Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. T. nesunkiai sužalojo savo artimąjį giminaitį ir šeimos narį:

E. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. rugpjūčio 15 d. apie 14.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, konflikto su tėvu S. T. metu, sudavė jam kumščiu ne mažiau kaip du smūgius į veido sritį, vieną kartą įspyrė į galvos sritį, padarydamas tėvui S. T. kairio skruosto ir nosies žaizdas, nosies kaulų, kairio žandinio ančio sienelių, kairės akiduobės apatinės ir vidinės sienelių lūžius, kas nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu nesunkiai sužalojo savo tėvą S. T..

Kaltinamasis E. T. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad jį tėvas smaugė, jis išsinėrė ir trenkė tėvui. Pripažino, kad sudavė tėvui kumščiu ne mažiau kaip du smūgius į veido sritį, vieną kartą įspyrė į galvos sritį. Abu buvo neblaivūs. Savo poelgį vertino blogai. Nurodė, kad problemų su alkoholiu neturi. Su ligonių kasų civiliniu ieškiniu sutiko. Lėšų pragyvenimui neturi, nes nedirba.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.

Kaltinamasis E. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino ir parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 15 d. apie 15.00 val. grįžęs girtas į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, susipyko su savo tėvu, kuris taip pat buvo neblaivus. Dėl ko jie susipyko, nelabai atsimena. Konflikto metu tėvas jam trenkė su tuščiu plastmasiniu buteliu per galvą, paėmė jam rankomis už kaklo. Jie pradėjo stumdytis, pargriuvo ant grindų ir jis, nustumdamas tėvą nuo savęs, trenkė jam porą kartų kumščiu į veidą ir vieną kartą spyrė ar į veido, ar į galvos sritį, negali pasakyti. Jis neatmeta galimybės, kad savo tėvui galėjo padaryti visus tuos sužalojimus, kurie yra nurodyti pranešime apie įtarimą. Savo elgesį jis vertina kritiškai, dėl to kas įvyko labai gailisi. (b. l. 131-133). Pirminės apklausos metu įtariamasis E. T. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 15 d. apie 15.00 val. sugrįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Namuose buvo jo tėvai. Jis namuose atsisėdo kambaryje, žiūrėjo televizorių ir gurkšnojo alų. Po kurio laiko į kambarį atėjo jo neblaivus tėvas ir pradėjo konfliktuoti ir jie apsižodžiavo. Tuomet tėvas nieko nepaaiškinęs pradėjo jį smaugti rankomis, jis juto kaip jam pradėjo trūkti oro, mama stengėsi tėvą nuo jo atitraukti, tačiau tėvas jam dar sudavė į veidą. Pavykus išsilaisvinti, jis tėvui vieną kartą trenkė kumščiu į galvą bei jam spyrė. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kuriuos, kaip mano, iškvietė kaimynai. Toks konfliktas jų šeimoje nėra pirmas, mano, kad pagrindinė problema yra tėvo alkoholio vartojimas, kuomet jis padaugina alkoholio, tampa neprognozuojamas. (b. l. 119-122).

Nukentėjusysis S. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, gyvena su žmona R. T. ir sūnumi E. T.. Sūnus yra registruotas tame bute, jis niekur nedirba, dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, dėl to ir kyla namuose konfliktai. Kai sūnus būna blaivas, viskas yra tvarkoje, jis būna nekonfliktiškas ir jokių problemų namuose nebūna. Kai sūnus išgeria, prasideda konfliktai dėl įvairių buitinių problemų, dėl jo rūkymo namuose, dėl netvarkos. Keletą kartų į namus yra kvietęs policijos pareigūnus dėl sūnaus sudrausminimo. 2020 m. rugpjūčio 15 d. jis buvo namuose, vartojo alkoholį. Dienos metu, laiko neatsimena, grįžo sūnus. Gerai neatsimena, bet jam atrodo, kad tarp jų kilo konfliktas dėl jo rūkymo namuose. Virtuvėje sūnus pradėjo keikti jį įvairiais necenzūriniais žodžiais, šaukė, jie pradėjo konfliktuoti ir jis nesusivaldęs ir norėdamas, kad jis apsiramintų, tuščiu plastmasiniu buteliu trenkė jam per galvą. Jis buvo girtas ir tiksliai neatsimena visų aplinkybių, todėl negali nuosekliai ir detaliai jų atpasakoti. Jis atsimena, kad rankomis paėmė sūnui už kaklo. Kodėl taip pasielgė negali paaiškinti, gal norėjo jį pagąsdinti, kad jis nusiramintų, jo sužaloti ar sukelti jam fizinį skausmą nenorėjo. Tada sūnus rankomis jam pradėjo smūgiuoti į veido sritį, vieną kartą spyrė į galvos sritį. Kiek kartų smūgiavo rankomis, nurodyti negali, bet jam sudavė ne mažiau kaip du smūgius. Jis prisimena, kad jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Jis prisimena, kad atvyko greitoji medicinos pagalba ir jį išvežė į ligoninę. Kaip žino, policijos pareigūnus iškvietė kaimynai. (b. l. 27- 30).

