teritorija, nes tai yra susiję ir su esamomis jos gyvenimo sąlygomis. Todėl nagrinėjamoje byloje laikoma, kad pareiškėja turi materialinį teisinį suinteresuotumą, o kartu ir reikalavimo teisę.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2010 m. kovo 25 d. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kretingos m., detaliojo plano patvirtinimo“ 1 punktu buvo nuspręsta patvirtinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kretingos m., detalųjį planą. Pagal teismui pateiktą detaliojo plano medžiagą detaliuoju planu suplanuotas žemės sklypas ribojasi su Laisvės gatve, valstybės fondo žeme, kitos paskirties (gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) žemės sklypais, Daukanto gatve ir Jauryklos upeliu. Planavimo tikslas – bendrąjį sklypą padalinti į keturis sklypus. Dviejų sklypų naudojimo būdą ir pobūdį pakeisti į gyvenamąją teritoriją, mažaaukščių gyvenamųjų namų/statinių statybai ir eksploatacijai, nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties bei nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą(b.l.6).Byloje nustatyta, kad žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)),kuris suplanuotas ginčijamu sprendimu pavirtinus detalųjį planą, nuosavybės teise priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. J., R. G. ir T. Z. (t. I, b.l. 11-12).
Byloje kilo ginčas dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2010m. kovo 25d sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtintas žemės sklypo(kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)),esančio (duomenys neskelbtini), Kretingos mieste, detalusis planas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX–1962 redakcija, toliau –Teritorijų planavimo įstatymas) 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bei statinių statybai galima tik tais atvejais, kai statyba numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose ir (ar) specialiuosiuose saugomų teritorijų, saugomų paveldo objektų, jų fizinės ir vizualinės apsaugos zonų, taip pat gyvenamųjų ar kitų teritorijų išdėstymo planuose. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. D1–239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 22 punkte. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kretingos r. sav., Kretingos mieste, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, naudojimo pobūdis – trumpalaikių poilsio statinių statybos, plotas – 1,3029 ha. Taigi, pagal šio išrašo duomenis planuojamo žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis aiškiai nustatytas, t. y. nėra nurodyta, jog dalis minėto sklypo priskirta esamų urbanizuotų plotų teritorijai. Kaip matyti iš byloje esančio Kretingos miesto bendrojo plano, ginčijamu detaliuoju planu planuojama teritorija, išskyrus labai nedidelę jos dalį, yra priskirta teritorijoms, kurios skirtos bendram viešam naudojimui. Pagal minėtą planą tik labai nedidelė ginčijamu detaliuoju planu suplanuotos teritorijos dalis patenka į esamų urbanizuotų plotų teritoriją. Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, jog planavimo tikslas – bendrą sklypą padalinti į keturis sklypus, savininkų pageidaujamomis ribomis, dviejų sklypų naudojimo būdą ir pobūdį pakeisti į gyvenamąją teritoriją mažaaukščių gyvenamųjų namų/statinių statybai ir eksploatacijai, nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, užstatymo ir naudojimo režimo nustatymas. Detaliuoju planu suplanuota sklypų Nr. 1 ir Nr.2 teritorija G1 – pagal detaliojo plano medžiagą yra gyvenamoji teritorija mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai. Pareiškėjai keliant klausimą, kad ginčijamas detalusis planas neatitinka Kretingos miesto bendrojo plano sprendinių, byloje būtina išsiaiškinti ir nustatyti, kokią detaliuoju planu planuojamų žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 dalį sudaro esami urbanizuoti plotai ir ar detaliuoju planu apibrėžta G1 teritorija ir šiuose sklypuose statomų statinių zona neįsiterpia į Kretingos miesto bendruoju planu apibrėžtą bendram viešam naudojimui skirtą teritoriją. Bylos šalys teismui yra pateikusios ištraukas iš Kretingos miesto bendrojo plano bei kadastro žemėlapio ištrauką. Iš pareiškėjos atstovo pateiktos kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad beveik visas detaliuoju planu suplanuotas žemės sklypas patenka į žaliąją zoną(2t. b.l. 104), o iš atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens R. G. atstovo pateiktos situacijos schemos, ištraukos iš bendrojo plano(2t. b.l.93,95)matyti, kad beveik visa sklypų Nr.1 ir Nr.2 teritorija G1 patenka į esamų urbanizuotų plotų teritoriją. Todėl