Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2025-01-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-174-1223/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-01-24
Bylos Nr.
1-174-1223/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28382-2024-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vitalijus Melnikovas
Kaltinamasis
I. K.-V., S. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-174-1223/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28382-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.3.6.4.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov),sekretoriaujant Godai Tamošaitytei, Smiltei Butkytei, Jurgitai Gailik,dalyvaujant prokurorėms Rūtai Šipkauskienei, Renatai Augutavičienei,kaltinamajai I. K.-V.,S. S., kurio turtas gali būti konfiskuotas,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. K.-V., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. K.-V. 2024 m. liepos 23 d., apie 20.15 val., Vilniuje, Ateities sodų 3-oji g., vairavo automobilį „Volkswagen Beetle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai jos tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKL-0715 pirmuoju testavimu, atliktu 2024 m. liepos 23 d. 20.19 val., nustatė 2,80 promilės girtumą, o antruoju testavimu, atliktu 2024 m. liepos 23 d., 20.44 val., – 2,70 promilės girtumą. Taip I. K.-V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji I. K.-V.apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną pas ją į namus automobiliu „Volkswagen“ atvažiavo S. S. S. S. buvo po reiso, jau išgėręs. Tuo metu buvo darbe, tačiau grįžusi namo pamatė, kaip S. S. gėrė su jos vyro tėvu. Prisijungė prie jų. S. S. su ja ir jos vyro tėvu išgėrė apie 0,7 l degtinės. Negali tiksliai pasakyti, kiek pati išgėrė, tačiau nemažai. Vėliau S. S. norėjo važiuoti namo, jis bandė užvesti automobilį, tačiau ji iš jo atėmė raktus. Nors buvo išgėrusi ir neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau nutarė pati S. S. nuvežti tam, kad jis neprarastų teisės vairuoti, kuri jam reikalinga darbui. Jai sėdus už automobilio vairo, S. S. žinojo, kad ji yra neblaivi, nes matė, kaip ji gėrė alkoholį. Vežė S. S. namo, adresu (duomenys neskelbtini). S. S. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, šalia jos, palaikė su ja bendravimą. S. S. kalba per miegus, po to nieko apie tai neprisimena. Pakeliui sustojo prie parduotuvės ir joje nupirko degtinės butelį, nes S. S. paprašė jos tam, kad jis turėtų ko nors namuose išgerti. Atvažiavus iki pat namų, juos sustabdė policija. Pareigūnai tikrinimo metu parodė, kad ji pirmu kartu įpūtė 2,74, o antru – 2,75 promilės, ar panašiai. Nežino, kiek įpūtė S. S. Automobilis buvo nuvežtas į aikštelę, nes nebuvo kam jį nuvežti namo.

Kaltinamoji I. K.-V. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad vakare pas ją į svečius atvažiavo draugas S. S. S. S. atvažiavo automobiliu „Volkswagen Beetle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 20 val. S. S. ruošėsi važiuoti namo. Labai sunerimo, kad S. S. nori išgėręs pats vairuoti, nes jis dirba vairuotoju, pagalvojo, kad, jeigu policijos pareigūnai S. S. sustabdys, jis praras teisę vairuoti transporto priemones ir darbą, todėl nusprendė pati jį nuvežti namo. Apie save nepagalvojo. Atsisėdo už S. S. automobilio vairo, o jis atsisėdo į keleivio vietą ir kartu išvažiavo. Vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo. Važiuojant, beveik atvažiavus iki S. S. namų, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Iš karto prisipažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus. Į alkoholio kiekio matuoklį įpūtė 2,70 promilės. Dėl savo poelgio labai gėda, labai gailisi.

S. S., kurio turtas gali būti konfiskuotas, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atvažiavo pas I. K.-V. Buvo jau išgėręs ir pas I. K.-V. dar išgėrė su jos vyro tėvu. Gėrė daug degtinės. Iki I. K.-V. grįžimo iš darbo išgėrė 200 g, po to dar 0,7 l. Grįžusi I. K.-V. iš jo atėmė raktus tam, kad jis nevairuotų ir neprastų teisės vairuoti transporto priemones. Dėl pavartotų vaistų ir alkoholio neprisimena, ar gėrė su I. K.-V., ar tik su jos vyro tėvu, ar visi kartu gėrė. Gal ir su I. K.-V. gėrė, netiki, kad ji dėl to meluotų. Neprisimena, kokios būsenos buvo I. K.-V. Prisimena, kad atsisėdo į automobilio keleivio vietą, nes automobilis yra dvivietis, ir jame užmigo. I. K.-V., turėjusi raktus nuo automobilio, pati nuvežė jį iki namų. Neatsimena, kaip I. K.-V. atsisėdo ir jį nuvežė. Tik atsikėlęs pamatė, kad yra prie namų. Važiuojant, visą laiką miegojo, galimai per miegą kažko klausė ir atsakinėjo. Negali pasakyti, ar buvo parduotuvėje. Dėl savo būsenos, apsvaigimo nuo alkoholio vartojimo į parduotuvę nėjo. Gal I. K.-V.pirko alkoholį tėvui, nes jam nebuvo prasmės, pas jį namuose visko pilna. Policijai sustabdžius, buvo patikrintas I. K.-V. blaivumas. Žino, kad I. K.-V. pripūtė. Neįsivaizduoja, iš kur policija atsirado. Nepamena, ką policijos pareigūnams sakė. Gavo baudą už tai, kad buvo neprisisegęs diržo.

