Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. T., jos atstovui advokatui Sauliui Pikturnai,

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Gintautui Radzevičiui (naudojant garso ir vaizdo perdavimo priemones „Zoom“),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. T., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Sauliaus Pikturnos skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-23059-2025 (ROIK: 25279965567).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-23059-2025 (toliau – ir Nutarimas) A. T. (toliau – ir pareiškėja) pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 428 straipsnio 5 dalyje, dėl to, kad ji 2025 m. liepos 26 d. 23.23 val. Vilniaus mieste, Linkmenų g., būdama keleive važiavo automobiliu „Toyota prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui sustojus, ji atidarė galines kairės pusės dureles ir kliudė pravažiuojantį automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės. Iš važiuojamosios dalies pusės keleiviams leidžiama įlipti į transporto priemonę (išlipti iš jos) tik tuo atveju, jeigu to padaryti neįmanoma iš šaligatvio ar kelkraščio pusės ir jeigu tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams. Keleivės kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo, sugadintos transporto priemonės, vengė pasitikrinti neblaivumo ar apsvaigimo. Tuo A. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 52 punktą, ir už tai jai paskirta 200 Eur dydžio bauda (el. b. l. 45-48).

Bylos medžiagoje yra įrodymai, kurie patvirtina, kad Pareiškėja buvo užsisakiusi pavėžėjo paslaugą ir buvo automobilio teikiančio pavežimo paslaugas (Bolt) keleivė. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad vairuotojas sustojo leistinoje vietoje ir kad išlipti iš automobilio yra saugu. Automobilio langai buvo užtamsinti, buvo tamsus paros metas, todėl ji negalėjo matyti, kurioje vietoje vairuotojas sustojo. Pareiškėja vykdė vairuotojo nurodymus, kuris leido jai išlipti per jos pusės duris. Skundžiamame sprendime visiškai nepasisakyta, kodėl nebuvo taikomas Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas, kuris reguliuoja keleivių, bagažo ir krovinių vežimų organizavimą ir vykdymą, vežimų valstybinį valdymą, valstybinę kelių transporto priežiūrą, kuris taip pat nustato transporto priemonių vairuotojų vežančių keleivius atsakomybę už turtinę žalą.

Skundžiamame nutarime nebuvo įvertinta aplinkybė, kad pareiškėja buvo automobilio keleivė ir naudojosi vežėjo paslaugomis. ANK 428 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytas KET pažeidimas dėl kurio buvo sugadinti (apgadinti) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas, ir kurie vengė pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, užtraukia baudą nuo 170 iki 230 Eur. Pareiškėjai toks teisės aktas nenustatė pareigos po įvykio tikrintis neblaivumą. Pagal šio straipsnio 1 d. ir 5 d. nėra numatyta administracinė atsakomybė pavėžėjo (automobilio) keleiviams. Pareiškėja negali būti asmeniu trauktinu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 428 straipsnį.

Pareiškėja savo veiksmais jokios žalos niekam nepadarė, keliais nesinaudojo, ji bandė išlipti iš pavėžėjo automobilio, o žalą kitam automobiliu padarė pavėžėjas, kuris neužtikrino saugaus keleivių vežimo. Vėžėjas sustojo draudžiamojoje sustoti vietoje ir nurodė, kad paslauga suteikta, kad Pareiškėja gali išlipti iš automobilio. Būtent vežėjas pažeidė KET dėl ko ir atsirado žala, tiek jo, tiek kitam automobiliui. Pareiškėja turėjo pagrįstą lūkestį, kad paslauga jai bus suteikta saugiai, kad paslaugos teikėjas atsako už padidinto pavojaus šaltinį. Pažymėtina, kad Pareiškėja nebandė išlipti iš automobilio jam važiuojant ar sustojus sankryžoje, Pareiškėja lipo iš automobilio, kai vežėjas nurodė, kad paslauga suteikta. Pareiškėja nepažeidė jokių keleivių elgesio taisyklių (el. b. l. 52-56).

Papildomai pažymėtina, kad skundo teiginiai apie neva tinkamai neįteiktą administracinio nusižengimo protokolą prieštarauja registro duomenimis. Iš administracinių nusižengimų registro (toliau – ir ANR) matyti, kad protokolas Nr. 10-ANR_P-48767-2025 pareiškėjai 2025 m. rugsėjo 1 d. 13.09 val. buvo ne tik išsiųstas, bet ir pristatytas jos nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris sutampa su registre deklaruotu kontaktiniu adresu. Tą pačią dieną dokumentas pristatytas ir pareiškėjos atstovui. Tai reiškia, kad tiek pareiškėja, tiek jos atstovas turėjo realią, objektyviai užtikrintą galimybę susipažinti su protokolo turiniu dar iki bylos nagrinėjimo. Pareiškėjos argumentai, kad keleivė apskritai negali būti traukiama atsakomybėn pagal ANK 428 straipsnį, neatitinka teisės normų. KET 52 punktas aiškiai reglamentuoja keleivio elgesį išlipant iš transporto priemonės ir nustato pareigą įsitikinti, kad toks veiksmas yra saugus ir nekels kliūties kitiems eismo dalyviams. Pareiškėja šios pareigos nesilaikė – duris atidarė į važiuojamosios dalies pusę, neįsitikinusi, ar tai saugu, todėl jos veiksmai tiesiogiai lėmė transporto priemonių apgadinimą. Net jeigu pavežėjo vairuotojas būtų sustojęs netinkamoje vietoje, ši aplinkybė nesukuria keleiviui teisės ignoruoti savo atsargumo pareigos.

Nurodytos nuorodos į Kelių transporto kodeksą šioje byloje netaikytinos, nes reguliuoja civilinės atsakomybės, bet ne administracinės atsakomybės klausimus. Tai, kad vežėjas gali būti atsakingas už žalos atlyginimą civiline tvarka, nepanaikina pareiškėjos atsakomybės už konkrečius KET pažeidimus, kuriuos ji padarė savo aktyviais veiksmais. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėja vengė pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, kas pagal ANK 428 straipsnio 5 dalį yra kvalifikuojantis požymis. Ši aplinkybė skunde nepaneigta jokiais įrodymais (el. b. l. 85-87).

