Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro Dariaus Žvirblio pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-09323-24 ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nuosprendžiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu atleistas nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, skirta auklėjamojo poveikio priemone – elgesio apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, laisvės apribojimu 12 mėnesių;

3) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį – viešųjų darbų bausme 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 30 val. per mėnesį visuomenės labui (iš viso 120 val.). Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės apribojimo bausmė,

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį skirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas 8 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant jį visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta bausmės dalimi (3 mėnesiai 20 dienų) ir galutinė bausmė skirtas 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant jį visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat uždrausti jam visą bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

J. M. neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

jis, 2024 m. kovo 8 d., 13.53 val., būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neteisėtai panaudojo A. Č. AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis ir iš A. Č. priklausančios AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Revolut“ banke pervedė 100 eurų sumą, tęsdamas nusikalstamą veiką 2024 m. kovo 8 d., 13.59 val., būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neteisėtai panaudojo A. Č. AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis ir iš A. Č. priklausančios AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Revolut“ banke persivedė 250 eurų sumą, tokiu būdu neteisėtai panaudojo nukentėjusios A. Č. AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis ir apgaulės būdu įgijo nedidelės – 350 eurų vertės svetimą, A. Č. priklausantį turtą ir tokiu būdu nukentėjusiajai A. Č. padarė 350 eurų turtinę žala.

Tokiais veiksmais J. M. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje.

I. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. M. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusioji A. Č. parodė, kad J. M. mama L. M. 2024 m. balandžio 21 d. jai pilnai atlygino padarytą žalą – 350 eurų, todėl ji pati šioje ikiteisminio tyrimo byloje jokio daugiau ieškinio nebereiškia, jokių pretenzijų J. M. neturi. Prie apklausos prideda savo sąskaitos išrašą, kuriame matyti, kad padaryta žala jai buvo atlyginta. Kur J. M. gali būti šiuo metu ji nežino, su juo jokių ryšių nepalaiko, bet kiek kalba pažįstami, tai jis būna Širvintose, kur tiksliai nežino. Nieko daugiau papildomai paaiškinti negali.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. M. apklaustas parodė, kad J. M. yra jo sūnus. Gali pasakyti, kad jų neoficialiomis žiniomis J. M. yra ne Lietuvoje, kur jis yra jiems nesako. Su sūnumi J. M. jis nebendrauja jau apie pusmetį. Paskutinį kartą J. M. iš namų dingo gal 2024 m. sausio mėnesio pabaigoje, kai jis gyveno kaime. J. M. dingo dėl to, kad jų duomenimis yra daug kam prisiskolinęs pinigų, jis jau bijo dėl savo saugumo, jis ir dingo tuomet, kai jo dėl skolų ieškoti pradėjo kiti asmenys. Jų kaime kalba, kad net siūlomas atlygis už tai, kas pasakys, kur J. M. galima surasti, todėl tos buvimo vietos jiems neatskleidžia ir pats J. M., jis vengia ir bendravimo su jais. J. M., jų žiniomis, skolų prisidirbo, nes yra priklausomas nuo lošimų. Šioje ikiteisminio tyrimo byloje padarytą turtinę žalą yra pasiruošę atlyginti jie, tėvai.

Iš tyrėjo Mariaus Aleknavičiaus 2024 m. kovo 9 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2024 m. kovo 8 d., apie 16.00 val. į Ukmergės rajono policijos komisariato patalpas atėjo ir kreipėsi A. Č., kuri paaiškino, kad 2024 m. kovo 8 d.,13.53 val. iš jai priklausančios „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į „Revolut“ sąskaitą buvo pervesta 100 Eur suma, o 13.59 val. į tą pačią „Revolut“ sąskaitą pervesta 250 Eur. Pareiškėja jokių pavedimų į minėtą sąskaitą nedarė galimai padaryta bendra 350 Eur žala, tačiau bankiniame išraše mokėjimo nematė, kreipėsi į banką, kad sustabdytų pavedimą, todėl pareiškimą nutarė rašyti, kai gaus bankinius išrašus. 2024 m. kovo 9 d. A. Č. kreipėsi į policijos komisariatą pakartotinai teigdama, kad jos mokėjimo kortelės duomenimis galėjo pasinaudoti buvęs draugas J. M.. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. filmuota BODY, J. M. buvimo vieta nežinoma, su juo susisiekti nepavyko.