Liudytojas, tyrėjas A. R. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamoji jam žinoma iš įvykio. Kartu su kitu liudytoju, kolega gavo pranešimą apie neblaivų automobilio vairuotoją, važiuojantį link (duomenys neskelbtini). Važiuojant soduose, garso ir šviesos švyturėlių pagalba sustabdė automobilį „Volkswagen Beetle“. Iš automobilio niekas neišlipo. Priėjus prie automobilio pamatė už vairo sėdinčią kaltinamąją I. K.-V. ir prie jos sėdėjusį vyrą. Vyras suprato, kad prie automobilio priėjo policija ir kad automobilis yra stabdomas. Vyras nemiegojo, pats apie miegą nieko neužsiminė, buvo sąmoningas ir daug kalbėjo, taip pat buvo neblaivus, su juo šnekėti buvo galima ir buvo bendrauta, tačiau pildant dokumentus, buvo ir neadekvatus, keikėsi, nesutiko dėl jo automobilio nutempimo. Vyro tapatybę buvo nusistatę. Vyro vardo, pavardės neprisimena. Surašė vyrui administracinį protokolą už tai, kad buvo neprisisegęs diržo.

Liudytojas, tyrėjas A. R. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad apie 20 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Dūmų gatve link Galgių važiuoja automobilis „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo vairuotojas yra galimai neblaivus. Pranešėjas palaikė ryšį su budėtoju, kuris koordinavo automobilio judėjimą. Atvykus į (duomenys neskelbtini), priekyje pamatė važiuojantį automobilį „Volkswagen Beetle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sustabdė automobilį. Priėjus prie vairuotojos, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Vairuotoja atsakė, kad maždaug prieš valandą trise išgėrė vieną litrą degtinės, po ko sėdo už automobilio vairo, kad važiuoti namo. Vairuotoja nurodė, kad vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo. Pagal pateiktą asmens tapatybės kortelę nustatė, kad automobilį vairavo I. K.-V. Alkoholio kiekio matuokliu pirmo tikrinimo metu I. K.-V. nustatytas 2,80, o antro tikrinimo – 2,70 promilės neblaivumas. I. K.-V. su pažeidimu sutiko.

Liudytojas, tyrėjas A. Ž. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąją I. K.-V. žino iš įvykio. Su kitu liudytoju, kolega gavo pranešimą apie neblaivų automobilio vairuotoją. Nepamena tikslaus adreso, bet atvykus į pranešime nurodytą įvykio vietą ir pagal valstybinius numerius suradus jiems nurodytą automobilį, šį garso ir šviesos signalų pagalba sustabdė. Už automobilio vairo sėdėjo I. K.-V., šalia jos – vyras. Abu buvo neblaivūs. I. K.-V. nurodė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo. Vyras buvo sąmoningas, žiūrėjo į jį, eigoje pradėjo šnekėti, puikiai suprato, ką daro ir kur važiuoja. Vyras nurodė, kad automobilį vairavo moteris, nes ji neturi vairuotojo pažymėjimo, o jis yra tolimųjų reisų vairuotojas ir negali prarasti teisės vairuoti transporto priemones. Vyro tapatybę nusistatė, neprisimena jo vardo, pavardės. Neprisimena, ar vyras buvo nubaustas už važiavimą neprisisegus diržo. Pats protokolo nerašė.

Iš tyrėjo A. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad Vilniaus jis kartu su tyrėju A. Ž. 2024 m. liepos 23 d., po 20 val., (duomenys neskelbtini), pagal Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo pranešimą sustabdė važiuojantį automobilį „Volkswagen Beetle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjus prie automobilio, nuo vairuotojos sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklausta vairuotoja atsakė, kad jai viskas gerai, sveikata nesiskundžia, maždaug prieš valandą trise išgėrė vieną litrą degtinės ir sėdo už vairo, kad važiuoti namo. Vairuotojo pažymėjimo nepateikė, nes šio niekada neturėjo. Pagal asmens tapatybės kortelę buvo nustatyta, kad vairuotoja yra I. K.-V. Patikrinus jos blaivumą buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis. Su pažeidimu I. K.-V. sutiko.