nagrinėjant administracinę bylą, buvo būtinos specialios žinios teritorijų planavimo dokumentams ištirti ir įvertinti ir teismas nutarė kviesti specialistą dr. P. G., kuris turi humanitarinių (architektūros) mokslų daktaro laipsnį, yra atestuotas teritorijų bendrojo, specialiojo ir detaliojo planavimo specialistas(2t.b.l.143-144). Iš detaliojo plano medžiagos, Kretingos miesto bendrojo plano brėžinių, specialisto rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad detaliuoju planu suplanuotame žemės sklype Nr. 1 teritorija G1 – tai yra mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorija, sudaro 946 kv.m. plotą, o sklype Nr.2 – 773 kv.m. plotą. Tuo tarpu į Kretingos miesto bendrajame plane numatytą urbanizuotų plotų teritoriją patenka tik 173 kv.m. ploto iš G1 teritorijai priskirtos žemės sklypo Nr. 1 dalies ( iš 946 kv.m. ploto) bei 225 kv.m. ploto iš G1 teritorijai priskirtos žemės sklypo Nr.2 dalies(iš 773kv.m. ploto). Specialistas dr. Petras Grecevičius teismo posėdyje paaiškino, kad 173 kv.m. ploto teritorijoje sklype Nr. 1 ir 225 kv.m. ploto teritorijoje sklype Nr.2 statant gyvenamuosius namus bus būtina laikytis atstumų nuo sklypų ribų ir kitų teisės aktais būtinų reikalavimų, todėl statyba šiuose sklypuose faktiškai nėra įmanoma. Detaliuoju planu suplanuotose žemės sklypuose Nr.1 ir Nr. 2 nustatyta G1 teritorija ir šiuose sklypuose numatyta statomų statinių teritorija didžiąja dalimi patenka į Kretingos miesto bendrojo plano bendram viešam naudojimui skirtą teritoriją. Sklype Nr. 1 pagal Kretingos miesto bendrąjį planą bendram viešam naudojimui numatyta teritorija sudaro apie 1697kv.m., o sklype Nr. 2 – apie 1547kv.m. Specialistas rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais, teismui pateiktomis paaiškinimus patvirtinančiomis nuotraukomis bei 2005 m. ir 2010 m. situacijos ortofoto nuotraukomis, iš kurių matyti, kad beveik visas sklypų Nr.1 ir Nr.2 plotas yra žalia , tai yra gamtinė teritorija(2t.b.l.161) patvirtino, jog ginčijamo detaliojo plano sprendiniai, numatantys suformuotų žemės sklypų Nr.1 ir Nr.2 naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimą į gyvenamąją teritoriją mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai ir eksploatavimui, nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties bei nustatantys užstatymo ir naudojimo režimą, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad viso 1,3029 ha ploto detaliuoju planu suplanuoto žemės sklypo didžioji dalis, t.y. apie 1,2 ha ploto patenka į Kretingos miesto bendrajame plane numatytą teritoriją, skirtą bendram viešam naudojimui, prieštarauja Kretingos miesto bendrojo plano sprendiniams. Specialistas detaliojo plano sprendinių neatitikimą Kretingos miesto bendrojo plano sprendiniams laiko esminiu, kadangi rengiant Kretingos miesto bendrąjį planą bendro naudojimo teritorija, esanti Kretingos miesto pietinėje dalyje abipus Jauryklos upelio skirta gyventojų rekreacinių poreikių tenkinimui, tai yra bendram viešam naudojimui, o ne urbanizavimui. Specialisto išvadą patvirtina 2008-12-18 Kretingos miesto savivaldybės Tarybos sprendimu Nr. T2-322 patvirtinto Kretingos miesto bendrojo plano sprendiniai, kurių tekstinėje dalyje yra numatyta, kad urbanistinis ir gamtinis karkasas, nurodytas bendrojo plano brėžiniuose, turi būti iš esmės nekeičiamas detaliaisiais planais tikslinant ribas, apribojimus, pobūdį(Bendrojo plano tekstinių sprendinių 1.1 dalies 1.1.2 punktas), o taip pat keliami prioritetiniai uždaviniai saugoti šiuo metu naudojamas ir numatyti naujas bendro naudojimo atviras erdves miesto gyventojų poilsiui, sportui, pramogoms, nustatyti viešųjų erdvių prioritetą planuojamuose teritorijose. Bendrojo plano sprendiniuose numatytas gamtinės rekreacijos aplinkos tausojimas ir gamtinių vietovių urbanizavimo sustabdymas Kretingos mieste, siekiant, kad būtų išlaikyti gamtinio karkaso, kurio sudėtinės dalys yra Kretingos miesto teritorijoje esančios upės bei upeliai, elementai; todėl numatyta upių ir upelių priekrantės aplinkinėse teritorijose išlaikyti gamtinės aplinkos kokybę, minimizuoti šiose teritorijose ūkinę veiklą, tame tarpe ir ribojant urbanizaciją, suformuoti stabilius vandens telkinių apsaugos juostų želdinius palei mažuosius Akmenos intakus (Dupultį, Jauryklą) miesto teritorijoje, pritaikant juos visuomenės rekreaciniams poreikiams(Bendrojo plano tekstinių sprendinių 1.1 dalies, 1.5.2 punktas, 6 dalies 6.1 punktas, 6.1.4 punktas, 6.1.7 punktas, 6.1.7.2punktas, 6.1.7.3punktas, 6.1.8.2 punktas, 6.2.15 punktas, 6.2.23 punktas). Teismas neturi pagrindo abejoti kvalifikuoto specialisto, kuris be kita ko, pats dalyvavo rengiant Kretingos miesto bendrąjį planą(žr. Kretingos rajono savivaldybės interneto svetainėje www.kretinga.lt), išvadomis. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamu detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje esami urbanizuoti plotai sudaro nereikšmingą teritorijos dalį, o pagal Kretingos miesto bendrojo plano sprendiniuose suformuotus prioritetus byloje aptariama teritorija prie Jauryklos upelio yra skirta bendram viešam naudojimui, teismas daro išvadą, kad atsakovas pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostatas, jog rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bei statinių statybai galima tik tais atvejais, kai statyba numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose ir (ar) specialiuosiuose saugomų teritorijų, saugomų paveldo objektų, jų fizinės ir vizualinės apsaugos zonų, taip pat gyvenamųjų ar kitų teritorijų išdėstymo planuose. Teritorijų planavimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nustato, kad bendrieji planai privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams, o šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalis nustato, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektų, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams
Detaliojo plano sprendiniams neatitinkant Kretingos miesto bendrojo plano sprendinių dėl ginčo teritorijos dalies priskyrimo bendram viešam naudojimui, pripažįstama, kad ginčijamu atsakovo sprendimu patvirtintu detaliuoju planu buvo pažeistos pareiškėjos - gretimo sklypo savininkės teisės naudotis bendram viešam naudojimui skirta teritorija. Nustatytos aplinkybės ir teisinis reglamentavimas sudaro pagrindą tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti atsakovo sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo.
Pareiškėja taip pat kelia klausimą dėl ginčijamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendinių, nustatant vandens telkinių apsaugos zonas ir juostas, neatitikimo teisės aktų reikalavimams. Pareiškėjos atstovas mano, jog nagrinėjamoje situacijoje turi būti taikomas draudimas statyti naujus statinius arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos.
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 2 dalis nustato, jog paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų nustatymo tvarką tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Tokia tvarka patvirtinta 2001 m. lapkričio 7 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 540 „Dėl paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“(toliau -Tvarkos aprašas)Tvarkos aprašas( taikoma 2007 m. vasario 14 d. aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-98 redakcija) reglamentuoja paviršinių vandens telkinių (išskyrus Baltijos jūrą ir Kuršių marias) apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo principus (1 punktas).
Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 13.6-4945 nurodyta, jog tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise atkuriamam šioje byloje ginčijamu detaliuoju planu suplanuotam žemės sklypui taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, t.y. visam 13029 kv.m. žemės sklypui vandens telkinių apsaugos zonos ir juostos turi būti nustatomos pagal Specialiųjų sąlygų XXIX skyriaus nuostatas (t. I, b.l. 16-17). Tvarkos 5 punktas reglamentuoja, kokiu atstumu apsaugos juostos išorinė riba turi būti nutolusi nuo pakrantės šlaito, o kai pakrantės šlaito nėra, - nuo kranto linijos. Minėto teisės akto 5.1.3. punktas numato, kad <...> prie ilgesnių kaip 10 km upių <..>, kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas iki 10 laipsnių nustatoma 25 metrų apsaugos juosta. Tvarkos aprašo 9-12 punktai (III skyrius) reglamentuoja apsaugos zonų nustatymą. Nustatyta, jog miestų ir miestelių teritorijose prie visų paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų plotis lygus apsaugos juostų pločiui (Tvarkos aprašo 11 punktas).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 2.2 punktas nustato, jog tvirtinant bendruosius, specialiuosius, detaliuosius planus, kartu turi būti nustatomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kurių pagrindu taikomi ūkinės veiklos apribojimai. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų(toliau Specialiosios sąlygos)127.9.1 punktas (taikoma 2007-09-26 Lietuvos Vyriausybės nutarimo Nr.1031 redakcija) nustato, jog vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimo ribų arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų – nuo terasos šlaito briaunos (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje).