Įvykis įvyko liepos 26 d. 23.23 val. adresu (duomenys neskelbtini). Ji įsigijo būstą Vilniuje, kai dukra įstojo į Lietuvos muzikos akademiją, paėmė paskolą, ir šiame būste ji buvo antrą kartą. Ji važiavo iš savo pusbrolio, jos šeimos, giminės medžio knygos pristatymas, iš (duomenys neskelbtini). Jos mergaitė per programėlę iškvietė „Bolt“ paslaugą. Su taksi vyko iš (duomenys neskelbtini) į Linkmenų g. Važiuojant ji kalbėjosi su vyru. Niekas nieko nenurodė, vairuotojas sustojo ir leido išlipti iš automobilio. Ji niekur neišlipo, tik pravėrė dureles, bandydama įsitikinti ar išlipti yra saugu. Pravėrė duris į važiuojamąją dalį, į kairę pusę. Ji pravėrė dureles pažiūrėti, ar jai išlipti saugu, nes buvo tikrai tamsu, automobilio stiklai tamsūs, norėjosi išlipti automobilių stovėjimo aikštelėje. Ji Vilniaus nežino, todėl nežinojo kokia tai vieta. Pravėrus duris ji nebuvo iškišusi galvos, bet ji jau žiūrėjo ir buvo smūgis. Duris buvo pravėrusi apie 30 centimetrų, jas tiesiog išmušė iš rankos, ji norėjo pasižiūrėti. Kai išlipo, tada pamatė, kad paslauga buvo nekokybiška ir vairuotojas negalėjo jos išleisti būtent šioje vietoje. Įvyko metu buvo labai tamsu. Ji nesuprato kurioje vietoje šaligatvis. Ji tik po įvykio pamatė kur vairuotojas išleido. Asmeniškai ji turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau šiuo metu ji nevairuoja, nes į darbą veža visuomeninis transportas nemokamai. Mano, kad kaltas yra vairuotojas, kuris taip sustojo. Pažymi, kad keleivis turi turėti pareigas, ji tai supranta, bet vairuotojas galėjo matyti mašina ir įspėti. Keleivis iš automobilio išlipa atsargiai, ji apgailestauja, kad atsitiko tokia situacija, jeigu ji būtų išlaipinta normalioje vietoje, netgi ant važiuojamosios dalies, ji tikrai nebūtų per kairę pusę lipusi, arba bent jau būtų išlipusi saugiau.

Ji nesutinka, kad yra kaltinama, nevairavus automobilio, sudaužė dvi mašinas ir nepildė deklaracijos įvykio metu. O tai reikštų jos prisipažinimą kalta ir reikėtų apmokėti mašinų išlaidas, nes ji buvo tiesiog keleivė, o ji mato, tiesiog nekokybišką paslaugą. Ji mano, kad šioje vietoje vairuotojas negalėjo jos išleisti. Kolkas jos nėra niekas prašęs atlyginti padarytą žalą. Grįžusi po įvykio namo, išgėrė vyno taurę. Tuo metu jos niekas negirdėjo, ji tiesiog gynė savo pozicijas ir pareigūnams tuo metu buvo visiškai nesvarbu, nei kad ji keleivė, nei kad tai buvo pavėžėjimo automobilis. Buvo užfiksuota, kad A. T. atidarė kairės pusės dureles, kai galėjo atidaryti dešinę pusę. Pareigūnai buvo pasiūlę pildyti deklaraciją, tačiau ji atsisakė. Tuomet policijos pareigūnai pasakė, kad bus užpildytas protokolas, ji rašys pasiaiškinimą.

Pažymi, kad vairuotojo pažymėjimą išsilaikė būdama (duomenys neskelbtini) metų. Ji sutinka, kad ji privalo mokėti taisykles ir jų laikytis. Ji suvokė, kad įvykio metu sėdėjo kairėje automobilio pusėje. Dešinėje pusėje sėdėjo jos vyras, ji nežino kodėl šis pasislinko link jos. Vairuotojas nešnekėjo, tik leido išlipti. Pasakė, kad „atvykome“, ji galvojo, kad juos užveš į aukštelę. Ji žino, kad yra nubausta už KET pažeidimą. Ji supranta, kad jai yra inkriminuojamas KET pažeidimas, kuris numato keleivio pareigos pagal 52 punktą, ji yra šį punktą perskaičiusi (el. b. l. 121-123).

Policijos pareigūnus iškvietė tie žmonės, kur vairavo automobilį, greičiausiai suinteresuota buvo mergaitė. Ji žinojo, kad yra iškviesti policijos pareigūnai dėl įvykio, nes nukentėjo dvi mašinos. Tikslių įvykio aplinkybių ji neprisimena, nes jai buvo šokas. Ji nuėjo namo, nes buvo įsitikinusi, kad ji ne prie ko. Pažymi, kad nepasišalino iš įvykio vietos (el. b. l. 124-125)

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad padarytas pažeidimas pareiškėjos, ne kaip vairuotojos, o kaip keleivės ar pėsčiosios. Tuo metu pastaroji išlipo neatsargiai iš automobilio, pažeisdama KET taisykles. Dėl žalos atlyginimo nieko nėra pareikšta. Dėl ROIK numerių, tai yra tas pats ROIK, tik vienas, kad policijoje užfiksuota įvykių registre, jo pagrindu pradėta teisena dėl KET pažeidimo vairuotojo atžvilgiu. Yra surašytas protokolas su administraciniu nurodymu, kadangi yra neįvykdytas. Ta byla yra nebaigta. Protokolas surašytas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, „sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti“. Išeina taip, kad du skirtingi asmenys padarė du skirtingus pažeidimus. Iš vieno įvykio gali išsirutulioti ir trys, ir keturi įvykiai, jeigu yra pažeidėjas. Tačiau esmė ta, kad jie negali kaltinti vairuotojo už tai, kad keleivė pažeidė KET 52 punktą, nes pastaroji savanoriškai išlipo iš automobilio, o ne veikiama kažkokios jėgos, o vairuotojas atliki savo pažeidimą. Byloje yra bendra neblaivumo nustatymo tvarka, jeigu nuo žmogaus sklinda alkoholio kvapas ir atsisako patikrinimo, tai traktuojama kaip sunkus girtumas. Jeigu žmogus išmano KET ir turintis vairuotojo pažymėjimą privalo išmanyti, tai supranta, kad po eismo įvykio, kuriame ji dalyvavo vienaip ar kitaip, a) ji negali pasišalinti iš eismo įvykio, b) ji negali vartoti alkoholinius gėrimus (el. b. l. 123-124).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens statusas kaip pažeidėjo, įvykio metu buvo pėsčiasis, išlipo iš automobilio. Keleivis, pėsčiasis – taikoma atsakomybė. Asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn buvo surašyti 2 protokolai, vienas panaikintas kaip klaidingas ir buvo surašytas antras dėl šios priežasties, ten klaidinga kvalifikacija. Patvirtina, kad abu protokolai buvo surašyti pareiškėjai nedalyvaujant (el. b. l. 124-125).

