- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-19
- Bylos Nr.
- 2S-570-464/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-16289-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Pareiškėjas
- TŪB „Energija“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo TŪB „Energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo TŪB „Energija“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis V. M., UAB „KRS“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
pareiškėjas TŪB „Energija“, skųsdamas antstolio V. M. veiksmus, skelbiant areštuoto turto - negyvenamųjų patalpų (garažų) pirmąsias varžytines, ir siekdamas pripažinti antstolio 2012-08-24, 2012-09-11, 2012-10-01 priimtus patvarkymus dėl turto arešto ir 2012-10-08 patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo neteisėtais, o paskelbtas varžytines atšaukti, 2012-11-16 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (b.l. 1-5). Pareiškėjas prašė sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 13-2227/11 iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Nurodė, kad antstolio sprendimas realizuoti areštuotą turtą kartu, o ne kaip atskirus turtinius vienetus, pažeidžia skolininko teises ir teisėtus interesus, gali įtakoti potencialiųjų pirkėjų sprendimą įsigyti parduodamą turtą ir turto realizavimo kainą.
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2012-11-23 nutartimi (b.l. 77-78) pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir sustabdė vykdymo veiksmus antstolio V. M. vykdomojoje byloje Nr. 13-2227/11 dėl skolos išieškojimo iš skolininko TŪB „Energija“ išieškotojo UAB „KRS“ naudai, iki įsiteisės procesinis sprendimas pagal pareiškėjo TŪB „Energija“ skundą dėl antstolio V. M. veiksmų (2012-08-24, 2012-09-11, 2012-10-01 priimtų patvarkymų dėl turto arešto ir 2012-10-08 patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo neteisėtais).
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo UAB „KRS“ 2012-12-04 atskiruoju skundu (b.l. 83-86) prašė panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012-11-23 nutartį ir pareiškėjo TŪB „Energija“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2012-12-07 nutartimi (b.l. 93-94) suinteresuoto asmens UAB „KRS“ atskirąjį skundą patenkino ir panaikino Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012-11-23 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – vykdymo veiksmų sustabdymo antstolio V. M. vykdomojoje byloje Nr. 13-2227/11 dėl skolos išieškojimo iš skolininko TŪB „Energija“ išieškotojo UAB „KRS“ naudai.
Pirmosios instancijos teismas iš esmės sutiko su suinteresuoto asmens atskirajame skunde išdėstytais motyvais dėl vykdomo teismo sprendimo privalomumo. Teismas sprendė, kad palikus galioti 2012-11-23 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, gali susidaryti situacija, kad pareiškėjas nebus suinteresuotas greitu ir operatyviu bylos išnagrinėjimu, todėl gali būti pažeisti suinteresuoto asmens (išieškotojo) turtiniai interesai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas TŪB „Energija“ atskiruoju skundu (b.l. 111-115) prašo Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012-12-07 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 13-2227/11 iki sprendimo pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų įsiteisėjimo.
Nurodo, kad teismas padarė klaidingas išvadas dėl pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nebuvimo. Akivaizdu, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir priverstinai realizavus areštuotą turtą, tolimesnis šios bylos nagrinėjimas apskritai neteks prasmės. Jei bus patenkintas pareiškėjo TŪB „Energija“ prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo, kuriuo pareiškėjas prašo atidėti teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams ir vėliau išdėstyti teismo sprendimo vykdymą penkeriems metams, teismo sprendimu priteista suma ieškovui UAB „KRS“ bus mokama nustatytu grafiku. Taigi kol šio grafiko būtų laikomasi, priverstinis išieškojimas iš užtikrinant teismo sprendimo vykdymą areštuoto turto nebūtų vykdomas. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir antstoliui priverstinai įvykdžius teismo sprendimą, neteks prasmės ne tik tolimesnis bylos dėl antstolio veiksmų, bet ir bylos dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir skolos išdėstymo nagrinėjimas. CPK 18 str. įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas negali būti laikomas pagrindu riboti pareiškėjo TŪB „Energija“ teisę kreiptis į teismą su prašymu revizuoti neteisėtus antstolio veiksmus vykdomojoje byloje ir atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių taikymas yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikšto prašymo dalyku ir yra būtinas užtikrinti būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymą. Tuo atveju, jei vykdant teismo sprendimą areštuotas turtas bus priverstinai realizuotas dar iki sprendimo (nutarties) pagal pareiškėjo TŪB „Energija“ skundą dėl antstolio veiksmų įsiteisėjimo, o skundas dėl antstolio veiksmų bus patenkintas, pareiškėjas TŪB „Energija“ bus priverstas inicijuoti naujus teisminius procesus dėl savo pažeistų teisių gynimo, o tai savo ruožtu nebus suderinama su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų reikalavimais.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „KRS“ atsiliepimu (b.l. 141-145) prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012-12-07 nutartį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Nurodo, kad pats pareiškėjas suvokia ir žino, jog jo skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas, juo tik siekiama sustabdyti išieškojimo veiksmus. Laikinoji apsaugos priemonė - antstolio atliekamų vykdymo veiksmų sustabdymas, kai yra pateikiamas skundas dėl antstolio veiksmų, taikoma tik išimtiniais atvejais. Teismas pagrįstai neatsižvelgė į Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą bylą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo. Pastarojoje byloje sprendžiamas klausimas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo nėra šios bylos dalykas.
Pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir sąmoningai siekia atitolinti pareigos vykdyti sprendimą įvykdymą, teikdamas nepagrįstus skundus ir prašymus, dėl kurių pateikimo įgyja teisę reikalauti sustabdyti išieškojimo veiksmus. Teisinis reguliavimas neturi būti aiškinamas tokiu būdu, kad būtų leidžiamas toks nesąžiningas elgesys ir išimtinai būtų ginami tik skolininko interesai, visiškai nepaisant kreditoriaus interesų, kuris jau beveik 4 metus neatgauna skolos.
Atsiliepimas
Antstolis V. M. atsiliepimu (b.l. 161-162) prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012-12-07 nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad pareiškėjas tinkamai nepagrindė savo reikalavimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Vykdymo veiksmus teismas gali stabdyti tik tokiu atveju, kai pripažįsta tai esant reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės. Vykdytinas teismo sprendimas, kurio įrodymų vertinimo procese jau būna pripažintos ar apgintos kurios nors subjektyvios asmenų teisės ir/ar teisėti interesai, jau būna įsiteisėjęs, todėl įsigalioja. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, t.y. nukeliant neapibrėžtam laikui įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą, būtina atsižvelgti į vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą ir nepažeisti pamatinių civilinio proceso principų, todėl konstatuotina, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymui negali būti suteiktas prioritetas prieš teismo sprendimo privalomumo principą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamos apeliacine tvarka nutarties motyvus, atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priverstinio sprendimo vykdymo procese būtinumu, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias procesines teisės normas. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Pagal CPK 144 str. 1 d. nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių prevencinių priemonių teismas gali imtis ir nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų teisėtumo - rašytinio proceso tvarka sustabdyti vykdymo veiksmus, jeigu mano tai esant reikalingu ( CPK 510 str. 3 d., 145 str. 1 d. 13 p.). Taigi, apie tokių priemonių taikymo tikslingumą sprendžia teismas, kadangi įstatymų leidėjas nenustato jokių papildomų sąlygų vykdymo veiksmams sustabdyti, išskyrus jau aptartąją – teismo pozicijos, jog tai konkrečiu atveju yra būtina, susiformavimą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, skundą dėl antstolio veiksmų apeliantas grindžia tuo, kad varžytinėse parduodamos patalpos yra nepagrįstai realizuojamos kaip atskiri turtiniai vienetai, bei tuo, kad parduodamas turtas buvo netinkamai įvertintas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad tokį pareiškėjo skundą panaikinti antstolio patvarkymus, Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas atmetė 2013-01-03 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2242-534/2013. Ir nors minėta nutartis neįsiteisėjo, apeliantui ją apskundus atskiruoju skundu, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šios aplinkybės įtakojo ir teismo atliktą preliminarų apelianto skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo vertinimą, kaip to reikalauja bendrosios teisės normos (CPK 144 str. 1 d.), leido teismui, sprendusiam suinteresuoto asmens skundo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo klausimą, sutikti su šiuo skundu padarius kitokią išvadą apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje poreikį. Dėl šios priežasties, t.y. nenustačius CPK 144 str. 1 d. įvirtintos būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, apelianto prašymas stabdyti vykdymo veiksmus apylinkės teismo buvo teisingai išspręstas (CPK 185 str.).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, jog laikinųjų apsaugos priemonių – vykdymo veiksmų sustabdymą, taikymo nagrinėjamojoje byloje poreikį lemia ir tai, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą dėl 2010-07-07 sprendimo atidėjimo ir išdėstymo, ir atmeta juos kaip teisiškai neaktualius. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos konkrečioje nagrinėjamoje byloje, kas atitinka proceso koncentracijos bei laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo principus (CPK 7 str., 145 str. 2 d.), o sieti jų taikymą su galimu teismo sprendimu kitoje byloje, kurioje apeliantas pateikė prašymą dėl sprendimo išdėstymo, nėra teisinio pagrindo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-12-31 nutartis c. b. Nr. 2-949/2008).
Aptartini ir rašymo apsirikimai, padaryti perduodat bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad tiek apelianto TŪB „Energija“ 2012-12-19 atskirasis skundas (b.l. 111-115), tiek suinteresuotu asmenų UAB „KRS“ ir antstolio V. M. atsiliepimai (b.l. 141-145, 161-162) yra paduoti būtent dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012-12-07 nutarties. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-01-01 lydraščiu siųsdamas šią civilinę bylą apeliaciniam nagrinėjimui į Vilniaus apygardos teismą, šiame lydraštyje klaidingai įvardijo, jog civilinė byla siunčiama su atskiruoju skundu dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo vėlesnės- 2012-12-17 nutarties. Tokiu būdu 2013-01-15, 2013-01-31 nutartyse (b.l. 164, 164), kuriomis CPK 319 str. nustatyta tvarka Civilinių bylų skyriaus pirmininkė paskyrė pranešėją bei nustatė bylos nagrinėjimo datą ir laiką, įsivėlė apylinkės teismo padarytas rašymo apsirikimas, todėl buvo klaidingai nurodyta pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties data, t.y. ne „2012-12-07“, o „2012-12-17“. Minėtas rašymo apsirikimas dėl skundžiamos nutarties priėmimo dienos buvo padarytas ir informuojant byloje dalyvaujančius asmenis skelbimu specialiame interneto tinklalapyje (b.l. 166).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys savo procesiniuose dokumentuose pozicijas yra išdėstę dėl 2012-12-07 nutarties, kurią akivaizdžiai laikė apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos objektu, nėra pagrindo išvadai, jog dėl minėto rašymo apsirikimo galėjo būti apribotos jų galimybė įgyvendinti CPK numatytas procesines teises.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą (b.l. 167), todėl pagal CPK 92 str., 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.