Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, įgyjamosios senaties, suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centras, Pakruojo rajono savivaldybė, VĮ Turto bankas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Pareiškime nurodyta, kad 1992 m. gegužės 9 d. Pakruojo rajono (duomenys neskelbtini) kolūkis buvo reorganizuotas į (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę ir Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 1992 m. birželio 8 d., įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buvęs kodas – (duomenys neskelbtini). Reorganizuojant (duomenys neskelbtini) kolūkį buvo surašytas Kolūkio turto perdavimo bendrovei, įstaigoms ir asmenims aktas, kuris buvo pradėtas 1992 m. gegužės 9 d., baigtas 1992 m. gegužės 10 d. Perdavimo akto punktuose 13 ir 14 tarp perduodamo (duomenys neskelbtini) ŽŪB turto buvo ir arteziniai gręžiniai. Norint įteisinti artezinius gręžinius, nes gręžiniams nėra suteikti unikalūs numeriai ir jie nėra įregistruoti Nekilnojamo turto registre, 2021 m. sausio mėnesį (duomenys neskelbtini) ŽŪB kreipėsi į UAB „Geodezijos linija“ su prašymu atlikti artezinių gręžinių kadastrinius matavimus ir nustatyti kadastro duomenis. 2021 m. sausio 26 d. buvo suformuota „Nekilnojamo daikto kadastro duomenų byla“ statiniui, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu Pakruojo r. sav., (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 27 d. buvo suformuota „Nekilnojamo daikto kadastro duomenų byla“ statiniui, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu Pakruojo r. sav., (duomenys neskelbtini) mstl. Dėl minėtų statinių įteisinimo 2021 m. vasario mėnesio 3 dieną (duomenys neskelbtini) ŽŪB kreipėsi į VĮ Turto Registrų Tvarkymo Tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyriaus filialą su prašymu įregistruoti statinius ir juridinio asmens nuosavybės teises į statinius, tačiau prašymas buvo atmestas, kadangi nepateikti dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą. (duomenys neskelbtini) ŽŪB negali teritoriniam registratoriui pateikti dokumentų, patvirtinančių prašomų įregistruoti daiktinių teisių į vandentiekio tinklus – artezinius gręžinius (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) atsiradimą. (duomenys neskelbtini) ŽŪB pateikė Pakruojo rajono savivaldybei prašymą dėl informacijos suteikimo apie artezinius gręžinius. Pakruojo rajono savivaldybės administracija išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) ŽŪB prašymą „Dėl informacijos suteikimo“ ir informavo, kad Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2019 m. balandžio 1 d. raštu Nr. (7)-l.7-1988 „Dėl bešeimininkių gręžinių“ informavo savivaldybę, jog prašyme nurodyti požeminio vandens gavybos gręžiniai (gręžinių numeriai: 22230 ir 4420; gręžinių pirminiai numeriai: 4021 ir 4588) yra bešeimininkiai. Pareiškėja nurodė, kad bendrovei žinoma, jog arteziniai gręžiniai buvo išgręžti kolūkio laikais ir buvo (duomenys neskelbtini) kolūkio nuosavybė, statybos (gręžimo) įteisėjimo dokumentų kolūkis, perduodant (duomenys neskelbtini) ŽŪB reorganizacijos metu, nepateikė. Yra tik „Kolūkio turto perdavimo bendrovei aktas“, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) ŽUB perduoti du arteziniai gręžiniai. Nekilnojamo turto registre pastatai įregistruoti nebuvo. Kadangi dokumentų, įrodančių nuosavybės teisių atsiradimą į artezinius gręžinius (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), nėra, arba jie neišsaugoti ir negalima jų atstatyti, todėl (duomenys neskelbtini) ŽŪB privalo kreiptis į teismą dėl šių statinių valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Į šiuos statinius niekas nepretenduoja. Nuo 1992 m. gegužės 10 d. (duomenys neskelbtini) ŽŪB sąžiningai, teisėtai, nepertraukiamai valdo statinius – artezinius gręžinius: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Pakruojo r., ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) mstl., Pakruojo r. Valdymas visą laikotarpį buvo atviras ir nepertraukiamas (buvo atliekami statinių remontai, gręžiniai buvo eksploatuojami).

6. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

7. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 1992 m. gegužės 9 d. Pakruojo rajono (duomenys neskelbtini) ūkis buvo reorganizuotas į (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę ir Juridinių asmenų registre 1992 m. birželio 8 d. įregistruota (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė (b. l. 7-8). Pakruojo rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2021 m. gruodžio 17 d. pažymoje nurodyta, kad vandens gręžiniu, esančiu (duomenys neskelbtini) mstl., šalia pastato, adresu (duomenys neskelbtini), ir vandens gręžiniu, esančiu (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sen., tarp pastatų (duomenys neskelbtini), naudojasi (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė (b. l. 9). (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės 2021 m. kovo 5 d. pažymoje Nr. 18 nurodyta, kad steigiant bendrovę, perduodant ilgalaikį turtą, buvo surašyti buhalteriniai aprašai, o perdavimo aktų nebuvo, todėl šie aprašai atitinka 1992 m. gegužės 9 d. perdavimo aktą, o įrašų apie artezinių gręžinių perdavimą (duomenys neskelbtini) miestelyje ir (duomenys neskelbtini) kaime nebuvo (b. l. 10). Šiaulių regioninio valstybės archyvo 2021 m. kovo 30 d. rašte nurodyta, kad Pakruojo rajono vykdomojo komiteto 1970, 1979 metų, Pakruojo rajono architekto 1971, 1979 metų ir Pakruojo rajono kapitalinės statybos skyriaus 1979 metų dokumentuose valstybinių pastatų priėmimo komisijos eksploatacijon aktų bylose artezinių gręžinių (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) miestelyje aktų nėra, o Pakruojo rajono kapitalinės statybos skyriaus 1970 metų aktai, saugoti Šiaulių regioniniam valstybės archyvui neperduoti (b. l. 11). Iš Pakruojo rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio turto perdavimo bendrovei, įstaigoms ir asmenims aktų ištraukos matyti, kad byla pradėta 1992 m. gegužės 8 d. ir baigta 1992 m. gegužės 10 d., 13 punktu perduotas artezinis gręžinys 18647, 18359, o 14 punktu perduotas artezinis gręžinys 805, 605 (b. l. 12-13). Pakruojo rajono savivaldybės mero 2021 m. balandžio 2 d. rašte Nr. S-1189 nurodyta, kad Pakruojo rajono savivaldybės administracija išnagrinėjo pareiškėjos prašymą „Dėl informacijos suteikimo“ ir informavo, kad Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2019 m. balandžio 1 d. raštu Nr. (7)-l.7-1988 „Dėl bešeimininkių gręžinių“ informavo savivaldybę, jog prašyme nurodyti požeminio vandens gavybos gręžiniai (gręžinių numeriai: 22230 ir 4420; gręžinių pirminiai numeriai: 4021 ir 4588) yra bešeimininkiai (b. l. 14-15). VĮ Registrų centro turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyriaus 2021 m. vasario 3 d. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimu Nr. 26110653 atmestas pareiškėjos prašymas įregistruoti nuosavybės teises į vandentiekio tinklus – artezinius gręžinius, kadangi nesumokėtas nustatytas registravimo mokesčio avansas, pateikti dokumentai nepatvirtina nuosavybės teisių atsiradimo į artezinius gręžinius, pateiktų dokumentų pagrindu prašomi įregistruoti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre (b. l. 16). 2021 m. sausio 26 d. suformuota „Nekilnojamo daikto kadastro duomenų byla“ statiniui, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu Pakruojo r. sav., (duomenys neskelbtini) Iš bylos matyti, kad: statinio adresas Pakruojo r. sav., (duomenys neskelbtini) paskirtis – vandentiekio tinklų, pavadinimas – artezinis gręžinys, pažymėtas plane: k1, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini); statybos pradžios metai: 1970, statybos pabaigos metai: 1970, statinio kategorija: neypatingasis, vandentiekio linijos reikšmė: įvadinė, baigtumas: 100%, medžiaga: metalas, gylis: 30 m, koordinatė X: (duomenys neskelbtini), koordinatė Y: (duomenys neskelbtini), skersmuo: 325 mm, vidutinė rinkos vertė 2740 Eur (b. l. 17-21). 2021 m. sausio 27 d. suformuota „Nekilnojamo daikto kadastro duomenų byla“ statiniui, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu Pakruojo r. sav., (duomenys neskelbtini) mstl. Iš duomenų bylos matyti, kad: statinio adresas Pakruojo r. sav., (duomenys neskelbtini) mstl., paskirtis – vandentiekio tinklų, pavadinimas – artezinis gręžinys, pažymėtas plane: k1, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai: 1979, statybos pabaigos metai: 1979, statinio kategorija: neypatingasis, vandentiekio linijos reikšmė: įvadinė, baigtumas: 100%, medžiaga: metalas, gylis: 80 m, koordinatė X: (duomenys neskelbtini), koordinatė Y: (duomenys neskelbtini), skersmuo: 219 mm, vidutinė rinkos vertė 7310 Eur (b. l. 22-26).