Pažymėjo, kad administracinio nusižengimo byla ROIK: 25291848809, galutinis sprendimas priimtas toks, kad gruodžio 3 d. surašytas protokolas, gautas asmens paaiškinimas, asmuo įvykdė administracinį nurodymą sausio 20 d. Tai reiškia, kad sumokėjo baudą ir administracinė teisena baigta (el. b. l. ). Be to, norint atsikirsti į teiginį, kad ANK 428 straipsnis netaikomas keleiviams. ANK 428 straipsnis taikomas visiems eismo dalyviams, įskaitant ir keleivius, šio straipsnio formuluotė apima ir kitus asmenis, kurie naudojasi keliais. Galima suprasti, kad tai yra apie keleivę, kuri pažeidė KET, todėl pareiškėjos statutas kaip keleivės neatleidžia jos nuo atsakomybės (el. b. l. 149 ).

Liudytoja B. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tikslios datos neprisimena, tačiau kai ji automobiliu važiavo namo ir tada į jos automobilį atsitrenkė kito automobilio durys jai bevažiuojant. Ji važiavo į vietą, kurioje ji tada negyveno, bet prižiūrėjo savaitę laiko šunį. Važiavo po 23 val., namo, matė, kad dešinėje kelio pusėje, kaip ir kelkraštyje, kažkaip ant šaligatvio yra sustojęs automobilis. Ji suprato, kad ten stovi pavėžėjo automobilis. Pažiūrėjo, matė, kad pakankamai yra vietos jai pravažiuoti, ten buvo kalnelis, nes buvo perėja, pristabdė ir pravažiavo. Girdėjo garsą, ji suprato, kad kažkas atsitiko su jos mašina. Ji pradžioje išsigando, nes galvojo, kad užvažiavo ant mašinos. Tada ji sustojo, ji išlipo, pasižiūrėjo, kad to automobilio, kuris stovėjo durys tiesiai į jos automobilį. Tuomet šiek tiek išsigando, nes matė, kad ten keleiviai, kurie vyko jau buvo išlipę, o vairuotojas sėdėjo viduje, atsidaręs langą ir ji iškarto pasakė „Jūs tik neišvažiuokite, nes noriu kviesti policiją“. Vairuotojas pasakė, kad „tai aš neišvažiuosiu, bet pasakykite tiems žmonėms, kad jie neišeitų, nes eina namo“. Ji priėjo prie to vyro ir moters ir pasakė „aš norėčiau kviesti policiją, neišeikite iš įvykio vietos“. Paskambino ir pranešė apie įvykį, ilgai laukė, jai paskambino pareigūnas, kuris paklausė „gal jūs galite patys susitarti, ar tikrai reikia atvažiuoti, jeigu nėra nukentėjusiųjų“. Tai buvo šeštadienio vakaras ir ji pareigūnui pasakė, kad „žinokite, mes nesutariame kas kaltas“. Po valandos atvažiavo du pareigūnai, moteris ir vyras. „Bolt“ vairuotojas paskambino tam vyrui ir moteriai, nes šie buvo išėję trumpam. Jai pareigūnai buvo pasakė, kad „Jūs nesate kalta, tai bet kuriuo atveju tiesiog surašykite kas įvyko, o mes tada pasišnekėsime su likusiais dalyviais“. Ji važiavo automobiliu „Škoda Accord“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tai yra jos mamos vardu registruotas automobilis. Automobilis yra draustas. Automobilis yra apgadintas, yra Kasko draudimas ir sutvarkytas pagal draudimą. Buvo keistos priekinės durelės, dėl to, kad „Bolt“ durys buvo atidarytos, kad atsidarė į vidurį automobilio. Buvo atidarytos keleivio antros durelės iš tos pusės kur yra važiuojamoji dalis, tuomet vairuotojo durelės, o kitos yra keleivio durelės ir tos keleivio buvo atidarytos. Tos galinės keleivio durelės atsilenkė labai stipriai, ir jai atrodo kažkas įvyko. Ji buvo išgirdusi garsą, nes važiavo tiesiai, vis tiek žiūrėjo tiesiai. Su pareiškėja šiek tiek kalbėjo. Kaip ji suprato, kad vyras su moterimi išėjo, nes laukė policijos ir pasakė paskambinti, kai atvažiuos policijos pareigūnai. Tie asmenys manė, kad kaltė yra ne jų, kad konfliktas buvo tarp vairuotojo ir keleivių. Jos žiniomis keleiviai buvo neblaivūs, kadangi visi turėjo pūsti. Jos blaivumą tikrino policijos pareigūnai. Jiems visiems dalyvavusiems eismo įvykyje reikėjo tikrintis blaivumą. Kiek žino, kad moteris atsisakė tikrintis blaivumą. Ji tiesiogiai bendravo su pareiškėja. Ji jautė, kad kažkoks alkoholio kvapas sklinda. Ji greitai negalėjo taisyti automobilio, nes laukė kol bus priimtas sprendimas. Po to draudimas atlygino. Pradžioje ji parašė draudimui, ji neturėjo jokių duomenų, buvo pasakyta, kad jeigu nėra deklaracijos, negali taisyti, tačiau gavo dokumentą, kad užvesta byla, tada draudimas sutvarkė. Jai žala yra atlyginta, ji neturi jokių pretenzijų.