Liudytojas R. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, antrame aukšte. Pirmame aukšte, po jo butu gyvena trijų asmenų šeima, kaip suprato, vyras su žmona ir jų sūnus. Ne vieną kartą yra girdėjęs jų namuose triukšmą, konfliktus, keiksmus, todėl yra ne kartą kvietęs policijos pareigūnus dėl triukšmo jų bute. Dažnai konfliktuoja tėvas su sūnumi. Kaip suprato, sūnus niekur nedirba, nes beveik kiekvieną dieną būriuojasi su savo draugais prie namo, vartoja alkoholį. Jis dažnai būna neblaivus. Tėvas taip pat vartoja alkoholį. 2020 m. rugpjūčio 15 d. metu jis buvo namuose, turėjo svečių ir išgirdo jų bute didelį triukšmą, bildesį, šauksmus, kaip suprato, konfliktavo sūnus su tėvu. Todėl neapsikentęs jų triukšmo ir barnių iškvietė policijos pareigūnus. (b. l. 52-54).

Liudytojas policijos pareigūnas D. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikalstamų veikų reagavimo skyriuje vyriausiuoju patruliu. 2020 m. rugpjūčio 15 d. dirbant ekipaže 1119 kartu su specialistu R. B.,1 4.42 val. iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pranešėjas girdi stiprų konfliktą, kaimynai mušasi bute. Nuvykus minėtu adresu, buto duris atidarė moteris, kaip nustatyta vėliau, tai R. T.. Įėjus į butą (vieno kambario), kambaryje ant lovos gulėjo du vyriškiai. Akivaizdžiai matėsi, kad jie yra neblaivūs. Ant abiejų vyriškių veidų matėsi sužalojimai, todėl iš karto buvo iškviesti medikai. Paklausus, kas atsitiko, nei vienas nieko nesakė. Buvo nustatytos vyriškių asmenybės: tai buvo E. T. ir jo tėvas S. T.. Buvo patikrinti abiejų vyriškių neblaivumai, S. T. nustatytas 3,03 promilių neblaivumas, o E. T. - 3,82 promilių neblaivumas. Ant S. T. veido kairėje pusėje po akimi matėsi patinimas, prakirsta žaizda, ant nosies dešinėje pusėje matėsi žaizda. S. T. keletą kartų buvo klausiama, su kuo ir kiek kartų jam buvo suduota, tačiau jis sėdėjo ant lovos užsidėjęs mėlyną rankšluostį ir nieko nesakė. Ant grindų matėsi dėmės, panašios į kraują. R. T. papasakojo, kad tėvas su sūnumi pastoviai mušasi ir šį kartą jie sukonfliktavo virtuvėje ir po to nuėjo į kambarį, kur tėvas pradėjo smaugti sūnų, o jis išsilaisvinęs tėvui spyrė. E. T. sakė, kad tėvas jam su kažkokiu pagaliu trenkė, smaugė, bet jis jokio pareiškimo nerašys ir pretenzijų neturi. Apžiūrėjus butą, jokio pagalio nerado. (b. l. 57-60).

2020 m. rugpjūčio 15 d. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuotas E. T. smurtas prieš tėvą S. T.. Nurodyta, kad E. T. nustatytas 3,82 promilės girtumas. (b. l. 7-10).

2020 m. rugpjūčio 15 d. Apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos - buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, apžiūra, kambaryje ant grindų stebėtos dėmės, panašios į kraują; įvykio aplinkoje stebėti girtavimo požymiai. (b. l. 11-13).

2020 m. rugsėjo 30 d. Specialisto išvadoje Nr. G 1624/2020(03) užfiksuota, kad S. T. nustatytos kairio skruosto ir nosies žaizdos, nosies kaulų, kairio žandinio ančio sienelių, kairės akiduobės apatinės ir vidinės sienelių lūžiai. Sužalojimai galėjo gautis sumušus veidą kumščiais, ne mažiau kaip trimis smūgiais. S. T. padaryti veido kaulo lūžiai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. (b. l. 44).

2020 m. spalio 22 d. Apžiūros protokole užfiksuota vaizdo ir garso įrašo, daryto policijos pareigūnų „Body“ kamera 2020 m. rugpjūčio 15 d., peržiūra. Įraše užfiksuota, kad į įėjus pareigūnams į butą, bute lovoje guli nukentėjusysis S. T. ir E. T.. Ant S. T. veido kairėje pusėje po akimi matyti patinimas, kraujosruva, žaizda, ant nosies dešinėje pusėje matyti žaizda. Bute esanti moteris, kaip nustatyta, kad R. T., pareigūnams papasakoja, jog virtuvėje tėvas su sūnumi apsistumdė, po to nubėgo į kambarį, tėvas pradėjo smaugti sūnų, o pastarasis išsilaisvinęs tėvui spyrė. Pareigūnams paklausus S. T., kas atsitiko, kiek kartų ir su kuo jį sužalojo, jis pareigūnams nieko neatsako. (b. l. 79-81).

