Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Rimkienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėdos rajono) pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 04-2-00087-17, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Plungės r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis pradinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui vaikui.

A. M. 2016-12-26 apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, tyčia rankomis sugriebęs mažametį sūnų E. M., gimusį (duomenys neskelbtini), metė jį į spintą, dėl ko mažametis E. M. susidaužė galvą ir patyrė fizinį skausmą.

A. M. apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir paaiškino, kad jis su šeimos nariais šventė Kalėdas, gėrė kelias dienas. Kalėdų antros dienos vakarą, būdamas gerokai neblaivus, norėjo parūkyti, tačiau namuose nebuvo cigarečių. Nuėjo prie žmonos D., kuri sėdėdama ant dvivietės sofos ant rankų migdė vaiką, ir pasakė, kad nueitų į kaimą parnešti jam cigarečių. D. atsakius, kad migdo vaiką ir niekur neis, jis supykęs smarkiai griebė sūnų E. už pažastų ir tyčia sviedė jį, norėdamas pasodinti šalia mamos ant sofos. Buvo išgėręs, neapskaičiavo jėgų ir nepataikė pasodinti sūnaus ant sofos. Sūnus E. galva trenkėsi į šalia sofos stovinčią sekciją (spintą) su medinėmis durimis ir iš karto ėmė verkti, o žmona kažkur išbėgo. Jis buvo piktas ir vaiko neramino. Nertukus į namus atėjo kaimynė A. Praėjus kuriam laikui apžiūrėjęs sūnaus pakaušį pamatė gumbą, kuris atsirado nuo jo atsimušimo į spintą. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi (1 t., b.l. 147–150).

Nukentėjusysis mažametis E. M. 2017-07-26 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad seniai, kai tėtis buvo girtas, jam įdaužė vieną kartą į galvą. Metė į pečių. Galvytei buvo skaudžiai, jis verkė, ėjo kviesti pagalbos. Tėčio nebijo, laukia jo sugrįžtant (1 t., b.l. 54–60).

Liudytoja D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-12-26 apie 20.00 val. ji sėdėjo kambaryje ant dvivietės sofos, kurios galas atsiremia į prie sienos pastatytą spintą, ir rankose migdė sūnų E. M.. Vyras A. buvo neblaivus ir pyko ant jos, kad namuose nėra cigarečių. Šaukdamas priėjo prie jų, griebė sūnų už pažastų ir, dėl girtumo neapskaičiavęs atstumo iki sofos sėdimos dalies, trenkė su E. galva į už sofos stovinčios sekcijos (spinta) medines duris. Vaikas iš karto pradėjo verkti, o ji išsigandusi išbėgo pas kaimynų ieškoti pagalbos. Nuo smūgio ant E. pakaušio atsirado nemažas gumbas, jį jai parodė atėjusi kaimynė A. (1 t., b.l. 41-43).

Liudytoja B. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-12-26 apie 20.30 val. į jos namus, adresu (duomenys neskelbtini), basomis kojomis ir verkdama atbėgo kaimynė D. M.. Ji papasakojo, kad A. M. visą dieną girtavo ir susinervinęs, kad namuose nėra cigarečių, pagriebęs savo mažametį sūnų, kurį tuo metu D. migdė, trenkė jį į spintą. Ji skubiai su D. nuėjo pažiūrėti ir rado vaiką kambaryje verkiantį. Apžiūrėjusi jį per plaukus pakaušio srityje užčiuopė maždaug pusės teniso kamuoliuko dydžio guzą. Kad kaimynai muštų ar kitaip smurtautų prieš savo vaiką, nėra mačiusi, nors tarp jų buitinių konfliktų kyla dažnai (1 t., b.l. 92–93). Analogiškas aplinkybes B. A. nurodė 2017-02-21 rašytiniame pranešime (1 t., b.l. 17).

Liudytojas A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-12-26 apie 20.30 val. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tvarte dirbo ūkio darbus ir girdėjo, kad tarp kaimynų M. vyko barnis. Jam grįžus į namus žmona B. A. pasakė, kas buvo atbėgusi kaimynė D. M., kuri pasakė, kad jos vyras A. pastūmė sūnų E. į spintą. Jis nei vaiko, nei D. M. nematė (1 t. b.l. 107-109).

Liudytoja V. P., socialinė darbuotoja, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. gruodžio mėnesį, po Kalėdų, E. M. auklėtoja S. T. ją informavo, kad iš M. kaimynės A. sužinojo, jog yra sužalotas E. Tą pačią dieną nuvyko į M. šeimą. Išorinių berniuko sužalojimų nematė, o galvytės neapžiūrėjo. Vaikas buvo judrus, linksmas, apsikabinęs mamą. Kaip jis jaučiasi, nepaklausė. Norėdama įsitikinti, išsikvietė į apklausą B. A.. Ji atvažiavo 2017-02-21 ir surašė pranešimą, kad matė vaiko pakaušyje guzą ir tepė jį ūkiniu muilu (1 t., b.l. 97-100).