Įvykio metu ji vyko viena automobiliu. Jos mama įvykyje nedalyvavo, ji pasakojo telefonu. Kai ji išlipo, atsisuko į vairuotoją, kuris buvo automobilyje atsidaręs langą ir jam pasakė, kad neišvažiuotų. Pažymi, kad ji klausė moters ar viskas gerai, ar nesusižeidė. Ji yra įsitikinusi, kad tuo metu, kai ji atsisuko į „Bolt“ vairuotoją, nes ji iškart labai išsigando, pagalvojo reikia stabdyti visą situaciją. Prieš ją asmeniškai moteris nesielgė agresyviai, mano, kad buvo pareigūnai tai buvo pakeltas tonas. Ji sunkiai matė per kurias duris kas išlipo iš automobilio, nes kai ji išlipo, jau ji to nematė, ji tik matė, kad vairuotojas negali išlipti, nes durelės neveikė. Pažymi, kad nematė keleivių išlipimo momento. Jos automobilio šviesos buvo įjungtos. Ji prie to automobilio privažiavo nepastebėtai. Mano, kad toje vietoje matomumas yra geras, ten yra pėsčiųjų perėja, jos automobilio šviesos veikė, visada automatiškai yra įjungiamos, kai įsėda į automobilį (el. b. l. 125-128).

Liudytoja B. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilis „Škoda Octavia“ yra jos automobilis. Šiuo metu automobiliu naudojasi dukra. Apie įvykį žino tiek kiek papasakojo dukra. Draudimo formalumus tvarkė dukra. Ji neturi jokių pretenzijų, nieko nematė ir neturi kažko papasakoti naujo (el. b. l. 128).

Liudytojas S. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba pavėžėjo darbą vakarais. Rugsėjo 24 d. gavo užsakymą Žolyno g. atvažiavęs paimti keleivių, suranda juos, matėsi, kad yra pavartoję, negali pasakyti ką keleiviai vartojo. Dažniausiai neima išgėrusių keleivių, tačiau žmonės atrodė inteligentiškai, padarė klaidą ir paėmė. Kelionės metu elgėsi nekultūringai, jį įžeidė, sakydami, kad „Keista, kad tokį darbą dirba lietuvis“, jį tai asmeniškai žeidžia, kadangi jos darbas nėra smerktinas, kelionės metu garsiai kalbėjo. Keleiviai buvo dviese, vyras ir moteris, jis nežinojo to vyro statuso šios moters atžvilgiu. Kelionės metu malėsi po galinę sėdynę, elgėsi nekultūringai. Važiavo į Linkmenų g., sustabdė automobilį. Jis sustojo, maksimaliai prie vartelių, kur namo įėjimo kiemas, 2 metrai nuo vartelių. Sustojo taip, kad tikrai galima būtų išlipti, kad būtų patogu žmonėms. Buvo smūgis į dureles galines iš kairės pusės, nes keleivė sugalvojo išlipti į važiuojamą gatvės dalį, nors šalia sėdėjęs keleivis išlipo į dešinę pusę. Atidariusi dureles iškarto pasišalino iš įvykio vietos, po to kai iškvietė policiją reikėjo moterį įkalbėti grįžti. Jis iškarto paskambino į „Bolt“ saugos tarnybą, iškvietė policiją ir kito automobilio vairuotojo iškvietė policiją. Automobilis nuosavybės teise priklauso jam. Automobiliui po avarijos buvo padaryta nepriklausoma ekspertizė, servise įvertinta žala, visi čekiai surinkti. Automobilis draustas civiline tvarka. Kasko draudimo neturėjo, per senas automobilis. Yra apdraustas pavėžėjo draudimu. Už keleivio padarytą žalą jam neatlygino. Jeigu jam nebus priteista žalą atlyginti, jis planuoja paduoti į teismą keleivį, sukėlusį auto įvykį, žalai atlyginti. Nepriklausoma ekspertizė automobilio apgadinimą įvertino 1 480 Eur, taip pat svarsto galimybę prašyti padengti negautas pajamas ir moralinę žalą. Savo kaltės šioje situacijoje nemato. Jis sustojo taip, kad keleivis išliptų į dešinę ir visą laiką, kai atveža keleivį, prašo išlipti į dešinę pusę. Automobilyje neturi vaizdo registratoriaus. Šiuo atveju taip pat buvo perspėjęs išlipti į dešinę pusę. Pareiškėja nepasakė to, kad pabėgo iš įvykio vietos. Policijos pareigūnai atvyko operatyviai, buvo mandagūs, taktiški. Moterį sukėlusią avariją, t. y. pareiškėją norėjo du kartus sodinti į mašiną ir vežti į skyrių, nes atsisakė pūsti. Jo blaivumą taip pat tikrino.

Šie keleiviai vyko iš Žolyno g. Konkrečiai iš kokio adreso jis nepamena. „Bolt“ programoje atsiunčia adresą iš kur paimti žmogų. Kelionės tikslą mato ne iš karto, paėmus keleivius mato kažkokį adresą. Pagal programėlę mato kur sustoti, kur vežti ir kaip važiuoti. Atvykus į galutinį tikslą sustojo pagal KET, nebuvo nieko pažeista. Sustojo ten kur vedė programėlė. Negali atsakyti ar keleiviai jam liepė kažkur stoti. Negali tiksliai pasakyti pro kurias duris keleiviai įlipo. Nematė, kad keleiviai kelionės metu automobilyje vartotų alkoholinius gėrimus. Jis pamena smūgį į automobilį, į durų kampą. Pas juos taip pat yra keleivių vežimo taisyklės. Jis teikia pavėžėjo paslaugas. Keleiviai automobilyje turi elgtis mandagiai, nešiukšlinti, netriukšmauti. „Bolt“ programėlėje yra taisyklės (el. b. l. 128-130).

Liudytoja E. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su taksi automobiliu atvažiavo du asmenys. Tai buvo Linkmenų g. Taksi automobilis prisiparkavo šalikelėje ir vyras iš taksi automobilio galo išlipo į šaligatvio pusę, o moteris į važiuojamąją kelio dalį. Tuo metu važiavo automobilis ir nutrenkė tas moters atidarytas dureles. Jie gavo iškvietimą į šį įvykį. Jie atvyko į įvykio vietą. Ji ir jos kolega bendravo su pareiškėja. Bendravo visi tiek pareiškėja, tiek taksi automobilio vairuotojas, tiek ta moteris, kuri buvo nukentėjusi, kurios automobilį irgi kliudė. Jai atrodo, kai atvyko į įvykio vietą, pareiškėjos nebuvo vietoje. Moteris atėjo vėliau iš namų. Kas juos pasitiko, tiksliai neprisimena. Kokias nurodė aplinkybes A. T. ji neatsimena, tačiau buvo tai, kad išlipo iš automobilio, taksi vairuotojas šios neįspėjo, kad gali išlipti, taksi vairuotojas blogai prisiparkavo. Eismo įvykio deklaracija nebuvo supildyta, nes niekas nesutiko su kalte.