Išanalizavęs ir įvertinęs duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis E. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. rugpjūčio 15 d. apie 14.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, konflikto su tėvu S. T. metu, sudavė jam kumščiu ne mažiau kaip du smūgius į veido sritį, vieną kartą įspyrė į galvos sritį, padarydamas tėvui S. T. kairio skruosto ir nosies žaizdas, nosies kaulų, kairio žandinio ančio sienelių, kairės akiduobės apatinės ir vidinės sienelių lūžius, kas nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu nesunkiai sužalojo savo tėvą S. T..

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. T. kaltė dėl nurodytos nusikalstamos veikos įrodyta jo paties prisipažinimu kaltu teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamasis E. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jį tėvas smaugė, jis išsinėrė ir trenkė tėvui. Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, t. y.: nukentėjusiojo S. T. parodymai (b. l. 27-30), liudytojų R. V. ir D. M. parodymai (b. l. 52-54, 57-60), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 7-10), apžiūros protokolai (b. l. 11-13, 79-81), nukentėjusiam S. T. padarytų sužalojimų mastą patvirtina specialisto išvada (b. l. 44), nukentėjusiojo Ž. L. parodymai (b. l. 1-6, 62-64, 66-67). Kaltinamojo E. T. veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes jis tyčia nesunkiai sužalojo savo šeimos narį - tėvą, suvokė, kad smurtaudamas prieš savo šeimos narį, gali jį nežymiai ir nesunkiai sužaloti ir norėjo taip veikti.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Kaltinamojo E. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktai). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis E. T. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą. Anksčiau jis nebuvo teistas. Sprendžiant dėl bausmės rūšies E. T. parinkimo, atsižvelgtina ir į tai, kad jis nedirba (b. l. 89), bet registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 88), administracine tvarka baustas tris kartus (b. l. 90-92), neteistas, tačiau 2015 m. gegužės 19 d., 2017 m. kovo 13 d., 2018 m. birželio 27 d., 2020 m. kovo 4 d. nutarimais jo atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. dėl analogiškos veikos padarymo, (b. l. 93-96), prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, sutiko su Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu (b. l. 66-70). Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausia bus pasiekti E. T. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą jam paskyrus sankcijoje numatytą vienintelę bausmę - laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Kadangi kaltinamasis E. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis E. T. nedirba, bet yra registruotas Užimtumo tarnyboje, šiuo metu gyvena atskirai nuo tėvų, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo keturi mėnesiai, per tą laikotarpį naujų nusikalstamų veikų, pavojingų jo šeimos nariams, visuomenei ar viešajai tvarkai, nepadarė. Šios aplinkybės ir kaltinamojo asmenybė leidžia pagrįstai manyti, kad E. T. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamojo E. T. asmenybė, jo gyvenimo socialiniai pokyčiai, nepašalina padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, o kartu apsaugoti kaltinamojo prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus. Kita vertus, paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę, E. T. negalėtų įsidarbinti ir negalėtų atlyginti jam pareikšto civilinio ieškinio, taip būtų pažeisti civilinio ieškovo interesai. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju bausmės tikslai kaltinamojo E. T. atžvilgiu, tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės tikslus gali būti pasiekti atidedant realios laivės atėmimo bausmės vykdymą, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, E. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8, 10 punktais, jam skiriami įpareigojimai: pradėti dirbti, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ir alkoholio.

Į paskirtą bausmę įskaitomas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d. 3.05 val. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. 16.08 val. (dvi paros) (b. l. 104-105, 108).

Kaltinamajam E. T. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo S. T. ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei 500 metrų atstumu, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su S. T. bei nesilankyti jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintinos pradėjus bausmės vykdymą. (b. l. 139-140, 142-143, 145-146).

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 105,58 Eur civilinį ieškinį (b. l. 66-68), kuriuo prašė iš kaltinamojo E. T. priteisti nukentėjusiojo S. T. gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Kaltinamasis su šiuo civiliniu ieškiniu sutiko. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 115 straipsnį, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas, nes kaltinamasis E. T. neteisėta veika padarė žalą nukentėjusiojo sveikatai, todėl privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui iš E. T. priteistina 105,58 Eur.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: viena skaitmeninė laikmena su garso įrašu, saugoma byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir paskirti vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę E. T. paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, E. T. paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 8, 10 punktais, E. T. paskirti įpareigojimus: pradėti dirbti, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ir alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d. 3.05 val. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. 16.08 val. (dvi paras).

E. T. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo S. T. ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei 500 metrų atstumu, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su S. T. bei nesilankyti jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje; įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš E. T. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai 105,58 Eur (vieną šimtą penkis eurus 58 centus) turtinei žalai atlyginti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vieną skaitmeninę laikmeną su garso įrašu, saugomą byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.