Iš 2024 m. kovo 25 d. savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad A. Č. pateikė: 1. Sąskaitos išrašą, 1 lapą; 2. mobiliosios programėlės ekranvaizdžius; 5 lapus.

Iš 2024 m. rugpjūčio 16 d. vyresniosios tyrėjos Linos Šereivienės tarnybinio pranešimo Dėl informacijos apie J. M., ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-09323-24 nurodyta, kad dirbant ikiteisminio tyrimo byloje iki šiol nėra atlikti procesiniai veiksmai su J. M.. Tyrimo metu turima duomenų, kad jis atlieka bausmę kalėjime Didžiojoje Britanijoje. 2024 m. rugpjūčio 12 d., 13.58 val. mob. ryšio tel. Nr. (duomenys neskelbtini) bendrauta su J. M. tėvu G. M., kuris pokalbio metu paaiškino, jog jo duomenimis sūnus J. M. į Lietuvą grįš 2024 m. rugsėjo 10 d. G. M. grįžus sūnui žadėjo susisiekti ir padėti sūnui susiderinti atvykimo į Ukmergės rajono policijos komisariatą datą ir laiką.

Iš 2024 m. rugsėjo 19 d. vyresniosios tyrėjos Linos Šereivienės tarnybinio pranešimo Dėl neatliktų veiksmų su įtariamuoju J. M., ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-03232-24 nurodyta, kad dirbant ikiteisminio tyrimo byloje iki šiol nėra atlikti procesiniai veiksmai su J. M.. Tyrimo metu turima duomenų, kad jis atlieka bausmę kalėjime Didžiojoje Britanijoje. 2024 m. rugpjūčio 12 d., 13.58 val. mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo bendrauta su J. M. tėvu G. M., kuris pokalbio metu paaiškino, jog jo duomenimis sūnus J. M. į Lietuvą grįš 2024 m. rugsėjo 10 d. G. M. grįžus sūnui žadėjo susisiekti ir padėti sūnui susiderinti atvykimo į Ukmergės rajono policijos komisariatą datą ir laiką. 2024 m. rugsėjo 10 d. nei iš J. M., nei iš G. M. nebuvo gauta jokių žinių. 2024 m. rugsėjo 12 d., apie 09.15 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniajai tyrėjai Agnei Šidlauskaitei paskambinęs G. M. nurodė, kad sūnus J. M. vis dar nėra grįžęs į Lietuvą, vis dar laukia kalėjime bilietų į Lietuvą, anot G. M. „ten niekas neskuba“ ir vėl telefoninio pokalbio metu G. M. patikino tyrėją, kad jis žino, kad jo sūnus J. M. yra reikalingas keliems tyrėjams Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate ir tik jam sugrįžus į Lietuvą jis būtinai informuos apie tai ir padės sūnui suderinti atvykimo į Ukmergės rajono policijos komisariatą datą ir laiką.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 182 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino.

BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka atlikti bent vieną iš jų, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Būtinuoju sukčiavimo nusikalstamos veikos požymiu yra veikos padarymo būdas – apgaulė, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas. Apgaulė suprantama kaip objektyvios tiesos iškraipymas, nukentėjusiojo sąmonėje netikros tiesos suformavimas, faktų, kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti savo turtu, perduoti savo turtą svetimam valdymui. Apgaulė sukčiaujant turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitiems asmenims. Turto savininkas gali būti klaidinamas įvairiais būdais, tačiau bet kuriuo atveju tokiu būdu siekiama apsunkinti kalto asmens nustatymą arba daryti problematišką pažeistos teisės atkūrimą. Apgaulei konstatuoti būtini trys požymiai: objektyviosios tiesos iškreipimas, tikslas suklaidinti ir kaltininko tyčia, t. y. suvokimas, jog jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Sukčiavimo objektu laikoma kiekvieno konkretaus asmens turtinių santykių visuma, kurią sudaro konkretaus asmens turima nuosavybė, turtinės teisės bei turtinio pobūdžio prievolės, kurias šias asmuo privalo vykdyti. Kaip vieną iš sukčiavimo dalyko požymių įstatymas įvardija svetimą turtą, kuris kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise, t. y. kaltininkas į nukentėjusiojo turtą neturi jokių objektyvių teise paremtų turtinių teisių ar turtinių reikalavimų.

Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir kurie, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės išvengimu ar panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-7-27-746/2015).

Pagal BK 190 straipsnį baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 4 dalį kyla tuo atveju, kai pagrobto turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, tačiau neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas finansinei operacijai atlikti yra neteisėtas tada, kai atliekamas be šios priemonės naudotojo ar ją išdavusius kredito įstaigos sutikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-475/2009, 2K-389/2013).

Iš surinktų, aukščiau išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, daroma išvada, kad kaltinamasis J. M. 2024 m. kovo 8 d., 13.53 val., ir 13.59 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, panaudodamas nukentėjusiosios A. Č. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, t. y. AB „Swedbank"“ banko elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, iš A. Č. priklausančios AB „Swedbank“ sąskaitos į savo sąskaitą, esančią „Revolut“ banke, per du kartus iš viso persivedė 350 Eur sumą (100 Eur ir 250 Eur bankiniai pavedimai), apgaulės būdu įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, nukentėjusiajai A. Č. sukeldamas 350 Eur turtinę žalą. Tokiais nusikalstamais veiksmais J. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. M. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausme.

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Teismas, skirdamas kaltinamajam J. M. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, jog kaltinamasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, kaltės formą ir rūšį, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis teistas, turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Duomenų apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą baudžiamojoje byloje nėra. J. M. atsakomybę lengvina tai, kad visiškai pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką prokuroro siūloma bausmės rūšis – areštas, paskiriant maksimalų bausmės dydį, kartu paskiriant intensyvią priežiūrą šiuo atveju (BK 75 straipsnio 1 dalis), įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Pagal kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, sprendžiama, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 4 dalyje, padarymą prokuroro siūloma bausmės rūšis – viešieji darbai, paskiriant didesnę nei vidurkis bausmės trukmę, bus pakankamai efektyvi ir pasieks įstatyme numatytus bausmės tikslus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi paskirtos bausmės pagal atskirus nusikalstamų veikų epizodus, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrintinos, taikant bausmių apėmimą, pagal kurį griežtesnė bausmė apima švelnesnę.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, J. M. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Teismas pažymi, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi jas padaręs. Dėl šių priežasčių manoma, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidėjus ir paskyrus kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant jos terminą 6 mėnesiams, nustatant, kad J. M. intensyvios priežiūros vykdymo laikotarpiu privalo būti namuose savo gyvenamosios vietos adresu nuo 22.00 val. vakaro iki 06.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar sveikatos priežiūra.

Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam skirtini BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 8 ir 10 punktuose įtvirtinti įpareigojimai.

V. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu J. M. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti taikant bausmių apėmimo principą, ir J. M. paskirti 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, J. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, J. M. paskirtos 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui ir paskirti J. M. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis nustatant, kad J. M. intensyvios priežiūros vykdymo laikotarpiu privalo būti namuose savo gyvenamosios vietos adresu nuo 22.00 val. vakaro iki 06.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar sveikatos priežiūra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu, J. M. per paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskirti įpareigojimus:

1. Pradėti dirbti arba mokytis;

2. Dalyvauti elgesio pataisos programoje;

3. Neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

4. Nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

J. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigijimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, nuteistasis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

3. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.