Teismui pradėjus garsinti E. M. tarnybinį pranešimą, nurodo, kad tikriausiai tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės teisingos. Nepamena ar buvo tikrintas blaivumas. A. T. įvykio metu su jais bendravo nemandagiai. Tai pasireiškė agresyviu jos bendravimu. A. T. buvo neblaiva. Tai nusprendė iš jos elgsenos. Nepamenu visų detalių, gal A. T. buvo atsisakiusi tikrintis neblaivumą, buvo A. T. sutrikusi koordinacija, kalba nerišli, buvo agresyvi, šaukė ir nesutiko, jog ši yra kalta. Teismui tęsiant toliau tarnybinio pranešimo garsinimą, liudytoja tvirtina šį tarnybinį pranešimą, tai yra teisingai surašytas.

Neatsimena ar ta vieta, kurioje įvyko eismo įvykis buvo apšviesta. Pamena kaip buvo priparkuotas automobilis, automobilis nebuvo visiškai priparkuotas šalikėje, stovėjo šiek tiek kampu, bet važiuojamoji kelio dalis buvo visiškai laisva, kiti automobiliai galėjo pravažiuoti. Neprisimena, kas tiksliai pildė eismo įvykio schemą. Pažymi, kad buvo pradėta teisena pagal kitą kelių eismo taisyklių pažeidimą tam, kad kiti kolegos gavę turimą informaciją aiškintųsi ir pritaikytų tinkamą straipsnį kažkam iš dalyvių. Buvo pasiūlyta tikrintis blaivumas, bet kiekvienas turi teisę ir galimybę atsisakyti. Jeigu būtų surašytas neblaivumo nustatymo aktas, jame būtų nurodyta tikslus laikas ir data, tačiau čia žmogus atsisakė. Tiksliai neprisimena kaip vyko atsisakymo procedūra, negali pasakyti ar pareiškėjai aiškino teises dėl atsisakymo. Ji savo tarnybiniame pranešime nurodė, kad vienas keleivis išlipo į vieną pusę, o kitas į kitą pusę. Vyras – į šaligatvio, o moteris – važiuojamąją kelio dalį. Šią informaciją žino, nes tai pasakė patys eismo dalyviai (el. b. l. 142-145).

Liudytojas E. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš A. T. pusbrolio, gyvenančio Žolyno g., išsikvietė „Bolt“ ir važiavo link namų. Atvažiavus į Linkmenų g., pirmoje vietoje jam tikrai vairuotojas keistai sustojo. Vairuotojas sustojo, paklausė ar galima lipti, pastarasis atsakė „taip“, išlipo. Jis paėmė už savo durelių, tačiau jam durelės neatsidarė. Jis sėdėjo dešinėje pusėje, galinėje sėdynėje. A. T. sėdėjo kairėje pusėje. Jam durelės neatsidarė, todėl lipo per A. T. pusę, tada atsargiai jis pasisuko link A. T.. Pirmoji duris atidarė A. T. ir įvyko įvykis. Sunku pasakyti kiek plačiai atsidarė durelės, jis žiūrėjo po kojomis. Nei jis, nei A. T. nebuvo vartoję alkoholio. Kai atsitinka įvykis, išlipo per tas dureles mergaitė iš „Škodos“ vairuotoja ir priėjo. Tos durelės, kurias atidarinėjo liko atidarytos ir jie išlipo. Kažkuris iš vairuotojų paskambino policijai ir laukė policijos su visais kartu. Jie nesulaukė policijos, priėjo „Škodos“ vairuotoja ir pasakė „Jūs nei vairuotojai, nei kas, gal jūs eikite namo“, jie paliko duomenys ir parėjo namo. Vyko dialogas dėl deklaracijos pildymo. Pasiūlymas buvo pildyti deklaraciją, bet A. T. nepildė. A. T. nepildė besijausdama, kad teisi, kad neturėtų būti kaltės dėl įvykusio įvykio. Jis nežino kas kaltas dėl įvykio. Mano, kad vairuotojas kaltas, nes vis tiek neša atsakomybę už savo keleivius ir jų laipinimą bei išlaipinimą. Pats turi vairuotojo pažymėjimą. Pažymi, kad kiek jis veža tai tikrai jaučia atsakomybę už keleivius, visą laiką įspėja, kadangi tik pas vairuotoją yra galinio vaizdo veidrodėliai. Jam policijos pareigūnai nesiūlė tikrintis blaivumo. A. T. buvo siūlyta tikrintis neblaivumą, tačiau ji nesitikrino. Mano, kad A. T. nesitikrino dėl tos pačios priežasties, kad nesijautė kalta. Pareiškėja galvojo, kad ji nekalta, o pareigūnai pasakė, kad kaltė eina ant A. T., ši susinervino, tai pakilo balsas. Jis sutinka, kad yra įvykio dalyviai. Iš įvykio vietos buvo pasišalinę kokiam pusvalandžiui. Tuo metu A. T. įpylė vyno. Grįžusi namo, A. T. vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė stiklą vyno.