Kretingos miesto bendrajame plane Jauryklos upelio vandens apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos nenustatytos, specialusis planas nėra patvirtintas, todėl minėtos specialiosios sąlygos nustatytos žemės sklypo detaliajame plane. Detaliojo plano brėžinys, byloje esantis žemės sklypo pjūvio ribų brėžinys (t. II, b.l. 9) įrodo, jog nuo Jauryklos upelio pakrantės šlaito apsaugos juostos išorinė riba iki žemės sklype planuojamų statinių ribos yra nutolusi daugiau kaip 25 metrus. Upė Jaurykla yra Akmenos – Danės kairysis intakas. Pagal Akmenos – Danės pirmosios eilės intakų hidrografinius duomenis, paimtus iš Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto atlikto Akmenos-Danės upės baseino aprašymo, kuris parengtas vykdant projektą „Šiuolaikinis vandens valdymas“, nustatyta, jog upė Jaurykla yra 12,2 km ilgio (http://corpi.ku.lt/moment/wp-content/uploads/moment/2011/01/Akmenos-Danes-upes-baseino charakteristika-2010-06-19.pdf, 2 t. psl. 9). Pagal aukščiau nurodytus Tvarkos aprašo reikalavimus matyti, jog ginčo žemės sklypui buvo pritaikytas Tvarkos aprašo 5.1.3 punktas, t.y. prie ilgesnių kaip 10 km upių apsaugos juostos išorinė riba turi būti nutolusi nuo pakrantės šlaito, kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas 10 laipsnių ir daugiau – 25 metrus. Detaliuoju planu nustatyta 25 m apsaugos juosta ir zona neprieštarauja Tvarkos aprašo nuostatoms. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką Specialiųjų sąlygų 127.9 punkte nustatyti reikalavimai yra taikomi tik statant šioje nuostatoje išvardintus objektus už miestų, miestelių ar kaimų ribų. Pagal byloje pateiktą Nekilnojamojo turto registro išrašą, ginčo žemės sklypo adresas nurodytas – Kretingos r. sav., Kretingos miestas. Todėl žemės sklypas patenka į Lietuvos Respublikos adresų registre įregistruotos gyvenamosios vietovės – Kretingos miesto – teritoriją(Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 10, 12 straipsniai). Pripažinus, jog ginčo žemės sklypas patenka į Kretingos miesto teritoriją, detaliajame plane nustatant vandens telkinio apsaugos juostą pagrįstai buvo vadovautasi Tvarkos aprašo, o ne Specialiųjų sąlygų nuostatomis. Ta aplinkybė, kad nuosavybės teisių atkūrimo dokumentuose nurodyta specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustatyti pagal Specialiųjų sąlygų XXIX skyriaus nuostatas reiškia tai, jog tokios sąlygos buvo nurodytos pagal nuosavybės teisių atkūrimo metu egzistavusį teisės normų aiškinimą. Tokią teismo išvadą patvirtina ir specialisto rašytiniai paaiškinimai(Rašytinių paaiškinimų atsakymas į 6 klausimą, 2 t.b.l.137-138).
Nors teismas nenustatė, kad ginčijamu detaliuoju planu nustatant vandens telkinių apsaugos zonas ir juostas, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, tačiau aukščiau aptartos teisinės ir faktinės aplinkybės, susijusios su skundžiamu 2010-03-25 Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kretingos m., detaliojo plano prieštaravimu Kretingos miesto bendrojo plano sprendiniams, sudaro pagrindą tenkinti pareiškėjos skundą ir ginčijamą atsakovo sprendimą panaikinti(Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Pagal ABTĮ 43 straipsnio 7 dalį šalių neįmokėtos sumos, išmokėtinos kaip išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos į teismo specialiąją sąskaitą iš proceso šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas. Kadangi Kretingos rajono savivaldybės taryba yra Kretingos rajono savivaldybės atstovaujamoji institucija, kuri nors ir būdama viešojo administravimo subjektu, pagal Juridinių asmenų registrą nėra juridinis asmuo, teismo specialistui mokėtinos 191,98Lt vykimo į teismo posėdį ir atgal transporto išlaidos yra priteisiamos iš Kretingos rajono savivaldybės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Skundą patenkinti.
Panaikinti 2010-03-25 Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Kretingos m., detaliojo plano tvirtinimo“.
Priteisti iš Kretingos rajono savivaldybės 191,98 Lt su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų į Panevėžio apygardos administracinio teismo specialiąją sąskaitą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.