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Kasacinis teismas išaiškino, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 4.47 straipsnio 11 punktas). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje suėjimo, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti viešame registre. Šiuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; ir kt.).

11. Iš bylos duomenų matyti, kad Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2019 m. balandžio 1 d. raštu Nr. (7)-l.7-1988 „Dėl bešeimininkių gręžinių“ informavo savivaldybę, jog prašyme nurodyti požeminio vandens gavybos gręžiniai (gręžinių numeriai: 22230 ir 4420; gręžinių pirminiai numeriai: 4021 ir 4588) yra bešeimininkiai. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendime nurodyta, kad prašomų įregistruoti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija nurodė, kad vandens gręžiniais naudojasi (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė. Aptartos aplinkybės suformuoja teismo įsitikinimą, kad arteziniai gręžiniai, esantys (duomenys neskelbtini) mstl., Pakruojo r., ir (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sen., Pakruojo r., nėra nei savivaldybės, nei valstybės nuosavybė. Kaip matyti iš Kolūkio turto perdavimo bendrovei, įstaigoms ir asmenims akto ištraukos, (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei, kuri buvo įregistruota reorganizavus Pakruojo rajono (duomenys neskelbtini) kolūkį, buvo perduotas kolūkio turtas, įskaitant ir artezinius gręžinius (akto ištraukos 13 ir 14 punktai). Nors akto ištraukoje nėra nurodyti identifikaciniai artezinių gręžinių numeriai, tačiau iš byloje esančių duomenų ir susirašinėjimo su valstybės institucijomis galima daryti išvadą, jog pareiškėjai buvo perduoti tie patys arteziniai gręžiniai, kurie yra pripažinti bešeimininkiais. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėja šiuos artezinius gręžinius valdė nuo tada, kai kolūkio turtas jai buvo perduotas ir valdo bei naudojasi jais iki šiol. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, matyti, kad daiktinės teisės į pareiškime nurodytus objektus įstatymų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad nuosavybės teisę į pareiškime nurodomus artezinius gręžinius pareiškėjas būtų įgijęs vienu iš įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdų. Taip pat, nagrinėjant bylą nenustatyta, kad nurodyti objektai būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja būtų atsisakiusi valdymo ar kad šiuos objektus būtų užvaldęs kas nors kitas. Be to, viešajame registre neįregistruota kitų asmenų daiktinių teisių į šiuos objektus (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

12. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, darytina išvada, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog aptariamus nekilnojamuosius daiktus – artezinius gręžinius, esančius (duomenys neskelbtini) mstl., Pakruojo r., ir (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sen., Pakruojo r., pareiškėja valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo, suvokdama, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į valdomus daiktus, o visas daiktų valdymas tęsėsi ilgiau, nei numatyta CK 4.68 straipsnio l dalyje, t. y. daugiau kaip 10 metų nuo Pakruojo rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio reorganizavimo į (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę 1992 m. gegužės 9 d. momento, ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (CPK 178 str.). Byloje nėra jokių duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo pareiškėja valdė aptariamus nekilnojamuosius daiktus, į šį turtą būtų kas nors pareiškęs kokių nors pretenzijų. Jokių galimų pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado ir apie bylos nagrinėjimą paskelbus specialiame interneto tinklapyje CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka. Duomenų, kurių pagrindu būtų ginčijamas pareiškėjos valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas, nepertraukiamumas, negauta.

13. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjos pareiškimo reikalavimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 307, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – statinius:

1) artezinį gręžinį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu, (duomenys neskelbtini) kurio paskirtis – vandentiekio tinklų, pažymėtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos plane: k1, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai: 1970, statybos pabaigos metai: 1970, statinio kategorija: neypatingasis, vandentiekio linijos reikšmė: įvadinė, baigtumas: 100%, medžiaga: metalas, gylis: 30 m, koordinatė X: (duomenys neskelbtini), koordinatė Y: (duomenys neskelbtini), skersmuo: 325 mm;

2) artezinį gręžinį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu, (duomenys neskelbtini) mstl., kurio paskirtis – vandentiekio tinklų, pažymėtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos plane: k1, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai: 1979, statybos pabaigos metai: 1979, statinio kategorija: neypatingasis, vandentiekio linijos reikšmė: įvadinė, baigtumas: 100%, medžiaga: metalas, gylis: 80 m, koordinatė X: (duomenys neskelbtini), koordinatė Y: (duomenys neskelbtini), skersmuo: 219 mm.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.