Pavėžėjo nepaklausė nieko, kodėl neatsidarė dešinės pusės durelės, tiesiog neatsidarė ir pasisuko į A. T. ir lipo per kairę pusę. Jis buvo pasakęs A. T. „lipam“. Tiksliai nepasakys kaip vairuotojas po eismo įvykio išlipo iš automobilio, jam atrodo, kad po įvykio vairuotojo durys po smūgio buvo užsitrenkusios, tikriausiai išlipo per keleivio pusę (el. b. l. 145-147).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Nagrinėjamu atveju skundžiamu Nutarimu pareiškėja nubausta 200 Eur dydžio bauda, dėl to, kad ji 2025 m. liepos 26 d. 23.23 val. Vilniaus mieste, Linkmenų g., keleivė važiavo automobiliu „Toyota prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui sustojus, ji atidarė galines kairės pusės dureles ir kliudė pravažiuojantį automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės. Iš važiuojamosios dalies pusės keleiviams leidžiama įlipti į transporto priemonę (išlipti iš jos) tik tuo atveju, jeigu to padaryti neįmanoma iš šaligatvio ar kelkraščio pusės ir jeigu tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams. Keleivės kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo, sugadintos transporto priemonės, vengė pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, tuo pažeisdamas KET 52 punktą ir padarydama ANK 428 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Pareiškėja nesutinka su padarytu administraciniu nusižengimu, numatytu ANK 428 straipsnio 5 dalyje, nesutinka su paskirta nuobauda. Prašo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Teismo posėdžio metu A. T. teigė, kad nevairuodama sudaužė du automobilius. Nebūtų pagalvojus apie tai, buvo užsakytos „Bolt“ paslaugos, sustojo adresu (duomenys neskelbtini), kai buvo paklausta ar galima išlipti, pavežėjas pasakė, kad galima lipti. Tuo metu, ji būdama labai atsargi, pravėrė kairės pusės dureles, nes jos vyras pasislinko link jos, kadangi abu sėdėjo ant galinės sėdynės. Pravėrė kairės pusės dureles, kad galėtų pažiūrėti ar tikrai jai yra saugu išlipti. Tik jai pravėrus dureles, iš karto buvo didelis smūgis, jai tiesiog išmušė iš rankų. Ji patyrė labai didelį šoką, ji liko sėdėti savo vietoje, atbėgo mergaitė, kuri yra liudytoja, paklausė ar jai viskas gerai, ji pasakė, kad viskas gerai. Gerai, kad tuo metu neišlipo, kad pati nesusižalojo. <...> Niekas nieko nenurodė, vairuotojas sustojo ir leido išlipti iš automobilio. Ji niekur neišlipo, tik pravėrė dureles, bandydama įsitikinti ar išlipti yra saugu. Pravėrė duris į važiuojamąją dalį, į kairę pusę. Ji pravėrė dureles pažiūrėti, ar jai išlipti saugu, nes buvo tikrai tamsu, automobilio stiklai tamsūs, norėjosi išlipti automobilių stovėjimo aikštelėje. Ji Vilniaus nežino, todėl nežinojo kokia tai vieta. Pravėrus duris ji nebuvo iškišusi galvos, bet ji jau žiūrėjo ir buvo smūgis. <...> Ji tik po įvykio pamatė kur vairuotojas išleido. Asmeniškai ji turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau šiuo metu ji nevairuoja, nes į darbą veža visuomeninis transportas nemokamai. Mano, kad kaltas yra vairuotojas, kuris taip sustojo. Pažymi, kad keleivis turi turėti pareigas, ji tai supranta, bet vairuotojas galėjo matyti mašina ir įspėti. Keleivis iš automobilio išlipa atsargiai, ji apgailestauja, kad atsitiko tokia situacija, jeigu ji būtų išlaipinta normalioje vietoje, netgi ant važiuojamosios dalies, ji tikrai nebūtų per kairę pusę lipusi, arba bent jau būtų išlipusi saugiau. Ji nesutinka, kad yra kaltinama, nevairavus automobilio, sudaužė dvi mašinas ir nepildė deklaracijos įvykio metu. O tai reikštų jos prisipažinimą kalta ir reikėtų apmokėti mašinų išlaidas, nes ji buvo tiesiog keleivė, o ji mato, tiesiog nekokybišką paslaugą. Ji mano, kad šioje vietoje vairuotojas negalėjo jos išleisti. Kol kas jos nėra niekas prašęs atlyginti padarytą žalą. Grįžusi po įvykio namo, išgėrė vyno taurę (el. b. l. 121-123).

Analogiškas aplinkybes pareiškėja yra išdėsčiusi ir pateiktame skunde. Pareiškėja savo veiksmais jokios žalos niekam nepadarė, keliais nesinaudojo, ji bandė išlipti iš pavėžėjo automobilio, o žalą kitam automobiliu padarė pavėžėjas, kuris neužtikrino saugaus keleivių vežimo. Vėžėjas sustojo draudžiamojoje sustoti vietoje ir nurodė, kad paslauga suteikta, kad Pareiškėja gali išlipti iš automobilio. Būtent vežėjas pažeidė KET dėl ko ir atsirado žala, tiek jo, tiek kitam automobiliui. Pareiškėja turėjo pagrįstą lūkestį, kad paslauga jai bus suteikta saugiai, kad paslaugos teikėjas atsako už padidinto pavojaus šaltinį. Pažymėtina, kad Pareiškėja nebandė išlipti iš automobilio jam važiuojant ar sustojus sankryžoje, Pareiškėja lipo iš automobilio, kai vežėjas nurodė, kad paslauga suteikta. Pareiškėja nepažeidė jokių keleivių elgesio taisyklių (el. b. l. 52-54).

Teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja B. B., kuri paaiškino, kad <...> matė, kad dešinėje kelio pusėje, kaip ir kelkraštyje, kažkaip ant šaligatvio yra sustojęs automobilis. Ji suprato, kad ten stovi pavėžėjo automobilis. Pažiūrėjo, matė, kad pakankamai yra vietos jai pravažiuoti, ten buvo kalnelis, nes buvo perėja, pristabdė ir pravažiavo. Girdėjo garsą, ji suprato, kad kažkas atsitiko su jos mašina. Ji pradžioje išsigando, nes galvojo, kad užvažiavo ant mašinos. Tada sustojo, ji išlipo, pasižiūrėjo, kad to automobilio, kuris stovėjo durys tiesiai į jos automobilį. Tuomet šiek tiek išsigando, nes matė, kad ten keleiviai, kurie vyko jau buvo išlipę, o vairuotojas sėdėjo viduje, atsidaręs langą ir ji iškarto pasakė „Jūs tik neišvažiuokite, nes noriu kviesti policiją“. <...> Ji važiavo automobiliu „Škoda Accord“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tai yra jos mamos vardu registruotas automobilis. Automobilis yra draustas. Automobilis yra apgadintas, yra Kasko draudimas ir sutvarkytas pagal draudimą. Buvo keistos priekinės durelės, dėl to, kad „Bolt“ durys buvo atidarytos, kad atsidarė į vidurį automobilio. Buvo atidarytos keleivio antros durelės iš tos pusės kur yra važiuojamoji dalis, tuomet vairuotojo durelės, o kitos yra keleivio durelės ir tos keleivio buvo atidarytos. Tos galinės keleivio durelės atsilenkė labai stipriai, ir jai atrodo kažkas įvyko. Ji buvo išgirdusi garsą, nes važiavo tiesiai, vis tiek žiūrėjo tiesiai. Su pareiškėja šiek tiek kalbėjo. Kaip ji suprato, kad vyras su moterimi išėjo, nes laukė policijos ir pasakė paskambinti, kai atvažiuos policijos pareigūnai. Tie asmenys manė, kad kaltė yra ne jų, kad konfliktas buvo tarp vairuotojo ir keleivių. Jos žiniomis keleiviai buvo neblaivūs, kadangi visi turėjo pūsti. Jos blaivumą tikrino policijos pareigūnai. Jiems visiems dalyvavusiems eismo įvykyje reikėjo tikrintis blaivumą. Kiek žino, kad moteris atsisakė tikrintis blaivumą (el. b. l. 125-128).