Liudytojos S. T., E. M. auklėtoja, ir R. M., auklėtojos padėjėja, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie smurtą prieš auklėtinį E. sužinojo iš karto po įvykio 2016-12-27 iš kaimynų. E. nuo gruodžio pabaigos iki sausio vidurio sirgo. 2017 sausio viduryje, praėjus apie 2 savaitėms po įvykio, E. buvo atvestas į darželį. Apžiūrėjusios jo galvą, pakaušio srityje pamatė iškilusią apvalią melsvą dėmę su gelsvais pakraščiais. Tai buvo sumušimo vieta - guzas, o ne kokia nors įgimta dėmė. Paklausus, vaikas pasakė, kad tėtis jį metė į sieną (1 t., b.l. 103-104, 116-119). Analogiškas aplinkybes liudytoja S. T. nurodė Klaipėdos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui teiktame 2017-02-22 rašte (1 t.,b.l. 18-19).

Liudytoja A. A., psichologė, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-05-31 vykusio įžanginio pokalbio metu, E. M. uždavus konkretų klausimą apie tiriamo įvykio aplinkybes, ar tėtis buvo supykęs, ar tėtis trenkė vaiką kažkur, prisimena pasikeitusį vaiko elgesį ir emocines reakcijas. Vaikas nutilo, linksėjo galva lyg pritardamas jos užduotiems klausimams, bet po to atsakė, kad nežino. Uždavus klausimą: „Kam trenkė?“, nurodė, kad “Jam, trenkė į sieną“. Paklausus, kur skaudėjo, rodė į galvą prie ausies. Po to vaikas patikslino pats, kad tėtis tai darė vieną kartą, o vakar tėtis buvo geras, netrenkė ir tai pakartojo keletą kartų. 2017-07-26 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu berniukas patvirtino faktą, kad jam įdaužė į galvą ir, kad jam skaudėjo, tik painiojo kas, kokiomis aplinkybėmis jam sukėlė skausmą. Neatmeta galimybės, kad tai įvyko dėl tiesioginio ar netiesioginio suaugusiųjų poveikio bei mokymo sakyti kitaip ir praėjusio ilgo laiko tarpo nuo tiriamo įvykio, kuomet vyksta natūrali atminties tarša ir vaikui tampa sunku atskirti savo realią patirtį ir suaugusių pasakytus žodžius, komentarus, to įvykio vertinimus (1 t., b.l. 125-128). Analogiškos aplinkybės užfiksuotos psichologo išvadoje dėl mažamečio ikiteisminio tyrimo apklausos (1 t., b.l. 49). Pokalbis užfiksuotas garso įraše ir aprašytas apžiūros protokole (1 t., b.l. 78 – 80).

Įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambarys. Apžiūrėta 2017-10-02 apžiūrėta ir aprašyta apžiūros protokole (1 t., b.l. 21–33).

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad A. M., smurtaudamas prieš savo mažametį sūnų sukėlė jam fizinį skausmą. Suprato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs fizinį skausmą ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Jo veika kvalifikuotina pagal LR BK 140 str. 3 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas žmogaus sveikatai, naudojant smurtą prieš mažametį. A. M. anksčiau neteistas, tačiau 2015 m. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius (2 t., b.l. 19–20). Keturis kartus baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą už vairavimą esant neblaiviam. Lietuvos Respublikoje nedirba, registruotas Darbo biržoje (2 t., b.l. 25–27). Šeima nuo 2013 m. yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos (1 t., b.l. 20, 2 t., b.l. 45). Iš seniūnijos pateiktų duomenų bei liudytojų apklausos duomenų, kaltinamojo šeimos finansinė padėtis sunki. Byloje esančiais duomenimis, prokurorui panaikinus kardomąsias priemones, kaltinamasis yra išvykęs dirbti į Švediją. Skirtina prokurorės siūloma bausmė – bauda, mažesnė nei vidurkis. Baudžiamąją bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (LR BK 64¹ str.).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t.,b.l. 151–152) ir dokumentų paėmimas (1 t., b.l. 154–159), yra panaikintos prokuroro 2017-10-05 nutarimu (2 t., b.l. 71–72).

CD laikmenos (2 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais, paliktinos saugoti byloje.

Civilinio ieškinio nėra.

Išaiškintina, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 6801, per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Nesumokėjus nustatytu laiku baudos, bauda išieškoma priverstinai. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d., ir skirti 18 MGL (677,88 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti bausmę – 20 MGL (451,92 Eur) baudą.

CD laikmenas (2 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje.

Išaiškinti nuteistajam baudos sumokėjimo tvarką ir nesumokėjimo teisines pasekmes.

Išaiškinti A. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, įskaitant laisvės atėmimą. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.