Iš alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 7510 Nr. ARKL-0715 kvitų matyti, kad I. K.-V. 2024 m. liepos 23 d. 20.19 val. nustatytas 2,80, o 20.44 val. – 2,70 promilės neblaivumas.

Iš 2024 m. liepos 8 d. patikros sertifikato matyti, kad alkoholio kiekio matuoklis Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKL-0715 yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2025 m. sausio 5 d.

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2024 m. liepos 23 d. 20.45 val. nustatyti I. K.-V. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. I. K.-V. nurodė, kad alkoholį vartojo prie vieną valandą.

Dėl veikos kvalifikavimo, kaip nusikalstamos.

Motyvuojamoji dalis

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamosios I. K.-V. kaltė vairavus automobilį, būnant neblaiviai, kai jai nustatytas 2,70 promilės neblaivumas, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Kaltinamoji I. K.-V. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad trise išgėrė apie 0,7 l degtinės, pati išgėrė nemažai, po ko vairavo automobilį. Be I. K.-V. prisipažinimo, jos kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodo liudytojo, tyrėjo A. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, iš kurių matyti, kad pagal gautą pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją buvo sustabdytas I. K.-V. vairuojamas automobilis, paklausta ji atsakė, jog maždaug prieš valandą trise išgėrė 1 l degtinės; alkoholio kiekio matuoklio kvitas, pagrindžiantis, kad I. K.-V. nustatytas 2,70 promilės neblaivumas; neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuoti I. K.-V. neblaivumo požymiai; ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie tarpusavyje sutampa, atskirose detalėse vieni kitus papildo. I. K.-V. suvokė, kad automobilį vairuoja būdama neblaivi ir norėjo taip veikti, nes, kaip pati parodė, prieš pat tai išgėrė nemažai degtinės, be to, tai rodo pats savaime didelis, sunkus I. K.-V. nustatyto neblaivumo laipsnis, dėl kurio žmogus objektyviai negali jaustis blaivus, todėl veiką padarė tiesiogine tyčia.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamosios I. K.-V. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Pastebėtina, kad šios teisės normos dispozicija nėra blanketinė, todėl iš I. K.-V. pareikšto kaltinimo, kaip perteklinis, šalintinas jai inkriminuotas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET), 14 punkto, kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, pažeidimas.

Dėl skirtinos bausmės.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę I. K.-V., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55 straipsnio, 61 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis. I. K.-V. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, kurio pavojingumo laipsnis viršija rūšinį, nes jai nustatytas neblaivumo laipsnis ženkliai viršija ribą, nuo kurios už motorinės transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu kyla baudžiamoji atsakomybė, be to, važiavo kartu su keleiviu, nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, dėl asmeninių paskatų, siekdama padėti draugui, nusikalstama veika žala nepadaryta. I. K.-V. yra ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti pagalbine darbuotoja, neteista, per pastaruosius trejus metu iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo administracine tvarka nebausta. Tai I. K.-V. asmenybę apibūdina teigiamai. I. K.-V. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu I. K.-V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti I. K.-V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam.

I. K.-V. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Prokurorė Renata Augutavičienė baigiamųjų kalbų metu su tuo nesutiko, tai argumentavo tuo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu buvo apklausti liudytojai, be kita ko, apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Teismas tam nepritaria. Pirmiausia pažymėtina, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, perduoti bylą nagrinėti teisme nutarė atsižvelgdamas į tai, jog bylos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant galimo turto konfiskavimo ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą, vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 ir 5 dalimis, nebuvo pakankamai aiškios ir kilusias abejones buvo galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajai I. K.-V. po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškus, kad prisipažįsta esanti kalta ir pageidauja tuojau pat duoti ir davus parodymus bei sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas apklausus I. K.-V. ir paskelbus įrodymus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė Rūta Šipkauskienė. S. S., kurio turtas gali būti konfiskuotas bei liudytojai A. R. ir A. Ž. buvo apklausti aiškinantis aplinkybes, susijusias su galimu S. S. jam priklausančio automobilio perleidimu I. K.-V., žinant arba turėjus ir galėjus žinoti, kad automobilis bus naudojamas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustai veikai daryti, taip pat siekiant užtikrinti S. S. teisę į gynybą. Jeigu tai būtų ištirta ikiteisminio tyrimo metu, poreikio tam nebūtų, tuo tarpu bylos nagrinėjimo teisme metu kitaip to padaryti neįmanoma, todėl, teismo vertinimu, I. K.-V. padėtis dėl to neturėtų būti pabloginta. Vien tai, kad S. S., A. R. ir A. Ž. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai neišvengiamai tam tikra apimtimi susiję su nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, savaime nereiškia, jog įrodymai buvo tirti bendra tvarka. Pabrėžtina, kad S. S., A. R. ir A. Ž. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais I. K. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką nėra įrodinėjama.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į I. K.-V. prašymą leisti baudą sumokėti per dvejus metus, nes gauna apie 700 Eur dydžio darbo užmokestį, kitų pajamų neturi, jai taip pat skirtiną piniginio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę, I. K.-V. nustatytinas vienerių metų savanoriško baudos bausmės sumokėjimo terminas. Teismo vertinimu, ilgesnio termino nustatymas I. K.-V. sudarytų nebaudžiamumo įspūdį ir prieštarautų bausmės tikslams.

Dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių.

BK 67 straipsnio 3 dalies pagrindu, be kita ko, uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme.

Pagal BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką (1 dalis); teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (2 dalis).

Nustatyta, kad I. K.-V. vairavo automobilį būdama neblaivi, kai jai nustatytas sunkus, 2,70 promilės neblaivumas, taip šiurkščiai pažeidė kelių eismo saugumo taisykles. Teismo vertinimu, tai pateisina uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones I. K.-V. skyrimą, siekiant prevencinių tikslų. Atsižvelgiant į nustatytas padarytą nusikalstamą veiką ir I. K.-V. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, teismas pritaria prokurorės siūlomam nustatyti mažesniam už vidurkį šios baudžiamojo poveikio priemonės terminui.

BK 72 straipsnio pagrindu turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (1 dalis); konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (2 dalis); kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (4 dalies 1 punktas); kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (5 dalis).

Automobilis, kurį būdama neblaivi vairavo I. K.-V., laikytinas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone – konfiksuotinu turtu. VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis priklauso S. S. Iš I. K.-V. parodymų matyti, kad S. S. matė, kaip ji vartoja degtinę, po ko leido jai vairuoti automobilį. Tuo tarpu S. S. apklausiamas tai neigė, aiškino, kad dėl pavartotų vaistų ir stipraus apsvaigimo nuo alkoholio užmigo stovinčiame automobilyje ir pabudo tik, kai automobilis jau buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Tokie S. S. parodymai prieštarauja tiek I. K.-V. nurodytoms aplinkybėms apie S. S. bandymą užvesti automobilį, įsėdimą kartu su ja į automobilį į keleivio vietą, bendravimą kelionės metu, tiek ir liudytojų, policijos pareigūnų A. R. ir A. Ž. parodymams, pagrindžiantiems, kad sustabdžius automobilį S. S. nemiegojo, orientavosi aplinkoje. Vis dėlto, I. K.-V. ir S. S. parodymai bei kiti byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą manyti, kad S. S. suvartojo dar didesnį alkoholio kiekį, buvo stipriai apsvaigęs, dėl to galėjo, kaip parodė, užmigti, kalbėti pro miegus ir pan., todėl, teismo vertinimu, automobilio perdavimo naudoti BK uždraustai veikai daryti galėjo negalėti suvokti – abejonės dėl to vertintinos jo naudai. Tai sudaro pagrindą iš I. K.-V. išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė automobilio kaina su PVM sudaro 1 834 Eur. Pažymėtina, kad įstatyme nenumatyta galimybė teismui nustatyti savanorišką išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimo terminą ar jos sumokėjimą išdėstyti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsnio 2 ir 3 dalimis,

nusprendžia:

I. K.-V. pripažinti kalta padariusia nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jai skirti 60 MGL dydžio (3 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, I. K.-V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jai skirti galutinę 40 MGL dydžio (2 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, I. K.-V. nustatyti vienerių metų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, I. K.-V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jai naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 25 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, I. K.-V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – iš jos išieškoti konfiskuotino automobilio „Volkswagen Beetle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančius 1 834 Eur valstybės nuosavybėn.

I. K.-V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti I. K.-V., kad paskirta bauda turi būti sumokėta per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį 1-174-1223/2025), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB Urbo banke (buvęs Medicinos bankas), banko kodas 72300; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800 arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A) arba teismo el. paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis – „turto konfiskavimas 1-174-1223/2025“, įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, teismo baudžiamasis įsakymas bus perduotas vykdyti antstoliui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vitalijus Melnikovas