Taip pat teismo posėdžio metu buvo apklaustas liudytoju S. B., automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, paaiškino, kad dažniausiai neima išgėrusių keleivių, tačiau žmonės atrodė inteligentiškai, padarė klaidą ir paėmė. Kelionės metu elgėsi nekultūringai, jį įžeidė, sakydami, kad „Keista, kad tokį darbą dirba lietuvis“, jį tai asmeniškai žeidžia, kadangi jos darbas nėra smerktinas, kelionės metu garsiai kalbėjo. Keleiviai buvo dviese, vyras ir moteris, jis nežinojo to vyro statuso šios moters atžvilgiu. Kelionės metu malėsi po galinę sėdynę, elgėsi nekultūringai. <...> Atidariusi dureles iškarto pasišalino iš įvykio vietos, po to kai iškvietė policiją reikėjo moterį įkalbėti grįžti. Jis iš karto paskambino į „Bolt“ saugos tarnybą, iškvietė policiją ir kito automobilio vairuotojo iškvietė policiją. Automobilis nuosavybės teise priklauso jam. Automobiliui po avarijos buvo padaryta nepriklausoma ekspertizė, servise įvertinta žala, visi čekiai surinkti. Automobilis draustas civiline tvarka. Kasko draudimo neturėjo, per senas automobilis. <...> sustojo taip, kad keleivis išliptų į dešinę ir visą laiką, kai atveža keleivį, prašo išlipti į dešinę pusę. Automobilyje neturi vaizdo registratoriaus. Šiuo atveju taip pat buvo perspėjęs išlipti į dešinę pusę. Pareiškėja nepasakė to, kad pabėgo iš įvykio vietos. Policijos pareigūnai atvyko operatyviai, buvo mandagūs, taktiški. Moterį sukėlusią avariją, t. y. pareiškėją norėjo du kartus sodinti į mašiną ir vežti į skyrių, nes atsisakė pūsti. Jo blaivumą taip pat tikrino (el. b. l. 128-130).

Teismo posėdžio metu buvo apklaustas liudytoju E. M., kuris sutiko duoti parodymus, bendrakeleivis, paaiškino, kad, kai jie sustojo, matomumas buvo prastas, jo pusės durelės neatsidarė, žiūrėjo, kur dėti kojas ir A. T. atidarė duris į važiuojamąją kelio pusę <...>. viskas įvyko labai greitai. (el. b. l. 121-123).

Teismas įvertinęs tiek liudytojų, tiek pačios pareiškėjos parodymus, neturi pagrindo abejoti pareiškėjos kaltumu ir tai, jog ji, būdama keleive, padarė KET pažeidimą, sukėlusį nustatytus padarinius – transporto priemonės ar kito turto sugadinimą (apgadinimą). Byloje pakanka įrodymų, kad A. T. padarė nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio 5 dalyje. Pareiškėja pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn dėl to, kad automobiliui sustojus, A. T. atidarė galines kairės pusės dureles ir kliudė pravažiuojantį automobilį, dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės. Apie transporto priemonių apgadinimus davė parodymus liudytojai, jie užfiksuoti ir bylos medžiagoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 2 dalies 12 dalimi, eismo dalyviu yra laikomas kelių eisme dalyvaujantis asmuo, t. y. vairuotojas, pėsčiasis, keleivis. Atsižvelgiant į SEAKĮ nuostatas bei galiojančią teismų praktiką (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-222/2019), nors ANK 428 straipsnyje „keleivis“ nėra įvardintas kaip atsakomybės subjektas, jis yra priskiriamas kelių eismo dalyvio sąvokai, atitinkamai jis privalo laikytis KET ir taip pat gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 428 straipsnį.

KET 52 punktas numato, kad iš važiuojamosios dalies pusės keleiviams leidžiama įlipti į transporto priemonę (išlipti iš jos) tik tuo atveju, jeigu to padaryti neįmanoma iš šaligatvio ar kelkraščio pusės ir jeigu tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams.

Iš eismo įvykio schemos matyti, kad pavėžėjo S. B. automobilis eismo įvykio metu buvo sustojęs neleistinoje vietoje, t. y. ant šaligatvio prie pat pėsčiųjų perėjos. Tai matyti ir iš byloje esančių fotonuotraukų, kurios patvirtina šias aplinkybes. Taip buvo pažeistas KET reikalavimas, už ką vairuotojui S. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, padaryto nusižengimo pastarasis neginčijo (el. b. l. 109-112). Šių aplinkybių liudytojas neginčijo ir teismo posėdžio metu (el. b. l. 129). Teismas sutinka, jog vairuotojui neabejotinai kyla pareiga užtikrinti, kad ne tik jo paties, bet ir jo valdomos transporto priemonės keleivių veiksmai nekeltų pavojaus jiems patiems ir kitiems eismo dalyviams, tačiau netinkami vairuotojo S. B. veiksmai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir savaime nepašalina keleivio pareigų, numatytų KET 52 punkte, todėl nelaikyti pagrindine eismo įvykio kilimo priežastimi. Vertinant, ar atsakomybėn patraukta A. T. pažeidė KET 52 punktą bei padarė ANK 428 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, svarbu nustatyti, kokiomis aplinkybėmis ji išlipo iš transporto priemonės ir ar atliko visus būtinus veiksmus, siekiant įsitikinti, kad išlipti yra saugu. A. T. teigė, kad būdama labai atsargi, pravėrė kairės pusės dureles, nes jos vyras pasislinko link jos, kadangi abu sėdėjo ant galinės sėdynės. Pravėrė kairės pusės dureles, kad galėtų pažiūrėti ar tikrai jai yra saugu išlipti. Tik jai pravėrus dureles, iš karto buvo didelis smūgis, jai tiesiog išmušė iš rankų. Ji patyrė labai didelį šoką, ji liko sėdėti savo vietoje, atbėgo mergaitė, kuri yra liudytoja, paklausė ar jai viskas gerai, ji pasakė, kad viskas gerai. Gerai, kad tuo metu neišlipo, kad pati nesusižalojo. <...> Niekas nieko nenurodė, vairuotojas sustojo ir leido išlipti iš automobilio. Ji niekur neišlipo, tik pravėrė dureles, bandydama įsitikinti ar išlipti yra saugu. Pravėrė duris į važiuojamąją dalį, į kairę pusę. Ji pravėrė dureles pažiūrėti, ar jai išlipti saugu, nes buvo tikrai tamsu, automobilio stiklai tamsūs, norėjosi išlipti automobilių stovėjimo aikštelėje. Ji Vilniaus nežino, todėl nežinojo kokia tai vieta. Pravėrus duris ji nebuvo iškišusi galvos, bet ji jau žiūrėjo ir buvo smūgis. <...> Ji tik po įvykio pamatė kur vairuotojas išleido (el. b. l. 122). Kaip pati pareiškėja teigia, kad vairuotojo buvo atsiklausus ar galima išlipti, vairuotojas patvirtino, kad galima.

Tuo tarpe teisme apklaustas liudytojas S. B. nurodė, kad sustojo taip, kad tikrai galima būtų išlipti, kad būtų patogu žmonėms. Buvo smūgis į dureles galines iš kairės pusės, nes keleivė sugalvojo išlipti į važiuojamą gatvės dalį, nors šalia sėdėjęs keleivis išlipo į dešinę pusę. <...> Pagal programėlę mato kur sustoti, kur vežti ir kaip važiuoti. Atvykus į galutinį tikslą sustojo pagal KET, nebuvo nieko pažeista. Sustojo ten kur vedė programėlė. Negali atsakyti ar keleiviai jam liepė kažkur stoti. Negali tiksliai pasakyti pro kurias duris keleiviai įlipo (el. b. l. 128-130).

Iš liudytojų bei vairuotojo paaiškinimų akivaizdu, jog A. T. nebūdama apdairi ir atsakinga išlipo iš automobilio, kuomet sukėlė avarinę situaciją, dėl kurios veiksmų įvyko eismo įvykis ir buvo apgadinti du automobiliai. Tai nepašalina keleivės atsakomybės už KET reikalavimų nesilaikymą. Teisme pareiškėja tvirtino, jog keleivės pareigas atliko, t. y. prieš išlipdama iš transporto priemonės pažiūrėjo pro galinį stiklą, pro šoninį, kiek buvo įmanoma pro dešinę pusę ir kiek fiziškai buvo įmanoma įsitikino, ar nekliudys kitiems eismo dalyviams.

Byloje taip pat nustatyta, kad Pareiškėja įvykio metu buvo neblaivi. Apie jaučiamą alkoholio kvapą paliudijo liudytoja B. B., S. B., taip pat į įvykio vietą atvykusi policijos pareigūnė E. M., tai užfiksuota ir bylos medžiagoje. Pareiškėjos partneris liudytojas E. M., duodamas parodymus teismo posėdžio metu, teigė, kad jie žinojo, jog yra ginčas kas kaltas dėl įvykio, kad yra iškviesti policijos pareigūnai į vietą, bet vis tiek nuėjo namo, kur A. T. išgėrė taurę vyno. E. M. nurodytas aplinkybes patvirtino ir pati Pareiškėja.

Pažymėtina, kad teisės aktuose – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnio 4 punkte ir Kelių eismo taisyklių 221 punkte – su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams nustatyta pareiga po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti. <...> Kitų eismo dalyvių prašymai nepasišalinti iš įvykio vietos, kol neatvyks policijos pareigūnai, rodo A. T. atsainų požiūrį į savo pareigą iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo nevartoti alkoholinių gėrimų, o jų vartojimas, leidžia konstatuoti tyčinę kaltę.??? Šias išvadas pagrindžia ir byloje esantys įrodymai, kad A. T. atsisakė tikrintis blaivumą, nors visi eismo dalyviai tikrinosi blaivumą, ką ir privalo daryti pagal KET reikalavimus.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad A. T. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos nagrinėjimo teisme metu tokios aplinkybės taip pat nenustatytos. A. T. bausta administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, už analogiškų nusižengimų padarymą nebausta. Už ANK 428 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra nustatyta bauda nuo 170 Eur iki 230 Eur. Skundžiamu nutarimu A. T. paskirta nuobaudos vidurkį atitinkanti bauda. Teismo vertinimu paskirta bausmė yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, neprieštarauja ANK 34 straipsnyje nustatytoms administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėms, paskirta įvertinus pažeidėjos asmenybę bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl jos keisti nėra pagrindo.

Apibendrinant darytina išvada, kad skundžiamo nutarimo administracinio nusižengimo byloje naikinti nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pasisakydamas dėl proceso išlaidų pareiškėjai atlyginimo, teismas pažymi, kad ANK 666 straipsnio 1 dalis sako, jog administracinių bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Vertinant BPK 105 straipsnio nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, matyti, kad baudžiamojo proceso kodeksas tokios situacijos, kai skundžiant institucijos atsisakymą nepradėti teisenos būtų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš institucijos, nenumato. BPK numato atvejus, kai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš kalto asmens, arba to asmens, kuris nepagrįstai inicijavo procesą, o remiantis naujausia konstitucine jurisprudencija bei teismų praktika, bylinėjimosi išlaidos galėtų būti atlyginamos asmeniui ir tais atvejais, kai teismas nusprendžia nutraukti administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) įvykio ar sudėties (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas konstitucinės justicijos byloje Nr. KT45-A-N3/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021).

Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) bylą nesant pažeidimo (nusižengimo) įvykio ar sudėties, ar juo labiau sprendimas pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal pareiškėjos skundą nebuvo priimtas, o šia nutartimi skundas netenkinamas, todėl, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu 1, 6 dalimis, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-23059-2025 (ROIK: 25279965567) palikti nepakeistą ir A. T. skundo netenkinti.

Netenkinti pareiškėjos A. T. atstovo advokato Sauliaus Pikturno prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.